Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1209-567-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1209-567/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P.Jaržemskis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, 

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus  ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4157-653/2010 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

                Ieškovas G. B. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nustatant, kad, kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nėra numatyta lėšų žalai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, šiuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų, iš viso 1513,82 Lt. Nurodė, kad ieškovas G. B. eina Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulio pareigas. Ieškovas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo darbo užmokestis yra nustatytas ne darbo sutartimi, bet įstatymais ir kitais teisės aktais.  Lietuvos Respublikos Seimas 2002-04-23 priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakciją ir šio str. 2 d. nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc., t.y. įvedė bendrą priedų bei priemokų sumos ribojimą. Analogiškas  teisinis reglamentavimas išliko ir 2007-06-07 įstatymo 23 str. 2 d. redakcijoje. Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkrečios valdžios įstaigos tarnautojo kaltės. Ieškovas nurodo,  kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1505/2010 konstatavo kad vienas iš atsakomybės atveju yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, o būtent įstatymo VI skyrius, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimas įrodo, kad valstybės valdžios įstaigos - Lietuvos Respublikos Seimo - aktas yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirta 1513,82 Lt dydžio turtine žala ir kad šį aktą Seimas priėmė neteisėtai.  Ieškovas pažymi, kad turtinę žalą ieškovui padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, vadinasi, įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, o įstatymų leidžiamąją valdžią.

  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-04-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas ieškiniu prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl Seimo neteisėtų veiksmų. Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti  2007-12-13 nutartyje yra konstatavusi: „[..] ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį.

Tokio pobūdžio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003-12-12 nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003-05-16 nutartis, priimta byloje VšĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Tai, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla, bylos rūšiniam teismingumui reikšmės neturi (CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).

  Ieškovas G. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį ir perduoti šiam teismui nagrinėti bylą iš naujo. Nurodė, kad žalą ieškovui sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, įgyvendindamas ne viešą administravimą, o įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nelaikytina viešuoju administravimu, o Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartis nurodyta klaidingai, kadangi tokios nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skelbiamose nutartyse iš viso nėra. Apeliantas teigia, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti praktiką Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, yra padaryti viešojo administravimo srityje. Kitais atvejais pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi teisiniai santykiai dėl žalos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-12-30 nutartis, priimta byloje R. Č. v. Lietuvos Respublikos valstybė, 2004-02-10 nutartis, priimta byloje A. B. v. Anykščių rajono policijos komisariatas; 2004-12-15 nutartis, priimta byloje H. D. v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; 2008-11-20 nutartis byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-11-10 nutartimi nurodė, kad šis ginčas teismingas administraciniam teismui.

                Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo yra privaloma apeliacinės instancijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo veiklos, tačiau tai neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ir laisvės, rezultato - žalos atlyginimo. Nagrinėjama byla yra dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos - įstatymų leidėjo - neteisėtų aktų, vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 str., reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 13 p., 16 str. 2 d.).

  Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 5 str., 7 str.,  8 str., 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., LR Administracinių bylų teisenos įstatymas).

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK  337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą. 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Neringa Švedienė

 

 

Teisėjai                                                                                                               Marijonas Greičius

 

 

                                                                                                                        Henrichas Jaglinskis