ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 26 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
kaltinamajam M. T., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2014 m. rugpjūčio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 3 mėnesiams; paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių; 2014 m. gruodžio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų;
2) 2015 m. balandžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2015 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
3) 2015 m. rugsėjo 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) 2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 metams, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą- 960 eurų, arešto bausmė atlikta;
5) 2019 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį arešto bausme 30 parų, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 20 parų, arešto bausmė atlikta;
6) 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi nutarta pripažinti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (numeris B 3974-19) nustatyta veika ir paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
M. T. 2019 m. vasario 14 d., apie 14.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš J. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nešiojamą kompiuterį „Apple“, kurio vertė 150 eurų, nešiojamą kompiuterį „Asus E502NA-GO010T“, kurio vertė 200 eurų, akumuliatorinį gręžtuvą „Bosh“, kurio vertė 50 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio vertė 20 eurų, priklausančius J. L., tuo nukentėjusiajai J. L. padarė bendrą 420 eurų turtinę žalą;
be to, M. T. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. vasario 6 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, dvejų metų laikotarpiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2020 m. balandžio 13 d., jis 2019 m. kovo 11 d., apie 23.32 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,50 promilės girtumui, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
M. T. dėl jam pareikštų kaltinimų įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, iš esmės kaltu prisipažino visiškai, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad gyveno J. L. bute, nes ji buvo palikusi buto raktus, kad jį prižiūrėtų. Teigė parašęs SMS žinutę J. L., kuri tuo metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kad neša sutvarkyti „Asus“ kompiuterį, ji leido. Nunešė kompiuterį R. G., jis pažadėjo pasižiūrėti, kas per bėda kompiuteriui ir paskambinęs pasakyti kiek tai kainuotų, todėl jam paliko kompiuterį. Po kelių savaičių grįžo J. L. ir apkaltino jį kompiuterių vagyste. Kompiuteris Apple irgi buvo vežtas sutvarkyti į (duomenys neskelbtini), nes jam buvo pakrovimo laidas nutrūkęs. Telefoną „Huawei“ paėmė ir pardavė jos kaimynei. Telefoną pardavė nes reikėjo pinigų. Akumuliatorinį gręžtuvą pardavė be savininkės žinios.
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kad 2019 m. sausio 18 d. išvykdama J. jam paliko nuo savo buto raktus, jog jis tą butą prižiūrėtų ir padarytų santechnikos darbus. 2019 m. vasario 14 d. apie 14 valandą, būdamas blaivus, atėjo į butą esantį (duomenys neskelbtini) ir, padirbęs sutartus darbus, pamatė, jog bute yra vertingų daiktų, kuriuos pardavęs gautų pinigų. Kadangi įvykio metu neturėjo darbo ir pajamų, todėl nusprendė juos pavogti ir parduoti. Bute yra du kambariai ir virtuvė, ir viename iš kambarių, ant spintos pamatė daiktus, kurie yra išvardinti jam pareikštame įtarime. Visus daiktus susidėjo į kuprinę, su kurią jis buvo atėjęs ir išėjo. Į butą buvo atėjęs vienas. Mobilų telefoną „Huawei“, už 10 eurų pardavė J. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jai nesakė, jog mobilus telefonas yra vogtas. Kompiuterį „Asus“ nunešė į taisyklą (duomenys neskelbtini) ir paliko. Kitus daiktus pardavė nepažįstamam asmeniui (duomenys neskelbtini), gautus 100 eurų už parduotus daiktus, jis išleido. Pinigų nėra, jie yra išleisti. Kokia buvo diena kai jis pardavė visus daiktus, neatsimena. 2019 m. vasario 27 d. iš užsienio sugrįžo J., tą dieną jis miegojo J. bute, jai atidavė jos buto raktus ir išėjo. Maždaug po keturių dienų J. jam parašė sms žinutę, kurioje ji klausė, kaip jis ruošiuosi atiduoti jos daiktus. Jis į jos žinutę neatrašė, tada ji parašė pareiškimą dėl daiktų vagystės iš jos buto (t. 2, b. l. 67). M. T. parodė, kad šie, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, yra teisingi, nurodė remtis jais. Nuėjo su „Asus“ kompiuteriu ir pardavė G. už 20 Eur, nuėjo į prekybos centrą „Tau“ su „Apple“ kompiuteriu ir pardavė už 20 Eur. Akumuliatorinį gręžtuvą tikriausiai pardavė 2017 m., o telefoną pardavė J. M. už 10 Eur. Su R. G. buvo susitarimas, kad užstato kompiuterį „Asus“. Atnešė kompiuterį, jis jam davė 20 Eur, paskui atsipirko atgal, tai vadinasi užstatymas, kaip būtų pridavęs į lombardą. Prašė G. suremontuoti kompiuterį, bet jis pasakė, kad neberemontuojamas Teigė pasisavinęs svetimus daiktus ir juos pardavęs nes reikėjo pinigų. Teigė neturintis teisės vairuoti. Buvo supažindintas Probacijos tarnyboje su baudžiamojo poveikio priemonių sąlygomis. Kai buvo uždrausta vairuoti, vairavo ir tiek.
Kadangi kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo M. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
2019 m. kovo 5 d. J. L. protokolu-pareiškimu, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad laikotarpyje tarp 2019 m. sausio 18 d. 18 val. ir 2019 m. vasario 27 d. 6 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobti jai priklausantys daiktai: nešiojamas kompiuteris „Apple“, kurio vertė 150 Eur, nešiojamas kompiuteris „Asus“, kurio vertė 200 Eur, akumuliatorinis gręžtuvas „Bosh“, kurio vertė 50 Eur, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, kurio vertė 20 eurų, iš viso padaryta 420 Eur turtinė žala. Daiktai buvo pagrobti tuo metu, kai buvo išvykusi iš Lietuvos ir bute nebuvo. Raktą nuo buto buvo palikusi pažįstamam M. T. (t. 1, b. l. 25);
2019 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kur aprašyta vieta iš kur pavogti minėti daiktai, įvykio vietos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 31, 33-34);
2019 m. kovo 6 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji J. L. pateikė kompiuterio „Asus E502NA-GO010T“ pirkimo - pardavimo (duomenys neskelbtini) elektroninėje parduotuvėje sutarties kopiją bei nuotrauką, kurioje nufotografuota kompiuterio dėžė (t. 1, b. l. 63-64, 67-68, 69);
2019 m. kovo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas R. G. pateikė nešiojamą kompiuterį ASUS, E502N (t. 1, b. l. 72);
2019 m. kovo 7 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytoja J. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, Imei Nr.86650802475 (t. 1, b. l. 75
); 2019 m. gegužės 6 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuo apžiūrėti daiktai: nešiojamas kompiuteris „ASUS“, ant kompiuterio nugaros matomas užrašas: Made iš China, H6N0CV00W01022A, CN:7916, E502NA-GO010T; mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI“ 12X6 atidarius dangtelį matomas užrasus: model: Huawei Y330-U01, Imei: 866508024758976, fotolentelėje užfiksuoti kompiuterio ir mobilaus ryšio telefono vaizdai (t. 1, b. l. 76-77, 79-82);
ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. L. duotais parodymais, kad 2019 m. sausio 18 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu dirba. Raktą nuo jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko pažįstamam M. T. (telefonas (duomenys neskelbtini)). Raktą nuo buto dar turi teta A. L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir bute lankosi tik vasarą, tą laikotarpį, kol nebuvo bute, teta taip pat nebuvo. 2019 m. vasario 27 d. 3 val. ji grįžo į Lietuvą į savo butą. Butas buvo netvarkingas, po kraustymosi, todėl ne iš karto pamatė, kad yra pagrobti kai kurie daiktai. 2019 m. vasario 28 d. vakare pradėjo tvarkyti kambarius ir pastebėjo, kad bute nebėra nešiojamo kompiuterio „Apple“, kurio vertė 150 eurų, nešiojamo kompiuterio „Asus E502NA-GO010T“, kurio vertė 200 eurų, akumuliatorinio gręžtuvo „Bosh“, kurio vertė 50 eurų, mobilaus ryšio telefono „Huawei“, kurio vertė 20 eurų. Viso jai padaryta žala 420 eurų. Turtas nedraustas, signalizacija neįrengta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Neradusi daiktų ji parašė žinutę M. T., tačiau jis slapstosi ir neatsako, kur yra daiktai (t. 1, b. l. 38);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. G. duotais parodymais, kad 2019 m. sausio pabaigoje, ar vasario pradžioje, tikslios datos neatsimena, vakare buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai pas jį atėjo M. T., kuris atsinešė baltos spalvos nešiojamą kompiuterį Apple, kurį siūlė pirkti už 20 eurų. Jis apžiūrėjo Apple kompiuterį, jis buvo netvarkingas, jungtys sugadintos, M. T. nesugebėjo jo įjungti, todėl jo nesudomino ir kompiuterio jis nepirko. 2019 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, bet nuo 5 iki 8 dienos, vakare, tikslaus laiko neatsimena, buvo namuose, kai pas jį atėjo M. T. su draugu, kurio nepažino. Asmuo buvo apie 30 metų amžiau, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, M. T. atnešė nešiojamą kompiuterį „Asus“ ir siūlė pirkti už 20 eurų. Kompiuteris neveikė, todėl M. T. prašė sutaisyti. Jis pasiliko kompiuterį, kad nustatyti gedimą ir sužinoti, kiek kainuos remontas. M. T. su draugu išėjo. M. T. buvo atėjęs ir klausė, kiek kainuos remontas, jis pasakė kad 100 eurų. M. T. pinigų neturėjo, todėl kompiuterio tuo metu neprašė remontuoti, sakė tegul lieka. Tiksliai neatsimena, tačiau M. T. ar tą dieną ar kitą iš jo pasiskolino 20 eurų, kurių nėra gražinęs (t. 1, b. l. 54);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. M. duotais parodymais, kad 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena, buvusi kaimynė J. L. išvyko dirbti į užsienį – (duomenys neskelbtini), ir savo daugumą daiktų pasidėjo pas ją bute. Kiek žino, prieš išvykdama J. paprašė savo draugo M. T. jos daiktus iš J. buto pervežti į jos butą. Kažkur praėjus dviem savaitėm po J. išvykimo, dalį daiktų M. T. išvežė, taip pat, kiek pastebėjo, paėmė tris nešiojamus kompiuterius, kurie buvo sudėti į kuprinę ir juos išsinešė su savimi. Kompiuteriai buvo „Asus“, „Tochiba“, „Apple“. Vėliau, kažkur, kiek atsimena, vasario 8 d. M. T. atnešė pas ją į namus, pardavimui mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurį, ji nieko blogo neįtardama, nupirko už 10 eurų. M. T. tuo metu sakė, kad tai yra jo telefonas, kadangi jos dukrai reikėjo telefono, jį nupirko. Kažkur vasario mėnesio pabaigoje iš užsienio grįžo J. L. ir jai paskambinusi pasakė, kad trūksta jos daiktų. J. sakė, kad nėra kompiuterių, telefono, tada suprato, kad dėl daiktų dingimo galimai kaltas M. T., suprato, kad jos nupirktas telefonas gali būti J., todėl, nufotografavo nusipirktą iš M. T. telefoną, nuotrauką nusiuntė J. ir ji patvirtino, kad telefonas yra jos. Kur M. T. padėjo paimtus kompiuterius nežino (t. 1, b. l. 59).
Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal šią BK normą atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kaltininkas privalo suvokti, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog kaltinamasis M. T., turėdamas buto raktus ir galimybę jame lankytis, iš nukentėjusiosios J. L. buto pagrobė du kompiuterius, mobilaus ryšio telefoną ir akumuliatorinį gręžtuvą. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kad M. T. laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 27 d. iš buto pagrobė svetimą turtą – du nešiojamus kompiuterius, mobilaus ryšio telefoną ir akumuliatorinį gręžtuvą. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad M. T. ėmė elgtis su pagrobtais kompiuteriais ir kitais daiktais, kaip savo turtu, vieną kompiuterį ir akumuliatorinį gręžtuvą pardavė nenustatytiems pirkėjams, mobilaus ryšio telefoną pardavė liudytojai J. M., kompiuterį „Asus“ atnešė pas liudytoją R. G. parduoti, kuriam atsisakius pirkti neveikiantį kompiuterį, paliko jį remontui. M. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje
2019 m. kovo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (t. 1, b. l. 86);
2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuriuo kartu su bausme M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (t. 1, b. l. 94-97);
2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi, kuria patikslintas 2018 m. sausio 16 d. nuosprendis, nustatant M. T. baudžiamojo poveikio priemonės –draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – skaičiavimo terminą nuo 2018 m. balandžio 13 d. (t. 2 b. l. 49-50)
2019 m. kovo 11 d. administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodoma, kad 2019 m. kovo 11 d. apie 23.32 val. (duomenys neskelbtini), M. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumas (t. 1, b. l. 90-93);
2019 m. kovo 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl neblaivaus vairuotojo (t. 1, b. l. 98, 99);
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, ARHJ-0199, panaudojimo registracijos žurnalo kopija su prietaiso patikros sertifikato kopija, iš kurių matyti, kad 2019 m. kovo 11 d. 23.32 val. M. T. nustatytas 1,50 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 102-105);
2018 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus, bausmės, auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kuriame užfiksuota, kad M. T. pasirašytinai buvo informuotas, kad visą baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpį jam draudžiama vairuoti transporto priemones (t. 1, b. l. 134-141);
Valstybės įmonės „Regitra“ 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu, kad duomenų apie M. T. išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra (t. 1, b. l. 149);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. L. parodymais, kad jis turi automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2019 m. vasario 28 d. įsigijo išperkamąja nuoma iš (duomenys neskelbtini). Pagal dokumentus automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), o naudotojas yra jis. 2019 m. kovo 11 d. apie 12 val. jis susitiko savo draugą M. T. ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas jo močiutę. Dirbdami kaime darbus, jie dviese vartojo alkoholį, t. y. alų, kartu išgėrė apie dvyliką litrų. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis pasigėrė ir daugiau nieko nepamena. Pamena, kai jį kažkas žadino, jis prabudo ant priekinės keleivio sėdynės ir prie jų matė policijos pareigūnus. Jam pareigūnai sakė, jog už jam priklausančio automobilio vairo buvo sulaikytas M., kuris vairavo be vairuotojo pažymėjimo ir buvo išgėręs. Begeriant alų (duomenys neskelbtini), jie klausėsi muzikos, kuri buvo leidžiama iš jo automobilio, rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje. Jis M. T. pretenzijų neturi, savo automobilį iš mokamos aikštelės atsiėmė. Ar jis M. davė ar nedavė važiuoti su jo priklausančiu automobiliu, jis nežino, nes nieko nepamena. Ar M. T. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą nežinojo (t. 1, b. l. 113);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo J. M. parodymais, kad 2019 m. kovo 11 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. S., apie 22.30 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis „Audi“, valstybiniai numeriai nežinomi, kurio vairuotojas yra neblaivus. 2019 m. kovo 11 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ir patikrintas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas prisistatė M. T.. Tapatybė nustatyta pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę. Bendraujant su vairuotoju, juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Įvertinus bendrą asmens būklę, vyr. patrulis D. S. pareikalavo leisti patikrinti jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu ir paaiškino atsisakymo tikrintis teisinius padarinius, 23.32 val. buvo patikrintas M. T. girtumas. Prietaiso užfiksuoti rodmenys – 1,50 promilės. Vairuotojas sutiko su alkotesterio parodymais, žurnale nepasirašė. Prieš nustatant girtumą, vairuotojas aiškino, kad paskutines 2 val. nevartojo alkoholinių gėrimų ar kitų preparatų, turinčių savo sudėtyje alkoholio. Vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Kai buvo sustabdytas minėtas automobilis, priekinėje keleivio sėdynėje miegojo D. L., kuris pagal dokumentus buvo automobilio savininkas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 119).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. T. žinodamas apie 2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, kurios jis turėjo laikytis iki 2020 m. balandžio 13 d., 2019 m. kovo 11 d., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,50 promilės girtumui, ir tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino teisme, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis M. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas iš viso 6 kartus, penkis kartus Lietuvos Respublikoje, vieną kartą užsienyje, šiuo metu atlieka Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pripažintas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 184-198, t. 2, b. l. 1-48, t. 3, b. l. 5-8), tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas išvyko į užsienį – Švediją, kur padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 53-55).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai jog anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, po šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistas Švedijos Karalystės teismo už nusikaltimą nuosavybei, kuris Lietuvos Respublikoje vertinamas kaip sunkus nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam M. T. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, jog yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio, t. y. 1 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymą, sankcijoje yra numatytos dvi bausmės bauda ir areštas. Baudos M. T. skyrimas nepasiektų bausmės tikslų, nes kaltinamasis jokio turto ir pajamų neturi, turi nesumokėtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą bei 2018 m. sausio16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu iš jo konfiskuota 960 Eur suma, kurios kaltinamasis nesumokėjęs (t. 2, b. l. 52). Atsižvelgiant į išdėstytą M. T. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam bausmės skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui, t. y. areštą trisdešimčiai parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne, laisvės atėmimo, bausme apimant švelnesnę, arešto, bausmę ir M. T. skirtina galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.
M. T. 2019 m. gruodžio 23 d. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vagystę – sunkų nusikaltimą. 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi nutarta pripažinti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (numeris B 3974-19) M. T. nustatyta veika ir paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo nuosprendis nuo 2020 m. liepos 9 d. vykdomas Lietuvos Respublikoje.
BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje M. T. šiuo metu yra vykdomas 2019 m. gruodžio 23 d. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. T. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra suderintas 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi su BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir palikta paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas paskirtas bausmes subendrinti.
Šiuo nuosprendžiu M. T. nubaustas subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių už nesunkų nusikaltimą, 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi M. T. 2019 m. gruodžio 23 d. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi suderinta ir palikta paskirta laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. T. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. spalio 26 d. ir visa Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikta dalis.
2019 m. kovo 22 d. nutarimais M. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu M. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtos kardomosios priemonės nebereikalingos, todėl panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:
daiktų, dokumentų pateikimo protokolais liudytojų R. G. ir J. M. pateikti nešiojamas kompiuteris „Asus, H6NOCV00W01022A ir mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, Imei Nr.866508024758976 (t. 1, b. l. 72, 75), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 84-85).
Daiktiniai įrodymai – nešiojamas kompiuteris „Asus, H6NOCV00W01022A ir mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, Imei Nr.866508024758976, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei J. L..
2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas, kurį parinks Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. Tarnyba ginti kaltinamąją M. T. parinko advokatę Nainą Lanzbergienę. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. T. nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu griežtesne, laisvės atėmimo, bausme apimant švelnesnę, arešto, bausmę ir paskirti M. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. T. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi suderinta ir palikta paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti M. T. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 26 d.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. spalio 26 d. ir visą Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktą dalį.
Panaikinti M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Daiktinius įrodymus – nešiojamą kompiuterį „Asus, H6NOCV00W01022A ir mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, Imei Nr.866508024758976, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei J. L..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam nuo jo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.