Civilinė byla Nr. 2A-1537-603/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26534-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textille Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų namai“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Berendsen Textille Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Pramogų namai“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 210,00 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas – pateikti ir keisti kilimėlius atsakovei už mokestį. Sutartis sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui. 2018 m. balandžio 9 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakovės prašymą sutartį nutraukti nuo 2018 m. balandžio 9 d. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti 50 procentų sumos, kuri būtų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos, tai yra 210,00 Eur. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad, jei klientas nutraukia sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš tris mėnesius, nesibaigus sutarties vykdymo terminui (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 procentų sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui ir turėjo būti vykdoma iki 2019 m. lapkričio 24 d. Prašymas nutraukti sutartį buvo pateiktas 2018 m. balandžio 9 d., todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas reikalauti netesybų. Kadangi dėl netesybų dydžio šalys susitarė sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais.

3.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Pramogų namai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip neapgrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovės atstovas – pardavimų vadybininkas D. M. pateikė atsakovės direktorei O. E. paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 107671/1054088, kuriame buvo nurodyti paslaugų gavėjo ir paslaugų tiekėjo rekvizitai, teikiamų paslaugų apimtis. Atsakovė nebuvo supažindinta su ieškovės pateiktos paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, todėl laikytina, kad dėl jų taikymo šalys nesusitarė ir šios tariamos sutarties nuostatos šalims nėra taikytinos. Atsakovės nuomone, dėl sutartinio teismingumo šalys nesusitarė, ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, todėl byla turėtų būti teisminga Palangos miesto apylinkės teismui. Ieškovė, nesupažindinusi atsakovės su sutarties nuostatomis, kuriomis remiasi, elgiasi nesąžiningai. Kai esama abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju ieškovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašomų priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra daugiau nei tris kartus didesni nei įprastai leidžiami remiantis susiklosčiusia teismų praktika, o netesybų dydis, 210,00 Eur, yra akivaizdžiai per didelis, viršijantis vieno kilimėlio kainą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 10,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas – pateikti ir keisti kilimėlius atsakovei už mokestį; ieškovės teikiamų paslaugų kaina, apimtis ir terminas numatyti paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 107671/1054088. Sutartis sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės prašymą sutartį nutraukti nuo 2018 m. balandžio 9 d. Ieškovė su sutarties nutraukimu nuo atsakovės nurodytos datos sutiko ir, remdamasi sutarties 4.2 punktu, pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti 50 procentų sumos, kuri būtų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos – 210,00 Eur. Sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui ir turėjo būti vykdoma iki 2019 m. lapkričio 24 d. Prašymas nutraukti sutartį buvo pateiktas 2018 m. balandžio 9 d., todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas reikalauti netesybų.

6.       Atsakovė neginčijo pasirašiusi sutarties priedą, kurio kitoje pusėje buvo atspausdintos standartinės sutarties sąlygos. Iš abiejų pusių užpildyta sutarties kopija, kurios vienoje lapo pusėje yra atspausdintos standartinės sutarties sąlygos, atsakovei buvo įteikta, todėl teismas sprendė, jog atsakovės atstovo parašo nebuvimas toje lapo pusėje, kurioje atspausdintos standartinės sutarties sąlygos, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovė nebuvo supažindinta su sutarties sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis numato kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog klientė (atsakovė) turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ja pasinaudojo. Atsakovė įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą, sutarties nutraukimo dieną, nesilaikydama sutarties 4.2 punkte nustatyto trijų mėnesių įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino.

9.       Šalių sudarytoje sutartyje numatytos netesybos, klientui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje šalių sutartos netesybos negali būti taikomos, nes įstatyme numatytos kliento teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį realizavimas nelaikytinas sutarties pažeidimu. Tuo tarpu netesybų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl kitos šalies netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo. Todėl teismas ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją vertino kaip nepagrįstą ir jį atmetė. Ieškovė nesuteikė paslaugų, taip pat neįrodė faktinių išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

10.       Ieškovė UAB „Berendsen Textille Service“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau iš šalių sudarytos sutarties nuostatų matyti, jog šalis taip pat siejo nuomos teisiniai santykiai.

10.2.                      Netinkamas šalių teisinių santykių kvalifikavimas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

10.3.                      Sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, kuri galima tik esant esminiam sutarties pažeidimui, dėl kurio tolimesnis sutarties vykdymas yra objektyviai negalimas. 

10.4.                      Šalių sudaryta sutartimi yra susitarta dėl purvą surenkančių kilimėlių nuomos ir jų keitimo paslaugos, todėl spręstina, jog šalis siejo mišrūs nuomos ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai, iš kurių vyraujantys yra nuomos sutarties elementai.

10.5.                      Šalys susitarė, jog ieškovė atsakovei išnuomos kilimėlius ir juos keis pagal grafiką. Nesant nuomos sutarties (išnuomotų kilimėlių), nebūtų reikalinga paslaugų sutarties (kilimėlių keitimo pagal grafiką).

10.6.                      Mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo, mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje.

10.7.                      Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai vykdoma.

11.       Atsakovė UAB „Pramogų namai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius. Įstatyme numatyta paslaugos gavėjo teisė atsisakyti sutarties. Atsakovei atsisakius sutarties ji turėjo pareigą tik atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atlyginti protingas išlaidas, kurias patyrė ieškovė vykdydama sutartį iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo gavimo.

11.2.                      Ieškovė neįrodinėjo, jog patyrė nuostolius dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau prašė priteisti netesybas, nors įstatyme tokia teisė nėra numatyta.   

11.3.                      Ieškovė atsakovei pagal sudarytą sutartį teikė paslaugą, nes kaskart pakeisti kilimėliai nebuvo individualizuojami, nebuvo galima jų identifikuoti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Tačiau teismui nusprendus, jog šalių sudaryta sutartis turi ir nuomos sutarties elementų, atsakovės teisė atsisakyti sutarties CK 6.721 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir garantijomis išlieka.

11.4.                      Ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis tiesiogiai grindžiamas tik jos negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais). Negautų pajamų priteisimas pagal kasacinio teismo praktiką paslaugų teikėjui yra negalimas.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

13.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo teikti paslaugas – išnuomoti ir keisti kilimėlius atsakovei už mokestį; apeliantės teikiamų paslaugų kaina, apimtis ir terminas numatyti paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 107671/1054088. Sutartis sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui. Apeliantė 2018 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės prašymą sutartį nutraukti nuo 2018 m. balandžio 9 d. Apeliantė su sutarties nutraukimu sutiko ir pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti 50 procentų sumos, kuri būtų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos – 210,00 Eur pagal sutarties 4.2 punktą. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja sutarties priede aptartą laikotarpį. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad, jei klientas nutraukia sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš tris mėnesius, nesibaigus sutarties vykdymo terminui (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 procentų sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis.

15.       Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog šalis siejo paslaugų sutarties teisiniai santykiai. Apeliantė, nesutikdama su tokiu šalis siejusių santykių kvalifikavimu, nurodo, jog šalis siejo mišrūs nuomos ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, jog pagal sudarytą šalių sutartį apeliantė įsipareigojo išnuomoti atsakovei purvą surenkančius kilimėlius, sutarties priede numatytas nuomos mokestis, nustatytas kilimėlių keitimo grafikas. Apeliantės vertinimu, nuomos sutarties elementai yra vyraujantys, nes jei nebūtų išnuomoto kilimėlio, nebūtų susitarimo jį keisti.

17.       CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

18.       Šalių sudarytos sutarties priede nurodoma, jog atsakovei išnuomojami du pilki kilimėliai, kurių matmenys 85 x 150, vieno kilimėlio vertė 150,00 Eur be PVM, kilimėliai bus keičiami 1 kartą per savaitę, o vieno kilimėlio vienos savaitės nuomos mokestis be PVM yra 2,50 Eur. Iš sutartų sąlygų matyti, jog šalys susitarė dėl konkrečių nuomojamo objektų savybių (kilimėlių dydis, spalva), jas identifikavo. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog šalys visiškai įgyvendino nuomos sutarties sąlygas. Tačiau nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į  atsakovės nurodytus argumentus, jog jai nebuvo nuomojami konkretūs kilimėliai, nes kilimėliai buvo keičiami vis kitais, todėl atsakovei buvo teikiama paslauga.

19.       Apeliantė atsakovei teikdavo kilimėlius ir kartą per savaitę juos keitė. Tarp šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų sutartis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliante, jog šalių sudaryta sutartis turėjo nuomos sutarties ir paslaugų sutarties požymių. Mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje.  Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). 

20.       Sudaryta sutartimi šalys nesusitarė, kokios normos turi būti taikomos jų sudarytai sutarčiai, todėl turi būti taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Taip pat būtina įvertinti, ar atsakovė iš esmės siekė nuomos sutarties pagrindu gauti kilimėlius, ar gauti paslaugą. Šalių sudarytos sutarties priede numatyta, kad kilimėliai bus keičiami kartą per savaitę, pati sutartis įvardinta kaip paslaugos sutartis, todėl spręstina, jog šiuo atveju svarbiausia buvo paslaugos suteikimas. Atsakovei buvo svarbu gauti paslaugą, o ne nuomos pagrindais kilimėlius. Tam, kad atsakovė gautų pageidaujamą paslaugą, apeliantė išnuomojo purvą surenkančius kilimėlius bei įsipareigojo kas savaitę juos keisti. Jei atsakovei nebūtų reikėję gauti apeliantės teikiamos paslaugos, atsakovė nebūtų sutikusi dėl kilimėlių nuomos. Todėl paslaugos sutarties elementas šalių teisiniuose santykiuose buvo vyraujantis. Nustačius, kad paslaugų sutartis šalis siejusiuose teisiniuose santykiuose buvo vyraujanti, spręstina, jog sutarties nutraukimui turi būti taikomos įstatymo nuostatos reglamentuojančios paslaugų sutarties nutraukimą.

21.       Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2007). 

22.       CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu.

23.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad jei klientas (atsakovė) nutraukia sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui (apeliantei) prieš 3 (tris) mėnesius (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog atsakovė neturi pareigos mokėti apeliantei netesybų už sutarties nutraukimą. Kitoks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja paslaugų sutarčių esmei, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai. 

24.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Atsakovė UAB „Pramogų namai“ pateikė į bylą duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, atsakovės UAB „Pramogų namai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“, j. a. k. 110694894, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų namai“, j. a. k. 304634909, naudai 85,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Teisėja        Loreta Bujokaitė