Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-772-348/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02728-2014-8;
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad 2014-04-05 apie 02.25 val., kelio (duomenys neskelbtini) 104-ajame kilometre, vairavo transporto priemonę „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, išdėstant paskirtos baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. S. kas mėnesį mokėti po 125 Lt.
V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 301str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, t.y. neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones arba atimti minimaliai trumpesniam terminui nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje bei skirti mažesnę piniginę baudą. Skunde nurodo, kad dėl pažeidimo padarymo jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto teigimu pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ryžosi sėsti už vairo išgėręs, nes sulaukė neįgalaus sūnaus pagalbos skambučio, kad jam prasidėjo priepuolis. Jo sūnus serga psichikos liga, jam pripažintas šizoafektinis sutrikimas, kankina mintys apie savižudybę, jam ypatingai reikalinga ramybė ir psichologinis artumas, o po motinos mirties jo liga dar labiau paūmėjo. Skunde nurodoma, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholį jis vartojo iš vakaro ir mažą kiekį, buvo pavargęs nuo streso dėl žmonos ligos ir jos slaugymo, po to žmonos mirtis, sūnaus slaugymas, jo būklės pablogėjimas, kas turėjo įtakos jo būsenai ir nesugebėjimui objektyviai įvertinti savo galėjimą vairuoti transporto priemonę.
Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga jo darbinei veiklai. Jis yra statybų įmonės direktorius, kuri vykdo veiklą visoje Lietuvoje, todėl jam reikia daug važinėti, o atėmus teisę vairuoti, jis negalės vykdyti tinkamai prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko jo įkurta įmonė gali subankrutuoti, kas turės neigiamą įtaką ne tik jam pačiam, bet ir kitiems šeimos nariams, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba ir rūpinimasis.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prieš 20 dienų buvo palaidojęs žmoną, be to, neatsižvelgė į tai, kad jo sūnus dirba kartu su pažeidėju, šis darbas jam padeda integruotis į visuomenę, tai padeda jam kovoti su psichikos liga ir pasijausti reikalingu, o ne užsisklęsti savyje. Su nustatytu girtumo laipsniu jis sutiko iš karto, nesiginčijo ir pasirašė protokolą. Apeliantas taip pat nurodo, kad po žmonos mirties turi rūpintis neįgaliu garbaus mažiaus uošviu, kurį dėl sveikatos būklės dažnai tenka vežti pas gydytojus. Pažeidimas buvo padarytas automagistralėje, jis važiavo pasirinkęs saugų greitį, prisisegęs saugos diržus, įsijungęs šviesas, važiavo ankstų šeštadienio rytą, kai eismas nėra intensyvus, joks eismo įvykis nebuvo sukeltas. Be to, jis turi didelių įsipareigojimų kredito įstaigoms, o netekus teisės vairuoti negalės plėtoti savo verslo ir grąžinti prisiimtus įsipareigojimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu V. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba skirti minimaliai trumpesniam terminui nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje bei skirti mažesnę baudą.
ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė teisingą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nenurodama jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde V. S. nurodo, kad vairavimo teisė yra reikalinga dėl jo darbo pobūdžio, kadangi turi statybų įmonę, kuri veiklą vykdo visoje Lietuvoje, jam tenka kiekvieną dieną važiuoti į objektus, jo darbas yra betarpiškai susijęs su automobilio vairavimu, o netekus teisės vairuoti, jis negalės tinkamai plėtoti savo verslo ir gali bankrutuoti bei netekti pagrindinio pajamų šaltinio, turi didelių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kurių negalės tinkamai vykdyti, be to, turi neįgalų sūnų, kuris serga psichikos liga ir dirba kartu su juo įmonėje, jis veža sūnų į darbą, kuriam darbas ir užsiėmimas padeda kovoti su liga, taip pat privalo rūpintis prastos sveikatos garbaus amžiaus uošviu, kurį dažnai tenka vežti pas medikus. Nors pareiškėjas ir nurodė aplinkybes, kurioms esant jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tai nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. V. S. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas, artimas vidutiniam), tokiu elgesiu sukeldamas realią grėsmę transporto eismo saugumui, savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad jo sūnus serga psichikos liga, nelaikytina išimtine aplinkybe, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, šia liga sūnus serga jau 10 metų, todėl pažeidėjas, suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko būtent visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl ATPK 301 str. taikymo, į tai, kad pažeidėjas kritiškai vertino savo veiksmus, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat įvertino ir tai, kad pažeidėjas praeityje eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį ignoruojantį priimtas visuomenėje nustatytas elgesio normas, ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijoje (ATPK 126 str. 1 d.) numatytos nuobaudos vidurkį. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo.
Įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog V. S. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Svetlana Jurgaitienė