Civilinė byla Nr. e2A-401-324/2023

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caspian Logistics“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caspian logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frostera“, dėl mokesčio už krovinių pervežimą priteisimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Mainpro“.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Caspian Logistics“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Frostera“ (toliau – ir atsakovė) 2 380 Eur skolą, 40 Eur nuostolių išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. SO2011237, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva - Kazachstanas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 2 180 Eur. Šalys 2020 m. gruodžio 3 d. sudarė dar vieną Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. SO2012046, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva - Kazachstanas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 200 Eur. Ieškovė pervežė atsakovės patikėtus krovinius sutartais tarptautiniais maršrutais ir perdavė juos krovinių gavėjams, už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00074   200 Eur sumai ir 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00075  2 180 Eur sumai. Atsakovė 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į ieškovę su reikalavimu dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo už vieno iš gabentų krovinių sugadinimą, kurią ieškovė 2021 m. vasario 9 d.  atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsakovei priminimą dėl neapmokėtos skolos. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 7 d., atsakydama į ieškovės priminimą, pateikė ieškovei Tarpusavio skolų suderinimo aktą. Ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad nesutinka su Tarpusavio skolų suderinimo aktu ir jo nepasirašė bei pakartotinai pareikalavo apmokėti 2 380 Eur skolą pagal PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. pristatė vežamus krovinius į Kazachstano Respubliką, Pavlodaro miestą. Priimant ieškovės pristatytą krovinį buvo konstatuota, jog krovinys pažeistas, spinta atvežta ant šono, tą patvirtina krovinio priėmimo metu atlikta fotofiksacija. Atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė pretenziją ieškovei dėl pervežimo metu sugadinto krovinio bei nurodė, jog sugadinto krovinio vertė yra 10 253,30 Eur, bet kadangi pristatytų prekių trūkumus iš dalies pavyko pašalinti - buvo nupirkta nauja detalė, atlikti remonto darbai bei suteikta nuolaida pirkėjui, 2021 m. kovo 30 d. ieškovei buvo nusiųsta patikslinta pretenzija, kurioje nurodyta, jog reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra mažinamas iki 2 874 Eur, pateikti dokumentai, susiję su atsakovei padaryta žala. Ieškovė atsakovės patirtos nuostolių atlyginimo klausimo sprendimą vilkino, motyvuodama tuo, kad laukia draudikų atsakymo. Atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. FR/202100003 nuostolių už sugadintą krovinį kompensavimui ir nurodė, kad atsakovės mokėtinas sumas už ieškovės suteiktas paslaugas (2 380 Eur) įskaito į ieškovės mokėtiną nuostolių už sugadintą krovinį sumą (2 847 Eur) bei pareikalavo skirtumą (467 Eur) sumokėti į atsakovės pretenzijoje nurodytą banko sąskaitą. Ieškovė 2021 m. balandžio 9 d. pateikė savo atsakymą į pretenziją, nurodydama, kad krovinys buvo pažeistas dėl nepakankamo krovinio paruošimo transporto priemonėje, todėl vežėjas gali būti atleistas už kroviniui padarytą žalą, jeigu krovinį paruošė, pakrovė, sudėjo arba iškrovė siuntėjas, gavėjas arba trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo arba gavėjo vardu pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, nes CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, o vien nustačius faktą, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nors šis faktas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, tai dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Krovinį į ieškovės transporto priemonę pakrovė net ne atsakovė, o pačios ieškovės nurodytas asmuo, taip pat nėra duomenų, kad važtaraštyje būtų padaryta žymų dėl krovinio netinkamo pakrovimo. Iš pateiktų nuotraukų, darytų krovinio priėmimo metu, akivaizdžiai matyti, kad krovinys priekaboje yra netinkamai sutvirtintas diržais. Atsakovės prievolė sumokėti už krovinių pervežimo paslaugas, pagal ieškovės pateiktas 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą CL/2021 Nr. 00074 ir 2021 m. sausio 20 d. sąskaitą-faktūrą CL/2021 Nr. 00075 yra pasibaigusi. Po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atlikimo ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o priešingai, ieškovė liko skolinga atsakovei 467 Eur sumą nuostoliams dėl sugadinto krovinio atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 851,30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

5.        Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. SO2011237, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva - Kazachstanas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti sumokėdama 2 180 Eur užmokestį. Šalys 2020 m. gruodžio 3 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. SO2012046, pagal kurią ieškovė vėl įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva - Kazachstanas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti sumokėdama 200 Eur užmokestį. Ieškovė pervežė atsakovės patikėtus krovinius sutartais tarptautiniais maršrutais ir perdavė juos krovinių gavėjams bei pateikė apmokėjimui atsakovei 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00074 – 200 Eur sumai ir 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00075 – 2 180 Eur sumai. Atsakovė ieškovei 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė pretenziją nurodydama, jog pagal važtaraštį CMR CASP 010416 vežtas krovinys maršrutu Kaunas (Lietuva) – Pavlodaras (Kazachstanas) buvo pažeistas, pažeista prekė Kamera MODI Active W20A, vertė 10 253,30 Eur, prekė dėl pažeidimų netinkama, šią sumą prašoma kompensuoti. Atsakovė 2021 m. kovo 31 d. pateikė ieškovei patikslintą pretenziją, kurioje patikslino pretenzijos sumą, nurodydama naują sumą 2 847 Eur, kurią sudarė: papildomai nupirkta detalė 153 Eur, remonto darbai 30 Eur, suteikta nuolaida 2 664 Eur, bei nurodytą 2 847 Eur sumą prašydama iki 2021 m. balandžio 5 d. pervesti į atsakovės banko sąskaitą.  Atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. išrašė ieškovei sąskaitą – faktūrą serija Nr. FR/202100003 dėl 2 847 Eur nuostolių kompensavimo. Atsakovė, siųsdama ieškovei 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitą – faktūrą už patirtus nuostolius, nurodė, jog tai yra atsakovės vienašalis užskaitymas. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku ieškovei išsiuntė tarpusavio skolų suderinimo aktą Nr. 20210090714, kuriame nurodė, jog sudengus ieškovės prievolę atsakovei pagal 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. FR/202100003 dėl 2 847 Eur su atsakovės prievole ieškovei pagal 2021 m. balandžio 6 d. sąskaitą Nr. SDEG dėl 2 380,00 Eur, likusi ieškovės skola atsakovei sudaro 467 Eur.

6.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, paneigiančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencijos) nuostatomis bei kasacinio teismo suformuota praktika nustatytos krovinį priėmusio vežėjo kaltės prezumpcijos krovinio sugadinimo atveju. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė nurodė atsakovei terminalą, į kurį turi būti pristatytas krovinys, krovinį į transporto priemonę turėjo pakrauti ne atsakovė, o ieškovės nurodytas asmuo – UAB „Vingės terminalas“. Teismas sprendė, kad atsakovei negalėjo būti taikoma atsakomybė dėl netinkamo krovinio paruošimo transporto priemonėje. CMR važtaraščiuose Nr. CASP 010416 ir CASP 010417 nenurodyta vežėjo pastabų dėl krovinio ir jo pakuotės būklės bei aplinkybių, jog krovinys buvo priimtas vežti esant ypatingai rizikai dėl netinkamo įpakavimo ar netinkamo pakrovimo. Ieškovei neįrodžius jos atsakomybę dėl krovinio sugadinimo šalinančių aplinkybių, t. y. neįrodžius, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl ieškovės kaltės, teismas padarė išvadą, kad ieškovei atsirado prievolė kompensuoti atsakovei nuostolius dėl krovinio vertės sumažėjimo. Nors ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl 2 847 Eur sumos sumokėjimo už patirtus nuostolius dėl krovinio pažeidimo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovė patyrė jos nurodytus nuostolius, susijusius su krovinio transportavimu, nuostoliai buvo patirti ieškovei vežant atsakovės krovinį, nuostoliai buvo apskaičiuoti vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio, 25 straipsnio nuostatomis. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės procesiniuose dokumentuose (tripliko 17 punkte) detaliai nurodytas nuostolio paskaičiavimo metodas yra pagrįstas, todėl ieškovei atsirado prievolė kompensuoti atsakovei 2 874 Eur krovinio vertės sumažėjimo sumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą dėl 2 847 Eur sumos sumokėjimo, nurodytų nuostolių pagrįstumo neginčijo, tik bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytais nuostoliais. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė turėjo teisę padaryti įskaitymą, kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė turėjo reikalavimo teises į pinigines prievoles viena kitos atžvilgiu, šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai (sumokėti pinigines prievoles), šalių reikalavimai viena kitos atžvilgiu yra galiojantys, vykdomi ir apibrėžti. Atsakovės pareiškimas dėl įskaitymo taikymo buvo išreikštas aiškiai ir vienareikšmiškai, apie įskaitymą atsakovė pranešė ieškovei 2021 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu. Atsakovei teisėtai taikius įskaitymą, sudengus ieškovės prievolę atsakovei pagal 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. FR/202100003 dėl 2 847 Eur su atsakovės prievole ieškovei pagal 2021 m. balandžio 6 d. sąskaitą Nr. SDEG dėl 2 380 Eur, teismas sprendė, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 380 Eur skolos iš atsakovės priteisimo, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo už pervežimo paslaugas nelaikė, kad yra atlikusi įskaitymą ir jos prievolės ieškovei sumokėti už atliktus pervežimus pagal ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00074 ir PVM sąskaitą – faktūrą CL/2021 Nr. 00075 pasibaigė.

7.2.                      Atsakovė po to, kai 2021 m. balandžio 2 d. pirmą kartą ieškovei atsiuntė savo sąskaitą faktūrą 2 847 Eur sumai, kurią pirmosios instancijos teismas vertino kaip pranešimą apie įskaitymą, vėliau dar tris kartus kreipėsi į ieškovę, reikalaudama atlyginti tuos pačius 2 847 Eur nuostolius. 2021 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po tariamo įskaitymo, atsakovė el. laišku paragino ieškovę apmokėti atsakovės sąskaitą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas netyrė nurodyto rašytinio įrodymo ir nevertino akivaizdaus fakto, kad kreditorius neprašytų skolininko atlyginti nuostolius, jeigu pats kreditorius laikytų, jog tai nuostolių sumai jau yra atlikęs įskaitymą. Atsakovė, 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakydama į ieškovės priminimą dėl skolos už atliktus pervežimus sumokėjimo, el. paštu atrašė, jog jau buvo atsakyta, kad vežtą krovinį pristatė apgadintą, už patirtus nuostolius išrašyta sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir šio rašytinio įrodymo, kuriame kreditorius, tariamai atlikęs įskaitymą, dar kartą reikalauja skolininką apmokėti jo sąskaitą. Atsakovė, 2021 m. rugsėjo 7 d. reaguodama į ieškovės reikalavimą sumokėti skolą, pateikė dar vieną el. laišką, kuriuo ieškovei atsiuntė skolų suderinimo aktą. Šis trečias atsakovės priminimas ieškovei apie skolą akivaizdžiai byloja, kad atsakovė nelaikė, jog šalių priešpriešinės prievolės pasibaigė įskaitymu, o siekė dvišalių rašytiniu šalių susitarimu įtvirtinti tarpusavio skolų sudengimą, su kuo ieškovė nesutiko. Pirmosios instancijos teismo neobjektyvi, neišsami ir nenuosekli rašytinių įrodymų analizė lėmė ir netinkamą bylos aplinkybių ištyrimą bei neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, nes nagrinėjamos civilinės bylos ir kasacinės bylos Nr. 3K-3-162-1075/2018 ratio decidendi nesutampa. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nesprendė dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris turėjo įvertinti ir nustatyti kompensacijos dydį ir atitinkamai spręsti įskaitymo teisėtumo klausimą.

7.4.                      Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Todėl teismų praktikoje pabrėžiama būtinybė kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).  

7.5.                              Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs analogišką ginčą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo teisėtumo tarp dviejų krovinių pervežimo santykiuose dalyvavusių šalių, iš kurių viena reikalavo užmokesčio už atliktą pervežimą priteisimo, o kita gynėsi atliktu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu, nes laikė, kad patyrė nuostolių dėl netinkamai atlikto pervežimo, 2022 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-331-601/2022 vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012. Konstatavo, kad atsakovė akivaizdžiai neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu (dėl to vyksta ginčas), todėl atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažintas teisėtu.

7.6.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-872-794/2020 konstatavo, kad ieškovas atsakovui pareiškė apie įskaitymą po to, kai atsakovas nurodė nesutinkantis su jam paskirta 510 Eur bauda. Esant situacijai, kuomet tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti atsakovui jo reikalaujamą baudą, atlikdamas 2017 m. vasario 21 d. įskaitymą ieškovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo atsakovo atžvilgiu, taigi ieškovo atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas teisėtu.

7.7.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad iš pateiktų CMR važtaraščių Nr. CASP 010416 ir CASP 010417 nustatyta, jog juose nebuvo nurodyta vežėjo pastabų dėl krovinio ir jo pakuotės būklės bei aplinkybių kad krovinys buvo priimtas vežti esant ypatingai rizikai dėl netinkamo įpakavimo ar netinkamo pakrovimo. Ieškovei neįrodžius jos atsakomybės dėl krovinio sugadinimo šalinančių aplinkybių, t. y. neįrodžius, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl ieškovės kaltės, darytina išvada, jog ieškovei atsirado prievolė kompensuoti atsakovei nuostolius dėl krovinio vertės sumažėjimo. Ieškovė, atmesdama atsakovės pretenziją dėl krovinio sugadinimo, informavo atsakovę, kad nėra atsakinga už krovinio sugadinimą, nes jei jis atsirado, tai tik dėl to, kad krovinys buvo netinkamai paruoštas gabenimui. Šalys nesitarė dėl jokių kitų paslaugų, susijusių su kroviniu, teikimo, taip pat nesitarė dėl užmokesčio už kokias nors kitas paslaugas, išskyrus krovinio pervežimą. Pareiga tinkamai sutvirtinti krovinį ant paletės ir taip paruošti jį gabenimui teko atsakovei kaip krovinio siuntėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktį, vežėjas turi apžiūrėti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jei yra matomi išoriniai pažeidimai, tai remiantis CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi vežėjas turi apie tai pažymėti važtaraštyje. Nėra ginčo dėl to, kad ant paletės krovinį tvirtino atsakovė. Ieškovė tik teikė krovinio vežimo paslaugas ir neturi jokių specialių žinių, susijusių su specifinių krovinių paruošimu gabenimui ir pritvirtinimu prie paletės. Atsakovė, kaip krovinio pardavėja, yra profesionalė, kurios veikla yra susijusi su konkrečių įrenginių prekyba. Jai turėjo būti žinoma, kaip transportavimui turi būti paruošiamas, ant paletės sudedamas ir pritvirtinamas atitinkamas gaminys, kad jį būtų saugu gabenti. Ieškovei neturint pareigos paruošti krovinį transportavimui ir jį supakuoti bei pritvirtinti prie paletės, iš jos negali būti reikalaujama, kad ji atliktų tokius veiksmus arba objektyviai įvertintų, ar šiuos veiksmus tinkamai atliko atsakovė, perduodama krovinį gabenti.

7.8.                      Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl atsakovės pateikto nuostolio paskaičiavimo metodo pagrįstumo sąlygoti netinkamo CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai bylose, kuriose sprendžiamas kompensacijos už krovinio dalinį sugadinimą pervežimo metu, priteisimo klausimas.  Atsakovė neginčija, jog sugadinta tik dalis krovinio, nors iš jos pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų nėra aišku, kas konkrečiai sugadinta, kokia konkrečiai krovinio dalis sugadinta, koks sugadintos krovinio dalies svoris, todėl atsakovės tripliko 17 punkte pateiktas nuostolių apskaičiavimas prieštarauja CMR Konvencijos 23, 25 straipsniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Remiantis CMR Konvencijos nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir pareigą konstatuoti, kad atsakovė nei teikdama pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų apie tai, kokia konkrečiai dalis krovinio ir kiek kilogramų buvo sugadinta, kad būtų galima apskaičiuoti kompensaciją ir patikrinti, ar ji neviršija CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytų ribų. Atsakovė taip pat nepateikė objektyvių įrodymų apie krovinio nuvertėjimą, kaip tai nustatyta CMR konvencijos 25 straipsnyje. Priešingai nei išaiškinta kasacinio teismo, atsakovė kompensaciją už dalies krovinio sugadinimą apskaičiavo nuo viso krovinio svorio (285 kg), nors krovinys sugadintas tik iš dalies.

7.9.                      Ieškovės gabentos įrangos pirkimo - pardavimo sandoriuose dalyvavo 4 asmenys, t. y. atsakovė, kuri ginčo krovinį galimai pardavė OOO “Oasis Engineering Group” (nors įrodymų, kad šis asmuo būtų sumokėjęs už krovinį, byloje nėra). OOO “Oasis Engineering Group” ginčo krovinį galimai turėjo parduoti OOO “Oasis Engineering ALMATY” (nors tokį sandorį patvirtinančių dokumentų atsakovė byloje taip pat nėra pateikusi), o OOO “Oasis Engineering ALMATY” ginčo krovinį galimai turėjo perduoti I. G. M.. Byloje pateikta 2020 m. spalio 1 d. Tiekimo sutartis Nr. Nr. 19W4304-Oasis-HO tarp šių asmenų, kurios 3.1 punkte nurodyta bendra sandorio kaina 36 508 007 tengių, ir 2020 m. sausio 20 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2020 m. spalio 1 d. Tiekimo sutarties Nr. 19W4304-Oasis-HO, kuriame nurodyta, kad susitarimu keičiamas Tiekimo sutarties 3.1. punktas ir nuo 2020 m. sausio 20 d. nustatoma nauja bendra suma pagal sutartį 35 020 007 tengių. Nei 2020 m. spalio 1 d. Tiekimo sutartyje Nr. Nr. 19W4304-Oasis-HO, nei 2020 m. sausio 20 d. Papildomame susitarime Nr. 1 prie 2020-10-01 Tiekimo sutarties Nr. 19W4304-Oasis-HO nėra fiksuojami jokie krovinio sugadinimai, nėra kalbama apie nuostolių atlyginimą dėl krovinio sugadinimo, šių dokumentų nelydi jokios pretenzijos iš galimai galutinio krovinio pirkėjo I. G. M., kuriose būtų konkrečiai detalizuojama krovinio sugadinimo apimtys ir reikalaujami atlyginti nuostoliai. Kituose dokumentuose, kuriais atsakovė remiasi įrodinėdama savo reikalaujamų nuostolių kilmę, pvz. 2021 m. vasario 22 d. Susitarime tarp OOO “Oasis Engineering Group” ir OOO “Oasis Engineering ALMATY”, nurodoma, kad šalys viena su kita susitaria pakeisti pažeistą korpuso plokštę ir galutiniam klientui pritaikyti 1 328 345 tengių nuolaidą. Iš šių įrodymų turinio akivaizdu, kad nei viena pirkimo - pardavimo sandoriuose dalyvavusi šalis, tame tarpe ir pati atsakovė, nesiekė tinkamai nustatyti (apskaičiuoti) krovinio sugadinimo kompensacijos, kaip to reikalauja CMR konvencijos 23 ir 25 straipsnių nuostatos. Vienos ar kelių pirkimo - pardavimo sandoriuose dalyvaujančių šalių sprendimas suteikti galutiniam klientui vienokio ar kitokio dydžio nuolaidą nėra pagrindas tos tarpusavio sutarimu nustatytos sumos reikalauti iš vežėjo kaip kompensacijos už krovinio nuvertėjimą dėl jo sugadinimo.

8.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo pareiga pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Vien nustačius faktą, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nors šis faktas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, tai dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

8.2.                      Jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 25 punktas).

8.3.                      Ieškovė nenurodė, kad krovinį į ieškovės transporto priemonę pakrovė ne atsakovė, o pačios ieškovės nurodytas asmuo UAB „Vingės terminalas“. Atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prieš sudarant sutartį dėl krovinio pervežimo ieškovė nurodė atsakovei, jog krovinys išsiuntimui turi būti pristatytas į ieškovės nurodytą terminalą. CMR 3 straipsnis numato, kad taikant šią Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovei tenkančios atsakomybės dėl netinkamo krovinio paruošimo transporto priemonėje neturi jokio teisinio pagrindo.

8.4.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjui tenka atsakomybė dėl išorinių krovinio savybių patikrinimo bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-296/2008).

8.5.                      Nėra duomenų, kad važtaraštyje būtų padaryta žymų dėl krovinio netinkamo pakrovimo ar netinkamos pakuotės. Nei ieškovė, nei jos pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Vingės terminalas“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinys buvo priimtas vežti esant ypatingai rizikai dėl netinkamo įpakavimo ar netinkamo pakrovimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl jos kaltės (neįrodytos atsakomybę šalinančios aplinkybės). Iš pateiktų nuotraukų, darytų krovinio priėmimo metu, matyti, kad krovinys yra sugadintas ne dėl netinkamo įpakavimo, o dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo diržais transporto priemonėje. Krovinio išdėstymo transporto priemonėje kontrolė ir jo tvirtinimas joje yra vežėjo dispozicijos ribose. Dėl to atsakomybė dėl krovinio sugadinimo tenka ieškovei.

8.6.                      Nesutiktina su ieškove, kad atsakovės pateiktas nuostolių apskaičiavimo metodas yra ydingas ir prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, reguliuojančioms procedūras, kaip turi būti apskaičiuojama kompensacija, kurios reikalaujama iš vežėjo dėl krovinio sugadinimo. Nepriklausomo survejerio ar eksperto išvada, kurioje būtų konstatuota ieškovės kaip vežėjos kaltė, pagal CMR konvencijos nuostatas nėra privalomas dokumentas. Vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis bei suformuota kasacinio teismo praktika, krovinio sugadinimo atveju krovinį priėmusio vežti vežėjo kaltė yra preziumuojama ir jos papildomai įrodinėti nereikia. Atsakovė 2021 m. sausio mėn. 25 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei patirtų nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus – sutartis dėl sugadintos prekės pardavimo galutiniam užsakovui, priedą prie sutarties su klientu dėl pardavimo su 20 procentų nuolaida; raštą iš gamyklos, kad dalį pažeidimų galima keisti, o dalis yra nekeičiami. Minėti dokumentai patvirtina nuostolių, kurie padaryti dėl krovinio sugadinimo, dydį. Pateikus ieškovei žalos dydį patvirtinančius dokumentus, jokių pretenzijų, kad pateikti dokumentai yra netinkami ar kad jų nepakanka žalos dydžiui nustatyti, ieškovė atsakovei nereiškė. Dėl to ieškovės teiginiai apie jai nepateiktus įrodymus,  patvirtinančius reikalaujamus atlyginti nuostolius, kad pateikti dokumentai yra nepakankami ar netinkami, neatitinka tikrovės.  

8.7.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog nei viena iš bylos šalių iki ginčo persikėlimo į teismą nelaikė, kad atsakovė yra atlikusi įskaitymą. Iš 2021 m. balandžio 2 d. pranešimo turinio matyti, kad atsakovė informuoja ieškovę apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tuo pačiu informuojama, kad ieškovė po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo liko skolinga atsakovei 467 Eur sumą, todėl atsakovė prašo apmokėti likusią įsiskolinimo sumą. Toks reikalavimas negali būti siejamas su įskaitymo pripažinimu negaliojančiu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2021 m. rugsėjo 3 d. el. laiškas taipogi negali būti traktuojamas kaip atsisakymas pripažinti atliktą įskaitymą negaliojančiu. Šiuo laišku primenama, kad ieškovė yra skolinga atsakovei pagal išrašytą sąskaitą faktūrą ir prašoma esamą įsiskolinimą (467 Eur ) apmokėti. 2021 m. rugsėjo 7 d. el. laišku siųstas skolų suderinimo aktas irgi negali būti laikytinas įrodymu, patvirtinančiu atsisakymą pripažinti atliktą įskaitymą galiojančiu. Šiame skolų suderinimo akte yra fiksuojamas 467 Eur ieškovė įsiskolinimas atsakovei. Jei atsakovė atlikto įskaitymo nebūtų laikiusi galiojančiu, jame būtų fiksuojama ne po įskaitymo atlikimo likusi 467 Eur skolos suma, o visa atsakovui padarytos žalos suma 2874 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad krovinio siuntėja neturi pareigos atlyginti krovinio vežėjai pervežimo išlaidų, nes krovinio vežėja yra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo, ir tuo remiantis krovinio siuntėja atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

12.       Atmestini apeliantės argumentai, kad pagal CMR konvenciją ji nėra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vežėjos atsakomybės už krovinio sugadinimą jį pervežant nebuvimą apeliantė nepagrįstai motyvuoja tuo, kad šalys nesitarė dėl jokių kitų paslaugų, susijusių su kroviniu, teikimo, todėl  pagal CMR konvenciją ji nėra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo.

14.       CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta, kad: 1. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą; 2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti; 3. Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai; 4. Pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus; 5. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą.

15.       Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis).

16.        Remdamasis CMR konvencijos nuostatomis ir sprendime išvardinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl jos taikymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo pareiga pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

17.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė jos atsakomybę dėl krovinio sugadinimo šalinančių aplinkybių.

18.       Apeliantė neginčija atsakovės nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo sutvirtinimo (suveržimo) diržais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad krovinį į ieškovės transporto priemonę pakrovė ne atsakovė, o ieškovės nurodytas asmuo UAB „Vingės terminalas“ – prie atsiliepimo į ieškinį atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad prieš sudarant sutartį dėl krovinio pervežimo ieškovė nurodė atsakovei, jog krovinys išsiuntimui pristatytinas į ieškovės nurodytą „Vingės terminalą“, pažymėtos jo koordinatės. CMR 3 straipsnis numato, kad taikant šią Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

19.       Be to, ir tuo atveju, jei krovinį būtų pakrovusi atsakovė, vien tik šio fakto konstatavimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti egzistavus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 25 punktas). Atsakovė pagrįstai teigia, kad krovinio išdėstymo transporto priemonėje kontrolė ir jo tvirtinimas joje yra vežėjo dispozicijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012), o byloje nėra duomenų, kad krovinio važtaraštyje būtų pažymėta apie krovinio netinkamą pakrovimą ar netinkamą pakuotę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-296/2008).

20.       Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie atsakovei tenkančią atsakomybę dėl netinkamo krovinio patalpinimo ir pritvirtinimo transporto priemonėje.

21.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Minėta, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. 2021 m. sausio mėn. 25 d. elektroniniu laišku atsakovė pateikė ieškovei nuostolių, jos patirtų dėl krovinio sugadinimo pervežant, dydį patvirtinančius dokumentus – sutartis dėl sugadintos prekės pardavimo galutiniam užsakovui; priedą prie sutarties su klientu dėl pardavimo su 20 procentų nuolaida; raštą iš gamyklos, kad dalį pažeidimų galima keisti, o dalis yra nekeičiami. Gavusi šiuos dokumentus, ieškovė nepateikė atsakovei jokių pretenzijų dėl dokumentų netinkamumo ar nepakankamumo žalos dydžiui nustatyti.

22.       Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad, kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. FEXP/202001447 krovinio pakavimo lapo, pervežimo metu sugadintos prekės – kameros MTH (MODI Active W20A) (13 pozicija) – bruto svoris sudaro 285 kg. Pagal Lietuvos banko tinklapyje teikiamą informaciją 2020 m. gruodžio mėn. 1 d. 1 SDR sudarė 1,19 Eur, todėl pagal CMR 23 straipsnio 3 punkto nuostatas ieškovės mokėtina kompensacija už krovinio sugadinimą sudarytų 2825,12 Eur (285 kg x 8,33 x 1,19 Eur). Be to, turi būti kompensuojamas užmokestis už vežimą proporcingai nuostolio dydžiui už sugadinto krovinio dalį (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Vykdant sutartį ieškovė iš dalies sugadino vežtą krovinį, padarytų sugadinimų vertė sudaro 6,31 procentus viso krovinio vertės (2874 Eur krovinio sugadinimo vertė / 45539 Eur bendra pervežamo krovinio vertė = 6,31 proc.), todėl atsakovei turi būti kompensuojama 6,31 procentai šalių sutarto atlygio už viso krovinio pristatymą, t. y. 137,56 Eur (2180 Eur x 6,31 proc.). Bendra ieškovės mokėtinos kompensacijos už krovinio sugadinimą suma sudaro 2874 Eur ir neviršija CMR konvencijos 23 ir 25 straipsnyje įtvirtintų vežėjo atsakomybės ribų - 2962,66 Eur (2825,12 Eur + 137,56 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad sugadintos prekės – kameros MTH (MODI Active W20A) – trūkumus iš dalies pavyko pašalinti (nupirkta nauja detalė, kompensuoti nuostoliai užsakovui), ieškovei 2021 m. kovo 30 d. buvo nusiųsta patikslinta pretenzija, kurioje nurodyta, jog reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra mažinamas iki 2874 Eur. Minėta nuostolių suma 2021 m. vasario 22 d. susitarimo ir 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. FEXP/202100437 pagrindu (PVM sąskaitos faktūros paskutinė eilutė: „Nuolaida: už apgadintą krovinį MODI Active W20A pagal sąskaitą faktūrą FEXP/202001447 2,847.00“) buvo atlyginta krovinio savininkui RAP „Oasis Engineering Group“.

23.       Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie jai nepateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius.

24.       Nesutiktina su apeliante, kad atsakovė neatliko vienašalio įskaitymo, nes 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakydama į ieškovės priminimą dėl skolos už atliktus pervežimus sumokėjimo el. paštu parašė, jog jau buvo atsakyta, kad vežtą krovinį pristatė apgadintą, už patirtus nuostolius išrašyta sąskaita, o 2021 m. rugsėjo 7 d. reaguodama į ieškovės reikalavimą sumokėti skolą pateikė dar vieną el. laišką, kuriuo ieškovei atsiuntė skolų suderinimo aktą.

25.       Iš 2021 m. rugsėjo 3 d. el. laiško turinio matyti, kad atsakovė primena ieškovei, jog pastaroji yra skolinga atsakovei pagal išrašytą sąskaitą faktūrą ir prašoma esamą įsiskolinimą (467 Eur ) apmokėti. 2021 m. rugsėjo 7 d. el. laišku siųstas skolų suderinimo akte užfiksuotas 467 Eur ieškovė įsiskolinimas atsakovei. Pritartina atsakovei, kad, jei atlikto įskaitymo ji nebūtų laikiusi galiojančiu, jame būtų fiksuojama ne po įskaitymo atlikimo likusi 467 Eur skolos suma, o jai padarytos žalos suma 2874 Eur.

26.       Atmestini apeliantės argumentai apie tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šį jos teiginį paneigia tiek pirmiau išvardinti argumentai apie vežėjos atsakomybę už krovinio sugadinimą ir atsakovės patirtų nuostolių pagrįstumą, tiek atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo faktas, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įvykusiu remdamasis sprendime nurodyto CK 6.130 straipsnio 1, 2 dalimis bei kasacinio teismo praktika, suformuota dėl šių civilinės teisės normų taikymo.

27.       Teiginius apie įskaitymo nepagrįstumą apeliantė motyvuoja skunde nurodoma teismų praktika, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

28.       Apeliantės nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa ir nėra panašios. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-872-794/2020 buvo pareikštas priešieškinis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, be to, byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo nepagrįstai reikalavo baudos, todėl nepagrįstai atliko ir jos įskaitymą (nagrinėjamu atveju atsakovė nuostolių atlyginimo reikalavo pagrįstai). Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-331-601/2022 buvo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad atsakovė akivaizdžiai neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų (nagrinėjamoje byloje nustatyta priešinga aplinkybė).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29.       Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 1260 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytos  maksimalios galimos priteisti šio pobūdžio išlaidų atlyginimo sumos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caspian logistics“ (juridinio asmens kodas 300104048) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frostera“ (juridinio asmens kodas 302431988) 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.         

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Virginija Gudynienė

                Anita Sereikienė

                Edita Šliumpienė