(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir A. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020 ir atsakovų V. J. ir A. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020 pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, panaikinimo ir vekselių pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų vekselių pagrindu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio šias hipotekos sutartis ir vykdomuosius įrašus: 1) 2018 m. kovo 7 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. balandžio 4 d. notaro M. L. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. kovo 27 d. notaro M. L. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašė pripažinti negaliojančius šiuos vekselius ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus: 1) 2020 m. sausio 14 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 2 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. sausio 15 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2020 m. vasario 17 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2020 m. vasario 20 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 15 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovų J. M. ir A. M. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant paskelbtų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą), Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant paskelbtų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovas V. J. pateikė teismui prašymą (civilinė byla Nr. e2-1582-516/2020) taikyti ieškovams nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovus per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 60 000 Eur. Prašyme nurodė, kad ieškovai, pateikdami niekuo nepagrįstą ieškinį ir prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei prašydami sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, siekia pakenkti atsakovui, dėl ko atsakovas negaus 60 000 Eur, kuriuos paskolino ieškovams ir ieškovai šio fakto neginčija. Ieškovai sąmoningai vilkino vykdymo procesą, jų finansinė padėtis yra bloga.

4.       Atsakovė A. J. pateikė teismui prašymą taikyti ieškovams nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovus per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 213 543,60 Eur. Prašyme nurodė, kad ieškovai neginčija, jog atsakovai paskolino jiems 60 000 Eur, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negalės atgauti šios neginčijamos sumos. Ieškovai patys nurodė ieškinio sumą – 213 543,60 Eur, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams atsiras ne mažesnė nei 213 543,60 Eur turtinė žala, tuo labiau, kad ieškovė yra bedarbė, žyminio mokesčio sumokėti negali. Kadangi ieškovai nepateikė duomenų apie savo pajamas ir turtą, todėl mano, kad tikslinga taikyti ieškovams CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą.

5.       Ieškovai J. M. ir A. M. pateikė atsiliepimus į atsakovų prašymus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašydami juos atmesti. Nurodė, kad pagal atsakovus šioje situacijoje žalą sudaro paskolos sutartimis perduota pinigų suma, kurios ieškovai neginčija – 60 000 Eur ir ieškinio suma, t. y. 213 543,60 Eur. Toks atsakovų žalos aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai klaidingas, nes neatitinka žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurios samprata įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Atsakovai, prašydami taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, žalos, kuri yra būtina šio instituto taikymo sąlyga, neįrodė, todėl prašymai turėtų būti atmesti.

6.       Atsakovas V. J. pateikė teismui prašymą (civilinė byla Nr. e2-1681-516/2020) pareikalauti iš ieškovų per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovų 60 000 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negali ir negalės gauti ieškovams paskolų sutartimis paskolintų 60 000 Eur ir netesybų. Kadangi ieškovų finansinė padėtis yra bloga, todėl įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškovų ieškinys bus atmestas, atsakovas turėtų tik formalią teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

7.       Ieškovai J. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodę, kad toks prašymas jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020. Atsakovų prašymas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą buvo atmestas. Nurodė, kad atsakovas jo patiriamą žalą (nuostolius) laiko paskolos sutartimis perduotą pinigų sumą, kurios ieškovai neginčija, t. y. 60 000 Eur. Toks atsakovo žalos aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai klaidingas. Atsakovas tinkamai neatskiria prievolės įvykdymo natūra ir žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurios samprata įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir kuri yra išplėtota teismų praktikoje, sampratų. Atsakovo nurodoma 60 000 Eur suma, kurią sudaro pagal paskolos sutartis perduota pinigų suma, kurios dydžio ieškovai neginčija, nėra realiai tikėtini atsakovo nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nenurodė argumentų ir neįrodinėjo jokių finansinių nuostolių dydžio, kurie yra ar tikėtinai gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitaip tariant, atsakovas neįrodė finansinių praradimų, kuriuos sukelia ar gali sukelti tai, jog byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma ir atsakovo nurodoma 60 000 Eur neginčijama paskolos suma. Naujai pateiktas atsakovo prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose ir kurios įvertintos Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje. Be to, atsakovas prašyme nurodė aplinkybes dėl, jo manymu, galimai neteisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovų prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovai grindė tuo, kad dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patirs žalą – negalės gauti ieškovų neginčijamų paskolos sutartimis perduotų 60 000 Eur, taip pat žala laikė ir 213 543,60 Eur (ieškovų nurodytą ieškinio sumą). Pažymėjo, kad šios sumos nėra tikėtini atsakovų nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos ir nuostolių sampratos. Teismas konstatavo, kad atsakovai išvis nenurodė argumentų ir neįrodinėjo jokių finansinių nuostolių dydžio, kurie yra ar tikėtinai gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

10.       Teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011 ir kt.).

11.       Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, todėl jų prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

12.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas grindė tuo, kad dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs žalą – negalės gauti ieškovų neginčijamų paskolos sutartimis perduotų 60 000 Eur. Pažymėjo, kad šios sumos nėra tikėtini atsakovų nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos ir nuostolių sampratos. Teismas sutiko su ieškovais, kad atsakovas nenurodė argumentų ir neįrodinėjo jokių finansinių nuostolių dydžio, kurie yra ar tikėtinai gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

14.       Teismas nustatė, kad tikėtiną nuostolių išieškojimo apsunkinimą arba negalimumą, netaikius jų užtikrinimo, atsakovas argumentavo bloga ieškovų turtine padėtimi (ieškovė yra bedarbė, neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį), vykdomųjų įrašų gera valia nevykdymu, pareikštais nepagrįstais ieškiniais vykdymo proceso vilkinimu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

15.       Teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011 ir kt.).

16.       Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, todėl prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

17.       Spręsdamas klausimą dėl ieškovų prašytos baudos atsakovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas prašymas nėra tapatus prieš tai teiktam prašymui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl sprendė, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad atsakovas pateikė tapatų prašymą pakartotinai, sąmoningai suvokdamas, kad jame reiškia nepagrįstus reikalavimus. Teismas ieškovų prašymą dėl 4 000 Eur baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė, tačiau išaiškino atsakovui V. J., kad vėl pateikus teismui analogišką prašymą, reiškiant tuos pačius reikalavimus, teismas turės teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių, t. y. baudos iki 5 000 Eur atsakovui skyrimo.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Atsakovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą klausimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį. Tiek 60 000 Eur žala, tiek 213 543,60 Eur (ieškovų nurodyta ieškinio suma) žala yra realiai tikėtini atsakovų nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos ir nuostolių sampratą. Atsakovai, prašydami taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įrodė tikėtinus nuostolius, t. y. įvykdė būtiną šio instituto sąlygą.

18.2.                      Teismas išsamiai neišnagrinėjo atsakovo prašymo. Ieškovės turtinė padėtis galimai yra bloga, nes antstolių kontorose vykdomos bylos dėl 150 000 Eur prievolių kitiems kreditoriams. Ieškovų turimas turtas nuvertėja ir dėvisi. Ieškovai slepia savo pajamas ir turtą, registruodami kitų asmenų vardais. Ieškovė yra bedarbė ir neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

18.3.                      Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020, kurioje atmestas ieškovės ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o šiuo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais yra išvestinis.

19.       Atsakovė A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą klausimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 ir 2 dalis. Egzistuoja abi nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos.

19.2.                      Teismas nepagrįstai prašymo nagrinėjimui atsisakė išreikalauti iš antstolių duomenis apie ieškovų turimą turtą ir pajamas, taip pat deklaruotus pasėlius, laikomus gyvulius, gaunamas išmokas, grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, dirbamos žemės plotus ir žemės plotus, užsėtus grūdinėmis kultūromis.

19.3.                      Teismas nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl CK 6.213 straipsnio ir 4.185 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020, todėl pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies ir BK 245 straipsnio nuostatas.

20.       Atsakovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir grąžinti bylą klausimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį. Tiek 60 000 Eur žala, tiek 213 543,60 Eur (ieškovų nurodyta ieškinio suma) žala yra realiai tikėtini atsakovų nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos ir nuostolių sampratą. Atsakovai, prašydami taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įrodė tikėtinus nuostolius, t. y. įvykdė būtiną šio instituto sąlygą.

20.2.                      Ieškovai neteisėtais veiksmais gavo 213 543,60 Eur naudos, todėl gauta nauda paskolos davėjų (atsakovų) gali būti pripažinta nuostoliais. Teismas neįvertino, kad ieškovė yra bedarbė, turtinė ieškovų padėtis yra bloga, skolos didelės, o atsakovų sveikata prasta.

20.3.                      Ieškovės turtinė padėtis galimai yra bloga, nes antstolių kontorose vykdomos bylos dėl 150 000 Eur prievolių kitiems kreditoriams. Ieškovų turimas turtas nuvertėja ir dėvisi. Ieškovai slepia savo pajamas ir turtą, registruodami kitų asmenų vardais. Ieškovė yra bedarbė ir neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

20.4.                      Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020, kurioje atmestas ieškovės ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o šiuo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais yra išvestinis.

21.       Atsakovė A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir grąžinti bylą klausimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį. Egzistuoja abi nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos.

21.2.                      Jeigu teismas manė, kad nuostolių dydžio atsakovas negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turėjo nustatyti pats teismas. Ieškovai neteisėtais veiksmais gavo 213 543,60 Eur naudos, todėl gauta nauda paskolos davėjų (atsakovų) gali būti pripažinta nuostoliais.

21.3.                      Teismas išsamiai neišnagrinėjo atsakovo V. J. prašymo. Pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020, kurioje atmestas ieškovės ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o šiuo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais yra išvestinis.

22.       Ieškovai J. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą, prašydami atsakovo V. J. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Atsakovai tikėtiną žalą (nuostolius) laiko paskolos sutartimis perduotą pinigų sumą, kurios ieškovai neginčija, t. y. 60 000 Eur. Toks atsakovų žalos aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai klaidingas. Atsakovai tinkamai neatskiria prievolės įvykdymo natūra ir žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurios samprata įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir kuri yra išplėtota teismų praktikoje, sampratų. Žala, kuri gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir prievolės įvykdymo natūra apimtis yra dvi skirtingos kategorijos, kurių tapatinti negalima.

22.2.                      Atsakovai nenurodė argumentų ir neįrodinėjo jokių finansinių nuostolių dydžio, kurie yra ar tikėtinai gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitaip tariant, atsakovai neįrodė finansinių praradimų, kuriuos sukelia ar gali sukelti tai, jog byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma ir atsakovų minima 60 000 Eur neginčijama paskolos suma. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad 60 000 Eur suma atsakovams galėtų generuoti kokias nors pajamas, kurių šis, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, gauti negali.

22.3.                      Atsakovo į bylą pateiktos vaistinės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei atsiskaitymų čekiai nelaikytini nuostoliais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių CPK 146 straipsnio prasme.

23.       Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo V. J. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti nuostolių užtikrinimą, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, šalių procesinių teisių pusiausvyros principą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

23.2.                      Iš antstolio S. U. ir visų kitų antstolių išreikalautina vykdomųjų bylų medžiaga, kuriose skolininkai yra ieškovai. Išreikalauta medžiaga gali patvirtinti aplinkybes, kad iš ieškovų išieškomos skolos yra realios ir didelės, siekia virš 150 000 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

25.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26.       CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

27.       CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020).

28.       Nustatyta, kad prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovai (apeliantai) iš esmės grindė tuo, kad dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – jie patirs žalą, nes negalės gauti ieškovų neginčijamų paskolos sutartimis perduotų 60 000 Eur. Be to, žala atsakovai laikė ir ieškovų pareikšto ieškinio sumą – 213 543,60 Eur.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios atsakovų nurodytos sumos, t. y. 60 000 Eur negrąžinta paskola ir 213 543,60 Eur ieškinio suma, kurias jie reikalauja įpareigoti ieškovus įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, negali būti laikomos atsakovų nuostoliais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tik laikinai sustabdyti vykdymo veiksmai, t. y. išieškojimas iš ieškovų turto, šiems negrąžinus paskolos atsakovams, tačiau nėra panaikinta prievolė sumokėti negrąžintą paskolos sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada suponuoja kitos šalies, kurios atžvilgiu jos yra taikytos, teisių suvaržymą, be to, toks ir yra vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, siekiant užtikrinti busimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011 ir kt.). Taigi šiuo atveju vien tai, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikinai sustabdant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma atsakovų minima 60 000 Eur neginčijama paskolos suma, nereiškia, kad atsakovai dėl tokių priemonių taikymo savaime patiria (patyrė) nuostolius. Apeliantai V. J. ir A. J., siekdami, kad teismas įpareigotų ieškovus užtikrinti atsakovų galimų nuostolių atlyginimą, turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vykdymo veiksmų sustabdymo, išieškant skolą iš ieškovų – jie patirs (ar jau patiria) realius nuostolius ir praradimus. Kitaip tariant, kaip teisingai pastebėjo ieškovai, apeliantai (atsakovai) turėtų pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kad 60 000 Eur ir (ar) 213 543,60 Eur sumos atsakovams galėtų generuoti kokias nors pajamas, kurių jie dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali gauti. Šiuo atveju apeliantai (atsakovai), reikalaudami nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir sumų įvardijimu, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad iš tiesų yra realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas ar kad prašymuose nurodyto dydžio nuostolius jie patiria (patyrė) jau dabar.

30.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimas taikymo sąlygos – realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Apeliantams neįrodžius, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad egzistuoja pirmoji nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlyga, t. y. realiai tikėtinų nuostolių atsiradimas, antrosios galimų nuostolių užtikrinimo sąlygos – nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba negalimumo – vertinimas nebetenka prasmės. 

31.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo jų prašymų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020.

32.       Pažymėtina, kad apeliantų minimoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M.. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas. Apeliantai nepagrindė, kokią prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1559-343/2020, kuriomis neva nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamas nutartis atsisakyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad jų prašymai taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą buvo išnagrinėti neišsamiai ir (ar), kaip nurodė apeliantai, pažeidžiant CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

33.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant objektyvių duomenų apie galimus atsakovų nuostolius prašymai dėl ieškovų įpareigojimo užtikrinti galimų atsakovų nuostolių, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, negali būti tenkinami. Atsakovams neįrodžius CPK 146 straipsnyje nustatytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis pagrįstai atsakovų prašymus atmetė.

34.       Kiti apeliantų skunduose nurodyti argumentai dėl ieškovų blogos turtinės padėties neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti atsakovų prašymus ir taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėja        Rasa Gudžiūnienė