Civilinės bylos numeris: 2S-1415-258/2014
Teisminio proceso numeris:2-68-3-00288-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14;121.18;122.4; 129.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys L. L., G. L., antstolis R. V.,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB ,,Gelvora“ teismo prašė nustatyti, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esančio turto dalis, tenkanti L. L., sudaro pusę viso turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių L. L. ir G. L. nuosavybėje.
Nurodė, kad antstolio R. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla numeris 0179/08/00296, kurioje išieškotoju yra UAB „Gelvora“, skolininku – L. L. Pareiškėjas, 2013 m. gruodžio 20 d., gavo antstolio R. V. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/08/00296 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d., vykdomąjį raštą Nr. 2-233-562/2008 dėl 19 915,81 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš L. L., išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Atliekant vykdomuosius veiksmus nustatyta, jog skolininkas L. L. turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, neturi. Taip pat nustatyta, kad skolininkas L. L. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su G. L. – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 100 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų, automobilius AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Antstolis R. V. su pareiškėjo UAB „Gelvora“ pateiktu prašymu dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo sutiko, tačiau manė, kad turtas turi būti padalintas kitokiu būdu, kadangi padalinus garažą ir automobilius pusiau lygiomis dalimis, kiltų problemų šį turtą realizuojant, be to, taip realizuojant turtą sumažėtų reali jo rinkos vertė, ½ automobilio apskritai nebūtų įmanoma parduoti. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. teismo prašė pripažinti, kad L. L. priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 31 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų. Atsižvelgiant į šio turto vertę sutuoktinei G. L. priskirti automobilius AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 69 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų (b.l. 14-15).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymas patenkintas.
Nustatyta, kad skolininkui L. L. nuosavybės teise priklauso: automobilis AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 69 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų.
Nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui G. L. nuosavybės teise priklauso: garažas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 31 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų.
Teismas nurodė, kad antstolis R. V. vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d., vykdomąjį raštą Nr. 2-233-562/2008 dėl 19 915,81 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš L. L., nustatė, jog L. L. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su G. L. – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 8820 Lt, 100 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt automobilius AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5000 Lt. Antstolis pasiūlė per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 666 str. 1 d., 667 str. 1 d., CK 3.112 str. 1 d.).
Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismo vertinimu, sutuoktinių turto dalys bendrame turte yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str.). Teismui nenustačius pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo bei įvertinus suinteresuotų asmenų L. L. ir G. L. argumentus, kad garažą reiktų palikti G. L. daliai, siekiant patenkinti šeimos poreikius, bei atsižvelgus į tai, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, teismas padarė išvadą, jog turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis, nustatant:
Skolininkui L. L. nuosavybės teisę į šį turtą, tai yra: automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 69 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų. Šio turto vidutinė rinkos vertė – 11900 Lt.
Suinteresuotam asmeniui G. L. nuosavybės teisė į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (bendras plotas 21,84 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
31 vnt. UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų. Šio turto vidutinė rinkos vertė - 11920 Lt.
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendė, kad toks skolininkui L. L. ir jo sutuoktinei G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas nepažeidžia sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes sutuoktiniams tenka vienodos vertės turtas (CK 3.127 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolis R. V. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį. Nustatyti, kad skolininkui L. L., nuosavybės teise priklauso: garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendras plotas 21,84 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 31 vnt. UAB ,,Šura ir ko“ vardinių paprastųjų akcijų. Atitinkamai skolininko sutuoktinei G. L., priskirti jos vardu registruotus automobilius: Audi 100 AVANT v/n (duomenys neskelbtini), 1992 m. gamybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1990, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 69 vnt. UAB ,,Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų arba skolininkui L. L. ir jo sutuoktinei G. L. priskirti po vieną automobilį, po 50 vnt. UAB ,,Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų, taip pat L. L. priskirti garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o G. L. – kompensaciją į ½ dalį lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus garažą.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kad reali automobilių Audi 100 AVANT ir Opel Vectra būklė ir buvimo vieta nežinoma. Skolininkas dar 2008 metų spalio 14 d. yra pareiškęs prašymą leisti mokėti skolą dalimis, tačiau jos nemoka. Be to, siekdamas išvengti išieškojimo skolininkas yra sudaręs povedybinę sutartį, o jo gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai nėra įteikiami. Kitos gyvenamosios vietos skolininkas nėra deklaravęs. Atsižvelgiant į tai, jog nėra žinoma virš nurodytų automobilių buvimo vieta ir jų būklė, apeliantas mano, jog juos tikslinga palikti skolininko sutuoktinei G. L. Apeliantas taip pat pažymi, jog išieškojimas iš skolininkui priklausančios UAB ,,Šura ir Ko“ akcijų dalies, taip pat yra problematiškas, nes akcijų nominali vertė yra 10 000 Lt, o siekiant jas realizuoti rinkoje yra būtina atlikti šių akcijų rinko vertės nustatymo ekspertizę (CPK 681 str.), taip pat būtina nustatyti įmonės turo ir prisiimtų įsipareigojimų mastą, lyginant su įmonės balansu. Apelianto teigimu, taip pat liko neįvertina aplinkybė dėl įmonės vykdomos veiklos ir jos masto, nes UAB Šura ir Ko“ nuo 2012 metų neteikia ataskaitų, tame trape finansinių“ VĮ ,,Registrų centras“, todėl mano, kad įmonė nevykdo veiklos. Antstolis patikrinęs įmonei priklausantį turtą nustatė, jog įmonės vardu registruoti 4 automobiliai, kurių gamybos metai nuo 1987 iki 1993 metų. Kitų duomenų apie įmonės turtą nėra. Įmonė turi skolų VMI, todėl įmonės akcijų vertė gali būti žymiai mažesnė nei deklaruojama. Apeliantas mano, jog teismas priskirdamas garažą sutuoktinei nepagrįstai rėmėsi skolininko teiginiais apie ketinimą gauti patentą, nes šiais teiginiais skolininkas remiasi nuo 2008 metų, tačiau jokio patento nėra išsiėmęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas mano, jog yra visos sąlygos atskirojo skundo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Gelvora“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti.
Suinteresuoti asmenys Gitana ir Linas Luščiauskai atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino dalintino turto apimtis, todėl netinkamai nustatė dalintino turto balansą, ko pasėkoje, skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.). Todėl ji naikintina ir skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai)
( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo 19 915,81 Lt skolos išieškojimą iš skolininko L. L., pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-233-562/2008. Atliekant išieškojimą, išieškotojo UAB ,,Gelvora“ naudai, buvo nustatytas skolininko turtas ir išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).
Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad prašomų padalinti automobilių Audi 100 AVANT v/n (duomenys neskelbtini), automobilis Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini) – 5000 Lt, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – garažo (bokso) esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė – 8820 Lt, o paprastųjų vardinių UAB ,,Šura ir Ko“ akcijų vertė 10 000 Lt. Teismas sprendė, kad sutuoktinių turtas dalintinas lygiomis dalimis nustatant, jog skolininkui L. L. nuosavybės teise priskirtinas automobilis Audi 100 AVANT v/n (duomenys neskelbtini), automobilis Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini), 69 vnt. UAB ,,Šura ir Ko“ paprastųjų vardinių akcijų, šio turto vertė teismo vertinimu 11900 Lt; suinteresuotam asmeniui G. L. nuosavybės teise priskirtinas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje (plotas 21,84 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 vnt. UAB ,,Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų, bendra suinteresuoto asmens nuosavybėn priskirtino turto vertė – 11920 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis ir skolininkui nuosavybės teise priskirto turto verte.
Bylos medžiaga tvirtina, kad teismo posėdžio metu, skolininkas L. L. nurodė, jog automobiliai Audi 100 AVANT v/n (duomenys neskelbtini), automobilis Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini) faktiškai neegzistuoja, nes yra perduoti į metalo laužą, o pažymų apie gautas pajamas už perduotus automobilius skolininkas nepateikė, nes jų neturėjo. Minėtus automobilius skolininkas siekė išregistruoti, tačiau dėl taikomų areštų to padaryti negalėjo. Kaip matyti iš VĮ ,,Regitra“ duomenų, minėti automobiliai 2014 m. spalio 13 dienai yra išregistruoti iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės (CPK 179 str. 32 d., 183 str., 185 str.). Taigi, dalindamas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, pirmos instancijos teismas neįvertino, jog dalinamas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis kilnojamasis turtas neegzistuoja ir išieškojimo į jį nukreipti nėra galimybės. Todėl dėl kilnojamojo turto vertės - 5 000 Lt buvo spręsta nepagrįstai (CPK 185 str.).
Teismo posėdžio metu skolininkas parodė, kad nors UAB ,,Šura ir Ko“ akcijų nominali vertė yra 10 000 Lt (100 akcijų, po 100 Lt), tačiau šios sumos įstatinio kapitalo yra nelikę, o įmonė faktiškai veiklos nevykdo. Be to, įmonė turi skolų VMI ir 72 960 Lt skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Vilniaus skyriui, joje dirba du asmenys. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nominali akcijų vertė, šiuo atveju, neatspindi realios akcijų vertės ir tuo pačiu, jų vertė gali būti lygi 0, nustatant skolininkui tenkančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl teismo nustatyta paprastųjų vardinių akcijų proporcija yra teisiškai nepagrįsta.
Pirmos instancijos teismas nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatydamas jo rinkos vertę, taip pat nevertino, to, kad skolininkas ir jo sutuoktinė, be jau minėto nekilnojamojo turto – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje (plotas 21,84 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 8 954 Lt, nuosavybės teise valdo ir kitą garažą (boksą) esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis siekia – 9920 Lt (CPK 179 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neištyrė visų svarbių bylai aplinkybių ir iš esmės formaliai individualizavo skolininko turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes iš teismo individualizuotos skolininko turto dalies išieškojimas iš esmės yra negalimas, o tokios išvados prieštarauja teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principams bei pažeidžia išieškoto interesus (CPK 18 str.). Minėta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė be į individualizuotino turto dalį įtraukto garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 8954 Lt, nuosavybės teise valdo ir garažą (boksą) esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 9920 Lt. Minėtas garažas (boksas) registruotas asmenine skolininko sutuoktinės nuosavybe, tačiau suinteresuotam asmeniui G. L. neįrodžius, jog turtas yra jos asmeninė nuosavybė, laikytina, kad jis turėjo būti traukiamas į individualizuotiną turtą ir nustatytina skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.87 str., 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., CK 3.117 str. 1 dalis).
Taigi, skolininko sutuoktinei nenuginčijus, jog turtas yra jos asmeninė nuosavybė šis turtas turėjo būti įvertintas nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, minėtas turtas, suinteresuotam asmeniui nepaneigus turto bendrumo po santuokos sudarymo prezumpcijos, turi būti įtrauktas į individualizuotiną skolininko turto dalį ir skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis nustatoma atsižvelgiant į viso realiai egzistuojančio turto vidutinę rinkos vertę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir skolininko L. L. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies nustatymo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Teisėja Rita Kisielienė