Civilinė byla Nr. e2A-948-560/2023
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EM SYSTEM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EM SYSTEM“ patikslintą ieškinį atsakovams AB SEB bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą ir AB SEB banką vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant ieškovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, ir banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytose AB SEB banke, esančiomis lėšomis ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovais AB SEB banku ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu yra sudariusi banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu ieškovės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos: AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale – banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke - banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir trys banko sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. vienašališkai, savo iniciatyva įšaldė ieškovės turimas lėšas minėtų bankų sąskaitose, atsižvelgdami vien į tai, kad ieškovės akcininkas A. V. S., vadovaujantis Europos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. Reglamento Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių prezidentui L.ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuostatomis, 2020 m. gruodžio 17 d. įtrauktas į asmenų ir įmonių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą ir elektroniniu paštu informavo apie tai ieškovę. Bankai ieškovės lėšas įšaldė nesant tam teisėto pagrindo ir tokiais veiksmais pažeidė savo prievolę vykdyti ieškovės nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias operacijas, skirtas užtikrinti ieškovės teisę netrukdomai disponuoti lėšomis. Ieškovės akcininkui A. V. S. taikomos sankcijos neapima ieškovės bei jos turto ir neturi sukelti jokių apribojimų ir neigiamų pasekmių ieškovei.
3. Ieškovė nuosavybės teise nepriklauso ir nėra kontroliuojama į sankcijų sąrašą įtraukto asmens - A. V. S., kadangi šiam asmeniui priklauso lygiai 50 % bendrovės akcijų. Ieškovė nėra kontroliuojama A. V. S. ir dėl to bankams klausimų nekilo, kadangi nenustatyti jokie bendrovės kontrolės požymiai, o bendrovės piniginės lėšos įšaldytos remiantis vien A. V. S. valdomų bendrovės akcijų skaičiumi. Bendrovės akcijas valdo du asmenys: A. V. S. valdo 500 vnt. bendrovės akcijų, kas sudaro 50 % visų bendrovės akcijų, ir I. S. valdo 500 vnt. bendrovės akcijų, kas sudaro 50 % visų bendrovės akcijų. A. V. S. neturi teisės daryti lemiamą įtaką bendrovei, kadangi jis turi tiek pat balsų visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime, kaip ir kitas bendrovės akcininkas. A. V. S. nėra laikomas kontroliuojančiu bendrovę asmeniu. Bankai, siekdami bet kokiomis priemonėmis pateisinti savo neteisėtus veiksmus neteisėtai įšaldant ieškovės lėšas, visiškai nepagrįstai remiasi 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu. Reglamento paskirtis – kova su terorizmu, tačiau A. V. S. neinkriminuojami jokie teroristiniai veiksmai ir jam taikomos sankcijos neskirtos kovai su terorizmu. Juridinio asmens „valdymas“ ir „turėjimas nuosavybės teise“ yra skirtingos sąvokos ir neturi būti tapatinamos.
4. Atsakovai AB SEB bankas ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovai buvo įpareigoti ieškovės atžvilgiu įgyvendinti šiame Reglamente bei nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus ribojamuosius veiksmus – įšaldyti ieškovės sąskaitas, atidarytas AB SEB banke ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sąskaitų įšaldymas neeliminuoja ieškovės teisės aktuose nustatyta tvarka iš kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų gauti leidimus dėl reikiamų mokėjimų atlikimo iš įšaldytų sąskaitų ir tokia savo teise ieškovė naudojosi beveik metus. Ieškovė neginčija fakto, kad A. V. S., kurio atžvilgiu pritaikytos ES ribojamosios priemonės – sankcijos, priklauso 50 proc. ieškovės akcijų. Faktas, kad pati ieškovė nėra tiesiogiai nurodyta Reglamento I priede nereiškia, jog jos atžvilgiu neturi būti įgyvendinamos Reglamente nustatytos sankcijos. Ieškovė painioja Reglamente numatytų sankcijų pritaikymą (kurį atliko Europos Taryba, priimdama sprendimus ir patvirtindama tiesioginio taikymo Reglamentą su priedais), su Reglamente nustatytų sankcijų įgyvendinimu (kurį, vadovaudamiesi Reglamento bei nacionalinės teisės nuostatomis, privalo atlikti visi ES subjektai, įskaitant ir finansų įstaigas). Atsakovai ieškovės atžvilgiu ne pritaikė Reglamente numatytas sankcijas, o jos atžvilgiu įgyvendino Reglamente numatytas sankcijas/ribojamuosius veiksmus. Ieškovės pozicija, kad subjektų sąrašas, kurių atžvilgiu įgyvendinamos ribojamosios priemonės, yra nustatytas tik I priede ir yra baigtinis, prieštarauja Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalių įpareigojimams visiems ES veikiantiems subjektams, įskaitant ir finansų įstaigas, aiškintis, kas į sąrašą įtrauktiems subjektams priklauso nuosavybės teise, kas yra jų valdoma ir kontroliuojama, kas gali sudaryti galimybes tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Nustačius ieškovės priklausymą A. V. S. nuosavybės teise, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, vadovaujantis Reglamento bei nacionalinės teisės nuostatomis, yra privalomas. Vien tik šito kriterijaus egzistavimo nustatymas yra pakankamas pagrindas ieškovės lėšų įšaldymui, tokią atsakovų poziciją patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo sprendimai.
5. Nurodė, jog ne Gairės, o Reglamentas Nr. 2580/2001 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio 1 straipsnyje pateikiami sąvokų apibrėžimai, o jo 5 punkte įtvirtinta: „Juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas“ – tai 50% ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas.“ Taigi, Reglamento 2 straipsnio taikymui, nuosavybės nustatymo kriterijus yra ne „daugiau negu 50 %“, kaip tai aiškina ieškovė, bet „50% ar daugiau“, būtent dėl šio fakto nustatymo atsakovai ir priėmė atitinkamus sprendimus dėl ieškovės lėšų banko sąskaitose įšaldymo. A. V. S. ne tik nuosavybės teise turi ar valdo ieškovę, bet ir ją kontroliuoja, nes atsižvelgiant į ieškovės Įstatų 7.3 punktą, kadangi ieškovės akcininkai turi lygias akcijų dalis (po 50 proc.), be vieno iš jų (t. y. šiuo atveju be sankcionuoto asmens – A.V. S. – sprendimo), ieškovės vadovas negalėtų būti paskirtas. Ieškovė, vos sužinojusi apie sankcijų taikymą (2020 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.) ir tikėtinai turėdama tikslą jų išvengti, nedelsiant mėgino pervesti beveik 40 tūkst. Eur iš savo banko sąskaitos, esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, į P. R. asmeninę banko sąskaitą, ko padaryti jai nepavyko atsakovui sustabdžius tokius mokėjimus. Tai rodo, kad ieškovė, tik sužinojusi apie ieškovės 50 proc. akcijų turinčio akcininko – V. A. S. – įtraukimą į sankcionuotų asmenų sąrašą, puikiai suvokė, kad Reglamente nustatytos ribojamosios priemonės bus įgyvendinamos ir pačios ieškovės atžvilgiu.
6. Išvadą teikiančia institucija byloje įtraukta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau - URM), atsiliepdama į teismo nutartį byloje pateikti išvadą, nurodė, kad 2022 m. gegužės 17 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo naujai redakcijai, URM nebėra institucija, koordinuojanti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. URM vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškinio pareiškimo metu URM buvo tarptautines sankcijas koordinuojanti institucija, negali būti pagrindas šiuo metu ne pagal kompetenciją pasisakyti prašomais klausimais, nes klausimai, dėl kurių prašoma pateikti išvadą, nėra susiję su Užsienio reikalų ministerijos veikimu, o yra bendrojo pobūdžio ir atsakymai į juos bet kuriuo atveju gali būti pateikiami atsižvelgiant iš šios dienos perspektyvos. Mano, kad nagrinėjamuoju atveju URM nėra kompetentinga pateikti išvadą. Už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą yra atsakingas pats ekonominę veiklą atliekantis subjektas, įskaitant finansines institucijas. ES tarptautinės sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos tiesiogiai taikant ES teisės aktus. Šių teisės aktų vienodą taikymą ir veiksmingą įgyvendinimą užtikrina ir prižiūri Europos Komisija, kuri įvairiais klausimais gali pateikti gaires, nuomones, gerąją praktiką, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Be to, Europos Sąjungos Taryba išaiškinimą dėl sankcijų taikymo į sankcijų sąrašą įtrauktų asmenų valdomiems juridiniams asmenims yra pateikusi ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausioje praktikoje.
7. Išvadą teikiančia institucija byloje įtraukta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Tarnybos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų“ 5.7 punktu, asmenys, sustabdę subjektų, dėl kurių įgyvendinamos finansinės sankcijos, disponavimą sąskaitomis ar kitu turtu, apie tai per 2 darbo dienas informuoti Tarnybą. Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. SEBLT/20/CR35810 ir 2020 m. gruodžio 18 d. raštu informavo Tarnybą apie atidarytų UAB „EM SYSTEM“ vardu sąskaitose esančių piniginių lėšų įšaldymą. Nuo 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovei pritaikytos tarptautinės sankcijos. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas 765/2006) nustatė asmenų, kuriems taikomos ES tarptautinės sankcijos, sąrašą. Reglamento 765/2006 2 straipsnyje nustatyta, kad „įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“ bei „I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais“. Reglamento 765/2006 I priedo 87 punkte įvardijamas A. V. S., kurio pareigos yra „verslininkas, holdingo „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į Juridinių asmenų registrui pateiktą UAB „EM SYSTEM“ 2018 m. kovo 28 d. akcininkų sąrašą, A.S., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso 500 vnt. UAB „EM SYSTEM“ vardinių paprastųjų akcijų, kas sudaro 50 proc. visų bendrovės vardinių paprastųjų akcijų. Tarnyba interneto svetainėje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 paskelbė informaciją apie UAB „EM SYSTEM“ (į. k. 302244522) turimas sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, UAB „EM SYSTEM“ tęsiamas tarptautinių sankcijų taikymas, kadangi A. V. S. tebėra įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą asmenų, kuriems taikomos ES tarptautinės sankcijos, bei jam priklauso 500 vnt. UAB „EM SYSTEM“ vardinių paprastųjų akcijų, kas sudaro 50 proc. visų bendrovės vardinių paprastųjų akcijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 15 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB SEB bankui ir 15 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė su atsakovais AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu ir AB SEB banku yra sudariusi banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu ieškovės vardu buvo atidarytos šios banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale), taip pat Nr. (duomenys neskelbtini) ir trys banko sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke). Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. įšaldė ieškovės turimas lėšas minėtų bankų sąskaitose. Atsakovai nurodė, kad tokius jų veiksmus lėmė 2006 m. gegužės 18 d. priimto Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006, Reglamentas), nustatančio būtinybę taikyti atitinkamų subjektų atžvilgiu finansines sankcijas, nuostatų įgyvendinimas. Į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 87 punktu įtrauktas A. V. S. (A. V. S.), kurio nurodomos pareigos: „verslininkas, holdingo „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovai turėjo pareigą patikrinti ieškovės ryšį su į Reglamento I priedą įtrauktu asmeniu per nuosavybę, valdymą ar kontrolę. Atsakovai nustatė, kad 50 procentų ieškovės akcijų priklauso A. V. S., kuris yra įtrauktas į Reglamento I priedo sąrašus. Atsakovų teigimu, remiantis šiuo faktu (50 proc. ieškovės akcijų turėjimu), buvo nustatytas ieškovės priklausymas A. V. S. nuosavybės teise, dėl šios priežasties atsakovai įgyvendino Reglamentu nustatytas sankcijas UAB „EM SYSTEM“ (ieškovės) atžvilgiu ir įšaldė jos lėšas.
10. Nors ieškovė ieškinyje teigė, kad faktas, jog ieškovė nėra tiesiogiai nurodyta Reglamento I priede reiškia, jog jos atžvilgiu negali ir neturi būti įgyvendinamos Reglamente nustatytos sankcijos, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad šie ieškovės argumentai (ieškovės aiškinimas, kad Reglamente numatytos sankcijos gali būti įgyvendinamos tik I priede nurodytų asmenų atžvilgiu), tapo nebeaktualūs atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, todėl teismas šio pobūdžio šalių argumentų neanalizavo.
11. Ginčas tarp šalių kilęs dėl Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo ir taikymo ieškovės atžvilgiu. Ieškovė laiko, jog UAB „EM SYSTEM“ nuosavybės teise nepriklauso ir nėra kontroliuojama į sankcijų sąrašą įtraukto asmens - A. V. S.. Ieškovės įsitikinimu, ieškovė nepriklauso nuosavybės teise A. V. S., kadangi šiam asmeniui priklauso lygiai 50 % bendrovės akcijų, todėl laiko, jog atsakovai ieškovės lėšas įšaldė neteisėtai ir nepagrįstai. Susipažinus su sprendžiant šį ginčą taikytino Reglamento turiniu, nustatyta, kad Reglamente nėra pateikta sąvokų „juridinio asmens priklausymas nuosavybės teise kitam asmeniui“ ir „juridinio asmens kontroliavimas/kontrolė“ apibrėžimų. Tačiau, ieškovės teigimu, priimto ir įsigaliojusio 2021-06-24 Tarybos Reglamento (ES) 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, 1j ir 1k straipsniuose yra pateikiami apibrėžimai „juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, įsteigti už Sąjungos ribų, kurių daugiau nei 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso į IX priede pateiktą sąrašą įtrauktam subjektui“, įtvirtina juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui sąvoką – turėjimą daugiau nei 50 % juridinio asmens akcijų, kas, ieškovės teigimu, atitinka Europos Sąjungos institucijų išleistose gairėse bei gerosios praktikos vadove pateiktus apibrėžimus bei išaiškinimus. Vertinant Reglamento 1 straipsnio nuostatas, Reglamento 1j, 1jb, 1k, 1zb straipsnius, iš jų turinio akivaizdžiai matyti, kad šiais straipsniais įtvirtinami atitinkami draudimai (ribojimai) būtent Baltarusijoje (ar už Sąjungos ribų) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų yra valstybės nuosavybė. Teismas laikė, jog nėra jokio pagrindo ieškovės, kuri yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, vertinti pagal Reglamento 1 straipsnyje nurodytus kriterijus.
12. 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešime Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika (toliau – ir Geriausia praktika) B skyriaus „Finansinės ribojamosios priemonės“ III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 34 punkte nurodyta, kad įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. To paties skyriaus VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 % nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Geriausios praktikos 62 punkte minima 20 išnaša duoda nuorodą į kriterijų, kaip apibrėžtą Reglamente 2580/2001 pateiktoje apibrėžtyje. 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 1 straipsnio 5 dalyje pateiktas apibrėžimo kriterijus: „juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas – tai 50 proc. ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas“. Analogiškos nuostatos dėl priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės, su ta pačia išnaša, pateikiančią nuorodą į juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui nustatymo kriterijų, kaip tai apibrėžta Reglamente 2580/2001, yra įtvirtintos ir 2018 m. gegužės 4 d. Tarybos Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairėse (55a ir 55b punktuose).
13. Teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad A. V. S. priklauso 50 % bendrovės akcijų atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte aptartus Gerosios praktikos ir Gairių punktus, leidžia daryti išvadą, kad A. V. S. valdo ieškovę nuosavybės teise, kas leidžia spręsti, jog ieškovės lėšos kontroliuojamos į Reglamento I priedo sąrašą įtraukto asmens. Gerosios praktikos 63 punkte (Gairių 55b punkte) vienas iš įtvirtintų kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, yra turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą. Vadovaujantis ieškovės Įstatų 7.3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės akcininkai turi lygias akcijų dalis (50 proc. – A. V. S., kitas 50 proc. – I. S.), be sankcionuoto asmens A. V. S. sprendimo ir sutarimo su kitu akcininku ieškovės vadovas negalėtų būti paskirtas. Taigi teismas darė išvadą, kad ieškovė atitinka Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kuriems esant ieškovės lėšų atžvilgiu turi būti įgyvendinamos sankcijos. Be to iš FNTT į bylą pateiktos išvados matyti, jog FNTT priimtų įsakymų pagrindu yra sudaromas (atnaujinamas) juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas, į kurį yra įtraukta ir ieškovė UAB „EM SYSTEM“ (sąrašas yra viešai paskelbtas FNTT interneto svetainėje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166).
14. Atsakovas AB SEB bankas iš ieškovės prašo priteisti 21 757,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas – 22 627,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai už bendrai pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumokėjo 42 Eur žyminio mokesčio, atsakovų atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl atsakovams iš ieškovės teismas priteisė už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį – po 21,50 Eur kiekvienam atsakovui. Teismas atsižvelgė į atsakovams suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo ir pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išaiškinimo, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl kreipimosi į ESTT, atsiliepimo į ieškovo prašymą išvadą teikiančioms institucijoms rengimas, atstovavimas atsakovams teismo posėdžiuose), bylos sudėtingumą – byla vertintina kaip sudėtinga, susijusi su ES teisės aktų aiškinimu ir taikymu. Atsakovai pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė detalizacijos ir duomenų, kiek konkrečiai valandų buvo skirta teisinėms konsultacijoms ir dokumentų teisinei analizei, be to, visi atsakovų pateikti procesiniai dokumentai buvo grindžiami tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais, atsakovų pozicija dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimais ir atskirų procesinių klausimų buvo išdėstyta bendruose procesiniuose dokumentuose, todėl bylinėjimosi išlaidų priskyrimas abiem atsakovams atskirai už tuos pačius procesinius veiksmus neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, todėl teismas kiekvieno iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumažino iki po 15 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „EM system“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.
16. Nurodė, kad bendrovei jokios tarptautinės ar nacionalinės sankcijos nėra taikomos, sankcijos yra taikomos A. V. S.. A. V. S. valdo lygiai 50 proc. bendrovės akcijų, kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų valdymas nuosavybės teise. Reglamento, kuris yra skirtas būtent sankcijų bei ribojamųjų priemonių, taikomų Baltarusijai, reglamentavimui nuostatos expresis verbis (tiesiogiai, pažodžiui) įtvirtina juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui kriterijų - turėjimą daugiau kaip 50 % juridinio asmens akcijų, kas pagrindžia ne tik Europos Sąjungos institucijų išleistose gerosios praktikos vadove bei gairėse pateiktus apibrėžimus bei išaiškinimus, bet ir bendrovės argumentus, jog bendrovė nėra nuosavybės teise valdoma sankcionuoto asmens A. V. S.. Reglamentas yra vientisas teisės aktas, kuris turėtų būti aiškinamas sistemiškai, o ne atsietai. Reglamento 1 straipsnio 14 punkte, 1j, 1jb, 1k ir 1zb straipsniuose įtvirtintos normos turi tiesioginę įtaką aiškinant subjekto valdymo nuosavybės teise kriterijų, atskleidžiant subjekto valdymą nuosavybės teise, neturi jokios įtakos, ar tai yra privatus juridinis asmuo, ar viešasis, ar įsteigtas Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. Esminis kriterijus, pagal kurį nustatomas subjekto valdymas nuosavybės teise, yra būtent atitinkamo akcijų skaičiaus, išreikšto procentine išraiška, valdymas. Reglamentas Nr. 2580/2001 netaikytinas, kadangi jis reguliuoja teisinius santykius dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, juridinio asmens „valdymas“ ir „turėjimas nuosavybės teise“ yra skirtingos sąvokos ir neturi būti tapatinamos.
17. Skundžiamas sprendimas bei ginčo situacija suponuoja išvadą, jog egzistuoja neaiškumas, kaip tiksliai turėtų būti aiškinamas juridinio asmens valdymo nuosavybės teise kriterijus. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau, pirmos instancijos teismas minėto ieškovės prašymo netenkino, kadangi, teismo nuomone, nebuvo pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą. Šiai dienai nėra Europos Komisijos išaiškinimo dėl subjekto valdymo nuosavybės teise aiškinimo taikant Reglamentą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra laikoma nacionaline kompetentinga institucija, turinčia teisę kreiptis į Europos Komisiją dėl atitinkamų Reglamento nuostatų išaiškinimo bei taikymo. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vadovavosi institucijų, teikiančių išvadą byloje pateikiamu valdymo nuosavybės teise kriterijaus aiškinimu, nors minėtos institucijos pačios veikė pasyviai, nesiaiškino, kaip turėtų būti aiškinamas bendrovės valdymo nuosavybės teise kriterijus taikant Reglamento nuostatas, bet ir apskritai vadovavosi ne ginčui aktualaus Reglamento, o Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu nuostatomis, kartu ignoruojant ne tik atitinkamas Reglamento nuostatas, bet ir gerosios praktikos vadove bei gairėse pateiktus išaiškinimus.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog bendrovė kontroliuojama sankcionuojamo asmens, peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Bankai ieškovės pinigines lėšas įšaldė nustatę tik vieną kriterijų - bankų teigimu, A. V. S. valdo nuosavybės teise bendrovę, bankai nenustatinėjo bendrovės kontrolės faktoriaus, dėl ko šis faktorius neturėjo jokios įtakos įšaldant bendrovės pingines lėšas. Skundžiamas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog bendrovė yra kontroliuojama sankcionuojamo asmens A. V. S., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrovė nėra kontroliuojama A. V. S.. A. V. S. neturi teisės daryti lemiamą įtaką Bendrovei, kadangi jis turi tiek pat balsų visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime, kaip ir kitas Bendrovės akcininkas I. S.. A. V. S. už bendrovės įsipareigojimus nėra atsakingas solidariai ir už juos negarantuoja.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės išsamių argumentų, grindžiamų rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad bendrovė yra nuosavybės teise valdoma ar kontroliuojama A.V. S., bendrovės piniginės lėšos neturi būti įšaldomos, kadangi A. V. S. nevaldo nuosavybės teise bei nekontroliuoja bendrovės banko sąskaitų bei jose esančių lėšų. Priėmus skundžiamą sprendimą, liko neatskleista šios civilinės bylos esmė. Nustačius, jog bendrovės banko sąskaitų A.V. S. nevaldo, turėtų būti nutrauktas banko sąskaitų įšaldymas. Taikydami piniginių lėšų įšaldymą bankai nenustatinėjo, ar A. V. S. turi prieigą prie bendrovės vardu atidarytų banko sąskaitų ir jose esančių lėšų. Bendrovės vardu sutartis su atsakovais sudarė bendrovės atitinkamas direktorius, direktoriui buvo perduotos banko kortelės bei prisijungimo įrenginiai, kodai bei slaptažodžiai prie bendrovės vardu atidarytų banko sąskaitų. Net ir neįšaldant bendrovės lėšų, atsakovai turi visas galimybes stebėti ir kontroliuoti vykdomas mokėjimo operacijas, o esant poreikiui (nustačius, kad mokėjimas yra atliekamas sankcionuoto asmens naudai), mokėjimą sustabdyti, atmesti.
20. Atsakovai AB SEB bankas ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovai buvo įpareigoti apeliantės atžvilgiu įgyvendinti reglamente bei nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus ribojamuosius veiksmus - įšaldyti apeliantės sąskaitas. Atsižvelgdama į situaciją Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 2006 m. gegužės 18 d. ES Taryba priėmė Reglamentą ir atitinkamų subjektų atžvilgiu nustatė būtinybę taikyti finansines sankcijas. Gairėse ir Gerojoje praktikoje, kurias sprendime aptarė ir tinkamai interpretavo teismas, nurodyta, kad „nuosavybės“ konstatavimui Reglamento įgyvendinimo prasme reikia valdyti daugiau kaip 50 proc. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo teismas sprendime - Gairių 55a ir Gerosios praktikos 62 punktai pažymėti atitinkamai 17 ir 20 išnašomis, kurios duoda nuorodą į kriterijų, kaip apibrėžtą Reglamente 2580/2001 pateiktoje apibrėžtyje. Apeliantė sąmoningai nepamini, kad Gairių, o taip pat ir Gerosios praktikos, punktai cituoja, o 17 ir 20 išnašos eksplicitiškai nukreipia į kitą privalomą ES teisės aktą - nuosavybės kriterijus, apibrėžtus Reglamente 2580/2001. Taigi, Reglamento 2 straipsnio taikymui, nuosavybės nustatymo kriterijus yra ne „daugiau negu 50 %“, kaip mėgina įtikinti apeliantė, bet „50% ar daugiau“, būtent dėl šio fakto nustatymo atsakovai ir priėmė atitinkamus sprendimus dėl apeliantės lėšų banko sąskaitose įšaldymo. ES Teisingumo Teismas tai pat išaiškino, kad, jei priklausymo nuosavybės teise sąlyga yra įvykdoma, nėra reikalinga aiškintis kontrolės kriterijų. Dėl poreikio kreiptis į ESTT nepasisakė ir FNTT ir URM, FNTT ir URM atstovai nei žodžiu, nei raštu byloje nėra nurodę, kad jiems kyla kokie nors neaiškumai dėl Reglamento aiškinimo, dėl ko FNTT ir URM ir nematė poreikio kreiptis į Europos Komisiją. Teismas pagrįstai nesikreipė į ESTT, nes nebuvo nustatytas Reglamento taikymo ar aiškinimo neaiškumas (toks neaiškumas, kurio Teismas negalėtų išaiškinti pats). Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog apeliantė yra kontroliuojama sankcionuojamo asmens A.V. S., nes jis atitinka Gairėse įtvirtintus kontrolės nustatymo kriterijus ir taip neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. FNTT įsakymas įtraukti apeliantę į juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą sukuria tas pačias teisines pasekmes - apeliantės turto įšaldymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovais AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu ir AB SEB banku yra sudariusi banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu ieškovės vardu buvo atidarytos šios banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale), taip pat Nr. (duomenys neskelbtini) ir trys banko sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke). Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. įšaldė ieškovės turimas lėšas minėtų bankų sąskaitose. Atsakovai nurodė, kad tokius jų veiksmus lėmė 2006 m. gegužės 18 d. priimto Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006, Reglamentas), nustatančio būtinybę taikyti atitinkamų subjektų atžvilgiu finansines sankcijas, nuostatų įgyvendinimas. Šio Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais“. Į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 87 punktu įtrauktas A. V. S. (A. V. S.), kurio nurodomos pareigos: „verslininkas, holdingo „(duomenys neskelbtini)“.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Reglamento 1 straipsnio 14 punkte, 1j, 1jb, 1k ir 1zb straipsniuose įtvirtintos normos turi tiesioginę įtaką aiškinant subjekto valdymo nuosavybės teise kriterijų, atskleidžiant subjekto valdymą nuosavybės teise, neturi jokios įtakos, ar tai yra privatus juridinis asmuo, ar viešasis, ar įsteigtas Europos Sąjungoje, ar už jos ribų, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Reglamento (ES) 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, 1 straipsnio reguliavimo sritį, taip pat 1j ir 1k straipsnių turinį. Reglamento 1j straipsnyje įtvirtinti tokio pobūdžio draudimai: „Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, parduoti perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurių išpirkimo terminas viršija 90 dienų ir kurie išleisti po 2021 m. birželio 29 d., teikti investicines paslaugas arba pagalbą išleidžiant tuos perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones arba vykdyti kitokią su jais susijusią veiklą, jei juos išleido: a) Baltarusijos Respublika, jos Vyriausybė, viešojo sektoriaus įstaigos, korporacijos arba agentūros; b) pagrindinė kredito įstaiga ar kita įstaiga, įsteigta Baltarusijoje, kurios daugiau kaip 50 % akcijų 2021 m. birželio 1 d. sudarė valstybės nuosavybė arba buvo kontroliuojama valstybės, įtraukta į IX priede pateiktą sąrašą; c) juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, įsteigti už Sąjungos ribų, kurių daugiau nei 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso į IX priede pateiktą sąrašą įtrauktam subjektui, arba d) juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, veikiantys šio straipsnio c punkte nurodyto arba į IX priede pateiktą sąrašą įtraukto subjekto vardu ar jo nurodymu.“ Reglamento 1k straipsnyje įtvirtinta: „1. Draudžiama po 2021 m. birželio 29 d., tiesiogiai arba netiesiogiai sudaryti susitarimą arba dalyvauti susitarime suteikti naujas paskolas arba kreditą, kurių terminas viršija 90 dienų: a) Baltarusijos Respublikai, jos Vyriausybei, viešojo sektoriaus įstaigoms, korporacijoms arba agentūroms; b) į IX priede pateiktą sąrašą įtrauktai pagrindinei kredito įstaigai, įsteigtai Baltarusijoje, kurioje nuo 2021 m. birželio 1 d. daugiau kaip 50 % akcijų yra valstybės nuosavybė arba kontroliuojama valstybės; c) juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai, įsteigtiems už Sąjungos ribų, kurių daugiau nei 50 % nuosavybės teisių, tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a ar b punkte nurodytam subjektui, arba d) fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai, veikiantiems šios dalies a, b ar c punkte nurodyto subjekto vardu arba jo nurodymu. Taigi, kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodomi Reglamento straipsniai (1j, 1jb, 1k, 1zb) yra skirti Baltarusijoje (ar už Sąjungos ribų) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų yra valstybės nuosavybė, todėl negali būti taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovei jokios tarptautinės ar nacionalinės sankcijos nėra taikomos, sankcijos yra taikomos A. V. S., kuris valdo lygiai 50 proc. bendrovės akcijų. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešime Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika (toliau – ir Geriausia praktika) B skyriaus „Finansinės ribojamosios priemonės“ III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 34 punkte nurodyta, kad įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. To paties skyriaus VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 % nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Jei šis kriterijus tenkinamas, laikoma, kad juridinis asmuo ar subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui. Geriausios praktikos 62 punkte minima 20 išnaša duoda nuorodą į kriterijų, kaip apibrėžtą Reglamente 2580/2001 pateiktoje apibrėžtyje. 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 1 straipsnio 5 dalyje pateiktas apibrėžimo kriterijus: „juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas – tai 50 proc. ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas“.
25. Analogiškos nuostatos dėl priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės, su ta pačia išnaša, pateikiančia nuorodą į juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui nustatymo kriterijų, kaip tai apibrėžta Reglamente 2580/2001, yra įtvirtintos ir 2018 m. gegužės 4 d. Tarybos Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairėse (55a ir 55b punktuose). Gairių 55a punktas cituoja ir jame nurodyta išnaša nukreipia į kitą privalomą ES teisės aktą - nuosavybės kriterijus, apibrėžtus Reglamente Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu 21 (Reglamentas Nr. 2580/2001). Reglamentas Nr. 2580/2001 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio 1 straipsnyje pateikiami sąvokų apibrėžimai, o jo 5 punkte įtvirtinta: „Juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas“ – tai 50% ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas.“ Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstą išvadą, kad nustatyta aplinkybė, jog A. V. S. priklauso 50 % bendrovės akcijų, leidžia daryti išvadą, kad A. V. S. valdo ieškovę nuosavybės teise, kas leidžia spręsti, jog ieškovės lėšos kontroliuojamos į Reglamento I priedo sąrašą įtraukto asmens, taigi ieškovė atitinka Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kuriems esant ieškovės lėšų atžvilgiu turi būti įgyvendinamos sankcijos.
26. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra kontroliuojama sankcionuojamo asmens, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog tokias išvadas teismas darė remdamasis Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnyje pateikiamais sąvokų apibrėžimais. Kaip jau minėta, šio Reglamento 1 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad „Juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas“ – tai 50% ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas.“, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. V. S. priklauso 50 % bendrovės akcijų, darė pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra valdoma sankcionuojamo asmens, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės lėšos kontroliuojamos į Reglamento I priedo sąrašą įtraukto asmens. Apeliantė taip pat nurodo, kad priėmus skundžiamą sprendimą, liko neatskleista šios civilinės bylos esmė, nustačius, jog bendrovės banko sąskaitų A.V. S. nevaldo, turėtų būti nutrauktas banko sąskaitų įšaldymas, tačiau byloje yra nustatyta priešingai nei nurodo apeliantė, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės lėšų atžvilgiu turi būti įgyvendinamos sankcijos.
27. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
29. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovų UAB SEB banko ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovams iš ieškovės priteisiant po 2 395,80 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „EM SYSTEM“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „EM system“, į. k. 302244522, 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės AB SEB bankas, į. k. 112021238, naudai ir 2 395,80 Eur atsakovės AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo, į. k. 304940934, naudai.
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius