Baudžiamoji byla Nr. 2K–554/2013

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00090-2010-1

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                                              1.2.23.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

nuteistajam N. G.,

gynėjui advokatui Vygintui Viktorui Juknai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalis, kuria N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, ir nuosprendžio dalis, kuria N. G. veika dėl 4,798 g kanapių ir jų dalių laikymo bei 1,469 g kanapių ir jų dalių gabenimo bei laikymo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl N. G. paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 75 straipsnio taikymo. Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: N. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmė apėmimo būdu subendrinta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė N. G. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo N. G. išieškotos konfiskuotinų nusikaltimų padarymo priemonių, t. y. buto, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos – 44 800 Lt (buto vertė) ir 21 400 Lt (automobilio vertė). Kita Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu N. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta šio nusikaltimo požymių turinti veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į I. G. priklausantį automobilį ,,Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie 18.00–19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Z. S. N. priklausančiame bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino narkotines medžiagas – nupjovė dalį savo paties užaugintų kanapių, jas džiovino bei 2010 m. sausio 31 d. 6,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių sudėjo į 3 polietileninius maišelius, iš kurių 2 polietileninius maišelius su 4,798 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė su savimi, kol ją 2010 m. vasario 1 d. vykusios asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o vieną polietileninį maišelį su 1,469 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai gabeno į I. G. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kur neteisėtai laikė, kol ją automobilio apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęsdamas nusikalstamą veiką N. G. 2010 m. sausio 31 d., nuo 18 iki 19 val., jau nurodytame Z. S. N. priklausančiame bute, neteisėtai gamino narkotines medžiagas – nupjovė likusias jo paties užaugintas kanapes, jas sudėjo į polietileninius maišus bei narkotinę medžiagą – 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė tame pačiame bute, po to 2010 m. vasario 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į pirmiau nurodytą kieme stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, kuriame 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė, kol ją 2010 m. vasario 1 d., 14.10–14.30 val. vykusios automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip N. G. neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 4237,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.

Taip pat N. G. buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo, gabenimo ir gaminimo konstatavo, kad nors N. G. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, tačiau bylos duomenimis nepatvirtinta, kad jis narkotines medžiagas gamino, o dėl to ir nėra pagrindo inkriminuoti tokios medžiagos laikymą bei gabenimą. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad N. G. nupjovė jo paties užaugintas kanapes ir sudėjo jas į polietileninius maišus, tačiau kanapės, kaip narkotinė medžiaga, yra naudojama tik sausa, todėl narkotinių medžiagų gaminimo procesu laikomas kanapių džiovinimas.

Pasisakydamas dėl to paties kaltinimo, tiksliau – nuteistajam inkriminuotos to paties nusikaltimo dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. G. pagamino 6,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių dalį – 4,798 g neteisėtai laikė prie savęs, o likusius 1,469 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai nugabeno į I. G. priklausantį automobilį ir jame laikė. Remdamasis N. G. parodymais, teismas padarė išvadą, kad šias narkotines medžiagas jis gamino, laikė ir gabeno siekdamas patenkinti savo poreikius (parūkyti), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veiką šioje dalyje iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 259 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. G. išteisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmiausia nusikalstamą veiką (numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje) išskaidęs į dvi dalis. Išdėstęs N. G. padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl jų įrodytumo, taip pat – dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Pagrįsdamas išvadas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, kad jo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs visus įrodymus, liečiančius byloje įrodinėtinas aplinkybes, nustatė, kad N. G. ne tik neteisėtai augino didelį kiekį kanapių augalų (tokį nurodė pirmosios instancijos teismas), bet ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu, t. y. 4237,267 g, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei šias narkotines medžiagas gamino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria N. G. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį.

Kasatoriaus manymu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. jo nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį ir jo dalį, nepagrįstai pakeitė (panaikino) pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes rėmėsi prielaidomis, o ne bylos įrodymais.

Kasaciniame skunde išdėstomos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, prokuroro, padavusio apeliacinį skundą, teiginiai, su kuriais nuteistasis nesutinka. Taip pat cituojamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados, kurios, kasatoriaus manymu, yra teisingos ir pagrįstos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir ginčija jam inkriminuotas aplinkybes dėl kanapių, kaip narkotinės medžiagos, kiekio, dėl jų gaminimo (pasireiškusio tuo, kad užaugintas kanapes nupjovė ir sudėjo į polietileno maišus), kad turėjo tikslą (esant tiesioginei tyčiai) pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat teigia neturėjęs tikslo jų realizuoti. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad byloje duomenų apie šias aplinkybes nėra. Pasak kasatoriaus, žalių kanapių augalai (žalia kanapių masė) dar nėra narkotinė medžiaga, nes tam reikia papildomo darbo, t. y. gaminimu laikomas džiovinimas, smulkinimas, rūšiavimas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2010). Taigi, veika pagal BK 260 straipsnį kvalifikuojama, kai narkotinė medžiaga yra gaminama. Kasaciniame skunde kritikuojami apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktas motyvavimas, kuris paremtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2010 ir 2K-596/2011). Pasak kasatoriaus, minėtose teismų praktikos bylose buvo nustatyti visiškai skirtingi faktai negu šioje byloje: vienoje iš nutarčių nurodyta, kad buvo rasti jau džiovinimui paskleisti iki galo neišdžiovintų kanapių augalai, kitoje – rasti du maišai, iš kurių viename jau buvo išdžiovintos, o kitame dar neišdžiovintos kanapės. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjimo dalykas – žali kanapių augalai. Taigi, kanapių auginimas nėra tapatus narkotinių medžiagų gamybai. Tai, kad kasatorius kelias pažeistas kanapių šakeles nuskynė ir, joms išdžiūvus (be kokių nors konkrečių pastangų), bandė surūkyti, negali būti laikoma jau prasidėjusia narkotinių medžiagų gamyba, nes kanapės buvo nesubrendusios, vyko auginimo procesas, o automobilyje rastos tik ką nuskintos žalios kanapės.

Kasatorius teigia, kad absurdiška teismo išvada esą narkotinių medžiagų gamybos procesas prasidėjo 2010 m. vasario 28 d., apie 18.00-19.00 val., taip teismas bandė susieti šakelės išdžiūvimą su likusių kanapių augalų gamyba. Be to, tai kad polietileno maišuose buvo žali kanapių augalai, nereiškia, jog vyko augalų džiovinimas. Tai patvirtina ir liudytojo P. L. parodymai apie kanapių suradimo, įpakavimo ir tolesnio laikymo policijos komisariate aplinkybes, taip pat V. L. parodymai, kad paimtos kanapės maišuose buvo žalios.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas tiesioginės tyčios buvimą, netinkamai taikė BK 15 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad, augindamas kanapes, jis turėjo tikslą pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Lieka neaišku ir negalima konstatuoti, koks tikslus kiekis narkotinių medžiagų galėjo būti gautas iš augintų kanapių jų gamybos metu (t. y. jas nuėmus, išrūšiavus ir išdžiovinus), rezultatas tik nuspėjamas, tuo tarpu BK 260 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tik už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gamybą. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, neva narkotinių medžiagų iš rastų kanapių pakaktų vartoti dviem dešimtmečiams tėra prielaida. Kasatorius pabrėžia, kad žali kanapių augalai (kurie buvo paimti) nėra vartojami kaip narkotinė medžiaga, o nagrinėjamu atveju gamybos procesas dar nebuvo prasidėjęs. Neaišku, kokiomis sąlygomis jis būtų galėjęs kanapes auginti, džiovinti, smulkinti, nes patalpų džiovinimui jis neturėjo. Be to, teismas visiškai neįvertino to fakto, kad narkotinių medžiagų gamybai yra naudojamos ne visos augalo dalys, o tik tinkamai išdžiovintos kanapių galvutės su žiedais, todėl likusi masė negali būti laikoma narkotine medžiaga. Tai nurodyta ir Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamente Nr. 1782/2003. Be to, kanapių augalai, kuriuose narkotinės medžiagos yra ne daugiau kaip 0,2 proc., net nedraudžiami auginti. Kasatorius teigia, kad jis nevartotų kaip narkotinės medžiagos kanapių augalų pagrindinių stiebų ar šoninių stambių stiebų, kuriuose, atlikus ekspertizę, buvo rasta tetrahidrokanabinolio tik nuo 0,03 iki 0,08 proc. (kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje, tai yra iš dalies sumedėję, pusiau tuščiaviduriai stiebai, sudėtiniai pirštuoti lapai). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, laikė, kad narkotines medžiagas galima išgauti iš viso kanapės augalo.

Kasaciniame skunde pažymima, kad kanapių augalai iki subrendimo (ir gamybos) dar turėjo būti auginami apie dvi tris savaites. Be to, ir ekspertai, išdžiovinę augalus, pripažino, kad tik kai kurių augalų viršūnėse yra susiformavę piesteliniai (moteriški) žiedynai, o būtent šios dalys yra naudojamos gaminant narkotines medžiagas. Kasatorius teigia, kad kanapių auginimą  nutraukė dėl to, kad netikėtai grįžo buto savininkė ir jis nusprendė išmesti žalius kanapių augalus žmonėms neprieinamoje ar mažai prieinamoje vietoje. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas niekuo nepaneigė šios versijos (nors nuosprendyje paminėti liudytojo V. P. parodymai, tačiau nesuprantama, kaip jie tai paneigia), visiškai nepasisakyta ir neaptarti faktai apie tai, kodėl kasatorius būtent tam tikru laiku nupjovė nesubrendusius kanapių augalus, išardė įrangą ir taip nutraukė kanapių auginimo procesą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neparemtos faktinių aplinkybių analize ir nėra teisiškai argumentuotos, BK 260 straipsnio dispoziciją teismas aiškino neteisingai, neatribojo atsakomybės pagal šį ir BK 265 straipsnius.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistasis N. G., nesutikdamas su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kasaciniame skunde nurodo tai, kad žali kanapių augalai nėra narkotinė medžiaga, kad nevyko tokios medžiagos gamybos procesas ir kad iš bylos duomenų negalima konstatuoti, koks narkotinių medžiagų kiekis galėjo būti pagamintas iš jo augintų kanapių.

Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad N. G. neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kieki – 4237,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, o už tai numatyta atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Šio nusikaltimo dalykas – narkotinės (ar psichotropinės) medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant, ar medžiaga, kuria neteisėtai disponuota, yra nusikalstamos veikos dalykas (ar ji narkotinė), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“. Narkotinių (ir psichotropinių) medžiagų kiekis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Tokių medžiagų savybių, kiekio nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl nustatant šių aplinkybių buvimą, be kitų įrodymų, yra būtinos specialistų ar ekspertų išvados. Narkotinės medžiagos gaminimas BK 260 straipsnio prasme reiškia gaminimo procesą (ir pats žodis gaminimas nėra tapatus pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą), todėl atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar narkotinių medžiagų jau pagaminta, ar tik pradėta gaminti, t. y. gaminimas pripažįstamas baigtu pagaminus bet kokį narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų kiekį. Gaminimo proceso metu panaudotais būdais gaunamos narkotinės (ar psichotropinės) medžiagos. Teismų praktikoje narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – gaminimu pripažįstamas aktyvus procesas, kuriuo siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas, t. y. augalų nupjovimas, rūšiavimas, smulkinimas, džiovinimas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011).

Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes nuteistasis N. G. nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos augino kanapes (bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini)), iš viso – 32 vienetus augalų, dalį šių augalų 2010 m. sausio 29 d. nupjovė, džiovino, o 2010 m. sausio 31 d. 6,267 g narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių sudėjo į 3 polietileninius maišelius. Taip pat N. G. nupjovė likusias jo paties išaugintas kanapes, kurias (be šaknų) sudėjo į polietileninius maišelius, t. y. 4231 g narkotinių medžiagų ir jų dalių. Visos šios narkotinės medžiagos – 4237,267 g kanapių ir jų dalių 2010 m. vasario 1 d. buvo rastos ir paimtos. Nustatyta, kad dalis jų – sausos, išdžiovintos kanapių dalys, turinčios 1,469 g narkotinės medžiagos (jos laikytos ir rastos minėto automobilio salone), kitos – žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje – 4231 g ir 4,798 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių (laikytos ir rastos to paties automobilio bagažinėje, ir su savimi).

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie N. G. inkriminuotos, BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, išsamiai ir detaliai aptarė, kokiomis medžiagomis nuteistasis disponavo, kodėl jas pripažino narkotinėmis, taip pat – kuo remdamasis nustatė konkretų šių medžiagų kiekį. Teismas nurodė ir tai, kokius N. G. veiksmus ir kodėl laikė narkotinės medžiagos gaminimu, o tai konstatuodamas, priešingai nei teigia kasatorius, nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos baudžiamosiose bylose, kuriose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, iš kokių aplinkybių gali būti sprendžiama apie narkotinių medžiagų gaminimą. Teisėjų kolegija, nekartodama apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų išvadų ir jas pagrindžiančių faktinių bei teisinių argumentų, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai suprato ir taikė pirmiau šioje nutartyje aptartus BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindus, vadovavosi BK 269 straipsnio sąvokų išaiškinimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (kuriuo N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, o dalis veikos kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) neteisingumo, šio teismo išvadas ir kartu – paties nuteistojo teiginius, susijusius su BK 260 straipsnio 3 dalies taikymu, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė. Taigi, pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes N. G. veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl kasacinio skundų argumentų, susijusių su BPK normų taikymu

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais. Kasatorius nenurodo konkrečių BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese, tačiau iš jo skundo turinio matyti, kad, neigdamas nusikalstamos veikos aplinkybių (dėl narkotinių medžiagų kiekio, jų gaminimo) buvimą, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą. Be to, ginčydamas jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstumą, jis pažymi ir tai, kad neįrodyta jo tiesioginė tyčia ir tikslas pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Taigi, kasaciniame skunde pateikta argumentacija suponuoja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, iš dalies – ir BPK 331 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisyklių (susijusių su padarytų išvadų pagrindimu įrodymais) pažeidimų padarymą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, pirmiausia pažymi tai, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies nuostatas, t. y. nagrinėjant kasacinę bylą tik teisės taikymo aspektu ir tikrinant skundžiamo teismo nuosprendžio pagrįstumą (šiuo atveju – dėl bylai reikšmingų aplinkybių įrodytumo), kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra tai, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo N. G. teiginiai dėl pirmiau nurodytų BPK normų pažeidimų – nepagrįsti, o vien tai, kad šio teismo išvados kasatoriui nepriimtinos, savaime nereiškia tokių pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas savo paskirtį – kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (ar nutartys), kruopščiai patikrino bylą. Šis teismas iš naujo įvertino bylos įrodymus: tirtus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, taip pat tirtus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (buvo papildomai apklausti pats nuteistasis, liudytojas P. L., specialistas M. M., perskaityta dalis byloje esančių įrodymų). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, pasisakydamas dėl N. G. tyčinės kaltės disponuojant dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir tokią medžiagą gaminant nustatymo, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas – tiek teisinančias, tiek kaltinančias – aplinkybes, nurodė įrodymų vertinimo motyvus. Pažymėtina, kad teismas argumentuotai pasisakė dėl specialistų išvadų bei ekspertizės aktų kaip įrodymų, patvirtinančių su nusikalstamos veikos dalyko nustatymu susijusias aplinkybes, patikimumo. Tyrimo objektas (30 cm viršutinė augalo dalis) – kanapės ir jų dalys, kuriose rasta narkotinės medžiagos, nepriskiriamos pluoštinėms kanapėms. Nustatant tirtose kanapėse ir jų dalyse esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį, kanabinolių santykį, darant išvadą dėl narkotinės medžiagos sudėties ir kiekio, vadovautasi nustatytomis taisyklėmis, rekomendacijomis. Teismas aptarė ir taikytus tyrimo metodus, būdą, laiko aplinkybes. Analizuodamas specialisto išvadas, kartu – ir specialisto M. M. paaiškinimus, šiuos įrodymus teismas vertino palygindamas su kitais įrodymais, iš jų – liudytojo P. L. parodymais apie kanapių ir jų dalių paėmimo bei pateikimo tyrimui aplinkybes, specialisčių S. K., R. J. paaiškinimais apie jų tyrimą siekiant nustatyti tikruosius narkotinės medžiagos kiekius. Taigi, darydamas išvadą, kad narkotinės medžiagos kiekis nustatytas teisingai, teismas išnagrinėjo visas tai liečiančias aplinkybes, taip pat argumentuotai, remiantis objektyviais bylos duomenimis, buvo paneigta nuteistojo versija apie tai, esą jis nebuvo pradėjęs gaminti narkotinės medžiagos, o jo augintos kanapės nebuvo subrendusios, jas visas jis ketinęs išvežti į žmonėms neprieinamą vietovę ir pan. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad nuteistojo kaltę padarius inkriminuotą veiką iš dalies liudija ir jo paties parodymai apie kanapių auginimo trukmę bei tai, kad, išbandęs pagamintas iš jų narkotines medžiagas, jis nusprendė, jog kanapės tinkamos gamybai (nors, pasak nuteistojo, gauta narkotinė medžiaga buvo blogesnės kokybės nei naudojama Olandijoje, tačiau geresnės nei Lietuvoje). Teisėjų kolegija pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išsamios ir motyvuotos išvados dėl visų nusikalstamos veikos aplinkybių, atskleidžiančių jos sudėtį, įrodytumo, jų nekartoja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės buvo grindžiamos N. G. pateiktais aiškinimais, o šis atitinkamus argumentus nurodė ir kasaciniame skunde. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas kaip nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kartu išnagrinėjo bei paneigė ir nuteistojo argumentus, susijusius su bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o priimtas nuosprendis, pripažįstant N. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, surašytas laikantis jam keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 331 straipsnio 1, 2 dalyse (taip pat ir BPK 305 straipsnio 1 dalyje).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytas motyvais nėra pagrindo ir, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                           Albinas Sirvydis

Rimantas Baumilas

Dalia Bajerčiūtė