Teikimas Nr. T-221-957/2015

                                    Proceso Nr. 1-66-1-00138-2013-2

                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 67-2 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

n u s t a t ė :

V. Š. 2014 m. kovo 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. vasario 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2013 m. balandžio 23 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi dėl galutinio bausmių subendrinimo, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienuolikai mėnesių.

Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. kovo 24 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2014 m. spalio 9 d.

V. Š. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmą kartą buvo svarstytas 2014 m. liepos 18 d. Komisija nutarimu siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau teismas šio nutarimo nepatvirtino. Komisija V. Š. nustatė rekomendaciją – tęsti darbą pataisos įstaigoje. V. Š. Komisijos rekomendaciją įvykdė.

Pakartotinai svarsčius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Š. galimybę, 2015 m. vasario 3 d. Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. 67-2, jam vėlgi siūloma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kartu iki 2017 m. kovo 24 d. taikant šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: atlyginti turtinę žalą, mokant ne mažiau kaip 100 Eur per mėnesį; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat kitas pareigas – teismo nuožiūra.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad V. Š. dėl dabartinio nusikaltimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą – jį priima gyventi tėvas V. Š., į jam nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenamosios vietos pastovumo jokių rūpesčių nėra. V. Š. įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi aukštojoje mokykloje, tačiau mokslų nebaigė. Nuteistasis dažniausiai buvo dirbantis, nuo 18 metų amžiaus dirbo Kauno ir Kėdainių VPK apylinkės inspektoriaus pareigose. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Šiuo metu turi pasiūlymą dirbti UAB „Haustata“ pagalbiniu darbininku. Prieš įkalinimą V. Š. pajamų šaltinis buvo jo paties atlyginimas bei invalidumo pensija. Nuteistasis laikas nuo laiko išgyveno finansinius sunkumus dėl to, kad nesugebėdavo planuoti ir per daug išlaidaudavo. Šiuo metu dirba įkalinimo įstaigoje, gauna pastovias pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Įstaiga yra gavusi finansinių pareikalavimų išieškojimui iš V. Š. 27469,80 Eur, liko išmokėti 27278,80 Eur. Nuteistasis reguliariai bendrauja su šeimos nariais – tėvu ir dviem nepilnametėm dukromis telefonu ir laiškais. Santykiai su tėvu atrodo teigiami, abipusiai palaikantys, nekritikuojantys. Tėvo parama ir palaikymas gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo tolimesnio nusikalstamumo. Santykiai su buvusiomis žmonomis nutrūkę, tačiau tai netrukdo bendravimui su vaikais. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir stengiasi vengti situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Bendravimas su bloga kompanija buvo vienas iš veiksnių, susijęs su jo nusikalstamumu, apklausos metu V. Š. nurodė vietas, kurių lankymas lėmė problemų atsiradimą, tačiau nedetalizavo. Nėra įrodymų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra, nėra pagrindo manyti esant susiformavus tam tikras diskriminacines nuostatas. V. Š. pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Nuteistasis nori aktyviai dirbti ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, supranta poreikį turėti bendrąsias vertybes, kurios yra visų pripažintos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikinėdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. liepos 11 d. nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Baustas drausmine tvarka vieną kartą – nuobauda šiuo metu galiojanti. Vieną kartą skatintas už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį. Laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Su administracijos darbuotojais ir medicinos personalu nuteistasis yra mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje. Sėkmingai vykdė pataisos plane numatytas priemones. Šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – vidutinė (41 balas).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą siūlo šį nutarimą atsisakyti patvirtinti.

Prokurorė nurodo, kad V. Š. praeityje teistas trylika kartų, bet iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė. Jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bet teismo pasitikėjimo ateityje nebenusikalsti nepateisino, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą darė naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Tai rodo, jog jis linkęs nusikalsti. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu galiojanti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – vidutinė (41 balas).

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. V. Š. yra atlikęs būtiną dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalyvavo adaptacijos programoje, šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, sutaria tiek su pataisos įstaigos personalu, tiek su kitais nuteistaisiais, įkalinimo įstaigoje stropiai dirba, skatintas vieną kartą, palaiko socialinius ryšius su tėvu ir nepilnametėmis dukromis, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, laisvėje turi nuolatinio darbo pasiūlymą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta pagal OAsys metodiką, yra vidutinė – 41 balas. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad V. Š. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik, pažymėtina, jog teismų praktikoje toks nuteistojo elgesys vertinamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau negali būti absoliučiu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas pažymi, jog sprendžiant ar patvirtinti Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. Š., būtina atsižvelgti į daugelį aplinkybių, tarp jų ir į tai, ar šis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma turi būti pakankama išvadai, jog V. Š. daugiau nenusikals ir pritaikius jam lygtinį paleidimą bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad V. Š. paskutinįjį kartą nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Jis praeityje iš viso teistas trylika kartų, daugiausiai – už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis). V. Š. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, jis suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. Š. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, paskirtos bausmės jo elgesiui neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms teisės bei moralės normoms, todėl yra pavojingas visuomenei. Kaip nurodoma Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichologinės tarnybos išvadoje, nuteistasis didelio apgailestavimo dėl savo teistumų nereiškia, ankstesnės nusikalstamos veikos išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Nors Komisijos nutarime teigiama, kad dėl dabartinio nusikaltimo V. Š. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, minėtoje psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog nuteistojo kaltės jausmas yra formalus, dėl įvykdytų nusikaltimų atsakomybę jis linkęs perkelti aukai, lygindamas savo kriminalinį elgesį su kitų žmonių nusikaltimais, turi tam tikrų pasiteisinimo argumentų, todėl pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis išties tinkamai vertina savo teisei priešingus poelgius, geranoriškai prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir gailėjimąsi išsako nuoširdžiai, bet ne deklaratyviai. Pastebėtina ir tai, jog V. Š. pirmą kartą nusikalto būdamas 29 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo gana jauname amžiuje. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai. Nors teikime nurodoma, jog V. Š. įkalinimo įstaigoje dirba, laisvėje turi nuolatinio darbo pasiūlymą, suvokia darbą kaip privalumą, atsižvelgus į jo sistemingai daromų nusikalstamų veikų pobūdį, spręstina, kad nuteistasis veikiau linkęs rinktis lengvesnį, bet neteisėtą kelią piniginėms lėšoms įgyti, todėl yra pagrindas spręsti, kad jis ir vėl rizikuos elgtis nusikalstamai. Pastebėtina ir tai, jog V. Š. finansinių įsipareigojimų likusi dalis ženkli – išieškotina 27 278,80 Eur suma, o įvertinus Komisijos nutarime nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis anksčiau išgyvendavo finansinio nuosmukio laikotarpius dėl nesugebėjimo planuoti ir per didelio išlaidavimo, abejotina, ar išėjęs į laisvę jis pasiryš elgtis dorai ir suradęs darbą finansinius įsipareigojimus išties vykdys. Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad finansiniai sunkumai taip pat išlieka vienu iš nuteistojo elgesio kriminogeninių faktorių. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog V. Š. vieną kartą skatintas, tačiau du kartus jis pažeidė režimo reikalavimus. Nors viena drausminė nuobauda nuteistajam buvo panaikinta, tačiau kita šiuo metu vis dar galiojanti. Minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog V. Š. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OAsys metodiką, įvertinta 41 balu, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei, tačiau ši aplinkybė pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai, šis faktas sudaro pagrindą spręsti, kad jis susidūręs su pragyvenimo sunkumais vėl imsis daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į nuteistojo V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius teistumus, apibūdinančius jo asmenybės pavojingumą visuomenei, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti ir netikslinga asmenį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, įvertinus tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog V. Š. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 67-2, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų Ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 67-2 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Š..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Marijus Kursevičius