Civilinė byla Nr. e2A-280-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16080-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T AR T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Autokausta“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Bendrieji statybų projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ir ŽŪK) ,,Pienas LT“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE 73 293,33 Eur draudimo išmoką.
2. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 15 d. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Autokausta“ sudarė statybos rangos sutartį dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos, vandentiekio ir nuotekų, elektros, šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo. Pagal sutartį trečiasis asmuo, be kita ko, atliko priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyno įrengimo darbus. Statinio priėmimo–perdavimo aktą rangos sutarties šalys pasirašė 2016 m. birželio 14 d., o 2016 m. birželio 16 d. UAB „Autokausta“ su atsakove Ergo Insurance SE sudarė laidavimo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti naudos gavėjo (ieškovo ŽŪK ,,Pienas LT“) turtiniai interesai, susiję su draudėjos UAB „Autokausta“ prievolių pagal 2013 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutartį garantiniu laikotarpiu nevykdymu. Šios laidavimo draudimo sutarties pagrindu atsakovė 2016 m. birželio 16 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 72036.
3. Po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ieškovas, kaip teigiama ieškinyje, – dėl pasikartojančių vandens nuotekių per priešgaisrinio vamzdyno suvirinimo siūles, informavo trečiąjį asmenį UAB ,,Autokausta“, kad priešgaisrinio vamzdyno įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Trečiajam asmeniui nevykdžius savo įsipareigojimų ir nepašalinus defektų, ieškovas 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir defektų ištaisymo išlaidų kompensavimo, o 2017 m. sausio 19 d. pateikė atsakovei pretenziją kartu su lokaline sąmata, patvirtinančia savo išlaidas, patirtas šalinant defektus, taip pat radiografinių bandymų protokolus, įrodančius trečiojo asmens atliktų darbų defektus. Atsakovė 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu patenkinti pretenziją ir joje pareikštą reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsisakė, savo poziciją grįsdama nepriklausomos ekspertizės metu padarytomis išvadomis, kad defektai atsirado ne dėl trečiojo asmens atliktų rangos darbų trūkumų. Todėl trečiasis asmuo nėra atsakingas už jų pašalinimą, o pats įvykis nėra draudžiamasis.
4. Ieškovas, nesutikdamas su tokia atsakovės pozicija, tvirtina, kad įvykis pagal draudimo sutartį turėtų būti pripažintas draudžiamuoju, o atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką. Trečiojo asmens darbų trūkumai buvo pašalinti pagal 2017 m. liepos 14 d. rangos sutartį, sudarytą ieškovo ir UAB „Enerstena“, dėl to ieškovas patyrė 73 293,33 Eur nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-734-534/2019 ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-447-275/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį panaikino dėl visiško motyvų nebuvimo ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
6. Vilniaus apygardos teismas, apeliacinio proceso tvarka iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2137-565/2021, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo kaip pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ŽŪK ,,Pienas LT“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Ergo Insurance SE 4 359 Eur, o trečiajam asmeniui UAB ,,Bendrieji statybos projektai“ – 1 347,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovui 1 324 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 73 293,33 Eur draudimo išmoką grindžia atsakovės išduotu laidavimo raštu, kuriuo ši įsipareigojo, gavusi raštišką ir pagrįstą ieškovo reikalavimą, sumokėti jam ne daugiau kaip 449 190,25 Eur, jeigu UAB ,,Autokausta“ neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį, taip pat aplinkybe, kad UAB ,,Autokausta“ neįvykdė savo garantinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį – nepašalino garantiniu laikotarpiu atsiradusių gamyklos priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyno defektų.
9. Pagal Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau – Taisyklės) 5.4 punktą įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, jei defektai būtų atsiradę dėl UAB ,,Autokausta“ atliktų rangos sutarties sąlygų neatitinkančių darbų, ir ji šių defektų savo lėšomis neištaisytų ar netaisytų. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad defektai atsirado dėl trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį, todėl ir pagrindo draudimo išmokai išmokėti nėra.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tirti aplinkybių dėl draudžiamojo įvykio nustatymo, nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovė 2017 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į ieškovą su siūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, kurio išvadų pagrindu atsakovė galėtų priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Ieškovas 2017 m. vasario 15 d. raštu sutiko su atsakovės siūlymu ir nurodė, kad jam yra priimtina eksperto V. B. E. kandidatūra.
11. Ekspertas V. B. E. pateikė išvadą, kad vamzdynas įrengtas vadovaujantis projekte numatyta suvirinimo kokybei keliamų reikalavimų klase D; nerūdijančio plieno priešgaisrinio vamzdyno suvirinimas yra atliktas vadovaujantis patvirtintomis suvirinimo procedūromis 141 ir 111, o suvirinimo siūlių fizinės charakteristikos atitinka projektinei D klasei; siūlių sandarumo trūkumai vamzdyno trumpalaikio naudojimo eigoje atsirado dėl elektrocheminės pitinginės korozijos, kurią lėmė aukšta koncentracija priemaišų (Cl, Fe) vandenyje, užsistovėjęs priešgaisrinėje sistemoje vanduo, suteikiantis palankias sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
12. Teismas pažymėjo, kad ekspertas, be kita ko, rėmėsi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorijoje 2017 m. kovo 31 d. atlikta priešgaisrinės sistemos vamzdyno kiauryminių defektų priežasčių tyrimo ekspertize (toliau – VGTU ekspertizės aktas). Šiame akte nustatyta, kad vamzdyno suvirinimo siūlės yra paveiktos pitinginės (taškinės) korozijos, o atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad tirto vamzdžio lokalios pitinginės korozijos suvirinimo siūlės srityje priežastimi visų pirma tapo aukšta priemaišų (Cl, Fe) koncentracija vandenyje, taip pat užsistovėjęs priešgaisrinėje sistemoje vanduo, suteikiantis palankias sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
13. Iš VGTU ekspertizės akto išvadų teismas nustatė ir tai, kad defektų vietos yra tik pradiniai, bet ne vieninteliai galimi pitinginės korozijos židiniai. Kaip nurodyta VGTU ekspertizės akto išvadose, virintinės siūlės dėl siūlės metalo neišvengiamo cheminio nevienodumo, siūlės ir pagrindinio metalo mikrostruktūros skirtumų, siūlės ir pagrindinio metalo elektrocheminių potencialų skirtumo, didesnio siūlės paviršiaus šiurkštumo, pasyvuoto paviršiaus pažeidimų terminio poveikio zonos yra viena iš silpnesnių ir prastesniu atsparumu korozijai pasižyminčių suvirinto vamzdyno sričių. Suvirintos iš plieno 1.4307 konstrukcijos, ypač kuriose užsistovi vanduo, yra didelė koncentracija priemaišų ir nuosėdų, inicijuojančių elektrocheminės korozijos procesus, kaip taisyklė yra pažeidžiamos elektrocheminės korozijos suvirinimo siūlių srityje. Šiurkštus, mechaniškai neapdirbtas ar nepasyvuotas siūlių paviršius vamzdžio viduje (to neįmanoma atlikti po vamzdžių suvirinimo) yra mažiau atsparus korozijai, nei gamykloje pagaminti ar joje suvirinti vamzdžiai. Ne gamykliniu būdu suvirinimo siūlėje susiformavę dispersiniai chromo karbidai, kurie išsiskiria palei austenito grūdų ribas, taip pat mažina šios srities atsparumą pitinginei korozijai.
14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius, kad nėra aišku, kas ir kokį vamzdyno fragmentą pateikė šiems tyrimams. Tai, kad vamzdyno dalis buvo paimta (išpjauta) iš ieškovo gamykloje esančios priešgaisrinės sistemos, patvirtina byloje esančio G. M. 2019 m. kovo 7 d. raštas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad priešgaisrinio vamzdyno fragmentas nebuvo ir negalėjo būti išpjautas bei perduotas tretiesiems asmenims tyrimui atlikti. Bylos duomenimis, priešgaisrinis vamzdynas specialisto tyrimo atlikimo metu nebuvo naudojamas, todėl egzistavo galimybė išpjauti ir tyrimui perduoti šio vamzdyno fragmentą.
15. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Enerstena“ 2017 m. liepos 14 d. sutarties pagrindu atliko priešgaisrinio vamzdyno remontą, tačiau ieškovas neišsaugojo priešgaisrinio vamzdyno sujungimo fragmentų, todėl nėra galimybės atlikti pakartotinę ekspertizę.
16. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktą Inspecta, UAB 2016 m. gruodžio 13 d. radiografinio bandymo protokolą Nr. 16.41-116 ir 2016 m. gruodžio 27 d. radiografinio bandymo protokolą Nr. 16.47-83 bei šių protokolų išaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad demontuoto priešgaisrinio vamzdyno fragmento suvirinimo siūlių radiografinis bandymas buvo atliktas pagal standartą LST EN ISO 17636-1:2013, klasę B, ir pagal standarto LST EN ISO 10675-1:2013 priėmimo kriterijus, bei nustatyta, kad defektai nėra leistini. Visų pirma, kaip nurodė teismas, byloje nėra duomenų, kad, nustatant leistinus suvirinimo siūlių defektus, turi būti taikomi Inspecta, UAB radiografinio bandymo protokolų išaiškinimuose nurodyta B klasė pagal standartą LST EN ISO 17636-1:2013. Antra, radiografinės kontrolės būdu buvo nustatytas vamzdyno suvirinimo siūlių defektas, tačiau netirta, dėl kokių priežasčių atsirado nesandarumas vamzdyno suvirinimo siūlėse, t. y. nenustatyta, kad nesandarumo vamzdyno suvirinimo siūlėse priežastis yra būtent radiografinės kontrolės būdu nustatyti vamzdyno suvirinimo siūlių defektai.
17. Aplinkybę, kad priešgaisrinės sistemos vamzdyno sandarumui turėjo įtakos jo netinkamas eksploatavimas, bet ne atliktų darbų kokybė, teismo nuomone, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 6 d. pranešimo UAB „Kauno vandenys“ matyti, kad iš magistralinio vandentiekio į gamyklos vidaus inžinerinius tinklus pateko užterštas vanduo (smėlis, gruntas, metalo drožlės ir kt.). UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. spalio 31 d. geriamojo vandens tyrimo protokole nurodyta, kad nustatytas geležies kiekis (15 450 mato vienetų) daugiau kaip 70 kartų viršija leistiną normą (200 mato vienetų). Žymus leistinos geležies normos viršijimas nustatytas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016 m. gruodžio 25 d. cheminių tyrimų protokole. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad priešgaisrinio vandentiekio vamzdynas užpildomas kitu, ne UAB „Kauno vandenys“ teikiamu, vandeniu.
18. Kitokios išvados dėl vamzdynuose naudoto vandens kokybės teismui neleido padaryti ir ieškovo pateikti UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. gruodžio 29 d. – gegužės 18 d. geriamojo vandens tyrimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad visi vandens rodikliai atitinka leistinas normas. Teismas pažymėjo, kad šių tyrimų metu geležies kiekis nebuvo tirtas, o iš VGTU ekspertizės akto ir eksperto V. B. E. ekspertizės akto matyti, jog būtent aukšta geležies priemaišų koncentracija vandenyje yra viena iš pitinginės korozijos priežasčių.
19. Įvertinęs visumą aptartų įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas priėjo prie išvados, kad defektų atsiradimo priežastis yra elektrocheminė pitinginė korozija, kurią lėmė aukšta priemaišų (Fe, Cl) koncentracija vandenyje ir priešgaisrinėje sistemoje užsistovėjęs vanduo, suteikiantis palankias sąlygas elektrocheminės korozijos procesus skatinančias nuosėdas nusėsti suvirinimo siūlių paviršiuje, t. y. šie defektai atsirado ne dėl trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ netinkamai pagal rangos sutartį atliktų darbų.
20. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti 73 293,33 Eur draudimo išmokos dydžio, kurią jis grindė UAB ,,Enerstena“ 2017 m. vasario 24 d. komerciniu pasiūlymu ir lokaline sąmata, 2017 m. liepos 14 d. rangos sutartimi, realumo. Pagal 2017 m. liepos 14 d. rangos sutartį UAB „Enerstena“ įsipareigojo atlikti pilną priešgaisrinio vamzdyno remontą, naujai suvirinant visus vamzdyno sujungimus, pakeičiant naujomis vamzdyno fasonines dalis (alkūnės trišakiai), sumontuojant papildomas uždarymo sklendes. UAB „Enerstana“ 2017 m. vasario 24 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad jį sudaro esamo vamzdyno demontavimo darbai, įskaitant medžiagų utilizavimo kaštus, vamzdyno išbandymo ir dezinfekavimo darbus, numatyti bendrastatybiniai, apdailos darbai (susiję su vamzdyno demontavimo ir (ar) montavimo darbais), darbų apimtys vertinamos pagal pateiktą projektą „Gamyklos ir pramonės paskirties pastato (pieno perdirbimo gamyklos) (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“. Tačiau pats projektas, pagal kurį buvo parengtas UAB „Enerstena“ 2017 m. vasario 24 d. komercinis pasiūlymas, į bylą nebuvo pateiktas.
21. Įvertinęs komercinio pasiūlymo ir projekto, pagal kurį buvo pateiktas šis pasiūlymas, pavadinimą, teismas sprendė, kad tai yra projektas, pagal kurį buvo statoma gamykla, o kartu ir įrengiamas priešgaisrinis vamzdynas. Atitinkamai, šie duomenys bei lokalinė sąmata lėmė ir tokią teismo išvadą, kad UAB „Enerstena“ ne pašalino defektus, o demontavo ir iš naujo sumontavo visą priešgaisrinį vamzdyną. Ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šalinant defektus buvo būtina demontuoti ir iš naujo sumontuoti visą priešgaisrinį vamzdyną, jei vamzdyno nesandarumas buvo nustatytas tik suvirinimo siūlų vietoje.
22. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovo ieškinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Ieškovas ŽŪK ,,Pienas LT“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Iš naujo ginčą nagrinėjęs teismas neišsprendė pradinio ieškinio reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat iš esmės neanalizavo, ar atsakovė, kaip draudikė, tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 7 punkte įtvirtintas pareigas, t. y. nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kokie klausimai turi būti analizuojami iš naujo nagrinėjant bylą.
23.2. Nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje teismo sprendimo dalyse nėra atskirai pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo įvykį pripažinti draudžiamuoju. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, aplinkybė, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23.3. Atsakovė tinkamai nevykdė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 ir 7 dalyse nustatytos pareigos ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, ir įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, administruodama žalą dėl ginčo įvykio ir pripažindama jį nedraudžiamuoju, atliko išsamų tyrimą įvykio priežastims nustatyti. Vieno prieštaringo ekspertinio tyrimo, kuris atliktas ištiriant nežinia iš kur paimtus vamzdyno fragmentus, ir vandentiekio nesandarumo priežastimi nurodant netinkamos kokybės vandenį, kurio kokybės ekspertai taip pat netyrė, nepakanka konstatuoti, kad atsakovė dėjo reikiamas pastangas, kad nustatytų draudžiamojo įvykio faktą. Atsakovė neįrodė ir aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo.
23.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati rangovė UAB „Autokausta“ 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimu Nr. 16/1344 apie defektų šalinimą bei 2016 m. gruodžio 9–28 d. statinio zonų perdavimo–priėmimo aktais pripažino priešgaisrinio vandentiekio vamzdyno defektų egzistavimą ir nurodė, jog šie defektai bus pašalinti.
23.5. Eksperto V. B. E. ir VGTU laboratorijos ekspertizės aktai neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kokie priešgaisrinio vamzdyno fragmentai buvo pateikti ekspertui ir laboratorijai. Laboratorijos atstovas 2019 m. sausio 17 d. rašte nurodė tiksliai neprisimenantis ir atsakyti, kas pristatė į laboratoriją vamzdyno fragmentus, negali. 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu apklausiamas V. B. E. nurodė, kad nežino, iš kur laboratorija gavo ir kokius tyrė vamzdyno fragmentus, jis jų nebuvo matęs. Ne ieškovas, o atsakovė, kuri šiais ekspertizės aktais grindžia savo atsisakymą sumokėti draudimo išmoką, turėjo įrodyti, kad ekspertui ir laboratorijai buvo perduoti būtent ieškovo priešgaisrinio vamzdyno fragmentai.
23.6. Ekspertizės aktuose vamzdyno nesandarumo priežastimi nurodytas netinkamos kokybės vanduo, tačiau nėra jokių duomenų, kad ekspertas ir (ar) laboratorija būtų tyrę vandens kokybę ar būtų kreipęsi į UAB „Kauno vandenys“ dėl ieškovo gamyklai teikiamo vandens kokybės tyrimų. Ieškovas pateikė teismui UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. gruodžio 29 –gegužės 18 d. geriamojo vandens tyrimų protokolus, kurie patvirtina, kad visi vandens rodikliai atitinka leistinas normas.
23.7. Byloje esantys 2016 m. gruodžio 13 d., 2016 m. gruodžio 23 d. radiografinio bandymo protokolai bei jų išaiškinimai patvirtina, kad visose bandymams pateiktose siūlėse nustatyti defektai. Faktas, kad vanduo naujai įrengto nerūdijančio plieno priešgaisrinės sistemos vandentiekio vamzdžiuose bėgo per suvirinimo siūles, nėra ginčijamas, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad suvirinimo darbai atlikti netinkamai.
23.8. Tiek ieškovo atstovas, tiek liudytoju apklaustas ieškovo techninis darbuotojas R. J. patvirtino, kad buvo pakeistos tik vamzdyno dalys, turinčios defektų, o ne visa priešgaisrinė sistema, todėl teismo išvada, kad neįrodytas draudimo išmokos dydis, yra nepagrįsta.
2. Atsakovė Ergo Insurance SE atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
24.1. Teismas ieškovo ieškinį atmetė nustatęs, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Be to, teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, analizavo jų turinį, vertino, kaip atsakovė vykdė įstatyme numatytas pareigas.
24.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, administruodama iš ieškovo gautą pretenziją, tiek iš ieškovo, tiek iš trečiojo asmens ir kitų asmenų surinko sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju reikšmingą informaciją bei dokumentus. Pats ieškovas sutiko su atsakovės siūlymu kreiptis į nepriklausomą ekspertą, kurio išvadų pagrindu atsakovė priims sprendimą, nurodė, kad jam priimtina teismo eksperto V. B. E. kandidatūra. Be to, ieškovas konkrečiai nenurodo, ką dar turėjo atlikti atsakovė prieš priimdama sprendimą, kad įvykis nėra draudžiamasis.
24.3. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo nėra atsakingas dėl defektų, patvirtina ne tik eksperto V. B. E. išvada, prof. dr. G. M. išvada, laboratorinių tyrimų rezultatai, bet ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Iš antstolių faktinių aplinkybių protokolų matyti, kad po pastato perdavimo ieškovui, jis, pasitelkęs kitus rangovus, nuardė pastato stogą, demontavo viduje esančias pagrindines nešančias metalines konstrukcijas, aplink pastatą esanti teritorija tuo metu buvo apsemta vandens, buvo išpjaustyti priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai. Dėl stogo denginio bei pastato pagrindinių nešančių metalinių konstrukcijų demontavimo, likusios pastato konstrukcijos ir inžineriniai tinklai taip pat patyrė įtampas, apkrovas, deformacijas, kas neabejotinai turėjo įtakos pastato ir jo konstrukcijų būklės pasikeitimui, neigiamam poveikiui.
24.4. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nėra aišku, kokio vamzdyno dalis tyrė ekspertai. Pats ieškovas 2017 m. sausio 19 d. raštu pripažino, kad trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ 2016 m. spalio mėnesį išpjovė dalį vamzdyno tyrimams. Be to, šią bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismui pasiūlius atlikti papildomą teismo ekspertizę, ieškovas nurodė, kad priešgaisrinės sistemos vamzdžių ir suvirinimo vietų mėginių nėra išlikę, nes jie jo valia yra utilizuoti. Taigi, paties ieškovo veiksmai užkirto galimybę teismo proceso metu atlikti papildomą ekspertinį tyrimą.
24.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje neįrodyta, jog iš magistralinio vandentiekio į gamyklos inžinerinius tinklus pateko užterštas vanduo, taip pat visiškai nepagrįsti. Teismo posėdyje ieškovo atstovas pripažino, kad dėl įrenginių sugadinimo, užterštam vandeniui patekus į gamyklą, buvo išmokėta daugiau nei 140 000 Eur siekianti draudimo išmoka, dėl kurios subrogacijos pagrindu draudikas Kauno apygardos teisme 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-324/2020 buvo pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo UAB „Kauno vandenys“.
24.6. Ieškovas ne tik nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio, neįrodė jos realumo, bet ir nepagrįstai prašo priteisti į 73 293,33 Eur sumą įskaičiuotą PVM mokestį, kuris sudaro 12 720,33 Eur. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis yra PVM mokėtojas, todėl ieškiniu prašomoje priteisti sumoje esanti PVM suma nėra jo nuostolių dalis, nes ieškovas turi teisę į PVM atskaitą.
2. Trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
25.1. Ieškovas neįrodė jokių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kuriuos padarė teismas spręsdamas ginčą. Apeliacinis skundas grindžiamas vien tik subjektyviais ieškovo teiginiais ir samprotavimais.
25.2. Teismas įvertino beveik visus rašytinius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus, kurių pagrindu buvo teisingai pritaikytos materialinės teisės normos. Teismas sprendimą priėmė pagal įrodymų visumą, savo išvadas išsamiai motyvavo, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo teisinės kvalifikacijos
3. Apeliantas ŽŪB ,,Pienas LT“ teigia, kad iš naujo bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, kuriam byla pagal teismingumą buvo perduota to paties teismo 2021 m. balandžio 22 d. apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos priimta nutartimi, nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių, todėl savo pareigas atliko netinkamai ir pažeidė šalių procesines teises.
4. Viena vertus, teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020 27 punktas; 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021 30–31 punktai).
5. Kita vertus, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nurodė teisės normas, kurios aktualios nagrinėjimo ginčo atveju, pasisakė dėl faktinių aplinkybių vertinimo šių normų kontekste. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi tiek bendromis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), tiek specialiomis Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme įtvirtintomis laidavimo draudimą reglamentuojančiomis teisės normomis (žr. teismo sprendimo 25, 27–29 punktus). Nors pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) neįvardijo, ar ginčas kilęs iš laidavimo, ar laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, vien ši aplinkybė neleidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl ginčo teisinio nekvalifikavimo ar, juo labiau, šalių procesinių teisių pažeidimo.
6. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Apeliantas, siekdamas įrodyti trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ darbų, atliktų pagal 2013 m. gegužės 15 d. rangos sutartį, defektus bei pasirinkdamas gynybos būdą, ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo pagrindu nurodė atsakovės Ergo Insurance SE ir trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ 2016 m. birželio 16 d. sudarytą laidavimo draudimo sutartį bei atsakovės išduotą garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kuriame naudos gavėju nurodytas apeliantas.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vienas iš Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas. Laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008; 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022 177 punktas).
8. Taigi, laidavimo draudimu užtikrinamas kliento sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, t. y. draudikas atlygina naudos gavėjui tiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė, nes draudėjas nevykdė arba netinkami vykdė savo įsipareigojimus. Laidavimo draudimo sutartis – tai sutartis trečiojo asmens naudai. Naudos gavėjas, norėdamas pasinaudoti teise gauti draudimo išmoką, turi įvykdyti draudimo sutartyje nustatytas sąlygas.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šalių ginčas šioje byloje yra kilęs iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jam spręsti turėjo būti ir pagrįstai buvo taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų visuma (CK 6.987–6.1018 straipsniai, atitinkamos Draudimo įstatymo nuostatos).
Dėl draudimo išmokos gavimo sąlygų
10. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, o atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022 22 punktas).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad priešgaisrinio vandentiekio vamzdyno defektai, dėl kurių apeliantė galbūt patyrė nuostolių, atsirado ne dėl garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte nurodytos draudėjos UAB ,,,Autokausta“ netinkamai atliktų statybos rangos darbų.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, informuodamas, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ nevykdo savo garantinių įsipareigojimų pagal 2013 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutartį Nr. EF/G-20130515, už kurių tinkamą vykdymą laidavo atsakovė, išduodama garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 72036. Apeliantas nurodė, kad trečiasis asmuo nustatytu terminu nepašalino pastato priešgaisrinės vandentiekio sistemos ir vandentiekio vamzdyno defektų, todėl prašė šias aplinkybes pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir kompensuoti defektų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas tik dėl draudimo išmokos, susijusios su priešgaisrinės vandentiekio sistemos darbų defektų šalinimu, priteisimo, kitų pagal sutartį atliktų rangos darbų kokybės klausimas nekeliamas.
14. Apelianto su pradiniu ieškiniu ir atsakovės atsiliepimu į jį pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė (draudikė), priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, visas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, tyrė dėdama reikiamas pastangas. Iš apelianto, atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ vienas kitam siųstų raštų bei kitų bylos dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“, siekdamas bendradarbiauti su sutarties kontrahentu (apeliantu), atsižvelgė į jo pretenzijas ir iš naujo atliko siūlių suvirinimo darbus (žr. 2016 m. gruodžio 9 d. – 2016 m. gruodžio 28 d. statinio zonų perdavimo ir priėmimo aktus, 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimą; el. b. 1 t., b. l. 7–20, 39). Tačiau ir po šių darbų atlikimo apeliantas analogiškas pretenzijas dėl tų pačių trūkumų pareiškė atsakovei. Atsakovė, siekdama tinkamai įvertinti trečiojo asmens atsakomybę dėl atsiradusių defektų, 2017 m. vasario 2 d. raštu (el. b. 2 t., b. l. 111–112) kreipėsi į apeliantą su pasiūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, turintį teismo eksperto statusą, defektų priežastims identifikuoti.
15. Apeliantas 2017 m. vasario 15 d. pranešime (el. b. 2 t., b. l. 113) sutiko su pasiūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, kurio išvadų pagrindu draudikė galės priimti sprendimą, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, taip pat pažymėjo, kad jai yra priimtina nepriklausomo eksperto V. B. E. kandidatūra. Atsakovė atsižvelgė ir į apelianto 2017 m. kovo 3 d. prašymą dėl klausimų ekspertui pateikimo (el. b. 2 t., b. l. 114), papildžiusi ekspertui užduotinų klausimų sąrašą apelianto nurodytu papildomu klausimu, t. y. dėl kokių priežasčių atsirado priešgaisrinės vandentiekio sistemos vamzdyno suvirinimo siūlių nesandarumai (el. b. 2 t., b. l. 115).
16. Atsakovė, įvertinusi visą surinktą medžiagą, 2017 m. gegužės 25 d. informavo apeliantą, kad trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ priešgaisrinio vandentiekio vamzdynui panaudoti vamzdžiai atitinka jiems keliamus kokybės reikalavimu, jų suvirinimo siūlių fizinės savybės atitinka projektinę D klasę, o užfiksuoti vizualiniai estetiniai suvirinimo siūlių trūkumai įtakos jų sandarumui neturi ir rangovė nėra atsakinga už priešgaisrinio vandentiekio vamzdyno vamzdžių suvirinimo siūlių nesandarumo defektus. Dėl to atsakovė atsisakė patenkinti apelianto pretenziją dėl draudimo išmokos sumokėjimo.
17. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė netinkamai vykdė jai, kaip draudikei, tekusias pareigas ar jas atliko aplaidžiai, aiškiai stokoja pagrįstumo. Šiuo aspektu visiškai pritartina atsakovės pozicijai, kad apeliantas nė nenurodė, kokias būtent teisines pareigas draudikė (t. y. atsakovė) turėjo, bet jų neatliko. Tai, kad šalių bendru sutarimu parinktas ekspertas pateikė kitokią, nei galbūt tikėjosi apeliantas, išvadą, ar kad atsakovė priėmė sprendimą dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo, kuris neatitiko apelianto lūkesčių, neteikia pagrindo abejoti nei eksperto, nei draudikės kompetencija, taip pat neleidžia vertinti draudikės veiksmų kaip nepakankamų draudžiamojo įvykio nustatymui reikšmingiems duomenims surinkti bei juos įvertinti.
18. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais į ieškinį dėl priešgaisrinės sistemos vamzdyno defektų atsiradimo priežasčių, t. y. dėl netinkamo jų eksploatavimo, lėmusio vis atsinaujinančias pralaidas. Apelianto teigimu, į bylą pateiktas eksperto V. B. E. 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktas (el. b. 1 t., b. l. 79–84) ir šio eksperto užsakymu atliktas VGTU Mechanikos fakulteto suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorijos 2017 m. kovo 31 d. ekspertizės aktas (el. b. 1 t., b. l. 79–84), taip pat specialisto prof. Dr. G. M. 2017 m. sausio 4 d. išvada (el. b. 1 t., b. l. 45–52) teismo turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi juose nurodytos galimos vamzdynų defektų atsiradimo priežastys, susijusios su jo užpildymu netinkamos kokybės vandeniu, nėra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais ir nėra aišku, kokie konkrečiai vamzdynų fragmentai šių tyrimų metu buvo vertinami. Be kita ko, apeliantas išreiškė ir abejones dėl atitinkamas išvadas pateikusių ekspertų kompetencijos.
19. Teisėjų kolegija, nesutikdama ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, visų pirma atkreipia dėmesį į tokį faktą, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos ekspertų bei specialistų išvados buvo gautos dar ikiteisminėje šalių ginčo nagrinėjimo stadijoje. Teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi apelianto užsakymu nauja rangovė UAB ,,Enerstena“ pagal 2017 m. liepos 14 d. jų pasirašytą rangos sutartį (el. b. 3 t., b. l. 163–168) atliko kapitalinį ginčo priešgaisrinio vamzdyno remontą, iš naujo suvirinusi visus vamzdyno sujungimus, pakeitusi naujomis vamzdyno fasonines dalis, sumontavusi papildomas uždarymo sklendes. Apelianto teigimu, senieji vamzdynai buvo utilizuoti, todėl bylos nagrinėjimo metu objektyviai nebuvo jokių galimybių atlikti vamzdyno tyrimą dar kartą.
20. Bendroji įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklė lemia, kad asmuo turi įrodyti savo reikalavimo arba atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus argumentus (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantui, dar iki inicijuojant teisme ginčą neabejotinai žinojusiam apie jam nepalankias ekspertų ir specialistų išvadas, bet nesiėmusiam jokių priemonių ginčo objektui išsaugoti, tenka ir neigiami tokio elgesio padariniai. Apeliantas, kaip suinteresuotas draudimo išmokos gavimu asmuo, gavęs neigiamą atsakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, turėjo pasirūpinti (užtikrinti), kad iki kol bus išspręsti nesutarimai būtų įmanoma atlikti ginčo objekto tyrimą. Nagrinėjamu atveju vien nesutikimas su specialistų pateiktomis išvadomis, kuris yra grindžiamas apelianto išsakytomis abejonėmis, kad galėjo būti tiriami ne ginčo objektu tapusio vamzdyno fragmentai, kai tokių abejonių pagrįstumo jau negalima patikrinti dėl su pačiu apeliantu susijusių priežasčių, yra aiškiai nepakankamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms paneigti.
21. Kita vertus, VGTU pateiktame ekspertizės akto 3 lape (el. b. 1 t., b. l. 60) yra užfiksuota tiek vamzdyno dalis, iš kurios tyrimams atlikti buvo paimti vamzdyno fragmentai, tiek ir konkrečios ištirtos vamzdyno dalys. Jokių kitų šiame dokumente užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė. Eksperto V. B. E. ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, kad objekto vieta buvo apžiūrėta 2017 m. balandžio 18 d., apžiūra pradėta 15 val., baigta – 15 val. 45 min. Apeliantas neginčija ir to, kad jis suteikė atsakovei ir jų bendru sutarimu pasirinktam ekspertui galimybę patekti į patalpas, atlikti jose esančios priešgaisrinės sistemos apžiūrą, paimti vamzdyno fragmentus tyrimui.
22. Kitokio vertinimo nesuponuoja tokia aplinkybė, kad ekspertas V. B. E., duodamas teisme paaiškinimus dėl jo atlikto tyrimo, neprisiminė, kas paėmė vamzdyno fragmentus tyrimams, to neprisiminė ir VGTU tyrimą atlikę specialistai (el. b. 5 t., b. l. 19–20). Kaip minėta, tyrimo objektas yra užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Be to, minėti asmenys paaiškinimus teikė nuo tyrimo atlikimo praėjus net dvejiems metams, todėl labiau tikėtina, kad jie objektyviai galėjo neatsiminti tyrimų organizavimo aplinkybių. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu dėl šių asmenų subjektyvumo ar netinkamo pareigų atlikimo.
23. Apelianto teigimu, specialistų nustatyta vamzdyno per suvirinimo siūles nesandarumo priežastis – sistemos užpildymas netinkamos kokybės vandeniu – teismo turėjo būti vertinama kritiškai, kadangi nebuvo atliekami gamyklai patiekto vandens kokybės tyrimai. Atmesdama ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, kuriuos ji pateikė ekspertui V. B. E., matyti, jog, be kita ko, jam buvo perduotas ir UAB ,,Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijos 2016 m. spalio 31 d. geriamojo vandens tyrimo protokolas Nr. 16-440-1576 (el. b. 2 t., b. l. 76), kurį ekspertas vertino su kitais duomenimis. Tame protokole nurodyta, kad atlikus vandens mėginio, paimto iš apelianto vidaus tinklų, tyrimą nustatyta, jog bendras geležies kiekis yra 15 450 ?g/l, kai leistinas kiekis yra ne daugiau kaip 200 ?g/l, mangano – 184 ?g/l, kai leistinas kiekis 50 ?g/l, drumstumas – 272 DV, kai leistinas 4 DV.
24. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas V. B. E. tyrė ir vertino taip pat ir šį dokumentą, nurodęs, kad leistina bendra geležies ribinė koncentracija viršyta 77 kartus, mangano – beveik 4 kartus, drumstumo rodiklis viršytas 68 kartus. Apelianto į bylą pateiktų UAB ,,Kauno vandenys“ 2016 m. gruodžio 29 d. – 2017 m. gegužės 18 d. geriamojo vandens tyrimų protokolų turinys (el. b. 5 t., b. l. 8–14) tos pačios bendrovės (UAB ,,Kauno vandenys“), tik už ankstesnį laikotarpį atliktų tyrimo duomenų nepaneigia, juolab kad nebuvo identiški ir tiriamieji rodikliai. Paskesniame tyrime nebuvo nustatinėjama nei geležies, nei mangano koncentracija vandenyje, o buvo vertinami vandens skonis, kvapas, spalva, drumstumas, savitasis elektrinis laidumas ir kt.
25. Apelianto argumentų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu leidžia suabejoti ir jo paties pozicijos akivaizdus prieštaringumas dėl tiekto vandens kokybės. Bylos medžiagoje yra apelianto parengti dokumentai – 2015 m. lapkričio 6 d. pranešimas ir 2015 m. lapkričio 19 d. pretenzija (el. b. 5 t., b. l. 145–152), kuriuose nurodoma, kad iš magistralinio vandentiekio į vidaus inžinerinius tinklus buvo tiekiamas užterštas geriamas vanduo (su smėliu, gruntu, metalo drožlėmis ir kt.). Taigi, priešingai nei dabar tvirtina apeliantas, labiau tikėtinas toks faktas, kad priešgaisrinės vandentiekio sistemos netinkamą funkcionavimą ir koroziją galėjo lemti būtent netinkama jos eksploatacija, sistemą užpildant netinkamos kokybės vandeniu. Pažymėtina, kad iš 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 12 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (el. b. 1 t., b. l. 27–29; 2 t., b. l. 94–100, 101–102) matyti, jog tiek teritorija aplink ginčo gamyklą, tiek ir jos vidus buvo apsemti, dalis pastato stogo konstrukcijos išardyta. Todėl nepaneigti ir tokie atsakovės atsikirtimų argumentai, kad priešgaisrinės sistemos veikimui bei tinkamam funkcionavimui įtakos galėjo turėti dar ir tokios antstolių konstatuotos aplinkybės.
26. Specialisto G. M. išvadoje nurodoma, kad pagrindinė priešgaisrinio vandentiekio sistemos nesandarumo priežastis yra vamzdynuose vykstanti elektrolitinė ir mikrobiologinė korozija. Šio korozijos proceso buvo galima išvengti tik užtikrinant tinkamą išvalyto vandens kokybę ir nuolatinę jo kaitą, o to nevykdant, turėjo būti suprojektuota ,,tuščia“ priešgaisrinė vandentiekio sistema: priešgaisrinio vandentiekio sistemos vamzdynas eksploatuojamas tuščias ir tik gavus daviklių signalą apie prasidedantį gaisrą, per reglamente nustatytą laiką užpildomas vandeniu, kuris naudojamas gaisrui gesinti. Po to iš sistemos vanduo vėl turi būti pašalinamas.
27. Vertinant, ar rangovei tenka atsakomybė už tokius projektinius sprendinius, atsižvelgtina į apelianto ir trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ (rangovės) 2013 m. gegužės 13 d. sudarytą rangos sutartį (el. b. 1 t., b. l. 116–118), kurioje rangovė įsipareigojo savo sąskaita, rizika, priemonėmis bei medžiagomis, pagal techninį projektą, darbo projektą bei kitą statinio projektinę dokumentaciją, atlikti statybos darbus ir pastatyti statinį bei perduoti atliktus statybos darbus, pastatytą bei pripažintą tinkamu naudoti statinį apeliantui. Šioje sutartyje nurodyta, kad techninį projektą parengė projektuotoja UAB ,,Bendrieji statybos projektai“. Taigi, neatmestina ir tokia tikimybė, kad priešgaisrinė sistema negalėjo būti tinkamai eksploatuojama ne tik dėl jos užpildymo netinkamos kokybės vandeniu, bet ir dėl neteisingai pasirinktų jos įrengimo sprendinių, dėl kurių rangovė UAB ,,Autokausta“ nėra atsakinga.
28. Trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ sutikimas mėginti pašalinti atsiradusius priešgaisrinės sistemos vamzdyno defektus, nurodytas jos 2016 m. gruodžio 7 d. pranešime dėl defektų šalinimo Nr. 16/1344 (el. b. 1 t., b. l. 39), taip pat nesudaro pagrindo priimti kitokį, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, sprendimą. Kaip buvo minėta, rangos sutarties šalys ėmėsi atitinkamų veiksmų defektų priežasčiai identifikuoti dėl besikartojančio sistemos pralaidumo. Todėl ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ geranoriškai sutiko dar kartą atlikti vamzdynų suvirinimo darbus, kai vėliau buvo nustatyta, jog vamzdynų pralaidumą lėmė ne su jo atliktų darbų kokybe susiję veiksniai, nesudaro pagrindo nei rangovės, nei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą išdavusios atsakovės sutartinei atsakomybei kilti.
29. Įvertinusi visumą aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
30. Apeliantas skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo būtinybę grindė ir, jo įsitikinimu, nepagrįstai neišspręsto vieno jo reikalavimo – dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju – argumentais (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
31. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, apeliantas 2018 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju (el. b. 1 t., b. l. 1–5), o 2019 m. balandžio 11 d. šį reikalavimą patikslino (el. b. 6 t., b. l. 1–6), prašydamas priteisti iš atsakovės 73 293,33 Eur draudimo išmoką. Abu šie procesiniai dokumentai teismo buvo priimti.
32. Plėtodamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, aiškinimo ir taikymo praktiką draudimo teisinių santykių srityje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu kartu nėra pareiškiamas reikalavimas priteisti draudimo išmoką. Galutinis draudėjo tikslas gauti draudimo išmoką ir yra tas materialinis teisinis padarinys, kurio siekiama tokio pobūdžio bylose. Be to, nagrinėjamo pobūdžio bylose pareiškus reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, nėra būtina atskirai reikšti reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).
33. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas aplinkybes, susijusias su reikalavimu priteisti draudimo išmoką, jas vertino būtent tuo aspektu, ar yra pagrindas pripažinti draudžiamojo įvykio buvimą ir dėl to priteisti apeliantui reikalaujamą ieškinyje draudimo išmoką. Tai, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog yra atmetamas ir reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju, ir priteisti draudimo išmoką, naudojant bendrą sąvoką „ieškinį atmesti“, nereiškia, kad pradinis reikalavimas, kuris vėliau buvo apimtas reikalavimu dėl išmokos priteisimo, pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėtas ar kad pažeistos proceso taisyklės, kai šie reikalavimai yra neatsiejamai susiję vienas su kitu. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įvykio pripažinimas draudžiamuoju, kartu reiškiant reikalavimą priteisti draudimo išmoką, net ir negali būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
35. Atsakovė prašo jai priteisti 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidas, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą galėtų būti atlyginamos iki 1 972,62 Eur išlaidos). Atitinkamai, atsakovei iš apelianto priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija. Tretieji asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance SE filialą, (juridinio asmens kodas 302912288), iš ieškovo žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ (juridinio asmens kodas 302291237) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus