Civilinė byla Nr. 2A-1096-173/2015

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00198-201-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.1.; 30.9.1.; 30.10; 121.21.

KAUNO APYGARDOSTEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015m. birželio 5d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė) ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, M. R. priešieškinį ieškovei M. R.,

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

                                      I.Ginčo esmė

          Ieškovė M. R. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovei skirti naudotis B1 ir B2 (bendras plotas 1 589 m2) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; atsakovui M. R. skirti naudotis Al, A2 bei A3 (bendras plotas 1 589 m2) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; tiek ieškovei, tiek atsakovui skirti bendrai naudotis C1 ir C2 (bendras plotas 500 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; pavėsinę skirti naudotis ieškovei, o šuns voljerą skirti naudotis atsakovui, taip pat priteisti bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė M. R. savo patikslintus reikalavimus grindžia tuo, kad pagal jos pateiktą planą, tiek atsakovas iš sklypo dalių Al (1 408m2), A2 (138m2), A3 (43m2), tiek ji iš sklypo dalių B1 (546m2), B2 (1043m2), gali laisvai vienas kitam netrukdydami patekti į bendrai naudojamas sklypo dalis C1 (366m2), C2 (134m2), kuriose yra bendro naudojimo statiniai. Šuns voljeras patenka į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį ir jis turi būti paliekamas atsakovui, nes jis laiko šunį ir jį prižiūri, o pavėsinė patenka į jos naudojamo žemės sklypo dalį ir ji turi būti paliekama naudotis jai su vaikais. Žemės sklypas yra 36 arų. Raudonai apibrėžta bendrai naudojama teritorija ir pažymėta C ženklu. Tai: nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į namą atvestas vandentiekio įvadas, drenažo šuliniai, esantys aplink namą, kanalizacijos šulinys, taip pat į (duomenys neskelbtini) gatvę eina drenažo vamzdis bei interneto kabelis, taip pat yra skysto kuro cisterna, kuri yra prie pat namo. Kiek jie su atsakovu šiuose namuose gyveno, cisterna nebuvo naudojama. Ankstesniame plane nebuvo pažymėta vandens atšaka, kuri eina nuo namo iki ūkinio pastato. Ji pažymėta V raidėmis (22,49) ir sutampa su asfaltuoto keliuko riba, kuris eina iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiasi asfaltuota aikštele, kuria naudojasi atsakovas. Vandens atšaka baigiasi šuliniu, kuris taip pat yra bendro naudojimo. Nuo čia galima atsivesti vandenį į bet kurią vietą. F raide pažymėtas kanalizacijos vamzdis, kuris jungia vieną šulinį su kitu. Pasidalinus namą atsakovas naudojasi pagrindiniu jo įėjimu, o ji su vaikais naudojasi pagalbiniu. Atsakovas teigia, kad ji įvažiavimą įsirengė be architektų leidimo, bet tai tik žvyruotas, paprastas keliukas, kuris nuo seniai sodyboje buvo naudojamas malkoms atvežti. Ten nėra asfalto ar trinkelių, todėl leidimas nėra reikalingas. Žvyruotas įvažiavimas buvo suformuotas nuo namo įgijimo dienos (dar prieš įgyjant). Tas kelias yra tose pačiose ribose, tik yra pagerinta jo būklė, t. y. užvežta žvyro. Neturėtų lėšų tą įvažiavimą įrengti, t. y. išasfaltuoti ar sudėti trinkeles. Negali su vaikais per sodą eiti, nes šlapia, todėl yra „pamestos“ senos plytelės, kuriomis vaikščioja. Klausimas dėl įpareigojimo įsirengti įėjimą į namą yra išspręstas teismo 2011-11-04 sprendimu, todėl antrą kartą šis klausimas keliamas nepagrįstai. Sklype, kurį siūlo naudotis paskirti atsakovui, buvo ir kūdra, kurią jis užpylė be jos sutikimo, tačiau pretenzijų šiam dėl to nekėlė. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ją per atskirai naudojamą sklypo dalį savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą bei įėjimą į namą teisiškai nepagrįstas ir nepriimtinas, todėl teismo prašo jo netenkinti. Plane pažymėta teritorija B1 yra iki asfaltuotos aikštelės, kuria naudojasi atsakovas. Norėtų, kad būtų tokia riba, nes dar nevykstant teisminiam procesui atsakovas pasakė, kad ten gal įsirengs laisvalaikio zoną – pavėsinę. Bet ten yra vaikų kambariai, nes taip namas padalintas, o kitur vaikų apgyvendinti galimybės neturi. Dėl elektros stulpo jai buvo išaiškinta, kad atsiradus elektros gedimui, jie neturėtų teisės lipti ir vykdyti gedimų šalinimų. Ant stulpo nėra jokių skydinių, nes visi skaitliukai yra name, todėl nemano, kad ateityje dėl to galėtų kilti ginčų.

            Atsakovas M. R. patikslintu priešieškiniu prašo teismo skirti naudotis A-l bei A-2 (bendras plotas 1 588 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė UAB „Archigrupė“; ieškovei M. R. skirti naudotis B-l, B-2, B-3 (bendras plotas 1 588 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė UAB „Archigrupė“; tiek jam, tiek ir ieškovei skirti bendrai naudotis C (plotas 502 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė UAB „Archigrupė“; šuns voljerą skirti naudotis jam, o pavėsinę skirti naudotis ieškovei; įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat priteisti visas bylos vedimo išlaidas.

         Atsakovas M. R. savo patikslintus priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp šalių kyla nuolatiniai barniai. Pagal atsakovo pateiktą projektą, tiek ieškovė iš sklypo dalių B-l (502 m2), B-2 (47 m2), B-3 (1039 m2), tiek jis, iš sklypo dalių A-l (166 m2), A-2 (1422 m2) galės laisvai ir nevaržomai patekti prie bendrai naudojamos sklypo dalį C (502 m2), tokiu būdu nesudarydami vienas kitam kliūčių. Kadangi atsakovas nori įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją į bendro naudojimo pastato dalį (garažą), todėl tai gali padaryti tik per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kaip tai yra padariusi ieškovė. Elektros stulpas (bendro naudojimo objektas) yra ant žemės sklypų ribų A-l (166 m2) ir B-1 (502 m2), todėl reikalui esant prie jo patekti galėtų nevaržomai iš individualiai priskirtų naudotis sklypo dalių. Šuns voljeras, kuris patenka į jo naudojamą žemės sklypo dalį, paliekamas jam, nes šunį prižiūri ir juo rūpinasi. Taip pat ieškovė turi būti įpareigota, per savo atskirai naudojamą sklypo dalį B savo lėšomis ir pagal LR teisės aktų nustatytą tvarką įsirengti įvažiavimą į kiemą bei įėjimą į namą (šiuo metu ieškovė yra įsirengusi įvažiavimą, tačiau jis nėra registruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, statybos vykdomos be statybą leidžiančio dokumento). Ieškovės pateiktas teismui atidalijimo žemės sklypo projektas neatitinka ginčo šalių interesų, kadangi elektros įvado stulpą ji palieka asmeniškai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių. Jeigu M. R. užsitvertų, tai M. R. iškviesti elektrikai prie stulpo nepatektų. Prie elektros stulpo turi prieiti abu bendraturčiai, todėl elektros stulpas turi būti paliktas bendro naudojimo žemės sklype. Prie žemės sklypo Cl ieškovė priskiria takus link ūkinių pastatų, tačiau dalį komunikacijų palieka sau skirtino naudotis žemės sklypo dalyje. Vandentiekis eina į jos naudojamą ūkinį pastatą-lauko virtuvę, tačiau esant taip nustatytai bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribai, negalės nuo kanalizacijos ir vandentiekio šulinių pasijungti komunikacijas prie savo naudojamo garažo, nes turėtų perkasti ieškovės individualiai naudojamą žemės sklypą, kam būtų reikalingas atskiras sutikimas. Cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, šulinys prie ūkinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalinamas dalimis, vandentiekis iš (duomenys neskelbtini) g. lieka atsakovui skirtiname žemės sklype.

                                I.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

          Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu M. R. ieškinį patenkino pilnai, o atsakovo M. priešieškinį atmetė.

         Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog  Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimu, kuris įsiteisėjo  2011-12-06, civilinėje byloje Nr. 2-163-630/2011 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 5-9). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.

         Ieškovei M. R. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra po ½ dalį priklauso 0,3678 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Ginčo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėmis (b. l. 11-12).

        Šiame sklype yra šalims priklausantis gyvenamasis namas, garažas bei lauko virtuvė, kurias naudojimosi tvarka buvo nustatyta teismo 2011-11-04 sprendimu. Šiuo teismo sprendimu M. R. buvo įsipareigojusi savo lėšomis ir jėgomis įsirengti įėjimą iš lauko į gyvenamojo namo patalpą, jai taip pat teko teisė naudotis lauko virtuve, o atsakovui M. R. – garažu (b. l. 5-9).

         Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra energetikos statinys – gelžbetoninis stulpas. Šiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona (b. l. 11-12).

         Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti atidalintas ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir ūkio pastatų link (duomenys neskelbtini) gatvės (ieškovės plane pažymėtus B1 ir B2; atsakovo pateiktame plane pažymėta B1, B2, B3), o atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų į priešingą pusę (ieškovės plane pažymėta A1, A2 ir A3, o atsakovo pateiktame plane pažymėta A1 ir A2). Ginčas iš esmės kilo dėl elektros stulpo, kuris pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą lieka stovėti šiai priklausančioje naudotis žemės dalyje. Atsakovo teigimu tai apribotų galimybę jam šiuo elektros stulpu naudotis, todėl sklypo riba turėtų eiti ne greta asfaltuotos aikštelės ribos, kaip siūlo ieškovė, bet pagal patį elektros stulpą, kaip siūlo atsakovas. Taip pat byloje kyla ginčas dėl to, kad bendram naudojimui būtų priskirta sklypo dalis nuo garažo ir lauko virtuvės iki vandens atšakos ir šulinio, kaip siūlo atsakovas. Ieškovė šiuo atveju siūlo šią sklypo dalį atidalinti individualiam naudojimui, bendro naudojimo sklypo ribą paliekant iki šulinio. Taip pat atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės. Ieškovė teigimu, toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.         

          Pirmosios instancijos teismas, iš  pateiktų naudojimosi sklypu planų nustatė, kad iš dalies naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, abi gali patekti į gyvenamojo namo ar ūkio pastatų patalpas, kuriose gyvena ar jomis naudojasi, todėl abi šalys pateikia vienodą žemės sklypo pusių priskyrimo šalims variantą, tačiau iškyla ginčas dėl trijų aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad nori įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją į bendro naudojimo pastato dalį (garažą) ir tai galėtų padaryti tik tuomet, jei nuo šio pastato iki šulinio žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui. Atsakovo teigimu, patvirtinus ieškovės pateiktą planą, jis tokios galimybės neturėtų. Teismas nesutiko su tokiu atsakovo argumentu, kadangi atsakovas visų pirmą šį savo reikalavimą motyvuoja hipotetine situacija, o ne realiais poreikiais, kadangi nepateikia teismui įrodymų, kad toks ketinimas yra realus ir, kad patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi šia sklypo dalimi projektą atsakovui būtų užkirsta galimybė tokį ketinimą įgyvendinti. Pažymėtina, jog pagal šalių siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą atsakovui atitektų asfaltuota kiemo dalis (aikštelė), kuri laikytina ir patogesne, ir vertingesne žemės dalimi naudotis nei ieškovei tenkanti dalis, todėl vien tai, kad asfaltuota žemės dalis atsakovui pasunkintų norimo vandentiekio ir kanalizacijos įsivedimą, neduoda pagrindo daryti išvados, kad jam apriboja tokią galimybę ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek šulinys, tiek vandentiekio trasa yra bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo ribose.

         Žemėje esantys inžinieriniai tinklai pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82str. 1 d. priklauso abiems bendraturčiams. Avarijos atsitikimo atveju lokalizuojant, pašalinant gedimus reikalingas priėjimas prie elektros įvadų, nuotekų ir sistemų po žeme, todėl jie turi likti bendro naudojimo žemės sklype. Nei viename iš šalių pateiktų naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo planų nėra išskirtos elektros linijų apsaugos zonos, tačiau esant elektros stulpui, oro linijos laidai (elektros linija) eina per visą šiaurinę sklypo dalį, tai yra ir ieškovei skiriamą naudotis (B1), ir atsakovui (A1) skiriamą naudotis žemės sklypo dalis. Žemė, esanti elektros linijos apsaugos zonoje, išlieka žemės sklypo savininko nuosavybė, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka tik elektros perdavimo tinklo operatoriui, kurio nuosavybė yra elektros tinklai, suteikta teisė joje vykdyti įvairius elektros linijų eksploatavimo darbus. Teismas nesutiko su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad ieškovė elektros įvado stulpą palieka asmeniškai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių ir, kad jai užsitvėrus savo sklypo dalį atsakovo iškviesti elektrikai prie stulpo nepatektų, kadangi nei viena iš šalių dėl elektros linijų apsaugos zonos toje vietoje (4 metrus į abi puses) negali vykdyti elektros linijų apsaugos zonoje statybos, želdinimo ar žemės darbų.

          Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad elektros linijų apsaugos zonai besitęsiant per visą šalių ginčo sklypo šiaurinę dalį, tai yra ir per ieškovei, ir per atsakovui priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis, atsakovo interesai dėl to, kad stulpas stovi išimtinai tik ieškovei priskiriama naudotis sklype jo interesų nepažeis, kadangi visoje elektros apsaugos zonoje operatorius gali nevaržomai tinklus aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti. Atsakovas pats to daryti neturi teisės. Net jei žemės naudojimosi riba būtų nustatyta pagal atsakovo pasiūlytą variantą - pagal elektros stulpo ribą, teismo nuomone tai nėra efektyvesnis naudojimosi žemės sklypu variantas nei, kad siūlo ieškovė, kadangi šalys prie stulpo galėtų prieiti tik iš vienos jo pusės. Byloje nėra duomenų, kad ant stulpo yra elektros įvadas, elektros apskaitos skaitikliai, kuriais atsakovui apribojama teisė naudotis.

          Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovės naudojimosi šiauriniu žemės sklypu variantas yra naudingesnis šalims ir jų nepilnamečiams vaikams, kadangi ieškovės nurodymu, būtent šioje namo dalyje yra jų nepilnamečių vaikų, su kuria nustatyta gyvenamoji vieta, kambarių langai, kas žemės sklypą priskiriant vienam sutuoktiniui užtikrintų ir kiekvieno iš savininkų gyvenimo atskirumą, o tuo pačiu ir didesnį privatumą.

Teismas taip pat nesutiko su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, šulinys prie ūkinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalintas dalimis, vandentiekis iš (duomenys neskelbtini)g. lieka atsakovui skirtiname žemės sklype. Tiek atsakovo, tiek ieškovės pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano variantai yra praktiškai identiški, abiejuose nurodytos komunikacijos pavaizduojamos tose pačiose vietose ir priskiriamos bendram naudojimui.

Teismas sprendė, jog ieškovės ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka ieškovės pateiktas planas, visos sklypo dalys šiame projekte yra kompaktiškos, vientisos, nėra persikirtimų, paskirtos bendram naudojimui žemės sklypo dalys yra minimalios, tačiau kartu užtikrina prieigą prie bendro naudojimo objektų, todėl jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti.

          Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimus įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Atsakovas reikšdamas tokį reikalavimą nenurodo kaip ieškovė pažeidžia jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bylos duomenimis atsakovas vienas naudojasi asfaltuota kiemo aikštele, ieškovė tuo tarpu patekdama į gyvenamąjį namą naudojasi per sklypą iki gatvės (plane pažymėtas B1) išklotomis plytelėmis ir žemės sklype (plane pažymėtas B2) esančiu žvyruotu įvažiavimu. Šiomis sklypo dalimis atsakovas  nepageidavo naudotis, todėl atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą pripažintas nepagrįstu.

                                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

          Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu prašo 2014 m. lapkričio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti  ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, priešieškinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodo, kad ieškovė M. R. 2013 m. kovo 12 d. pareiškė ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, kur ieškinio pagrindas ir dalykas buvo reikalavimas atidalinti žemės sklypą. Jam pateikus atsiliepimą ir priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, ir teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalį, suteikianti ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, bet ne abu kartu, patikslintą ieškinį priėmė, nors turėjo nepriimti, o jei ir buvo priimtas, tai turėjo palikti nenagrinėtu. Tokia teismo daroma procesinė painiava, procesinių teisės normų ignoravimas apsunkino jo procesinių teisių įgyvendinimą.

Ieškovė keturis kartus reiškė vis kitokius reikalavimus ir keturis kartus teikė vis kitokius planus. Teismas pasisakė, jog tenkina ieškovės ieškinį ir nustato naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kurį iš keturių pateiktų ieškinių teismas tenkina.

Ieškovė neatsisakė pareikšto reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką malkine, ir net 2014m. spalio 7 d. paruoštame UAB „Geotakas“ projekte ieškovė palieka padalintą malkinę tačiau teismas dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė.

         Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog tenkina ieškovės ieškinį ir nustato naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kurį iš keturių pateiktų ieškinių teismas tenkina.

          Ieškovė neatsisakė pareikšto reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką malkine, ir net 2014m. spalio 17 d. paruoštame UAB „Geotakas“ projekte ieškovė palieka padalintą malkinę, tačiau teismas dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė.

         Ieškovės M. R. paruoštas planas yra ydingas ne tik tuo, kad ji pati suvaržė savo galimybę, matyt, siekdama išvengti pareigos, patekti prie fekalijų duobės, bet ir tuo, kad didžioji dalis bendro naudojimo komunikacijų, einančių nuo ūkinių pastatų į šulinį, patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypą, kas apsunkins jo interesą ir pareigą jomis tinkamai rūpintis. Juo paruoštame plane tik maža komunikacijų dalis patenka į ieškovei skirtino naudotis žemės sklypo dalį. Visiems žinomas faktas, jog elektros tinklai reikalauja, jog elektros apskaitos prietaisai iš namų vidaus būtų iškelti į išorę, kur prie jo būtų laisvas priėjimas.

         Teismas pasisakė, kad ieškovės pateiktas projektas labiau atitinka vaikų interesus, bet nedetalizavo, kodėl jo projektas neatitinka ar mažiau atitinka vaikų interesus.

         Pareiškęs reikalavimą ieškovei įstatymo nustatyta tvarka įsirengti įvažiavimą ir įėjimą į namą jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė, įgoruodamas jo motyvus, kad visa tai, ką yra įsirengusi ieškovė yra savavališka statyba.

         Ieškovė M. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

         Nurodo, kad kanalizacijos šuliniai, kaip ir kiti inžinieriniai statiniai, yra bendra nuosavybė. Jų priežiūra yra bendras šalių reikalas. Atsakovo plane privažiavimas prie fekalijų šulinio nubraižytas kaip ir jos pateiktame plane.

         Elektros stulpo buvimas jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje atsakovo teisių nepažeis, kadangi elektros apskaitos prietaisai tvirtinami ant stulpo atramos, kuri yra už jiems priklausančio sklypo ribos.

         Visai nelogiškas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ji suvarė savo galimybę atsivežti malkų, nes ji jau tris žiemas kūrenanti ir prižiūrinti pečių, o atsakovas name nuolatos negyvena, grįžta tik savaitgaliais. Jokio konflikto dėl malkų atsivežimo nėra. Realiai, tai naudojimasis žemės sklypu yra nusistovėjęs ir yra paprastesnis negu griežtos linijos plane.

         Nesutinka su atsakovo reikalavimu įsirengti įvažiavimą, nes esantis įvažiavimas yra nuo seno, ji tik nežymiai pagerinusi jo būklę.

         Malkinė yra prišlieta prie ūkinio pastato, kuris susideda iš garažo ir lauko virtuvės. 2011m. lapkričio 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad jai paskirta naudotis lauko virtuve, o atsakovui garažu. Jos malkinės dalis yra prišlieta prie ūkinio pastato lauko virtuvės galinės sienos, o atsakovo malkinės dalis yra prišlieta prie garažo galinės sienos. Jų naudojamos malkinės dalys atitvertos medine pertvara. Jokių konfliktų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nėra. 

           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

          Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

         Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

          Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje.

          Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis)

         Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje.

          Šioje byloje nustatyta, jog ieškovei M. R. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,3678 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

         Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš dalies naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, šalys gali patekti į gyvenamojo namo ir ūkio pastatų patalpas, kuriose gyvena ir kuriomis naudojasi, todėl šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra identiški, abiejuose nurodytos komunikacijos pavaizduojamos tose pačiose vietose ir priskiriamos bendram naudojimui (b. l. 20, t.2).

         Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatė pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotekas“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą. Kolegija sprendžia, kad toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pilnai atitinka šalių (bendraturčių) interesus, kadangi pirmosios instancijos sprendimą priėmė atsižvelgdamas į parinktą garažo bei lauko virtuvės atidalijimo būdą, įvertinęs sklype esančių kiemo statinių (šuns voljero, pavėsinės), elektros įvado, nuotekų sistemų ir komunikacijų išsidėstymą bei būtinybę kiekvienai iš šalių bet kada  prie šių įrenginių prieiti, o taip pat faktiškai šalių naudojamas gyvenamojo namo puses.

          Ieškovė M. R. buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką kilnojamuoju turtu, t.y. ieškovei skirti naudotis pavėsine, o atsakovui šuns voljerui. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai. Tokia kilnojamuoju turtu nustatyta atsižvelgus į tai, jog šunimi rūpinasi atsakovas, todėl ieškovei nustatyta naudotis pavėsine, šie daiktai papuola į šalims priskirtą žemės sklypo dalį.

         Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismais spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovės ir atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Ši teismo išvada padaryta įvertinus nurodytas įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas tokio pobūdžio ginčams reikšmingas aplinkybes. Tai yra šalims nustatyta naudotis vienodomis sklypo dalimis, kiekvienam po 1500 kv. m., bendrai naudosis tik 500 kv. m. sklypo dalimi, o tai užtikrina prieigą prie bendro naudojimo objektų, todėl konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti.

      Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.

        Kolegija netyrė naujus rašytinius įrodymus, pridėtus prie atsiliepimo į apeliacinį skundą, kadangi teismas nėra jų priėmęs, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

       Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 200 EUR (b. l. 60, t.2). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieškovei iš atsakovo 200 EUR (CPK 93straipsnis).

       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      apeliacinį skundą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. R. 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos teisėjai                                                                Galina Blaževič

                                                                                            Virginija Lozoraitytė

                                                                                            Leonas Jachimavičius