ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo K. A. atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 641 straipsniu, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu ir sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakyta priimti nukentėjusiojo K. A. atstovo advokato M. Klemenio prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui. Nutartyje konstatuota, kad priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, įstatyme nėra numatytas bylos peržiūrėjimas kitaip nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 422 straipsnyje (tik kaltinamojo prašymu), esant tokiai situacijai, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymą ir grąžinti baudžiamąją bylą prokurorei. Nukentėjusiajam išaiškinta, kad nors 2021 m. balandžio 9 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas kaltinamojo G. L. atžvilgiu, nukentėjusysis, patyręs turtinę ir neturtinę žalą dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo, turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
3. Skundu apygardos teismui nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas M. Klemenis prašo panaikinti teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir bylą grąžinti prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
3.1. Skunde nurodo, kad šioje byloje baudžiamasis įsakymas nebuvo galimas, nes neatlyginta žala nukentėjusiajam. Prokurorės 2021 m. balandžio 2 d. pranešimas nukentėjusiajam įteiktas 2021 m. balandžio 8 d., skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui išsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 10 d. Byla perduota teismui tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., kada buvo surašytas pranešimas nukentėjusiajam. Tokiu būdu prokurorė iš esmės užkirto kelią nukentėjusiajam pasinaudoti teise apskųsti prokurorės sprendimą ar pasinaudojimą šia galimybe, padarė sunkiai įmanomą (prokurorė nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134, patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), kuriose nurodyta, jog viena iš prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sąlygų yra tai, jog kaltininkas atlygino ar pašalino žalą arba yra įsipareigojimas tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Įsipareigojimas turi būti rašytinis (paprastos rašytinės ar notarinės formos) ir iš jo turinio turi būti aišku, kad nėra ginčo dėl įsipareigojimo atlyginti žalą. Be to, rekomenduojama įsipareigojime nurodyti žalos dydį, jos atlyginimo ar pašalinimo būdą bei terminus (Rekomendacijų 5.3. punktas)). Šiuo atveju duomenų apie žalos atlyginimą ar susitarimą dėl žalos atlyginimo nėra, o nukentėjusiojo apklausoje aiškiai nurodyta, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, o ar reikš ieškinį dar nežino, nes įtariamajam atlyginus žalą, sutiktų su juo susitaikyti. Be to, remiantis minėtomis rekomendacijomis prokuroras pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turėjo surašyti po septynių dienų nuo pranešimo įteikimo nukentėjusiajam, tačiau kaip jau minėta aukščiau, bylą teismui pateikė tą pačią dieną, kai surašė pranešimą nukentėjusiajam.
3.2. Argumentuojama, jog tiek prokurorė surašiusi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek teismas priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą, nelaukė kol nukentėjusysis pasinaudos savo teise apskųsti prokurorės sprendimą. Tokiu būdu buvo suvaržytos nukentėjusiojo teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdė teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, o tai laikytina procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme. Šiuo atveju skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui yra pateiktas, jo išnagrinėjimo rezultatai nėra žinomi, o kadangi, kaip paaiškėjo padavus skundą, baudžiamasis įsakymas jau buvo priimtas, tai ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas lengvai nuspėjamas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali atmesti skundą, nes ikiteisminis tyrimas jau užbaigtas ir kitoks sprendimas mažai tikėtinas.
3.3. Skunde teigiama, jog prokurorės veiksmai ir skubotumas surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir teismo sprendimas priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nesant tam pagrindų yra neteisėti ir nepagrįsti. Nukentėjusiajam nesuteikus galimybės laiku pasinaudoti teise apskųsti prokuroro spendimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o vėliau priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą ir nukentėjusiajam negalint jo apskųsti, pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą ir nukrypstama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 234 straipsnio 2 dalis).
4. Atsiliepimų negauta.
Skundas atmetamas.
5. BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pranešimas nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas 2021 m. balandžio 2 d. (ant pranešimo ranka įrašyta, kad įteikta 2021 m. balandžio 8 d.), tą pačią dieną pareiškimas dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Telšių apylinkės teismui. Skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad prokurorė nesivadovavo Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras tą pačią dieną privalo pranešti nukentėjusiajam ir išaiškinti jam teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui; 11. punkte numatyta, kad rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 7 dienas termino skaičiavimas; 12 punkte numatyta, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, per 7 dienas nuo pranešimo nukentėjusiajam išsiuntimo dienos surašo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Akivaizdu, kad šioje byloje buvo nesilaikyta Rekomendacijose nurodyto 7 dienų termino, dėl ko nukentėjusiajam buvo apsunkinta galimybė dėl skundo pateikimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
6. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Taigi, šiuo atveju, prokurorė nesilaikydama 7 dienų termino nukentėjusiajam apskųsti prokurorės pranešimą, kurio kaip minėta, privalu laikytis, pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas. Svarbu tai, kad toks pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip formalus proceso pažeidimas, jei nebūtų ir kitų aplinkybių, trukdančių dėl tinkamo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Iš 2020 m. gruodžio 10 d. nukentėjusiojo K. A. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, kad dėl įvykio patyrė turtinę ir moralinę žalą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, tačiau ar jį reikš, dar nežino. Jeigu jam trenkęs vaikinas jo atsiprašytų ir atlygintų žalą, sutiktų su juo taikytis (1 t. b. l. 45-46). Iš įtariamojo G. L. 2021 m. kovo 9 d. apklausos protokolo matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, bei, kad bandys susitaikyti su nukentėjusiuoju jei tik jam pavyks (2 t. b. l. 65-66). 2021 m. kovo 23 d. surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris nukentėjusiajam išsiųstas ne tą pačią dieną, o tik 2021 m. balandžio 2 d. kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo apylinkės teismui.
8. Nesutiktina su apylinkės teismo nurodomu argumentu, kad byloje nebuvo duomenų apie nukentėjusiojo nesutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, neįsitikino dėl nukentėjusiojo pozicijos dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kadangi kaip matyti, pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis gavo tik 2021 m. balandžio 8 d., tuo tarpu 2021 m. balandžio 9 d. jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias nukentėjusiajam skųsti prokurorės pareiškimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis paskutinį kartą apklaustas 2020 m. gruodžio 10 d., pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas 2021 m. balandžio 2 d. ir nukentėjusiajam įteiktas 2021 m. balandžio 8 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad per daugiau nei 3 mėnesius, nukentėjusiajam nebuvo siųsta jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą, iš ko jis būtų galėjęs suprasti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Kaip matyti, nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta tiek turtinė tiek neturtinė žala ir ją įtariamajam atlyginus, sutiktų taikytis, įtariamasis taip pat išreiškė poziciją taikytis, tačiau iš tyrimo medžiagos matyti, kad nebuvo tartasi nei dėl žalos dydžio, nei dėl žalos atlyginimo termino, nei dėl žalos atlyginimo tvarkos, nei dėl žalos atlyginimo sąlygų. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad siekiant ištaisyti prokurorės klaidą, teismas galėjo surengti teismo posėdį, išsiaiškinti nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, nepaisant to, kad procesas būtų ilgesnis, tačiau būtų teisingas visų proceso dalyvių atžvilgiu, o ne tik remiantis supaprastinto proceso principu, tenkinant kaltinamojo interesus.
9. Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso teisės mokslo doktrina, baigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neturi būti kilęs žalos atlyginimo klausimas - nėra pareikštas civilinis ieškinys arba tarp įtariamojo ir dėl nusikalstamos veikos padarymo žalą patyrusio fizinio ir juridinio asmens turi būti pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi pretenzijų kaltinamajam dėl jam padarytos žalos. Taigi, yra akivaizdu, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas nebuvo galimas, kadangi nėra atlyginta ar pašalinta žala, taip pat kaltininkas nėra įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas motyvuojant vien tuo, kad nukentėjusysis išreiškė norą pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir, kad per protingą laiko tarpą savo teise nepasinaudojo, vis tik tai nereiškia, jog galima nesilaikyti BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostatų.
10. Pastebėtina, jog prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siųsdamas jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui, tačiau nežinodamas, ar tokiam sprendimui neprieštarauja nukentėjusysis, prisiima ir riziką, jog toks jo sprendimas gali būti panaikintas ir baudžiamoji byla bus grąžinta, kas būtų buvę galima padaryti analogiškoje situacijoje, pirmosios instancijos teismui nepriimant baudžiamojo įsakymo. Tokiais savo veiksmais prokurorė savo pareigos vykdymą perkėlė teismui, nevertindama kitų proceso dalyvių interesų, tačiau ir pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų pastangų, tinkamai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nors turėjo tokią galimybę.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis žemesniojo teismo sprendimas buvo nepagrįstas. Nustatyti pažeidimai galėjo būti pašalinti tiek bylą grąžinant prokurorei dėl proceso pažeidimų ir pareiškimo trūkumų pašalinimo, tiek teisme - apylinkės teismas turėjo galimybę imtis priemonių išsiaiškinti K. A. poziciją dėl padarytos žalos ir proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o ne tiesiog formaliai priimti baudžiamąjį įsakymą.
12. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe dėl nukentėjusiojo teisių gynimo civilinio proceso tvarka. Papildomai pažymint, kad skunde nurodomi argumentai, susiję su padarytos žalos atlyginimu, gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pasinaudojant kaip prejudiciniu teismo sprendimu, t. y., nukentėjusiajam K. A. nebereikės įrodinėti kaltinamojo G. L. neteisėtų veiksmų prieš jį ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
13. Vis tik, kaip ir minėta, baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nustatyta tik kaltinamajam. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Taigi BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo (ne prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo) teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka.
14. Nepaisant nustatytų procesinių pažeidimų, atsižvelgiant į tai, kad šio skundo nagrinėjimo metu baudžiamasis įsakymas jau yra įsiteisėjęs, kaltinamasis jo neskundė, nukentėjusiajam teisė apskųsti baudžiamąjį įsakymą BPK 422 straipsnyje nenumatyta, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo skundo tenkinimui ir skundžiamos nutarties naikinimui.
Teismas, remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
K. A. atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Nerijus Masiulis