Civilinė byla Nr. e2-2140-909/2022
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00681-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.2.6.1; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,
sekretoriaujant Katažynai Grinevič,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
atsakovo atstovei advokatei Irenai Maksimovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu (DOK-3696), prašydamas iš atsakovo A. S. (pradinis atsakovas) priteisti 3 418 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sauda“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-63, sudarytais tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. sausio 11 d. perleido reikalavimo teisę ieškovui. Ieškovas įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir laikymą.
3. Ieškovas paaiškino, jog 2018 m. spalio 5 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo (toliau – Nuvežimo aktas). Policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir, remdamasis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė transporto priemonę transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“ minėtą dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2 Eur transportavimo mokestis, už saugojimo vieną parą imamas 14 Eur mokestis. Atsižvelgdamas į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo nuvežimo dienos (2018 m. spalio 5 d.) iki pranešimo A. S. išsiuntimo dienos (2019 m. birželio 6 d.) įsiskolinimo suma sudaro 3 418 Eur (2 Eur + 244 dienos x 14 Eur = 3 418 Eur).
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės atsakovo A. S., mirusio 2019 m. spalio 26 d., teisių ir pareigų perėmėjai. 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, pradinis atsakovas A. S. pakeistas į atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovais byloje įtraukti Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Klaipėdos apygardos teisme bus išspręstas mirusiojo A. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo teisėtumo klausimas. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas pasiūlant ieškovui pateikti patikslintą ieškinį, nurodant tinkamą atsakovą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netinkamas atsakovas pakeistas tinkamu atsakovu A. S.
6. Atsakovas A. S. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-21111), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsiliepime dėstė, kad 2019 m. spalio 26 d. mirus A. S., administracinio nusižengimo teiseną turėjo nutraukti. UAB „Sauda“ atsirado teisinis pagrindas kreiptis į policiją su prašymu perimti transporto priemonę, nutraukus priverstinį saugojimą UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje pagal Nuvežimo aktą. Anot atsakovo, UAB „Sauda“ turėjo nedelsiant imtis priemonių utilizuoti transporto priemonę ir iš gautų pajamų padengti automobilio saugojimo išlaidas. Atsakovo teigimu, transporto priemonės saugojimas turėjo būti nutrauktas nuo 2019 m. spalio 26 d., mirus automobilio savininkui. Iki transporto priemonės utilizavimo arba iki ieškinio pateikimo teismui dienos, UAB „Jurisdictus“ – 2019 m. birželio 6 d., automobilio saugojimą UAB „Sauda“ turi vykdyti įprastinėmis automobilio verslo sąlygomis, kurie taikomi UAB „Sauda“ bet kuriam klientui, t. y. 3 Eur paros mokestis, 40 Eur mėnesinis mokestis.
7. Atsakovas pridūrė, kad automobilio savininku tapo priėmus mirusiojo A. S. paveldimą turtą, tačiau atsakovas neatsako už prievoles, kurios susijusios su paveldėtojo asmenine atsakomybe dėl padarytų nusižengimų. Todėl, atsakovo teigimu, jis nėra atsakingas už priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 603 straipsnį, nes nėra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas ir jam nėra taikoma administracinė atsakomybė. Atsiliepime nurodė, kad iš dalies pripažįsta reikalavimą dėl automobilio įprasto saugojimo išlaidų padengimo, apskaičiuojant saugojimo išlaidas (40 Eur per mėnesį) už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 26 d., iš viso 480 Eur.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Sauda“ turėjo įforminti ūkinę operaciją, t. y. išrašyti A. S. sąskaitą faktūrą už Transporto priemonės saugojimą ir nustatyti jos apmokėjimo terminą. Tokia ūkinė operacija turėjo būti įforminta buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris patvirtintų UAB „Sauda“ prievolių įvykdymą pagal priverstinio saugojimo sutartį ir nustatytų prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas.
9. Atsakovas taipogi kvestionavo UAB „Sauda“ reikalavimo perleidimą ieškovui faktą, t. y. teisėtumą. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2018 m. spalio 2 d. kai automobilis priverstinai nuvežtas buvo 2018 m. spalio 5 d., t. y. UAB „Sauda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į neatsiradusią prievolę. Pranešime apie skolos perleidimą ieškovas nenurodė A. S. pašto adreso, nėra duomenų apie pranešimo išsiuntimą, iš ko darytina išvada, jog pradinis atsakovas tinkamai neinformuotas apie kreditoriaus pasikeitimą. Taip pat pridūrė, kad pagal 2019 m. sausio 11 d. perdavimo aktą ieškovas iš UAB „Sauda“ perėmė teisę į transporto priemonės saugojimą 1 372 Eur sumai (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. sausio 11 d.), tačiau ieškovas pateikė ieškinį didesnei sumai, nei tą, kurią jis perėmė. Atsakovas dėstė, kad iš esmės ieškovo pareikštas reikalavimas įvykdyti prievolę negalioja, yra neteisėtas.
10. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-22540), kuriuo prašė visiškai patenkinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Dublike nurodė, kad atsakovo argumentai dėl to, jog atsakovas asmeniškai nepadarė ANK pažeidimų, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi reikalaujamos priteisti išlaidos nėra sudėtinė administracinių nusižengimų bylų teisenos užtikrinimo dalis. Pabrėžė, kad atsakovo atsiliepime pateiktas paveldėjimo teisinių santykių aiškinimas, kad jis paveldėjimą priėmė su tam tikromis sąlygomis, šalinančiomis jo atsakomybę dėl palikėjo skolų, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo ir ūkinių apskaitos operacijų įforminimo nurodė, kad ieškinio priedai patvirtina, jog perleistos visos reikalavimo teisės dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, nenustatant apribojimų. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2. punktas numato, kad perleidžiamos esamos ir būsimos teisės dėl transporto priemonės. Pabrėžė, kad buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11. Pasisakydamas dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų dydžio, ieškovas teigė, kad atsakovas neįrodė, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu reikalaujama suma turėtų būti mažinama, ar skaičiuojami kiti, nei ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai. Nėra pagrindo mažinti saugojimo įkainius, nes analogiškų paslaugų kainos rinkoje vienodos arba didesnės, kadangi kainos nustatytos viešo konkurso būdu. Atsakovo pateikti skaičiai, kad automobilio saugojimas kainuoja 40 Eur per mėnesį, yra nesusiję su priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo realia kaina. Įprastoms automobilių stovėjimo aikštelėms nėra keliami specialūs reikalavimai dėl apsaugos, privalomo civilinės atsakomybės draudimo ir kt., kurie padidina transporto priemonių saugojimo išlaidas. Anot ieškovo, tokių aikštelių saugojimo įkainiai žymiai mažesni, nei tų, kuriose automobiliai saugomi priverstinai.
12. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo A. S. gyvenamoji vieta yra Vilniuje.
13. Triplike (DOK-216991) atsakovas teismo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigė, kad ieškovas dublike teisingai nurodė teismų praktiką, jog UAB „Sauda“ teisė į išlaidų atlyginimą atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 ir 6.233 straipsnių pagrindu. Atsakovo manymu, ieškovas netinkamai vertino atsakovo pareigas pagal CK 5.52 straipsnį ir jo kaip įpėdinio teisę, numatytą CK 6.119 ir 6.107 straipsniuose. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, susijusiais su reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumu ir buhalterinės ūkinių operacijų apskaitomis. Nurodė, jog UAB „Sauda“ yra juridinis asmuo, todėl paslaugos suteikimas turėjo būti įformintas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus – išrašant PVM sąskaitą faktūrą, o šio dokumento ieškovas byloje nepateikė. Tokiu būdu, nėra galimybės nustatyti ieškovo prievolės įvykdymo dydžio ir reikalavimo pagrįstumo. Triplike atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją dėl taikomų tarifų, kainų.
14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino ir pabrėžė, kad atsakovas paveldėjo visą turtą, tame tarpe ir automobilį, taigi paveldėjo visas teises ir pareigas. Skola buvo perleista tiek į esamą susidariusią skolą, tiek į būsimą skolą, perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleista skola, o ne saugojimo prievolė. Pabrėžė, kad A. S. žinojo apie automobilio nuvežimą, jam turėjo būti įteikta Nuvežimo akto kopija. Automobilis buvo išsaugotas ir perduotas atsakingai valstybinei institucijai. Nurodė, kad 7 mėnesių laikotarpis, už kurį reikalaujama skola, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus ir nėra per ilgas. Išlaidų susidarymą lėmė būtent automobilio buvusio savininko neatidus ir nerūpestingas elgesys.
15. Teismo posėdžio metu atstovo atstovė nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad pradinis kreditorius UAB „Sauda“ ėmėsi visų priemonių, kad automobilis būtų kuo greičiau atsiimtas, siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, ieškovas nesiėmė jokių papildomų informavimo priemonių. Prievolės dydis priklauso ne tik nuo savininko veiksmų, bet ir nuo paties saugotojo veiksmų ir rūpestingumo. Prievolė tinkamai pranešti yra labai svarbi, šiuo atveju pradinis kreditorius tokios prievolės neįvykdė, tokios prievolės tinkamai nevykdė ir ieškovas. Pabrėžė, kad ieškovas traktuotinas kaip pavedimo išieškoti skolos dalį vykdytojas. Atsiliepime išdėstyta pozicija dėl dalies ieškinio pripažinimo nurodyta tik kaip taikos sutarties sąlygų pasiūlymas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas ieškinį pripažįsta. Pridūrė, kad atsakovas buvo nuvykęs į aikštelę, tačiau automobilio ten nebuvo, į policiją dėl automobilio atsiėmimo nesikreipė, leidimo atsiimti transporto priemonę nėra gavęs. Byloje nėra duomenų, kad turtas buvo išsaugotas, taip pat nėra duomenų, kad A. S., kuris nuo 1992 metų buvo deklaravęs išvykimą į Lenkiją, žinojo ir buvo supažindintas su Nuvežimo aktu, byloje apie tai daroma tik prielaida.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 8 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 10-ST2-89, pagal kurią Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (užsakovas) ir UAB „Sauda“ (vykdytojas) susitarė dėl nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikimo, įkainių, reikalavimų, šalių įsipareigojimų. Sutarties Priede Nr. 1 „Paslaugų įkainiai“ (sutarties 2.1. punktas) nurodyta, kad nuvežimo įkainis su PVM – 2 Eur; saugojimo (vienos paros) įkainis su PVM – 14 Eur.
17. Iš 2018 m. spalio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. 07-18-9481779 nustatyta, kad transporto priemonė „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl KET 226 punkto pažeidimo buvo priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius.
18. 2018 m. spalio 2 d. UAB „Sauda“ Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 18/03 pagrindu perleido turimus skolinius reikalavimus UAB „Jurisdictus“, tame tarpe ir pagal 2018 m. gegužės 8 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su visais jos priedais ir kt. (sutarties 2 punktas). 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 21-63, UAB „Sauda“ perleido UAB „Sauda“ teritorijoje saugomos transporto priemonės savininko ir valdytojo įsiskolinimą, t. y. „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 374 Eur skolą.
19. 2019 m. sausio 14 d. Nr. 18/03-27-63 ir 2019 m. birželio 6 d. Nr. 18/03-21-63 ieškovas transporto priemonės savininkui A. S. siuntė pranešimus, t. y. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę (2019 m. sausio 14 d. siųstą į Lenkiją; duomenų apie siuntos įteikimą nėra), reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (2019 m. birželio 6 d. siųstą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; siunta grįžo neįteikta).
20. 2019 m. kovo 31 d. pridėtame dokumente „Užklausimo forma“ nustatyta, kad buvęs „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. S. adresas nurodytas - Lenkija.
21. Byloje esančios 2019 m. birželio 6 d. VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis transporto priemonės „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas – A. S..
22. 2020 m. liepos 15 d. į notarų biurą, esantį Vroclave, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi A. S., pateikė pareiškimą išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą, dėl palikėjo A. S. palikimo priėmimo. Kartu pridėtas priedas, t. y. Europos paveldėjimo pažymėjimas, V forma.
23. 2021 m. rugpjūčio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu A. S. paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. S., miręs 2019 m. spalio 26 d. Paveldėtą turtą sudaro 9684/38737 dalis žemės sklypo, esančio Palangos m., 85,32 Eur piniginės lėšos, transporto priemonė Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės.
Dėl reikalavimo atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo ir kitas išlaidas
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalį priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.
25. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (SEAKĮ 33 straipsnio 5 dalis). Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Policijos pareigūno pareiga informuoti automobilio savininką apie priverstinai už teisės pažeidimus nuvežtą transporto priemonę detalizuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintame Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraše, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas pildomas keturiais egzemplioriais, antras egzempliorius įteikiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o tais atvejais, kai savininko (valdytojo) vietoje nėra ar jis atsisako paimti aktą, antras akto egzempliorius saugomas policijos įstaigoje ir savininkui (valdytojui) įteikiamas jam atvykus į policijos įstaigą, įteikiant Tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos aktą, išaiškinama transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta nustačius, kad buvo pažeisti KET reikalavimai, t. y. KET 226 punktas, kuris reglamentuoja, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš to darytina išvada, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė neatitiko KET 226 punkte numatytų reikalavimų. Iš byloje esančio Nuvežimo akto matyti pabraukta dalis, kad apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas, tačiau kitų akte reikalaujamų duomenų (savininko vardas, pavardė, gimimo data, parašas) nenurodyta. Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė nuvežimo dieną priklausė A. S. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu A. S. paveldėjo 2019 m. spalio 26 d. mirusiojo A. S. turtą, tame tarpe atsakovas paveldėjo ir automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas atsiliepime teigė, kad mirus A. S., administracinio teisės pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta, be to, paveldėtojas neatsako už prievoles, kurios susijusios su palikėjo asmenine atsakomybe dėl padarytų nusižengimų. Su šia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia, byloje prašomos priteisti išlaidos, susijusios su priverstiniu nuvežimu, nėra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo dalis. Antra, atsakovo argumentai, kad atsakovas asmeniškai nepadarė ANK pažeidimų nėra teisiškai reikšmingi. Trečia, atsakovas priėmė palikimą visa apimtimi, kaip turtinių teisių ir prievolių visumą, nes CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga, ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad priėmęs palikimą įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus). Taigi atsakovo argumentas, kad jis palikimą priėmė su tam tikromis sąlygomis, šalinančiomis jo atsakomybę dėl palikėjo skolų, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, atsakovas, priėmęs mirusiojo palikimą, atsako už palikėjo skolas, vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą.
27. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis). SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nesant abejonių, jog A. S. 2018 m. spalio 5 d. buvo transporto priemonės savininkas, konstatuotina, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu. O atsakovui priėmus A. S. palikimą, ši prievolė tenka atsakovui A. S..
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).
29. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).
30. 2018 m. gegužės 8 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-89 7.6 punkte nustatyta, jog vykdytojas (UAB „Sauda“) įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti transporto priemonių savininkus ir/ar valdytojus, apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Sauda“ transporto priemonės savininką informavo apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius ir pareigą jį atsiimti, kaip nustatyta Sutarties 7.6 punkte. Nuo transporto priemonės nuvežimo (2018 m. spalio 5 d.) iki reikalavimo teisės perleidimo (2019 m. sausio 11 d.) praėjo trys pilni mėnesiai, susikaupė 1 374 Eur skola už saugojimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pradinio kreditoriaus aktyvius veiksmus siekiant informuoti savininką apie pareigą atsiimti transporto priemonę, laikymo įkainius, skolos dydį ar kt. Taigi, konstatuotina, kad UAB „Sauda“ iš esmės nevykdė pareigos, nustatytos Sutarties 7.6 punkte.
31. Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę, ieškovas nurodė nedelsiant išsiuntęs A. S. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą. Šiam teiginiui pagrįsti į bylą pateiktas 2019 m. sausio 14 d. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę Nr. 18/03-27-63, siųstas A. S. į Lenkiją. Tačiau pažymėtina, kad pranešime nenurodytas tikslus adresas Lenkijoje ir nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis pranešimas vis tik buvo faktiškai išsiųstas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas pranešimas buvo tinkamai įteiktas adresatui. Ieškovo pateiktas 2019 m. birželio 6 d. reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo Nr. 18/03-27-63, siųstas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau šis pranešimas grįžo neįteiktas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo aktyvius veiksmus siekiant išsiaiškinti automobilio savininko gyvenamosios vietos adresą bei tinkamai informuoti savininką apie perleistą ir toliau skaičiuojamą skolą. Pažymėtina, kad po 1 374 Eur skolos perleidimo, ieškovas skolą skaičiavo ir toliau iki pat 2019 m. birželio 6 d., kuomet jau susidarė 3 418 Eur dydžio įsiskolinimas, tačiau bylos duomenys suponuoja išvadą, kad visą šį laikotarpį (beveik 5 mėnesius) ieškovas elgėsi visiškai pasyviai, jokių veiksmų neatliko, taigi nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau atsiimta. UAB „Sauda“, o vėliau ieškovo veiksmai, t. y. neinformuojant transporto priemonės savininko/valdytojo apie besikaupiančią skolą, neatitinka nei Sutarties, pagal kurią UAB „Sauda“ priverstinai nuvežė ir saugojo automobilį, nei rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Šiame kontekste teismas papildomai pabrėžia, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, apie reikalavimo teisės perleidimo faktą atsakovas buvo tinkamai informuotas teisme (visi dokumentai jam įteikti su ieškiniu), todėl reikalavimo teisės perleidimo faktas šiuo atveju gali būti panaudotas prieš atsakovą. Atsakovo argumentai dėl to, kad reikalavimo teisė perleista mažesnei skolai nei reikalaujama ieškiniu, paneigiami reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.2 punktu, kuriame nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas į esamas bei būsimas reikalavimo teises dėl konkrečios transporto priemonės.
32. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte automobilio savininkui nenurodyta informacija apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo, saugojimo tvarką ir kt., nėra šio asmens parašo. Akte nurodyta, kad savininkas nuvežant automobilį dalyvavo, taigi laikytina, kad apie automobilio nuvežimo faktą jis žinojo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pradinis atsakovas rūpinosi bei domėjosi nuvežta transporto priemone. Tačiau, nors automobilio savininkas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir aktyvus, nepakankamai domėjosi priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu, tačiau vis tik bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad jam taip pat nebuvo suteikta pakankamai duomenų apie savo teisę ir pareigą atsiimti ginčo transporto priemonę.
33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad yra objektyvus teisinis pagrindas mažinti ieškovo naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą dėl pasyvaus ieškovo elgesio. Ieškovas nepakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas skolai didėti, todėl neigiamos tokio neveikimo pasekmės turi tekti ne tik atsakovui, bet ir pačiam ieškovui.
34. 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinime ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akte Nr. 27-63, sudarytame tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, nurodyta, kad priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienai įsiskolinimas už UAB „Sauda“ teritorijoje saugomos transporto priemonės „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 1 374 Eur, t. y. 1 372 Eur saugojimo kaina už 98 dienas (14 Eur x 98 dienos) ir 2 Eur transportavimo kaina. Akte Nr. 27-63 1 374 Eur skolos laikotarpis skaičiuotas nuo 2018 m. spalio 5 d. (Transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos) iki 2019 m. sausio 11 d. (reikalavimo perleidimo dienos). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja 3 418 Eur skolos už 244 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d. – pranešimo A. S. išsiuntimo dienos. Ieškovas teigė, kad šis laikotarpis nėra per ilgas, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip byloje nustatyta, skolos skaičiavimo laikotarpis sudaro apytiksliai aštuonis mėnesius, per šį laikotarpį susidarė 3 418 Eur skolos suma, o duomenų, kad visą nurodytą laikotarpį tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovas būtų dėjęs maksimalias pastangas bei ėmęsis aktyvių bendradarbiavimo ir kooperavimosi veiksmų, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, didelė suma (paskaičiuota už 8 mėnesių laikotarpį) už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei ieškovo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.
35. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus dėl ieškovo pasyvaus elgesio, ieškovo prašoma priteisti įsiskolinimo suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d., už 244 paras, pripažintina akivaizdžiai per didele, todėl yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už automobilio saugojimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. (automobilio nuvežimo dienos) iki 2019 m. sausio 14 d. (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos), iš viso už 102 dienas (14 Eur x 102 dienos + 2 Eur transportavimo kaina = 1 430 Eur).
36. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl priverstinai nuvežtos Transporto priemonės įkainio, taikytino UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad saugotojas savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 30 punktas).
37. Teismas, iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. paslaugų teikimo, transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarčių, vertino bei lygino jose nustatytus įkainius, siekdamas įvertinti 2018 m. gegužės 8 d. tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ sudarytos paslaugų teikimo sutartyje nustatytų įkainių atitikimą realioms analogiškų paslaugų rinkos kainoms. Prieš tai minėtoje sutartyje, priede Nr. 1, nustatyta, kad Vilniaus mieste ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijoje, UAB „Sauda“ taikomas transporto priemonės nuvežimo įkainis – 2 Eur su PVM, o saugojimo (vienos paros) įkainis – 14 Eur su PVM. 2020 m. birželio 5 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 10-ST2-88, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Tomadas“ susitarė, kad Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone, transporto priemonių (iki 3,5 tonos) nuvežimo įkainis sudaro 70 Eur su PVM, tuo tarpu saugojimo (vienos paros) įkainis – 12 Eur su PVM. 2017 m. balandžio 26 d. sutartyje Nr. 10-ST2-61, kurią sudarė ūkio subjektų grupė, atstovaujama UAB „Sauda“, su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, susitarė dėl tokių transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo (vienos paros) įkainių (su PVM): Ukmergės rajone – 40 Eur nuvežimo kaina, 3 Eur saugojimo kainą; Šalčininkų rajone – 55 Eur nuvežimo kaina, 12 Eur saugojimo kaina; Švenčionių rajone – 15 Eur nuvežimo kaina, 15 Eur saugojimo kaina; Širvintų rajone – 48 Eur nuvežimo kaina, 19 Eur saugojimo kaina; Trakų rajone – 50,82 Eur nuvežimo kaina, 18,15 Eur saugojimo kaina. Šie įkainiai taikytini tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas (solidariai) (Sutarties 2 punkto 2.1. papunktis). Apibendrinant, darytina išvada, kad už transporto priemonės priverstinį saugojimą transporto priemonių savininkams pagal sutartis yra taikomas vidutiniškai 12,63 Eur įkainis už vienos paros transporto priemonės saugojimą.
38. Teismui įvertinus, kad aplinkiniuose miestuose nustatyti sąlyginai didesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai, darytina išvada, kad iš atsakovo reikalaujamas priteisti 14 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą atitinka realią analogiškų paslaugų rinkos kainą. Atsakovo pozicija, kad turėtų būti taikytinas 40 Eur mėnesinis įkainis už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 26 d. yra nepagrįsta. Kaip ir nepagrįstas atsakovo argumentas, kad atsakovas nėra atsakingas už priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymą pagal ANK 603 straipsnį, nes nėra KET pažeidėjas ir jam nėra taikoma administracinė atsakomybė. Teismas atkreipia dėmesį, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą administracinį nusižengimą, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Sutartyje nustatyti tos pačios priverstinio saugojimo paslaugos įkainiai, taikomi policijos įstaigai ir administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims (transporto priemonių savininkams ir valdytojams). Atsakovo nurodytas 40 Eur per mėnesį tarifas taikomas tuomet, kai į saugojimo aikštelę yra pristatomas automobilis nesant priverstinio nuvežimo, administracinio nusižengimo, t. y. transporto priemonė atvežama fizinio ar juridinio asmens į saugojimo aikštelę asmeniniams poreikiams. Šiuo atveju byloje ginčo nėra, kad transporto priemonė „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta 2018 m. spalio 5 d. Nuvežimo aktu. Todėl nagrinėjamu byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, kad už transporto priemonės saugojimą turėtų būti taikomas 40 Eur įkainis už mėnesį. Kitaip būtų sudarytos sąlygos priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui sukurti nuostolius kuriančias išlaidas verslą vykdančiam ūkio subjektui, tiekiančiam transporto priemonių saugojimo paslaugas, t. y. mokėti įprastinę kainą, taikytiną įprastiems saugojimo aikštelės klientams, o ne mokėti esant priverstiniam automobilio nuvežimui taikytinus įkainius. Todėl vertintina, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą atlyginti išlaidas už transporto priemonės saugojimą Sutartyje nustatytu tarifu – 14 Eur už vieną parą.
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d., iš viso už 102 dienas, t. y. 1 430 Eur (14 Eur x 102 dienos + 2 Eur transportavimo kaina = 1 430 Eur) (CK 6.38 straipsnis, SEAKĮ 33 straipsnis). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
40. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
41. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK. 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 430 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 77 Eur žyminis mokestis, 1,78 Eur išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, bei atstovavimo išlaidos, sudarančios iš viso 2 186,05 Eur. Taigi, bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 264,83 Eur.
45. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur atstovavimo išlaidos.
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos viršytų Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl pagrindo jų mažinti nėra.
47. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, o kokia dalimi - atmesti. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 3 418 Eur, tačiau teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui 1 430 Eur sumą (kas sudaro 41,84 proc.), o likusioje dalyje 1 988 Eur (58,16 proc.) ieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 947,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 264,83 Eur x 41,84 proc.), o iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 290,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 58,16 proc.) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Dėl pašto išlaidų
48. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 430 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 430 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 947,60 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, 290,80 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė