Civilinė byla Nr. e2VP-5041-475/2023
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. birželio 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Č., D. A., J. B., Valstybės įmonė Turto bankas, antstolis Valdas Zubinas.
Teismas
nustatė:
pareiškėja prašo teismo nustatyti skolininkės D. Č. (toliau – skolininkė) dalį bendrame su skolininkės mirusiu sutuoktiniu A. Č. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).
Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolio Valdo Zubino (toliau – ir Antstolis) kontoroje pareiškėjos naudai yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-14175-457/2020 (toliau – Vykdomasis dokumentas) dėl 800 Eur negrąžinto kredito skolos, 542,08 Eur pelno palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 49,28 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki kredito pagal 2019 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiško grąžinimo dienos, 105,60 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 9,60 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki kredito pagal 2019 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiško grąžinimo dienos, 57,20 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1 504,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės D. Č. pareiškėjos naudai. Antstolis 2022 m. spalio 26 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkės ir jos sutuoktinio, kuris mirė (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolis Patvarkymu Nr. S-22-137-47/2020 pasiūlė pareiškėjai per 30 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis du prašymu į teismą dėl skolininkės D. Č. turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktiniu A. Č., nustatymo.
Vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nei vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.
Byloje nustatyta, kad skolininkė buvo sudariusi santuoką su A. Č.. Skolininkės sutuoktinis A. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Antstoliui areštuojant visą skolininkės turtą, jis nustatė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši aplinkybė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje nėra paneigta. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie D. Č. ir A. Č. santuokos nutraukimą byloje nepateikta, pagal Vedybų sutarčių registro duomenis, duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą vedybų sutartį nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad skolininkės ir jos mirusio sutuoktinio A. Č. vardu viešame registre yra registruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektus.
Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal šią normą po santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, skolininkė teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas ir nustatoma, jog skolininkei priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 ir 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Virginija Simanavičienė