Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-641-1129/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00415-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 7.11; 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,

sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė : 

P. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiais veiksmais Bendrovės vadovas P. B. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (AAAIS) 2020 m. vasario 19 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16.048,96 Eur, kurį sudaro 1,10 Eur gyventojų pajamų mokestis, 2890,30 Eur pelno mokestis, 13157,56 Eur pridėtinės vertės mokestis. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, pagal VMI prie FM 2019-10-16 išduotą Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.222) 1FR1043-4352, 2019-10-22 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išdavimo dienai (2019-10-16) Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 15610,10 Eur sumą. Atlikus operatyvų patikrinimą, 2019-11-19 buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4583, kuria nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Bendrovė už tikrinamą laikotarpį (nuo 2019-07-01 iki 2019-09-30) VMI prie FM pateikė kredito įstaigų AB SEB banko, Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitų išrašus, kasos knygos išrašą, atskaitingo asmens avansines apyskaitas ir kitus prašomus buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Remiantis pateiktu AB SEB banko sąskaitos Nr. LT24 7044 0600 0814 0294 išrašu buvo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu Bendrovės minėtos sąskaitos pajamos sudarė 2 555 Eur sumą, sąskaitos išlaidos sudarė 2556,57 Eur, iš kurių buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui (po mokestinės nepriemokos susidarymo, t. y. po 2019 m. rugpjūčio 10 d.). Remiantis pateiktu Bendrovės kasos knygos išrašu buvo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu Bendrovės kasos likutis sudarė 7611,05 Eur sumą, per tikrinamą laikotarpį į kasą pajamų negauta, kasos išlaidos sudarė 2 138,72 Eur sumą, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui. R. B. atskaitingo asmens P. B. avansinės apyskaitos išrašais, buvo nustatyta, kad Bendrovės pajamos tikrinamu laikotarpiu sudarė 4 150,32 Eur sumą, išlaidos sudarė 3 502,61 Eur, iš kurių buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui (po mokestinės nepriemokos susidarymo, t. y. po 2019 m. rugpjūčio 10 d.). Bendrovės atliktos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, bet ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Vadovaujantis išdėstytu, VMI prie FM pareiškime prašoma už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti P. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas tyrimas ir VMI teigė, kad tam tikri sandoriai realiai nevyko, bendrovė nepatyrė išlaidų ir dėl to atsirado nesumokėtų mokesčių, o baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Jis niekada nepripažino, kad tie sandoriai neįvykę. Visus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti, UAB (duomenys neskelbtini) moka, o mokestinė nepriemoka atsirado tik dėl to, kad VMI nepripažįsta tam tikrų bendrovės sandorių, dėl kurių ir yra nagrinėjama baudžiamoji byla, nors tie sandoriai vyko, yra visi tai patvirtinantys dokumentai. Mano, kad pirma dėl tos pačios bendrovės turi būti baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kuri yra perduota Kauno apygardos teismui dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o tik tuomet nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestinės nepriemokos atsiradimo priežastys neturi jokios įtakos nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą. Mokestinė nepriemoka yra ir ji nėra užginčyta. Teigia, kad tiek PVM, tiek pelno mokestis su delspinigiais atsirado pagal bendrovės pateiktas patikslintas deklaracijas už 2017 metus, tai buvo pačios įmonės sprendimas būtent tokias deklaracijas pateikti. Nepriemoka šiuo atveju neatsirado iš patikrinimo aktų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

CK 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis šiuo metu negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir turto iššvaistymo. Mano, kad tik išnagrinėjus šią bylą ir nustačius dėl kurių sandorių kokia mokestinė nepriemoka atsirado, bus galima spręsti klausimą dėl nesumokėtų mokesčių. Teismas konstatuoja, kad šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motyvai yra nepagrįsti.

Nagrinėjamuoju atveju P. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB (duomenys neskelbtini)kreditoriais, o ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija. Iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto su priedais (b. l. 59-83) matyti, kad mokėtini PVM ir pelno mokesčiai susidarė dėl pačios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų deklaracijų ir nėra niekaip susiję su sandoriais, kurių P. B. teigimu VMI nepripažino ir nevertino skaičiuodami mokėtinus mokesčius. P. B. manant, kad UAB (duomenys neskelbtini)deklaracijos buvo užpildytos netiksliai, jas buvo galima tikslinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Konstatavus faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, teismui nekyla abejonių dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo fakto. Teismo posėdžio metu P. B. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinę specialisto išvadą, tačiau teismui susipažinus ir įvertinus ją nustatyta, kad ji neturi jokios įrodomosios galios, kadangi nėra susijusi su šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu dėl kreditorės VMI teisių bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos pažeidimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir P. B. kaltę padarius šį administracinį nusižengimą taip pat pagrindžia VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4); VĮ „Registrų centras“ 2020-02-18 išrašas apie UAB (duomenys neskelbtini)ir jos teikiamus dokumentus Registro tvarkytojui (b. l. 5-6); VMI prie FM 2020-02-18 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) išrašas apie Bendrovės atstovaujančius asmenis (b. l. 7); VMI prie FM 2020-02-19 MAIS išrašas apie Bendrovės mokestinių prievolių balansą (b. l. 8); 2019-11-19 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-4583 kopija (b. l. 9-13); UAB „Maerus“ kasos knygos išrašo kopija(b. l. 14-15); UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens P. B. avansinės apyskaitos išrašo kopija (b. l. 16-18); išrašai apie UAB „Maerus“ mokestinių prievolių balansus (b. l. 19-24); VMI prie FM viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-137 dėl įgaliojimų suteikimo išrašo kopija (b. l. 25-26); Kauno apylinkės teismo 2020-02-20 nutartis pradėti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo P. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal VMI pareiškimą (b. l. 28-29).

 Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

P. B. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Dominykas Rusonis