Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3789-957/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03053-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. M.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nebaustas administracine tvarka, teistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. M., nuo 2015 m. liepos 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Taip E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad supranta, dėl ko yra iškelta byla. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė ir 2015 m. liepos 21 d. įdarbino akcininkas A. M. (A. M.) bei V. M.. Jis (t. y. E. M.) iki 2017 m. spalio 17 d. buvo įmonės direktoriumi, buvo pasakyta, jog bus atsakingas už sandėlio veiklą, užsiims ūkine veikla, tačiau darbo sutartyje, už ką yra atsakingas, nebuvo įrašyta. Į finansinę sritį ir buhalteriją, kurią tvarkė R. Š., V. M. ir buhalterija neleido kištis. Tačiau žino, kad už buhalteriją ir finansus įmonėje yra atsakingas vadovas. Klausdavo buhalterės, ar viskas forminama tvarkingai, bet niekas nedavė jokių įmonės finansinių dokumentų. Dėl bankroto bylos į teismą nesikreipė, nes nežinojo, kad įmonei labai prastai, finansinių ataskaitų nėra matęs, kadangi jas teikė buhalterė. Teikiant apyskaitas Registrų centrui, jis nieko nepasirašinėjo, įmonė turėjo jo parašo spaudą ir parašai buvo sudėlioti jam nežinant. Jis pasirašinėdavo dalį dokumentų, bet dalis buvo ir be jo pasirašinėjama. Niekas nebuvo pasakęs, kad įmonė turi daug skolų ar mokesčiai nesumokėti. Atėjus į buhalteriją, jam paduodavo popierius, kuriuos jis pasirašydavo. Su dokumentais nesusipažindavo, kadangi jis ne buhalteris ir nelabai ką supranta, tiesiog padėdavo parašą, nes pasitikėdavo R. Š.. Tik vėliau, įėjus į VMI pastebėjo, jog sudėti ne jo parašai, tačiau į policiją dėl to nesikreipė, nes nenorėjo su jais turėti nieko bendra. Ir taip daug reikalų su policija turėjo, dėl įmonės vykdomos veiklos kvietė ir į Muitinės kriminalinę tarnybą ir Ekonominę policiją. Muitinės kriminalinėje tarnyboje paaiškino, kad buvo markiravimas, etikečių klijavimas ant daržovių, vaisių dėžučių, tačiau, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kai atėjo į įmonę, jis to nežinojo. Realiai įmonei vadovavo V. M., kuri žinojo visas išlaidas, o jis negalėjo daryti jokių pirkimų sandėliui negavęs leidimų. Galėjo pratęsti nuomos sutartį, bet turėjo pasakyti V. M., galėjo atleisti ar priimti žmogų, bet turėjo pasitarti su V. M.. Kadangi 2014 ar 2015 m. buvo teistas dėl finansinių machinacijų, tai negalėjo rasti darbo, buvo bedarbis, todėl dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau turėjo draudimo brokerių įmonę, buvo, kad iš kai kurių klientų, jiems nesuteikus paslaugų, paėmė pinigus, kadangi pritrūkdavo buto paskolai. Kiek žino, V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to išėjo, o pas A. M. buvo nuvažiavęs prieš porą mėnesių, bet jis buvo užsiėmęs savo reikalais ir pasakė jam tvarkytis savo. Išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokių santykių nepalaiko.

Liudytoja R. Š. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad E. M. pažįsta, ji dirbo buhaltere kartu su juo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertėsi prekių sandėliavimu. E. M. dirbo direktoriumi, nors pasirašydavo finansinius dokumentus, bet jokių finansinių klausimų nespręsdavo. Ji teikdavo mėnesines ataskaitas V. M., nes visi finansiniai reikalai buvo derinami su V. M., kuri žinodavo visą finansinę būseną, kam ir kiek įmonė turi skolų. Būdavo keista, kad įmonės direktorius E. M., o apie viską kalbėdavo su V. M.. Nors įmonės akcininku buvo A. M., tačiau realiai įmonei vadovavo V. M.. Tuo tarpu E. M. buvo kaip ūkvedys, kažką pirkdavo į sandėlį, prižiūrėdavo jį lyg būtų vyr. vadybininkas. Ji teikdavo VĮ „Registrų centras“ duomenis, tačiau finansinius dokumentus pasirašydavo E. M.. Nežino, kad įmonė būtų turėjusi E. M. parašą. Visos deklaracijos buvo teikiamos mokesčių inspekcijai, ten būdavo įrašytos visos sumos. Nežino, kokios baudos yra priskaičiuotos įmonei, nes nėra susipažinusi su dokumentais. Tuo metu, kai teikdavo duomenis, buvo susipažinusi su finansinės atskaitomybės balansu, be to, visą informaciją žinojo V. M., kuri ir domėjosi visais finansiniais reikalais. Mano, kad E. M. įmonės finansinė padėtis buvo žinoma. Įmonė turėjo internetinę bankininkystę, prie kurios ji tikrai jungėsi, o ar E. M. ir V. M. galėjo prisijungti, atsakyti negali. Dabar pagal teismo procesus suvokia, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, bet tuo metu nebuvo tiek mokesčių priskaičiuota, nes nebuvo itin bloga situacija. Su V. M. įmonės finansinės padėties neaptarinėdavo, nors ji žinodavo visą finansinę būseną, nes ji (t. y. R. Š.) sakydavo kiek įmonė turi skolų ir reikia pinigų. Kalbėdavo su V. M., kad, kai įmonės, kurios yra jiems skolingos perves pinigus, galės sumokėti mokesčius.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog VMI prie FM informacinės sistemos išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vienasmenis akcininkas yra A. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 30 d. buvo A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. liepos 10 d. buvo A. Z. ir nuo 2015 m. liepos 21 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo Vilniaus apygardos teismui – E. M.. 2019 m. birželio 28 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams sudarė 668 663,11 Eur (už gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį). Patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos sumos turėjo būti sumokėtos iki 2019 m. sausio 26 d. Kaip matyti iš pareiškimo, jau yra atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2019 m. kovo 18 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos 733 520,19 Eur sumai bei 2019 m. kovo 22 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto 676 778,53 Eur sumai. Be kita ko, pareiškime paminėtina ir tai, jog Bendrovės suformuotas 2 896,00 Eur įstatinis kapitalas, kuris padalintas į 100 vnt. paprastųjų vardinių 29,00 Eur nominalios vertės akcijų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF) 2019 m. birželio 20 d. duomenimis, Bendrovėje įdarbintų darbuotojų nėra, darbuotojai atleisti 2017 m. spalio mėn. ir anksčiau. Išnagrinėjus finansinės atskaitomybės dokumentus, teiktus VĮ „Registrų centras“ už 2015, 2016, 2017 m. nustatyta: 2015 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 720 882,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 712 690,00 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 712 690,00 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 490 107,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 493 743,00 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 493 743,00 Eur, per einamuosius metus deklaravo 6 532,00 Eur nuostolį, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 3 636,00 Eur. Paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ „Registrų centras“ pateikta už 2017 metus. Balanso duomenimis, 2017 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 354 648,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 472 773,00 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 472 773,00 Eur, per einamuosius metus deklaravo 121 021,00 Eur nuostolį, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 118 125,00 Eur. Pareiškime taip pat nurodoma, jog VĮ „Nekilnojamojo turto registro“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomai registruotino turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės privalomai įregistruotos nuosavybės teisės automobiliui „VW Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 4 500,00 Eur, VMI prie FM 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-254 nustatė turto priverstinę hipoteką/įkeitimą. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nėra užvestų vykdomųjų bylų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstoliai vykdytų išieškojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra/buvo nemoki. Pareiškime taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2017 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Bendrovės vadovas E. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. birželio 20 d. VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3592-431/2019 priėmė VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nustatė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminą iki 2019 m. liepos 1 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti (b. l. 3-5).

Iš VMI prie FM integruotos kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 28 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 668 663,11 Eur (b. l. 6, 24).

Iš VMI prie FM 2019 m. kovo 18 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-37672 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr.(23.31-08) 467-38256 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 492-254 nustatyti priverstinę hipoteką/įkeitimą matyti, jog buvo nurodyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašyti 733 520,19 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau buvo išieškota 676 778,53 Eur suma ir bendrovei priklausančiam automobiliui (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 4 500,00 Eur taikyta priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą bei esamo skolinio įsipareigojimo įvykdymui. Šių nurodymų/sprendimų prieduose konkretizuojamas mokestinės nepriemokos susidarymas, nurodant prievolės tipą, prievolės, baudos sumą eurais, delspinigių sumą eurais (b. l. 7-14).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gegužės 2 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15).

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019 m. gegužės 2 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota transporto priemonė „VW Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra įregistruota, tačiau jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir jai taikomi apribojimai (b. l. 16).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2014, 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus. 2019 m. gegužės 2 d. balanso duomenimis, už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė iš viso 720 882,00 Eur, nuostoliai sudarė 5 296,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 712 690,00 Eur. Tuo tarpu už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė iš viso 490 107,00 Eur, nuostoliai sudarė -6 532,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 493 743,00 Eur. O už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė iš viso 354 648,00 Eur, nuostoliai sudarė -121 021,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 472 773,00 Eur (b. l. 17-20).

Iš Antstolių informacinės sistemos 2019 m. gegužės 2 d. duomenų matyti, jog tarp antstolės A. M. vykdomų bylų UAB „(duomenys neskelbtini)“ užvestų bylų nėra (b. l. 21).

Iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų atstovų duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis akcininkas yra A. M., kuris buvo vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 30 d., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. liepos 10 d. vadovu buvo A. Z. ir nuo 2015 m. liepos 21 d. – E. M. (b. l. 22).

E. M. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt., atsakyti už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis (2015 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija)). Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.

Nagrinėjamu atveju, E. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė ir 2015 m. liepos 21 d. įdarbino akcininkas A. M. bei V. M.. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2017 m. spalio 17 d., buvo jos direktoriumi, t. y. atsakingu už sandėlio veiklą, užsiėmė ūkine veikla. Žino, kad už buhalteriją ir finansus įmonėje yra atsakingas vadovas, tačiau į finansinę sritį ir buhalteriją, kurią tvarkė R. Š., V. M. ir buhalterija neleido kištis. Klausdavo buhalterės, ar viskas forminama tvarkingai, tačiau niekas nedavė jokių įmonės finansinių dokumentų. Dėl bankroto bylos į teismą nesikreipė, nes nežinojo, kad įmonei labai prastai, finansinių ataskaitų nėra matęs, kadangi jas teikė buhalterė. Teikiant apyskaitas Registrų centrui, nieko nepasirašinėjo, įmonė turėjo jo parašo spaudą ir parašai buvo sudėlioti jam nežinant. Pasirašinėdavo dalį dokumentų, bet dalis buvo ir be jo pasirašinėjama. Niekas nebuvo pasakęs, kad įmonė turi daug skolų ar mokesčiai nesumokėti. Atėjus į buhalteriją, jam paduodavo popierius, kuriuos jis pasirašydavo, tačiau su dokumentais nesusipažindavo, kadangi jis ne buhalteris ir nelabai ką supranta. Tiesiog padėdavo parašą, nes pasitikėdavo R. Š.. Realiai įmonei vadovavo V. M., kuri žinojo visas išlaidas, o jis negalėjo daryti jokių pirkimų sandėliui negavęs leidimų. Galėjo pratęsti nuomos sutartį, bet turėjo pasakyti V. M., galėjo atleisti ar priimti žmogų, bet turėjo pasitarti su V. M..

Teismas tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. parodymais remiasi tik iš dalies. Visų pirma pažymėtina, jog iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. duotų parodymų teisme matyti, jog jis savo kaltę neigė, tačiau pripažino, kad įmonėje dirbo, buvo jos direktoriumi, dokumentus pasirašydavo nesusipažinęs su jais. Taigi iš esmės, nurodė, jog būdamas Bendrovės direktoriumi veikė aplaidžiai, tačiau tokie jo parodymai nelaikytini pateisinančiais jo neveikimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą. Štai iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2014, 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas rodo, kad E. M. vadovaujamu laikotarpiu, 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (712 690,00 Eur) neviršijo turimo turto (720 882,00 Eur), tačiau nuostoliai siekė 5 296,00 Eur. Tuo tarpu 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (493 743,00 Eur) neženkliai, bet viršijo turimą turtą (490 107,00 Eur), tačiau nuostoliai sudarė -6 532,00 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (472 773,00 Eur) viršijo turimą turtą (354 648,00 Eur), o nuostoliai sudarė – 121 021,00 Eur (b. l. 17-20). Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikusi finansines ataskaitas už 2014-2017 metus, tačiau jų neteikė už vėlesnius nei 2017 metus, nors tokia pareiga įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Antai, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). 2019 m. kovo 22 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuri sudarė 676 778,53 Eur (b. l. 9-11), o tai leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Be kita ko, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą bei esamo skolinio įsipareigojimo įvykdymui išieškojimą bendrovei priklausančiam automobiliui, kurio vertė 4 500,00 Eur buvo taikyta priverstinė hipoteka (b. l. 12-14). Iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų juridinio vieneto aktualius duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) nuo 2015 m. liepos 21 d. buvo E. M. (b. l. 22), todėl būtent jam kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Sugretinus aplinkybes, jog E. M. būdamas bendrovės vadovu nuo minėto laikotarpio paskutinį kartą teikė ataskaitą už 2017 metus, tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jau nuo 2018 metų įmonė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir nemokestinė priemoka tik didėja t. y. yra/buvo nemoki. Iš teismui pateikto VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kad 2019 m. birželio 20 d. VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3592-431/2019 priėmė VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nustatė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminą iki 2019 m. liepos 1 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi darytina išvada, kad finansiniai sunkumai nebuvo laikini. Be kita ko, teismas neturi duomenų apie tai, jog E. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu būtų ėmęsis priemonių įmonės mokumui atkurti. Teismas neabejoja tuo, kad E. M. privalėjo žinoti ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, nors apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių įmonės finansinių dokumentų jis nematė, tačiau parodė, kad dokumentus, nors ir ne visus, bet pasirašydavo jis. Antai ir liudytoja R. Š. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad E. M. pažįsta, ji dirbo vienintele buhaltere kartu su juo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo E. M.. Nors jis jokių finansinių klausimų nespręsdavo, tačiau pasirašydavo finansinius dokumentus, kuriuos ji teikdavo VĮ „Registrų centras“. Mano, kad E. M. įmonės finansinė padėtis buvo žinoma. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad E. M., būdamas Bendrovės vadovu, jau nuo 2018 metų neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiame kontekste pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės formą. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad E. M. pagal savo amžių ir bendrą suvokimą turėjo ir galėjo žinoti, kad būdamas Bendrovės vadovu yra atsakingas už finansinius dokumentus, jis žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė, tačiau jis to nepadarė. Tai yra jis veikė nerūpestingai, todėl jo teiginiai, kad buhalterei pateikus dokumentus, jis, kur pasirašydavo, nežiūrėdavo, neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą E. M., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, E. M. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei du metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (pažeidimas padarytas veikiant nerūpestingai), įvertinama ir E. M. asmenybė – gana jauno amžiaus, nors VMI prie FM atstovas duomenų apie administracines nuobaudas ar teistumus nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad anksčiau jis yra teistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog E. M. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. M. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį lygų sankcijos minimumui.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti E. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju E. M., kaip jau buvo minėta savo kaltę neigė, nenurodė ir aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis E. M. ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad E. M. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti E. M. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3789-957/2019, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                                                                   Marijus Kursevičius