Civilinė byla Nr. 2S-1726-390/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13380-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

 Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6268-470/2020 pagal pareiškėjo T. C. skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas T. C. pateikė skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokurorės A. A.-K. ir LR Generalinės prokuratūros prokurorės S. V. nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl vykdyto viešojo nuomos konkurso ir jo rezultatų.

2.       Nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūrai pareiškėjas T. C. pateikė pareiškimą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų. 2020 m. liepos 27 d. gautas Kauno apygardos prokurorės A. A. – K. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo procedūras pagal skunde pateiktą informaciją. 2020 m. liepos 28 d. buvo pateiktas skundas generalinei prokuratūrai. 2020 m. rugpjūčio 14 d. gautas LR Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. V. nutarimas palikti galioti Kauno apygardos prokurorės 2020 m. liepos 22 d. nutarimą. Nutarimai yra nepagrįsti. Nutarimuose nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai žemos nuomos kainos konkurse yra deklaratyvūs ir tam nepateikta įrodymų. Tačiau pareiškėjo teiginius dėl dirbtinai sumažintos nuomos kainos pagrindžia internetiniame portale www.aruodas.lt esanti informacija. O tai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos būsimų nuostolių sumos, kurias patirs Alytaus miesto savivaldybė, yra objektyvios. Skundžiamuose nutarimuose nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo procedūrą, siekia išimtinai savo interesų tenkinimo. Tuo tarpu nuomos konkurso anuliavimas pareiškėjui ar jo vadovaujamai bendrovei naudos neduotų, nes jis paraišką iš konkurso yra atsiėmęs ir laimėtoju negalėtų tapti. Nutarimuose detalizuojant kaip pareiškėjas turėjo/ir ar galėjo apginti savo teises ir interesus viešojo konkurso metu sutinkama, kad buvo pažeistas viešojo konkurso vykdymo imperatyvas, bet imtis priskirtų funkcijų vengiama. Apreiškėjo teigimu, pradinės nuomos kainos nustatymas neatlikus nekilnojamojo turto vertinimo, vadovaujantis neatitinkančia nūdienos reikalavimų ydinga metodika pagal 2009 metų aprašą, konkurso vykdymas ne elektroninėje erdvėje sąlygoja neskaidrų, nesąžiningą ir žalingą viešojo konkurso vykdymą. Tokio proceso prevencija ir eliminavimas ir yra viešojo intereso gynimo imperatyvas. Be to, nutarimuose konstatuota, kad tesiės aktai nepažeisti, bet vykdytos nusikalstamos veiklos. Tačiau nepasisakyta kokia apimtimi konkurso metu fiksuotos nusikalstamos veikos įtakojo konkurso rezultatus. Dėl nusikalstamų veikų pradinės kainos riba nebuvo praktiškai peržengta ir tokiu būdu padaryta žala savivaldybės biudžetui. T. y. prokurorės aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai, dėl ko priimdamos skundžiamus nutarimus padarė nepagrįstas išvadas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo T. C. skundą atsisakė priimti.

4.       Teismas nustatė, kad į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiant apginti viešąjį interesą, gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.

5.       Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6.       Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos.

7.       Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-414/2014).

8.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas su organizuotu viešuoju konkursu ir jo rezultatais neturi jokio teisinio ryšio, kadangi, kaip pats pareiškėjas nurodo skunde, paraišką dalyvauti konkurse jis yra atsiėmęs ir jo rezultatai neturi jokios įtakos jo subjektinių teisių gynybai. T. y. pareiškėjo skundu, kuriuo prašoma panaikinti prokurorių A. A.-K. ir S. V. nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl vykdyto viešojo nuomos konkurso ir jo rezultatų, neginamos pareiškėjo teisės, todėl skundas atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.       Teismas nurodė, kad ši išvada taip pat darytina taikant teisinį reglamentavimą dėl asmens galimybės apskųsti prokuroro sprendimą, kuriuo atsisakoma ginti viešąjį interesą.

10.       Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnis prokuroras ir teismas. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių, nesutinkančių su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, teisė įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalies, kaip ir 4 straipsnio 2 dalies įtvirtintos nuostatos pritaikytos baudžiamajam procesui, kai kalbama apie prokuroro proceso sprendimus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kuris paprastai realizuojamas prokurorui pareiškiant ieškinį teisme, nereglamentuojamas proceso įstatymuose, tyrimas dėl galimo viešojo intereso gynimo yra kvaziprocesinis, ir darytina išvada, kad šiuo atveju nėra proceso dalyvių, kurie galėtų įgyvendinti prokuroro sprendimo dėl viešojo intereso gynimo apskundimo teisę.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu pareiškėjas T. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti pareiškėjo T. C. skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1        Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su skundu, kuriame prašė ištirti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas Alytaus miesto savivaldybei vykdant sporto veiklai skirtų patalpų nuomos viešąjį konkursą. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakė ginti viešąjį interesą, nesant tam pagrindo. Pareiškėjas nesutiko su išnagrinėjimo rezultatu ir 2020 m. liepos 27 d. nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu nutarimu Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 27 d. nutarimą pripažino pagrįstu ir paliko galioti. Nesutikdamas su nutarimu, bei vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjas pateikė skundą bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Nurodo, kad tokia apskundimo tvarka nurodyta ir skundžiamame nutarime.

6.2        Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti nutarimą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo gynimo priemones, apskundimo tvarką ir terminus. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o to paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.

6.3        Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 43-45 p. yra išdėstyta ne tik prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bet ir nutarimo, kuriuo reikalaujama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskundimo tvarka.

6.4        Teisė skųsti prokurorų nutarimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą numatyta ir teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo atliekamas pareiškėjo iniciatyva, todėl pareiškėjas turi suinteresuotumą ir jam įstatymais yra numatyta teisė skųsti prokuroro nutarimą.

6.5        Pareiškėjas yra tiesiogiai materialiai suinteresuotas, kad prokuroro nutarimas būtų priimtas išsamiai ir visapusiškai atlikus tyrimą, nes nutarime yra sprendžiamas klausimas ar buvo padaryti kokie įstatymo pažeidimai vykdant valstybės turto viešąjį nuomos konkursą.

6.6        Teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą. Pareiškėjas skundė prokuroro veiksmus dėl netinkamai atlikto aplinkybių tyrimo, bei pažeistų skundo tyrimo procedūrų, o ne siekė panaikinti konkrečias prokuroro nutarimo motyvuojančias dalis.

6.7        Teismas privalo tirti pareiškėjų skundą dėl tyrimo procedūrų pažeidimo. Pareiškėjas nurodė nutarimo dalis, kurios patvirtina, kad prokurorė netinkamai atliko aplinkybių tyrimą, pažeidė skundo tyrimo procedūras.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

13.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

15.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, kurį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

16.       Kaip nurodo pareiškėjas, jis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su skundu, kuriuo prašė ištirti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas Alytaus miesto savivaldybei vykdant sporto veiklai skirtų patalpų nuomos viešąjį konkursą. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakė ginti viešąjį interesą, nesant tam pagrindo. Pareiškėjas nesutiko su išnagrinėjimo rezultatu ir 2020 m. liepos 27 d. nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu nutarimu Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 27 d. nutarimą pripažino pagrįstu ir paliko galioti. Nesutikdamas su nutarimu, bei vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjas pateikė skundą bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokurorės A. A.-K. ir LR Generalinės prokuratūros prokurorės S. V. nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl vykdyto viešojo nuomos konkurso ir jo rezultatų. Skundžiami nutarimai teismui nepateikti.

17.       Įvertinęs tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar asmuo, pateikęs prašymą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, turi teisę skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą.

18.       Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Pažymėtina, kad ši teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) 53 punkte.

19.       Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra proceso dalyvių, kurie galėtų įgyvendinti prokuroro sprendimo dėl viešojo intereso gynimo apskundimo teisę. Remiantis nurodytomis įstatymų normomis matyti, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir kuris nesutinka su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.

20.       Pažymėtina, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m .spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

21.       Tačiau apeliacijos instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo procedūras, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, o naudodamasis jam įstatymu suteikta teise pateikė skundą dėl prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad pareiškėjas su organizuotu viešuoju konkursu ir jo rezultatais neturi jokio teisinio ryšio, kadangi, kaip pats pareiškėjas nurodo skunde, paraišką dalyvauti konkurse jis yra atsiėmęs ir jo rezultatai neturi jokios įtakos jo subjektinių teisių gynybai, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

22.       Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). T. y. nagrinėdamas tokius skundus teismas nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias aplinkybes nagrinėja teismas nustatęs, kad skundas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus ir priėmęs pareiškėjo skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys ar kitas procesinis dokumentas turi atitikti procesinius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui ir formai (CPK 111, 113–114, 135 straipsniai).

23.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias pareiškėjo teisę pateikti skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, dėl to Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno

n u t a r i a : 

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. C. skundo dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Algimantas Kukalis