Administracinio nusižengimo byla

                                                                    Nr. II-3-547/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00205-2020-4

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                         1.2.1; 19.20; 21.10.4   

                                                                                           (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. T., jo atstovei advokatei Jūratei Juodienei,

nukentėjusiosios E. T. atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui, 

nukentėjusiajai E. T.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjo G. T. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-879-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-879-2020 G. T. nubaustas už važiavimą be leidimo per žolinę dangą bei už savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra nubaustas už tai, kad jis 2018 m. liepos 27 d. 18:47 val. automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra savavališkai važinėjo automobiliu E. T. namų valdos sklype, tuo  savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už šių administracinių nusižengimų padarymą G. T. skirta galutinė administracinė nuobauda – 80,00 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-879-2020  ir administracinę teiseną nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su jam surašytu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-879-2020, kur jis pripažintas padaręs  pažeidimus pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą), 518 straipsnio 1 dalį (už savavaldžiavimą).

Pareiškėjas nurodo, kad atsakomybė pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį galima tik už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą bei ne kiekvienas važiavimas yra neteisėtas. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galutinai suformuotas, nes yra atlikti tik preliminarūs, o ne galutiniai žemės sklypo matavimai, nėra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, jog E. T. žemės sklypas nėra laikomas baigtu formuoti ir dėl to neaiškios šio žemės sklypo ribos. Esant tokiai situacijai, negalima teigti, kad jis be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. priklausančiame žemės sklype, kai nėra aiškios E. T. žemės sklypo ribos. Jis važinėjo ir su automobiliu apsisukinėjo servituto kelyje, kuris kerta E. T. žemės sklypą, kurio ribos nėra galutinai aiškios ir įregistruotos. Žemės sklype nėra jokių sklypo ribas žyminčių žymėjimų, o to ir būti negali, nes E. T. priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galutinai suformuotas.

Nurodo, kad jo tėvo A. T. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gretimas žemės sklypas su E. T. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 6.1 punkte abiejų žemės sklypų atvejais nuo 1999-10-22 yra registruotas kelio servitutas - teisė kitų sklypų savininkams eiti, važiuoti šiuo keliu. Registruotas kelio servituto plotas - 0,01 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio servituto plotis nuo vienos jo kraštinės iki kitos kraštinės nėra nustatytas ir neregistruotas, nepažymėtas jokiuose oficialiuose dokumentuose, o E. T. tai yra aiškiai žinoma. Todėl nesant duomenų apie kelio servituto matmenis, o žinant tik bendrą jo plotą - 0,01 ha, negalima daryti išvados, kad jis, G. T. važinėjo už kelio servituto ribos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog žemės sklypo ir servituto kelio danga yra žolinė danga, susiformavusi natūraliai, laukinė, specialiai nesodinta, nepjaunama, neprižiūrima, pravažiavimo vietose žolinė danga yra išvažinėta. Taip pat matyti, jog nukentėjusioji E. T. kai kur žemės sklype yra pasistačiusi tvoras, tačiau jos yra fragmentinės, uždarai nesuformuoja konkrečios teritorijos, o to ir būti negali, nes minėta, kad žemės sklypo ribos nėra galutinai suformuotos ir registruotos. Aplink servituto kelią vietomis iš abiejų jo kraštinių nėra jokios tvoros. Todėl nesant jokių nustatytų servituto kelio ribų toje vietoje, kurioje jis atbuline eiga apsuko savo automobilį, negalima daryti išvados, kad jis įvažiavo į nukentėjusiosios žemės sklypo dalį. Jo vertinimu, automobilį jis apsuko servituto kelyje. Be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusioji E. T. savo žemės sklype neteisėtai yra taip vietomis pasistačiusi tvoras, kad siekiant atbuline eiga išvažiuoti iš jo, G. T. tėvui priklausančio žemės sklypo, yra būtina apsisukti žolinėje dangoje, kad būtų galima toliau nuvažiuoti servituto keliu.

Skunde nurodoma, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrą teisę įgyvendina įstatymų nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Pagal šį straipsnį atsakomybė gali kilti tik esant tyčiai. Jis teisėtai važiavo registruotu servituto kelio, kurio matmenys (plotis) nėra nustatyti ir registruoti, o iš registruoto bendro servituto kelio pločio - 0,01 ha, neįmanoma nustatyti, ar tos servituto kelio ribos buvo pažeistos; taip pat nebuvo pažeistos nukentėjusiosios E. T. žemės sklypo ribos, nes jos iki šiol nėra galutinai nustatytos, suformuotos ir registruotos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo ir tai, kad jis nepažeidė ir KET 124 punkto, kuris numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. Kadangi žemės sklypo ir jame registruoto servituto kelio danga yra vienoda - lauko žolinė danga, specialiai nesodinta, specialiai neprižiūrima, nepjaunama, vietomis išvažinėta, yra įregistruotas servituto kelias, kurio plotis neregistruotas, o E. T. žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos ir registruotos, todėl laikytina, kad nebuvo pažeistas KET 124 punktas, nes savaime važiavimas servituto keliu, kurio danga yra žolinė (veja), neužtraukia atsakomybės pagal KET 124 punktą.

G. T. savo skunde nurodo, kad institucija ar pareigūnas, nagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą nesiėmė net minimaliausių priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos protokole nurodytos aplinkybės, nenustatė būtinųjų ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementų, skundžiamas Nutarimas yra priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus veikos aplinkybių. G. T. 2020-07-19 institucijai pateikė rašytinius paaiškinimus, kur išsamiai nurodė nesutikimo su protokolu motyvus, taip pat išsamiai paaiškino dėl protokole nurodytos pažeidimo esmės ir faktinių aplinkybių. Nepaisant tokio aktyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio, institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, akivaizdžiai 2020-07-20 numatyto administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu net nevertino pateiktų paaiškinimų, dėl jų visiškai nepasisakė Nutarime, kas leidžia daryti išvadą, jog Nutarimas priimtas visiškai nesiekus nustatyti reikšmingų aplinkybių ir visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. palaikė skundą, nurodė, kad jis jokių teisės normų nepažeidė, jokios žalos nepadarė, todėl prašė  administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jis apsisuko servitutinio kelio ribose - atvažiavo, apsisuko ir išvažiavo. Apsisukinėjo pagal galimybes. Servituto kelias priklauso ir E. T., ir jo tėvui A. T.. Ta teritorija visų bendrai naudojama. Servituto kelias nepažymėtas, tik nustatytas kelio plotis. Tuo keliu važiuoja visi, ir apsisukimui ten vienintelė vieta, nes atsirado daug tvorų. Ten auga laukinė kaimo žolė ir jis nieko neišvažinėjo. Pretenzijų iš E. T. anksčiau nebuvo. Jos šeima apsisukinėja irgi ten. Jei tėvo kieme būdavo daugiau mašinų, tai negalėdavo apsisukti, nes trūksta vietos. Dabar iš viso į kiemą stengiasi važiuoti atbulas.  

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, advokatė Jūratė Juodienė prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad G. T. važiavo servituto keliu, pavažiavo dešiniau atbulas ir išvažiavo. Kaip tuo metu buvo užimtas G. T. tėvo kiemas iš vaizdo įrašo nesimato. Servitutinis kelias nustatytas Registrų centro išraše, dėl to pasisakyta Kauno apygardos teismo 2020 m lapkričio 5 d. nutartyje. Servitutinio kelio ilgis ir plotis neregistruotas. Žemės sklypo ribos nėra tiksliai nustatytos, o preliminarūs matavimai nesudaro pagrindo teigti, kad ribos yra aiškios. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama spėlionėmis ir pretenzijomis. Pareigūnas tyrimą atliko remdamasis tik pretenzijomis, nes jis nenustatinėjo servituto dydžio ir reikšmės surašant nutarimą. Visiškai nebuvo atsižvelgta į G. T. teiktus rašytinius paaiškinimus, įrodymus. Jeigu tuos paaiškinimus pareigūnai būtų įvertinę, tai šios bylos nebūtų.

Teismo posėdyje nukentėjusios E. T. atstovė, advokatė Angelė Ikasalienė  prašė skundą atmesti bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad administracinių nusižengimų veiksmai yra padaryti ne sklypų riboje, o E. T. naudojamame sklype. E. T. sklypas yra aiškus ir jo ribos yra aiškios, jis suformuotas preliminariais matavimais. A. Š. byloje veiksmas vyko servitutinio kelio ribose, o G. T. įvažiuoja į E. T. sklypą prie pat tvoros ir čia daro apsisukimo veiksmą ir tai yra savavaldžiavimas. Tokie jo veiksmai yra tyčiniai ir piktybiniai. Pareiškime E. T. nurodė 8 kitus jų šeimos veiksmus, kuriais jie pažeidė jos teises ir interesus. Dėl sklypų atskirumo byla yra išnagrinėta, ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose ir Kauno apygardos teisme, todėl sprendimas teismui taip pat privalomas. E. T. savo sklypą pažymėjo tvoromis, akmenimis. G. T. byla nuo A. Š. bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. G. T. aiškiai važiuodamas po E. T. sklypą vykdė savo (jo manymu) teisę važinėti, nors E. T. nelaiko, kad jis turi tokią teisę. Ji ir jos šeima padarė atitvarus, kad kiti nelįstų į jos sklypą. G. T. akivaizdžiai važiavo per žolinę dangą, tad nusižengimą jis akivaizdžiai padarė. E. T. sutikimo jis neturi. E. T. nurodžiusi 8 atvejus, kuriuos jai pavyko užfiksuoti. Kai policija išskaidė tuos atvejus po vieną, galima pripažinti, kad kai kurie iš jų nėra tokio pavojingumo lygio, kad reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Kauno apygardos teismo išvados neatitinka Registrų centro įrašo. Nei A. Š., nei G. T. nėra sekančių sklypų savininkai.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl prašo 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020 palikti nepakeistą ir G. T. skundo netenkinti. Prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas  V. A., Varėnos rajono policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo medžiagą ir G. T. surašė protokolą. Buvo nuvykęs į vietą, bendravo su abiem pusėm. Sklypai atskiri su atskirais numeriais. G. T. nereikėjo įvažiuoti į E. T. sklypą, nes jo sklypas yra prie jo kelio išvažiavimo. Toje vietoje, kur mašina apsisukinėjo buvo išvažinėta. Ten eina servitutinis kelias, jo jis nematavo. Akivaizdžiai matėsi, kad važinėja po svetimą kiemą. Gintautas įvažiavo į kaimyno sklypą ir apsisuko sklype. Bylos dokumentuose buvo pažymėta, kad yra atskiri sklypai, su atskirais numeriais. Ar buvo nustatytos galutinės šio sklypo ribos – nežino, mano, kad ne. G. T. aiškino, kad sklypas bendras.

Liudytojas patvirtino, kad jis buvo užėjęs į kambarį ir visi bendravo – buvo A. T., jo žmona, G. T. ir jauna moteris. To pokalbio metu sakė, kad sklypas yra bendras. Jis mano, kad G. T. turėjo galimybę apsisukti savo sklype, nes jo tėvo sklypas kraštinis. Jis (G.) neginčijo, kad apsisuko, bet sakė, kad sklypas bendras ir gali apsisukti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, 518 straipsnio 1 dalį. ANK 518 straipsnis susideda iš vienos dalies, todėl laikytina, kad G. T. nubaustas pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, ANK 518 straipsnį, tai yra dėl to, kad be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tai yra savavališkai važinėjo automobiliu E. T. namų valdos sklype.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. atstovės I. B. pareiškimas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir administracinio nusižengimo bylos iškėlimo bei nuobaudos paskyrimo G. T. bei kitiems asmenims (A. T., E. T. – Š., R. T.) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui pateiktas 2018 m. lapkričio 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Arbutavičienės  2019 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinių nusižengimų numatytų ANK 518 straipsnio ir 115 straipsnio požymių. Šis 2019 m. vasario 12 d. nutarimas buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams bei teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. II-45-922/2019 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies - panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Danguolės Arbutavičienės 2019 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 55-ANR-O-2-2019, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 ir 115 straipsniuose, požymių, ir administracinio nusižengimo bylą (ROIK 18095161511) grąžino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui, klausimui dėl administracinės atsakomybės bei turtinės žalos atlyginimo spręsti iš naujo. Tuomet Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas  V. Andriulionis 2020 m. birželio 8 d. nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju, vadovaudamasis ANK 578 straipsniu nutarė E. T. pripažinti nukentėjusiąja bei atlikęs tyrimą (teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nuvykęs į vietą, bendravo su abiem pusėm), 2020 m. birželio 29 d. G. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-1703-2020 dėl 2018 m. liepos 27 d. padaryto pažeidimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnyje. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Evaldas Didikas 2020 m. liepos 20 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-879-2020 ir G. T. nubaudė už tai, kad jis 2018 m. liepos 27 d. 18:47 val. automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra savavališkai važinėjo automobiliu E. T. namų valdos sklype, tuo savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą G. T. skirta galutinė administracinė nuobauda – 80,00 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal šį straipsnį yra galima tik už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą. Taigi, ne kiekvienas važiavimas yra neteisėtas. ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas pažymi, kad ANK 518 straipsnio normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 124 punktą. KET 124 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Kita vertus, ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju G. T. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad „automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype“. G. T. nurodė, kad jis apsisukinėjo pagal galimybes. Tuo keliu važiuoja visi, ir apsisukimui ten vienintelė vieta, nes atsirado daug fragmentinių tvorų, nors žemės sklypo ribos nenustatytos. Tas servitutinis kelias priklauso ir E. T., ir jo tėvui A. T. ir ta teritorija visų bendrai naudojama. Servituto kelias nepažymėtas, tik nustatytas kelio plotis. Ten auga laukinė kaimo žolė ir jis nieko neišvažinėjo. Pareiškėjas tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo jokių administracinių pažeidimų bei tyčios, nukreiptos į savavaldžiavimo veiksmus.

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išnagrinėjus skundą teismo posėdyje, remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateikta administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 20118009792, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T., jo atstovės bei nukentėjusios E. T. atstovės parodymais teisme, liudytojo V. A. parodymais, peržiūrėtais nukentėjusiosios pateiktais vaizdiniais įrašais CD laikmenoje, fotonuotraukomis, sprendžia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnyje, būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (neteisėtų veiksmų ir tyčios). Iš peržiūrėtų vaizdinių įrašų, foto nuotraukų matosi, kad žemės sklypo ir servituto kelio danga yra žolinė danga, susiformavusi natūraliai, specialiai nesodinta, pravažiavimo vietose žolinė danga yra išvažinėta. G. T. išvažinėdamas atbuline eiga nuo servitutinio kelio užvažiavo ant žolinės dangos, tačiau tai yra būtina apsisukant ir siekiant toliau nuvažiuoti servituto keliu. Šiuo atveju, nesant jokių nustatytų servituto kelio ribų toje vietoje, kurioje G. T. atbuline eiga apsuko savo automobilį, negalima daryti išvados, kad jis įvažiavo į nukentėjusiosios žemės sklypo dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens vertinimu, automobilį jis apsuko servituto kelyje, kuris priklauso ir E. T., ir jo tėvui A. T.. Ta teritorija visų bendrai naudojama. Servituto kelias nepažymėtas, tik nustatytas kelio plotis. Tuo keliu važiuoja visi. Teismo posėdžio metu G. T. pripažino faktinę aplinkybę, kad savo automobiliu jis apsisuko kelio servituto ribose, tačiau ne E. T. žemės sklypo ribose. Jis nurodė ir tai, kad dabar iš viso į kiemą stengiasi įvažiuoti atbulas.

Pastebėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį  yra galima tik už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą. Taigi, ne kiekvienas važiavimas yra neteisėtas. Šioje byloje reikalinga atsakyti: ar E. T. žemės sklypo ribos yra apibrėžtos ir įregistruotos, kad galima būtų teigti, jog jos buvo pažeistos bei ar servituto kelio ribos (plotis, kiti matmenys) yra registruotos, kad galima būtų teigti, jog jos buvo pažeistos. 

Taigi, šioje byloje keliamas klausimas, ar administracinis nusižengimas tikrai padarytas E. T. priklausančio žemės sklypo ribose, ar G. T. važinėjo už kelio servituto ribos, tai yra automobiliu apsisuko E. T. žemės sklypo ribose, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kilo pareiga gauti E. T. leidimą, kad galėtų apsisukti toje vietoje. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkto matosi, kad E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. VĮ „Registrų centro“ Varėnos filialas 2017-06-15 rašte Nr. (2.1.10)ALS-1934 „Dėl žemės sklypo ribų“ yra nurodęs, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 3825/0007:27, ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal 2017-02-23 E. T. prašymą bei matininko-projektuotojo K. M. 1999-10-07 parengtą žemės sklypo planą, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šiame rašte nurodyta ir tai, kad pagal preliminarių matavimų duomenis pažymėtos kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribos yra mažo tikslumo. Taigi, šis VĮ „Registrų centro“ raštas patvirtina, jog preliminarūs matavimai galutinai nesuformuoja žemės sklypo ribų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Šioje byloje iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galutinai suformuotas, nes yra atlikti tik preliminarūs, o ne galutiniai žemės sklypo matavimai, nėra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, jog E. T. žemės sklypas nėra laikomas baigtu formuoti.

Šiuo atveju nustatyta, kad G. T. važiavo (t. y., apsisuko) automobiliu 2018 m. liepos 27 d. per žolinę dangą, t. y. remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, E. T. ir A. T. nuosavybės teisėmis (1999 m. spalio 22 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 38-982 pagrindu) priklausančių žemės sklypų ribose, kuriose yra kelio servitutas (tarnaujantis). Šios teisės (eiti, važiuoti keliu) naudotojai yra sekančių sklypų savininkai, kitiems asmenims plotas yra 0,01 ha. Taigi E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams servitutas nustatytas tam, kad juo galėtų naudotis (eiti, važiuoti keliu) sekančių sklypų savininkai ir kiti asmenys.

Teismas pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nustatė, kad 2020-2021 m. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose vyksta (vyko) teisminiai ginčai, tai yra (buvo) nagrinėjami skundai dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. II-12-308/2020, Nr. II-66-445/2020, Nr. II-2-547/2021 (šios bylos jau išnagrinėtos) bei Nr. II-4-547/2021, kurioje teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo. Visose šiose bylose nukentėjusiąja nurodoma E. T. bei visi ginčai kylą (susiję) dėl E. T. bei A. T. (administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. tėvo) sklypo ribų. 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-66-445/2020, teisme buvo nagrinėjama pagal A. T.-Š. (A. T. dukros) skundą dėl jos atžvilgiu priimto 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo V. A. nutarimo Nr. 55-ANR_N-450-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo ji buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį - įspėjimu už tai, kad ji 2018-05-06 apie 06 val. 19 min. automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi A. T.-Š. skundą atmetė bei iš jos priteisė E. T. naudai bylinėjimosi išlaidas. A. T.-Š. šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, bei šis teismas  išnagrinėjęs bylą 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. – Š. atžvilgiu nutraukė bei 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, kad <...> „E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos nėra aiškios,“ <...> (20 punktas); <...> „kad, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko (E. T. ir A. T.) teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype (ribojimų ribos, plotas). Taigi, servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema).“ (22 punktas); <...> „jog Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija neturi kelio servituto planų ar kitų duomenų apie kelio servituto per Ūlos g. 38, Zervynų km., Varėnos r. sav., plotį ir ilgį.“ (22 punktas) ir kt.

Pastebėtina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo išnagrinėtas ieškovo A. T. patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo atsakovei E. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms ir atsakovės E. T. patikslintas priešieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ieškovui A. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms, ir ieškovės (atsakovės) E. T. savarankiškas ieškinys atsakovui A. T. dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tai yra A. T. ir E. T. teikiamais procesiniais dokumentais prašė nustatyti dalis bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  šioje civilinėje byloje Nr. e2-32-547/2021, 2021 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs (gauti apeliaciniai skundai), tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos šioje byloje nebuvo nustatinėjamos. 

Teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėja pareikšto skundo ir G. T. pareikšto administracinio kaltinimo ribose ir dar kartą pažymi, kad civilinėmis priemonėmis įrodinėtini faktai – žemės sklypo ribų nustatymas, negali būti vertinami šiame administracinio nusižengimo bylos kontekste, kadangi šiuo atveju tai yra ne administracinių nusižengimų teisenos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan., nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos.  Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Esant neišspręstiems ginčams dėl E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos, negalėjo būti daromos kategoriškos išvados dėl ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Atsižvelgtina į ANK 282 straipsnio 1 dalies, ANK 518 straipsnio dispoziciją, jog atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis atliko neteisėtus, nepagrįstus ir tyčinius veiksmus. Pažymėtina, jog neteisėtumo faktas negali būti pagrįstas vien pretenzijomis (reikalavimais), nes administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus surinktus objektyvius įrodymus. Šiuo atveju, G. T. veiksmai (apsisukimas E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatyto servituto ribose) nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius neteisėtus veiksmus pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį. Atskirai vertinant ANK 518 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinį, teismas daro išvadą, kad nėra esminių joje apibrėžto nusižengimo objektyviosios pusės požymių - G. T. savavališkai nevykdė jokios teisės aktais nenustatytos tikros ar tariamos savo teisės, nes E. T. žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos, servitutas nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalėjo gauti leidimo, siekiant apsisukti servitutiniame kelyje.  

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje,  ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visi kilę neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pareiškėjo skundą tenkina, nutarimą panaikina ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukia (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

            Pareiškėjo atstovė advokatė Jūratė Juodienė teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei teismui pateikė ir rašytinį prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad G. T. remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, priimtu byloje Nr. 10-A/2020, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ATPK 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl prašo byloje tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 6 dalį ir iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato priteisti 1125,00 Eur advokato išlaidų, patirtų šioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nutarė „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kylą valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti aukščiau nurodytas teises būtų reali.

Teismas pažymi, kad Konstitucijos 107 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime „Dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių“ nurodyta, kad <...> „Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas apskritai negali reguliuoti santykių, atsiradusių iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucija nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą, kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, t. y. naują teisinį reguliavimą taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Tokiu teisiniu reguliavimu turi būti paisoma Konstitucijos, juo negali būti pažeistas viešasis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali būti sudaryta prielaidų paneigti teisingumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, juo turi būti apsaugotos kitų asmenų sąžiningai įgytos teisės.“<...>

Teismas, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje palieka nenagrinėtą, kadangi šiuo momentu dar nėra nustatytas naujas teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo sprendimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, būtent teisėkūros subjektai (įstatymų leidėjas) turi nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Taigi, būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Evaldo Didikos  2020 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-879-2020, kuriuo G. T. paskirta galutinė 80,00 Eur bauda  ir administracinio nusižengimo teiseną G. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 282 straipsnio 1 dalyje, ANK 518 straipsnyje, sudėties.  

Nutarimui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui grąžinti G. T. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 20118009792.

G. T. prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                                           Silvana Girdenienė