Baudžiamoji byla Nr. 2K-359-697/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00238-2014-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         1.2.25.4.2.2;

                                                                                         2.1.14;

                                                                                         2.1.15.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

nukentėjusiajam E. G.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 3 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajam E. G. iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteista 4640,02 Eur turtinei žalai atlyginti, iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš R. Ž. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1304,57 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliaciniai skundai atmesti.

Iš nuteistojo R. Ž. išieškota 150 Eur nukentėjusiojo E. G. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio              kasacinius skundus atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno r., Kuro k., Šakių pl. nuo Šakių link Kauno, ties namu Nr. 49, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto, galiojančio šiuo metu (111 punktas, galiojęs įvykio metu), reikalavimus tuo, kad, prieš pradėdamas sukti į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiuojančiam motociklui „Kawasaki ZX 1000“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. G., dėl to su juo susidūrė, taip eismo įvykio metu padarė motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas Romualdas Matonis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistajam R. Ž. nutraukti.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 3 dalį), kuris R. Ž. negalėjo ir neturėjo būti taikomas.

2.2. Pasak gynėjo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykio situacijoje tarp abiejų įvykio dalyvių veiksmų ir kilusių nusikalstamų padarinių (sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) buvo tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau E. G. baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma tik todėl, kad asmuo negali atsakyti už savo paties susižalojimą. Su tokiu vertinimu kasatorius sutinka iš dalies (tai, kad eismo įvykio dalyviui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už susižalojimą dėl savo kaltės) ir pabrėžia, kad tokia išvada nesuponuoja teisinės pareigos baudžiamąją atsakomybę taikyti nuteistajam, netgi jeigu šis galbūt pažeidė KET 111 punkto reikalavimus, todėl, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas apeliacinio skundo argumentą (tai, kad motociklo vairuotojas E. G. pats pažeidė KET 111 punkto reikalavimus, t. y. nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto), šio argumento nepripažino pagrįstu, nes tokia nuostata nereiškia, kad motociklas turėjo važiuoti 0,1–0,3 metro nuo krašto atstumu, tačiau būtent toks ir netgi vienintelis KET 111 punkto pažeidimas tapo pakankamu teisiniu pagrindu nuspręsti, jog būtent tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys, o tai reiškia, kad jis tiesiogiai lemia R. Ž. pripažinimą kaltu.

2.3. Pasak kasatoriaus, toks abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų, pažeidus tą patį KET reikalavimą, teisinis vertinimas laikytinas akivaizdžiai selektyviu ar bent jau šališku, juo labiau kad toks teisėjų įsitikinimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius, kritiškai vertindamas teismo pastabą apie 0,1–0,3 metro, nurodo, kad nukentėjusysis 2,7 metro pločio eismo juosta netgi susidūrimo metu važiavo arčiausiai 1,5 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, o tai jau ne tik arčiau dešinio krašto, bet kur kas arčiau kelio vidurio. Gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, turėjo būti siejama ne tik su KET 132 bei 134 punktų reikalavimų pažeidimais, bet ir su 111 punkto pažeidimu. Kasatorius mano, kad nukentėjusiojo veiksmai, kurie pasireiškė šiurkščiu net trijų imperatyvių KET reikalavimų pažeidimu, negali būti laikomi neatsargiais, nes potencialiai realią kliūtį kelyje pamačiusio motociklininko vairavimas per keletą metrų pasiekiant mažiausiai 72 km/h greitį leidžia pagrįstai spręsti, kad jis, privalėdamas elgtis atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis, KET 4 ir 9 punktai), elgėsi visiškai beatodairiškai, t. y. galėdamas ir privalėdamas suvokti, kad tokiu elgesiu kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (visų pirma buvusiems nuteistojo automobilyje), ne tik kad nesiekė išvengti galimų padarinių, bet galbūt tyčia netiesiogiai buvo abejingas dėl tokių padarinių kilimo. Gynėjo nuomone, eismo įvykyje tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais turėjo ne abiejų šio eismo dalyvių veiksmai, bet tik E. G. veiksmai, kurie negali būti baudžiami vien todėl, kad jie nesukėlė nusikalstamų padarinių kitiems eismo dalyviams, bet tai nereiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už E. G. susižalojimą, taikant BK 281 straipsnio 3 dalį, automatiškai turi būti taikoma nuteistajam, kitaip tariant, jo padarytą formalų KET pažeidimą visiškai nepagrįstai susiejant priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Ši aplinkybė, pasak gynėjo, laikytina teisiškai reikšminga svarstant iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, kitaip tariant, tokioje situacijoje nuteistasis ne tik galėjo, bet privalėjo būti nuo pareigos atlyginti žalą visiškai atleistas, t. y. turi būti pakeista apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisimo, pastarojo civilinį ieškinį nuteistajam atmetant.

3. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo E. G. atstovas advokatas Martynas Vilčinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo: priteisti nukentėjusiajam E. G. 53 483,55 Eur solidariai iš R. Ž. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė BPK 44 straipsnio 10 dalį, nes būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas.

3.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas E. G. apeliacinį skundą, nurodė, jog neva ir pats E. G. pažeidė įstatymo reikalavimus, tačiau ignoravo aplinkybę, kad jo elgesiu neva pažeisti įstatymai nebuvo tiriami, dėl to akivaizdu, kad ir pats E. G. būtų traukiamas įstatymo numatyton atsakomybėn. Teismas, nors ir konstatuodamas, kad E. G. neva pažeidė KET, taip pat padarė išvadą, kad KET pažeidė ir R. Ž., tačiau tarp abiejų vairuotojų KET pažeidimų priežastinis ryšys nebuvo nustatomas, o ir dėl vieno ar kito bylos dalyvio kaltės laipsnio pasisakyta nebuvo.

3.3. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Taigi už įstatyme nustatytos pareigos – laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, – netinkamą vykdymą kylanti atsakovės civilinė atsakomybė ieškovui savo prigimtimi yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir padariusio žalą asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, turėjo pasisakyti dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo žalos, neteisėtų veiksmų, lėmusių konkretaus dydžio žalos atsiradimą, kaltės ar kaltės laipsnio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio.

3.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, nerimas dėl pasveikimo galimybių, tačiau, nepaisant visų liekamųjų reiškinių ir nukentėjusiojo patirtų dvasinių sukrėtimų, teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai pritaikęs teisės normas, nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo apeliacinį skundą, neužtikrino teisingumo principo ir taip nukentėjusiajam nebuvo teisingai atlyginta patirta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 322 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nenurodė motyvų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad apskaičiuota ir nukentėjusiajam priteista suma yra teisinga.

4. Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato R. Matonio kasacinio skundo argumentų

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas, pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Vertinant pateikto kasacinio skundo argumentus pažymėtina, jog kasaciniame skunde iš esmės pakartota didelė dalis apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atskirų įrodymų vertinimu ir kuriais pateikiamas šių ir kitų įrodymų turinio interpretavimas bei jų pagrindu daromos kitokios išvados, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.

8. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, teismas išsamiai patikrino apeliacinio skundo argumentus, neapsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, bet ir pats atliko įrodymų tyrimą, buvo papildomai atlikta               įvykio vietos apžiūra bei atliktas tyrimo eksperimentas, išsiaiškinant transporto priemonės su priekaba posūkio manevro kampą, sukant iš pagrindinio kelio į dešinėje esantį įvažiavimą.

9. Pažymėtina, jog, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

10. Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Eismo įvykio bylose svarbu tai, kad ekspertizėse eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

11. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog eismo įvykio situacijoje abiejų įvykio dalyvių veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamų padarinių (sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) kilimu, tačiau E. G. baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma tik todėl, kad asmuo negali atsakyti už savo paties susižalojimą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nevisiškai ir netiksliai yra nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada, nes svarstydamas kaltės klausimą apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog esant abipusiam eismo įvykio šalių KET pažeidimui kaltė dėl eismo įvykio pripažįstama asmeniui, kurio neteisėti veiksmai yra būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti.

12. Teismai pagrįstai pripažino, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo R. Ž. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį su priekaba, atliko pavojingą manevrą darydamas posūkį į dešinę. R. Ž., nesant jokios techninės ar kitokios būtinybės, prieš atlikdamas posūkį iš pagrindinio kelio į įvažiavimą į dešinę, atliko lankstą, iš dalies su savo transporto priemone išvažiuodamas į kelio kairę pusę (priešpriešinę važiuojamąją dalį). Tokiu manevru jis suklaidino iš paskos važiuojantį nukentėjusįjį dėl savo ketinimų atlikti posūkį į dešinę, nes, kaip patvirtino bylos proceso nagrinėjimo metu atliktas tyrimo eksperimentas, nebuvo jokios būtinybės daryti lankstą prieš sukant į dešinę, kadangi posūkį esamomis techninėmis sąlygomis buvo galima saugiai atlikti nuo dešinės važiuojamosios dalies krašto. Tokiomis aplinkybėmis nuteistasis užkirto kelią ta pačia kryptimi važiuojančiam nukentėjusiajam, taip pažeidė KET 111 punkto reikalavimus. Šioje situacijoje nukentėjusysis turėjo ribotą galimybę priimti teisingą sprendimą, kad galėtų išvengti eismo įvykio, nes posūkio signalas nebuvo matomas, o pagal R. Ž. veiksmus buvo galima spręsti, jog jis nori sukti į kairę ar apsisukti.

13. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius dėl to, kad „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas turėjo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nes dėl dviratės motorinės transporto priemonės vairavimo ypatumų važiavimas visiškai šalia kelkraščio iš principo yra nesaugus, todėl nukentėjusiojo važiavimas dešinės važiuojamosios dalies viduriu atitiko saugaus eismo reikalavimus ir esamomis sąlygomis nebuvo pagrindo reikalauti iš jo kitokio elgesio.

14. Visiškai nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog nekentėjusysis pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnį, KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, t. y., privalėdamas elgtis atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais, elgėsi beatodairiškai. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis buvo suklaidintas nuteistojo prieštaraujančių KET, neteisingų bei eismo dalyviams pavojingų veiksmų, todėl, matydamas R. Ž. vairuojamo automobilio manevrą iš dešinės kelio juostos dalies išvažiuojant kairiau, kiek pristabdęs, tęsė važiavimą ta pačia kryptimi ir eismo juosta, nesitikėdamas R. Ž. staigaus manevro į dešinę pusę.

15. Todėl teismai pagrįstai pripažino R. Ž. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių 111 punktą (galiojęs įvykio metu), šiais neteisėtais veiksmais sukėlus eismo įvykį ir padarant motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato M. Vilčinsko kasacinio skundo argumentų

16. Nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos apimtis yra patikrinti, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų išnagrinėjant aplinkybes, turinčias reikšmės taikant deliktu padarytos žalos atlyginimo institutą.

17. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas nurodant, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

19. Aptariamo straipsnio antroje dalyje nurodyti atvejai, kurie sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Pagal įstatymo formuluotę teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Teismai teisingai nustatė pagrindą neturtinei žalai kilti, nurodydami, jog nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą, laisvalaikio leidimo būdai, kankina nerimas dėl ateities, nuotaikų pokyčiai. Teismai taip pat teisingai pažymėjo tai, kad dėl eismo įvykio padaryta žala sveikatai yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, pagal ištirtais įrodymais nustatytą eismo įvykio situaciją pripažindami tai dideliu neatsargumu, sumažindami žalą padariusio asmens kaltės laipsnį, taip pat ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, remiasi byloje nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis, įstatymų nustatyta tvarka teismams įvertinus bylos proceso metu surinktus įrodymus.

21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos.

22. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose pagal aplinkybes bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2017). Taip pat ir išaiškinimams, kurie pažymėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-47/2017.

23. Teisės taikymo aspektu nukentėjusiojo atstovo kasacinio skundo nėra pagrindo tenkinti.

24. Nukentėjusysis E. G. taip pat prašo iš nuteistojo R. Ž. išieškoti 484 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą. Prašymas iš dalies tenkintinas.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos yra bendros ir bylos procesui kasacinės instancijos teisme.

26. Šioje byloje atmetamas nukentėjusiojo atstovo skundas, tačiau taip pat atmetamas ir nuteistojo gynėjo skundas. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo kasacinės instancijos teismo posėdyje remdamas savo skundą bei išdėstydamas argumentus dėl nuteistojo gynėjo kasacinio skundo, tokiu atveju nukentėjusiajam gali būti iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos nuomone, iš nuteistojo išieškotina 200 Eur suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko kasacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo R. Ž. išieškoti 200 Eur nukentėjusiajam E. G. kompensuojant išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme.

Teisėjai:                              Audronė Kartanienė

              Aldona Rakauskienė

              Alvydas Pikelis