Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2A-894-115/2010
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio
sprendimo kategorijos:
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 14d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos
Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,
dalyvaujant ieškovei A. P.,
ieškovės atstovui advokatui
E.Karažinui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5104-96/2009 pagal
ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė A. P. prašė teismo priteisti
iš atsakovo nepilnametės dukters E. P., gimusios (duomenys
neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000
litų iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (b.l.
9).
Nurodė, kad su
atsakovu susipažino jai dirbant atsakovo vadovaujamoje dienraščio redakcijoje.
Jai tuo metu buvo 16 metų. Atsakovas ją suviliojo, to pasekmė – gimė dukra E.. Po
dukters gimimo atsakovas išnuomojo jai su dukra butą, tačiau po metų nuomos
sutartį nutraukė ir iki 2008-2009 metų jokio išlaikymo vaikui neteikė. Tik pastaraisiais
metais po jos nuolatinių prašymų atsakovas pervesdavo į dukters sąskaitą nedideles
pinigų sumas, kurių nepakanka išlaikyti dukrą. Šiuo metu ieškovė yra sukūrusi
šeimą, turi dar vieną dukrą, šeima gyvena sutuoktinio tėvams priklausančiame
bute. Jos pajamos - apie 400 Lt į mėnesį. Nekilnojamojo turto ji neturi. Jai
išlaikyti mergaitę padeda jos sutuoktinis. Mergaitei per mėnesį būtina 2000 Lt
suma. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl ieškovė prašo priteisti iš
atsakovo 1000 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 43) prašė
jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė pateikęs banko sąskaitos išrašą už
laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-06-09, iš kurio matyti, kad jis yra
pervedęs E. P. išlaikymui 19.855,48 Lt sumą. Be to, nurodė
kas tris mėnesius pirkdavęs mergaitei daiktus, kuriuos ji pati išsirinkdavo:
sezoninius drabužius, batus, knygas, mokymosi ir laisvalaikio priemones, už
kurias sumokėdavo po kelis šimtus litų. 2008 m. gegužės mėn. už 2000 Lt nupirko
personalinį kompiuterį su programine įranga ir internetu, o prieš Kalėdas –
skalbimo mašiną už 1200 Lt bei naujametinių dovanų už 600 Lt. Todėl ieškovė, jo
teigimu, nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą vaikui.
Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje
(b.l. 23-26) palaikė ieškovės reikalavimą dėl 1000 Lt dydžio išmokų priteisimo.
Nurodyta, kad nepilnametė Er. kartu su ieškove, jos sutuoktiniu, jų nepilnamete
dukra D. ir sutuoktinio motina gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės
teise priklauso sutuoktinio motinai. Mergaitė mokosi darželyje-mokykloje
„Lokiukas“, trečioje klasėje. Papildomai lanko anglų k., literatūros
užsiėmimus, baseiną, muzikos mokyklą. Ji turi sveikatos problemų.
Vilniaus miesto
2 apylinkės teismas 2009-10-28 sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies (b.l.
137-140). Priteisė iš atsakovo A. P. nepilnametės dukters E. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
po 1000 Lt nuo 2009-03-02, kol Erika sulauks pilnametystės ir 18.000 Lt
išlaikymo įsiskolinimo. Pavedė uzufrukto teise vaiko E. P. išlaikymui
skirtas lėšas tvarkyti motinai A. P.. Priteisė iš atsakovo
A. P. ieškovei A. P. 589 Lt
bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 940,89 Lt bylinėjimosi
išlaidų.
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė E. P., gimusi
(duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Ji lanko mokyklą, todėl
jai reikalingos įvairios mokymosi priemonės. Yra gabi, muzikali, lanko chorą,
šokius, taip pat baseiną, kitus papildomus užsiėmimus. Jai perkamas maistas,
drabužiai, avalynė, vaistai, vitaminai ir t.t. Ieškovė suskaičiavo, kad vien
mergaitės aprangai per metus išleidžianti apie 3700 Lt. Erika turi rimtų sveikatos
problemų, tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, pažyma. Teismas
nustatė, kad ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovės sutuoktinio motinai
priklausančiame bute. Ieškovės pajamos per mėnesį - 400 Lt, ji dirba manikiūrininke,
gauna 52 Lt išmoką vaikui. Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės
teise priklauso įvairaus nekilnojamojo turto. Jis nurodė, kad
šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, yra paėmęs didelį kreditą, o gaunamos
pajamos - tik 624,73 Lt senatvės pensija, nes darbovietėje - UAB „Trakų
spaustuvėje“ jokio atlyginimo negauna. Be to, jis teikia po 500 Lt kas mėnesį
išlaikymą dar vienam vaikui. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas,
tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, ar tos
pajamos reguliarios, taip pat, ar turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems
asmenims. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas rimtas sveikatos
problemas. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, bylos
nagrinėjimo metu negauna darbo užmokesčio, pati savaime negali reikšti teisinio
pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes atsakovas objektyviai yra
pajėgus teikti išlaikymą ne tik pinigine išraiška, bet ir turtu, nes turi
pakankamai daug nekilnojamojo turto. Dėl to pripažinti atsakovo turtinę padėtį
sunkia nėra teisinio pagrindo. Dešimties metų vaiko poreikių negalima
prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni, tačiau mergaitė
turi specialiųjų poreikių (rimtų sveikatos problemų), yra gabi, neturi nuosavo
gyvenamojo būsto. Ieškovei tenka vienai visapusiškai rūpintis E. poreikių
tenkinimu, jos ugdymu, laisvalaikio užimtumu. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė,
tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo
sunkią turtinę padėtį, jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam
dirbti, todėl jis turi prisidėti prie dukters išlaikymo, nepaliekant išlaikymo
naštos vien vaiko motinai. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės,
todėl jis turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą negu ieškovė. Teismas
pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 1000 Lt išlaikymo suma per mėnesį
užtikrins vaiko, turinčio specialių poreikių, patenkinimą, nes pats vaikas
užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Ieškovė teismo
posėdyje pripažino, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė nuo 2006-02-25, todėl
įsiskolinimas sudaro tik už 18 mėnesių. Teismas nustatė, kad atsakovas
išlaikymą dukrai 2007-01-01– 2009-06-09 laikotarpiu teikė, tačiau šis
išlaikymas buvo nedidelis ir nepakankamas, bei neužtikrino vaiko poreikių. Teismas
pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis teikė
pastovų ir pakankamą išlaikymą dukrai.
Atsakovas A. P. pateikė
apeliacinį skundą (b.l. 168-169), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą,
atsižvelgiant į E. P. interesus; taip pat nustatyti dukros
lankymo dienas du kartus per savaitę. Nurodo, jog 2007 m. rudenį su ieškove
susitarė, jog E. P. taps E. P. su
viena sąlyga, kad pakeitus pavardę ji bus auklėjama apelianto šeimoje. Ieškovė
ištekėjusi už S. P. nevykdė savo įsipareigojimų, o tai
sutrikdyti E. P. psichiką, nes buvo sutrukdyta jai augti
bei normaliai vystytis apelianto A. P. šeimoje. Pabrėžia,
teismas nepagrįstai neįtraukė į procesą trečiuoju asmeniu S.
P. ir nesprendė klausimo dėl 2007 m. notariškai sudarytos sutarties
įvykdymo. Nurodo, jog buvo pažeisti apelianto interesai, nes JTO Vaiko teisių
konvencijoje nustatyta, jog vaikui, jeigu jis įregistruojama ne iš karto po
gimimo, o vėliau, ypač nesantuokinis, t.y. nesusijungus į vieną šeimą,
pirmiausia privaloma nustatyti identišką vaiko prigimtį, t.y. atliekant DNR
tyrimą. Šios aplinkybės teismas netyrė. Nurodo, jog teismas pažeidė apelianto
ir jo dukros E. P. interesus ir teises, nes nenustatė jų
pasimatymų laiko ir tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, jos vyras,
ieškovės interesus atstovaujantis advokatas, teisėja yra ne lietuviai, apeliantas
mano, kad byla yra sufabrikuota, turint tikslą apgaulės būdu pasisavinti
neteisėtų lėšų. Nurodo, jog apelianto realios pajamos yra tik senatvės pensija
– 624,73 Lt, iš UAB „Trakų spaustuvė“ jokio atlyginimo negauna. Iš gaunamų
pajamų apeliantas kiekvieną mėnesį privalo sumokėti I. N. priteistus
alimentus – 500 Lt. Nurodo, jog teismas nelaukė, kol apeliantui bus paskirtas
nemokamas advokatas, o nagrinėjo bylą iš esmės ne tik nedalyvaujant apelianto
advokatui, bet ir jam pačiam. Pabrėžia, kad E. P. priteista
išlaikymo suma yra nepagrįsta protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir
LR įstatymais, tiesiog antikonstituciška. Pabrėžia, kad sutiktų mokėti 250 Lt
per mėnesį, kitą dalį, t.y. apie 150 Lt turėtų sumokėti valstybė.
Ieškovė A. P. atsiliepimu
į apeliacinį skundą (b.l.184) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą
sprendimą palikti galioti. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje
pateiktus įrodymus, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadas ir
priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Pabrėžia, kad neprieštarauja, jeigu byla
pagal A. P. apeliacinį skundą būtų nagrinėjama rašytinio
proceso tvarka.
Apeliacinis skundas
netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės
instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str.
2 d.).
Kolegija
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas
(atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su
pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas
ieškovės A. P. ieškinys dėl dukrai išlaikymo ir
įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas
priėmė šališką sprendimą, nes nesulaukė kol jam bus paskirtas nemokamas advokatas
ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, nenustatė jo tėvystės, bendravimo
su dukra tvarkos, nepagrįstai priteisė didelį išlaikymą ir įsiskolinimą. Tačiau
kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas,
todėl naikinti nėra pagrindo, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo
dydį.
Dėl išlaikymo
ir įsiskolinimo priteisimo.
Nustatyta, kad
atsakovas A. P. yra įrašytas E. P.,
gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (b.l. 3). Tuo tarpu duomenis gimimo įraše
apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismine tvarka (CK
3.3.149str.1d.). Taigi atmestini apelianto argumentai, kad teismas turėjo
atlikti DNR tyrimą ir nustatyti jo tėvystę, nes įrašas apie E.
P. tėvą yra padarytas sutinkant atsakovui ir iki šiol nėra nuginčytas
įstatymo nustatytais pagrindais (CK 3.150, 3.151, 3.152str.) ir tvarka, t.y. teismo
sprendimu, pareiškus ieškinį atskiroje byloje arba priešieškinį šioje byloje.
Kolegija pažymi,
kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo
vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas
išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti
bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti
turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai,
mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas,
spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai
reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27
str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti
tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir
socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų,
būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines
galimybes.
CK 3.192
straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis
būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų
išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje
įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės
padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų
turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau,
negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą
dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę
padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d.
nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr.
3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d.
nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K.,
bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių
visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą,
investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant
uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis
teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo
klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų
teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas,
priimdamas sprendimą, visų pirma turi
tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos
atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos
abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų
naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003,
2004 m. sausio 7 d. nutartis
civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004
m. kovo 29 d. nutartis civilinėje
byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).
Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų
turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko
interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius
atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir
norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose,
sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų
stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat
žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d.
nutartis civilinėje byloje D. K. v. T.
K., bylos Nr.
3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis
civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).
Pagal kasacinio
teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per
mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo
metu yra 800Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas
priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija
pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra
taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas
maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio
2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos
Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad būtent vaiko interesų patenkinimo
prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti
nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.
Bylos duomenimis
nustatyta, kad apeliantas teikė tam tikrą išlaikymą dukrai ir rėmė jos motiną,
tačiau nereguliariai. 2007-01-01 - 2009-06-09 laikotarpyje apeliantas pervedė
19855Lt(b.l. 44-54), skirtus dukros išlaikymui, įmokoms pagal lizingo sutartį
padengti, buto nuomai, mokesčiams sumokėti ir kitoms reikmėms. Tai rodo, kad
per šį laikotarpį, t.y. 29 mėnesius, atsakovo atlikti pervedimai ir mokėjimai per
mėnesį sudarė apie 680Lt(19855Lt:29mėn.). Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui
per mėnesį reikia 2000L ir teismas šią suma pripažino pagrįsta. Kolegija iš
esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos
2000Lt dydžio dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį yra pagrįstos ir negali
būti pripažintos neprotingomis, nes mergaitė turi sveikatos problemų, lanko
mokyklą, baseiną, papildomus užsiėmimus, kadangi yra muzikali ir gabi. Tai
rodo, kad jos išlaikymui yra reikalingos didesnės lėšos, nei tiems vaikams,
kurie neturi specialių poreikių ir gabumų. Kaip jau buvo minėta anksčiau,
tai specialų poreikių ir gabumų ugdymo apimtį lemia vaiko tėvų turtinė
padėtis. Teismas sprendė, kad iš 2000Lt sumos, reikalingos per mėnesį dukros
išlaikymui, atsakovui tenka 1000Lt, tačiau apeliantas su tuo nesutinka,
prašydamas priteistą išlaikymą sumažinti iki 250Lt. Iš bylos medžiagos matyti,
kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių, ieškovės pajamos per
mėnesį sudaro apie 1000Lt, nes dirba papildomai (b.l.129), o atsakovas
gauna senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro 645Lt. Tuo pagrindu atsakovas
teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio išlaikymo dukrai,
sutinkant tam tikslui mokėti 250Lt per mėnesį. Tačiau kolegija šiuos apelianto
argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tėvų turtinė padėtis priklauso ir
turimo kito turto. Tuo tarpu byloje esantys duomenys (b.l. 61-80) rodo, kad
apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso keliolika nekilnojamojo turto
objektų, t.y. žemės sklypai, butai, namai, administracinės ir kitos
paskirties patalpos bei statiniai, kurių bendra vertė yra gana didelė, o
įkeista tik dalis šio turto. Be to, apeliantas turi ir kelias individualias
įmones (b.l. 187,189). Tai rodo, kad apelianto turtinė padėtis yra gana gera,
nes jis be turimo didelės vertės nekilnojamojo turto turi galimybę iš jo
gauti ir papildomas pajamas, nuomodamas šį turtą ar vykdymas ūkinę-komercinę
veiklą. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo
priteistas 1000Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymas dukrai yra pagrįstas
net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta mažesnė nei 2000Lt išlaikymui
reikalinga suma, nes dukros motina jokio nekilnojamojo turto neturi ir gauna
mažesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui neturint piniginių lėšų
išlaikymui, jis gali realizuoti turimą turtą arba prašyti teismo pakeisti
išlaikymo formą, t.y. prašyti priteisti išlaikymą dukrai turtu (CK 3.196str.).
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, apelianto skundas šioje dalyje atmestinas, nes jį tenkinti
nėra pagrindo.
Apeliaciniu
skundu nesutinkama ir su priteista 18000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma
už 18 mėnesių.
Pagal CK 3.200
str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau
išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki
ieškinio pareiškimo dienos. Tai rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti
priteisiamas už laikotarpį nuo 2006-03-02 iki 2009-03-02, nes šią dieną yra
paduotas pareiškimas teismui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovas šiuo
laikotarpiu išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, pervesdamas tam tikras pinigų
sumas per banką. Ieškovė šią aplinkybę taip pat pripažįsta, nurodydama, kad
išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 1000Lt už 18 mėnesių, atsižvelgiant į
teiktą išlaikymą. Duomenų, kad per paskutinius 3 metus išlaikymui buvo
sumokėta daugiau pinigų, nei nurodyta A. P. sąskaitos
išraše, nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas per tris metus iki
ieškinio teismui padavimo prie dukros išlaikymo prisidėjo ne daugiau kaip
19855Lt suma, kuri buvo sumokėta per banką, nurodant įvairias jų paskirtis.
Kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo iš A.
P. priteistas 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas gali būti sumažintas,
kadangi vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis priklauso ir nuo jo amžiaus. Sprendžiama,
kad įsiskolinimo laikotarpyje jaunesnės amžiumi E. P. poreikiams
per mėnesį patenkinti protinga suma yra 1700Lt, iš kurių tėvas turėjo
prisidėti 850Lt. Kadangi per 3 metus apeliantas dukros išlaikymui turėjo
sumokėti 30600Lt(850Ltx36mėn), o sumokėjo 19855Lt, priteistina įsiskolinimo
suma sudaro 10745Lt(30600Lt-19855Lt). Dėl šios priežasties skundžiamas
sprendimas keistinas, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (CPK 326str.1d.3p.).
Kolegija atmeta
kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo,
bendravimo tvarkos su dukra nenustatymo, bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant
atsakovui ir nelaukiant nemokamo advokato paskyrimo, pažeidžiant tuo procesines
teises. Kolegija pažymi, kad bendravimo tvarka su dukra šioje byloje galėjo
būti nustatyta tik esant atsakovo savarankiškam reikalavimui, kurio nebuvo (CK
3.170str.4d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir apie teismo šališkumą ar
apelianto procesinių teisių pažeidimą, nes byla buvo nagrinėjama daugiau 7
mėnesių ir atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti mokama ar nemokama advokato
teisine pagalba. Pažymėtina, kad atsakovas dėl valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos kreipėsi tik 2009-10-14 ir ji suteikta nebuvo (b.l. 170-171),
todėl kolegija sprendžia, kad nepasirūpinus advokatu ir nepranešus teismui
apie neatvykimo į posėdį priežastis, nėra ir atsakovo procesinių teisių,
numatytų CPK 42str., pažeidimo. Be to, atsakovas nepasirūpino advokatu ir
atidėjus jo apeliacinio skundo nagrinėjimą. Tai rodo, kad apeliantas pats
nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu ir nesiekė greito bylos
išnagrinėjimo, kas prieštarauja CPK 7str.2d. nurodytoms nuostatams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo
sprendimas keistinas, sumažinant iki 10745Lt priteistą 18000Lt išlaikymo
įsiskolinimą ir perskaičiuojant žyminį mokestį, t.y. priteisiant šio mokesčio valstybei
682,35 Lt (1000Ltx12mėn.+10745Ltx3proc.).
Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas. Pirmosios
instancijos teismo bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos, nes ieškinys yra
pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, abu ieškovės reikalavimais iš esmės
yra patenkinti, o priteistos advokato išlaidos minimalios. Iš apelianto taip
pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos
apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 88 , 93, 96str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325
straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto
2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr . 2-5104-96/2009
pakeisti, sumažinant nuo 18000,0Lt iki 10745,0Lt iš atsakovo A.
P. priteistą dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini),
išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat nuo 940,89Lt iki 682,35Lt sumažinti
valstybei priteistą žyminį mokestį. Likusioje dalyje sprendimą palikti
nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo A. P. 9,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Kolegijos teisėjai
Rasa
Gudžiūnienė
Henrichas Jaglinskis