Civilinė byla Nr. e2-838-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00377-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.2.8.1; 3.4.4.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. L., J. P. (J. P.), uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris projects“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. pareiškimą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sigmetalis“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. L., J. P., uždaroji akcinė bendrovė „Sigmaris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sigmaris projects“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Sigmetalis“ (toliau – ir bendrovė) bankrotą tyčiniu ir atsakingais asmenimis pripažinti M. L. ir J. P.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningų juridinio asmens valdymo organų veiksmų, siekiant apsunkinti arba padaryti neįmanomą M. U. finansinio reikalavimo patenkinimą. Bendrovės vadovas laiku nepaskelbė akcininkų susirinkimo, o jį sušaukęs – pavėluotai inicijavo nemokumo procesą. Bendrovės vadovas siekė išvengti teismo sprendimo vykdymo kitoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjui iš bendrovės buvo priteista skola pagal avanso apyskaitą, ir anksčiau sudarytų sandorių patikrinimo. Pareiškėjas iš darbo LUAB „Sigmetalis“ buvo atleistas, nes ėmė domėtis bendrovės turtine padėtimi. Visi kreditorių reikalavimai, atsiradę po 2020 m. pabaigos iki 2023 m. sausio mėn. (kai buvo inicijuotas bankroto procesas), yra LUAB „Sigmetalis“ patirta žala. Bankroto procesą bendrovė bandė inicijuoti 2021 m. spalio 8 d., tačiau bendrovės akcininkas J. P. bandė gąsdinti pareiškėją dėl 450 000 Eur įnešimo, siekiant atstatyti bendrovės mokumą. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vesta aplaidžiai, galimai apgaulingai, nemokumo administratoriui buvo neperduotas didelis kiekis buhalterinės apskaitos dokumentų. 2023 m. vasario 18 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sigmaris“ buhalterė ar kitas asmuo, naudodamasis buhalterinės apskaitos programa „Rivile“, koregavo LUAB „Sigmetalis“ apskaitos duomenis, galimai ištrynė dalį įrašų. J. P. sudarė LUAB „Sigmetalis“ nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius. Bendrovė vykdė J. P. gyvenamojo namo statybą pagal su UAB „Sigmaris“ sudarytą sutartį, kurioje gyvenamasis namas fiktyviai nurodytas UAB „Sigmaris“ biuru. Namo statybos darbų sutartis buvo sudaryta tik po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymo, UAB „Sigmaris“ už statybos darbus neatsiskaitė laiku ir pagal audito išvadas buvo skolinga 460 585 Eur. UAB „Sigmaris“ pagal sutartį nuomojo turtą – gamybinę įrangą LUAB „Sigmetalis“, nors tai faktiškai buvo išperkamoji nuoma ir dalis turto buvo išpirkta, tačiau UAB „Sigmaris“ pateikė sąskaitas už nuomojamo turto amortizaciją ir nuomą. Atlyginimai darbuotojams, vykdžiusiems pareigas ne vienoje UAB „Sigmaris“ grupės bendrovėje, buvo mokami LUAB „Sigmetalis“ lėšomis, neproporcingai jų atliekamam darbui. UAB „Sigmaris“ nuomojo bendrovei automobilį, jį remontavo, nors automobiliu naudojosi J. P. brolis. Bendrovės turtas buvo realizuojamas už mažesnę nei rinkos kainą. LUAB „Sigmetalis“ veiklą perėmė 2020 m. lapkričio 9 d. įsteigta UAB „Sigmaris projects“, į kurią buvo perkelti bendrovės darbuotojai, o jos vadovu tapo M. L.
3. LUAB „Sigmetalis“ nemokumo administratorė UAB „Insolvio“ prašė pareiškimą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, patikrinusi bendrovės sandorius, nenustatė požymių, dėl kurių bendrovės sudaryti sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais.
4. Suinteresuoti asmenys M. L., J. P., UAB „Sigmaris“ ir UAB „Sigmaris projects“ prašė atmesti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad pats pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas, atsisakė padengti susidariusius bendrovės įsiskolinimus, todėl nuspręsta inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai veiksmai. Pareiškėjas neįrodė sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir nepateikė aplinkybių, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp suinteresuotų asmenų aplaidaus, blogo bendrovės valdymo ir nemokumo atsiradimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi: pripažino LUAB „Sigmetalis“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad tyčinį bendrovės bankrotą sukėlė J. P. ir M. L.; priteisė valstybei iš J. P. ir M. L. po 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė pareiškėjui M. U. iš suinteresuotų asmenų J. P. ir M. L. po 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas įvertino suinteresuotų asmenų teiginį, kad M. U. nebuvo bendrovės kreditoriumi tuo metu, kai buvo atlikta didžioji dalis nurodytų bendrovės valdymo veiksmų, ir pažymėjo, jog įstatymas nesieja teisės kreiptis dėl tyčinio bankroto su faktu, kada asmuo tapo bendrovės kreditoriumi, taip pat neriboja jo galimybės analizuoti ir tuos bendrovės valdymo veiksmus, kurie buvo atlikti iki jam tampant kreditoriumi.
7. Teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, priėjo išvadą, kad bendrovė nemoki tapo 2020 m. gruodžio 31 d., todėl jos vadovas M. L. turėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė sąmoningai. Dėl M. L. sąmoningo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė 2021–2023 m. patyrė papildomų išlaidų, kurių nebūtų patyrusi, jei nemokumo procesas būtų inicijuotas laiku.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad bendrovei įmonė „Hemera“ nepagrįstai išrašė sąskaitą dėl 9 377,68 Eur. Teismas nustatė, kad minėta sąskaita išrašyta dėl komisinio atlygio, vykdant „Fiskerstrand“ projektą, o komisinis atlygis už projekto perdavimą vykdyti yra įprasta praktika versle.
9. Teismas nustatė, kad dalis pareiškėjo nurodytų sąskaitų bendrovei buvo išrašyta po 2021 m. sausio 1 d. Teismo vertinimu, M. L. 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo suprasti, kad bendrovė yra nemoki ir nebevykdys veiklos, todėl turėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą ir nuo 2021 m. sausio 1 d. neprisiimti naujų įsipareigojimų, o priešingai – per vieną mėnesį nutraukti visas bendrovės sudarytas sutartis. To nepadaręs, bendrovės vadovas toliau blogino nemokumo būklę, prisiėmė ir tenkino naujus įsipareigojimus, nors dalis įsipareigojimų net nesusiję su bendrovės veikla.
10. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, jog UAB „Sigmaris projects“ 2020 m. lapkričio mėn. projektus įgyvendino ne bendrovės 2020 m. lapkričio mėn. vis dar nuomotose patalpose, ir jog UAB „Sigmaris projects“ administracijos ir kiti darbuotojai 2020 m. lapkričio mėn. naudojosi kitomis, o ne bendrovės vis dar nuomojamomis patalpomis. Suinteresuoti asmenys nepagrindė, kieno gamybinė įranga buvo naudojama UAB „Sigmaris projects“ įgyvendinant projektus, už kuriuos ji 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. sugebėjo uždirbti 411 962 Eur pajamų. Bendrovės vadovas M. L. turėjo užkirsti kelią tokiai situacijai arba pasirūpinti, kad už bendrovės turto naudojimą būtų gautas atlygis. To nepadarydamas, M. L. blogai valdė bendrovę ir nesirūpino jos turtiniais interesais.
11. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorei nebuvo perduota dalis bendrovės apskaitos dokumentų ir nemaža jų dalis buvo perduota praėjus 1,5 metų po bankroto bylos iškėlimo, tačiau pavėluotas dalies dokumentų perdavimas nelaikytinas savarankišku pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas nenustatė, kad bendrovės dokumentai buvo sąmoningai slepiami ir neperduotų apskaitos dokumentų mastas yra toks, jog neįmanoma įvertinti bendrovės nemokumo priežasčių. Teismas daug kartų siūlė pareiškėjui skirti byloje finansinę ekonominę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kurioms nustatyti reikia specialių žinių, tačiau pareiškėjas nesutiko ir tyčinio bankroto pagrindą (dokumentų neperdavimą) įrodinėjo iš esmės deklaratyviais teiginiais.
12. Teismo vertinimu, bendrovės 2020 m. sumokėtas UAB „Sigmaris“ 104 202,25 Eur valdymo mokestis patvirtina blogą bendrovės valdymą ir nuostolingą valdymo sprendimą, už ką yra atsakingi M. L. ir J. P. Suinteresuoti asmenys neįrodė, kad bendrovė realiai gavo minėtas paslaugas ir kokios apimties, atsižvelgiant į bendrovės nemokumą. Bendrovės finansinė padėtis smarkiai pablogėjo 2020 m. balandžio mėn., o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. bendrovė nebegavo naujų užsakymų, o minėti asmenys nesiėmė priemonių sumažinti didžiules valdymo sąnaudas.
13. Teismas nurodė, kad UAB „Sigmaris“ 2019 m. nepagrįstai išrašė bendrovei sąskaitas dėl 43 757,12 Eur už ilgalaikio turto amortizaciją. Teismas nustatė, kad ilgalaikis turtas realiai bendrovei buvo perduotas išperkamosios nuomos pagrindu, dalis turto buvo išpirkta, todėl UAB „Sigmaris“ nepagrįstai pakeitė išperkamosios nuomos santykius į nuomos teisinius santykius. Teismas konstatavo, kad UAB „Sigmaris projects“ pasisavino ir pardavė du bendrovės pagamintus metalinius stalus, o UAB „Sigmaris“ pasisavino ir pardavė bendrovės pagamintus rolgangus.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad J. P. sąmoningai nesprendė klausimo dėl nekompetentingo bendrovės gamybos vadovo D. V. ir taip padarė didelę žalą bendrovei. Tai, kad D. V. darbe buvo trūkumų ir kilo abejonių dėl jo kompetencijos bei galimybių eiti gamybos vadovo pareigas, savaime nepagrindžia žalos bendrovei padarymo, juolab kad pats pareiškėjas galėjo imti aktyvių veiksmų dėl minėto darbuotojo atleidimo.
15. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad M. L. ir J. P. nesirūpino bendrovės interesais, kai 2020 m. pabaigoje bendrovės nuomojamas patalpas perėmė UAB „Sigmaris projects“, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Sigmaris“ bendrovių grupės veiklos vykdymo praktikoje buvo įprasta reikalauti atlyginimo už perduodamų patalpų pagerinimą.
16. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 31 d. bendrovė nurašė daug turto, tačiau dalis turto vis dar turėjo ekonominę vertę. Nepaisant to, M. L., būdamas bendrovės vadovu, grąžindamas išnuomotas patalpas UAB „Memelio miestas“, nesiėmė priemonių surinkti ir inventorizuoti visą bendrovės turtą. Taip buvo sudarytos prielaidos kitiems asmenims, įskaitant UAB „Sigmaris projects“, perimti ir (arba) naudotis bendrovės turtu.
17. Teismas taip pat nustatė neatitikimus ir neaiškumus bendrovės kuro apskaitoje, todėl priėjo išvadą, kad bendrovės kuro apskaita buvo vykdoma atsainiai ir aplaidžiai.
18. Teismas dėl bendrovės vykdytų J. P. priklausančio gyvenamojo namo statybos darbų nurodė, kad privatus juridinis asmuo neturėtų neatlygintinai naudoti savo turto ar kitų resursų privatiems kitų asmenų interesams tenkinti. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai bendrovės turtas ir resursai buvo neatlygintinai naudojami, tenkinant bendrovės akcininko asmeninius interesus dėl jo privataus namo statybos. Tokie veiksmai buvo nuostolingi bendrovei. M. L., leisdamas bendrovės akcininkui bendrovės turtą ir resursus naudoti neatlygintinai privačiam interesui tenkinti, taip pat ir pats J. P, bendrovės turtą ir kitus resursus naudodamas privataus namo statybos tikslams, atliko sąmoningai nuostolingus bendrovei valdymo veiksmus.
19. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovė buvo sistemingai blogai valdoma: buvo priimami nuostolingi valdymo sprendimai, buvo bloginama jau nemokios bendrovės būklė. Sistemingai blogi valdymo sprendimai rodo, kad toks bendrovės valdymas buvo sąmoningas. M. L. ir J. P. sąmoningai nesirūpino bendrovės interesais ir (arba) sąmoningai priėmė valdymo sprendimus, teikiančius prioritetą ne bendrovės, bet J. P. ar kitų jo valdomų bendrovių interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Suinteresuoti asmenys M. L., J. P., UAB „Sigmaris“, UAB „Sigmaris projects“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą dėl LUAB „Sigmetalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas netinkamai interpretavo ir įvertino faktines aplinkybes, netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, dalį įrodymų įvertino šališkai, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
20.2. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp J. P. ir M. L. veiksmų (neveikimo), kuriuos įvertino, kaip tariamai sąmoningą blogą bendrovės valdymą ir bendrovės nemokumo atsiradimą, taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp tariamai sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
20.3. Teismas neatsižvelgė į suinteresuotų asmenų argumentus dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto sandorio ir (ar) veiksmo, kurie pagrindžia, jog nė vienas iš pareiškėjo nurodomų sandorių ir (ar) veiksmų nebuvo atliktas tyčia, siekiant privesti bendrovę prie nemokumo būsenos. Nė vienas iš pareiškėjo nurodytų sandorių ir (ar) veiksmų nelėmė nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Nė vienas iš pareiškėjo nurodomų sandorių ir (ar) veiksmų nebuvo atliktas tyčia, siekiant išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.
20.4. Teismo išvados yra prieštaringos, nes, vertindamas J. P. ir M. L. priimtus itin panašaus pobūdžio bendrovės valdymo sprendimus vienu atveju nusprendė, jog reikalinga kompleksinė finansinė ekonominė analizė, apimanti kruopščią pinigų srautų analizę, tačiau kitu atveju teismas atliko vertinimą pats bei išvadas darė be pinigų srautų analizės ir juo labiau be finansinės ekonominės analizės.
20.5. Teismas padarė išvadą, kad M. L. po 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau toje pačioje nutartyje M. L. pripažino sukėlusiu tyčinį bendrovės bankrotą, nes jis nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo. Taigi, teismas laikė, kad veiklos tęsimas bendrovėje būtų sukūręs galimybę bendrovei pabandyti pagerinti turtinę padėtį ir pamažu grąžinti skolas grupės bendrovėms, o ne tiesiog jas nurašyti per bankroto procesą. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis yra prieštaringa, neteisėta, todėl naikintina.
21. Pareiškėjas M. U. atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu. Apeliantų atskirojo skundo argumentai yra klaidinantys ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje pakanka įrodymų spręsti, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, o vėliau, delsiant inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, buvo tik dar labiau pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis.
21.2. Apeliantų veiksmai po skundžiamos nutarties priėmimo patvirtina jų siekį išvengti atsakomybės, t. y. J. P. 2025 m. liepos 16 d. atsiskaitė su bendrovės kreditoriais, nepriklausančiais UAB „Sigmaris“ bendrovių grupei, o UAB „Sigmaris“ grupės bendrovės atsisakė savo finansinių reikalavimų LUAB „Sigmetalis“ bankroto byloje. Atitinkamai bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Bendrovės bankroto procesas vyko daugiau kaip 2,5 metų, todėl atsiskaitymas su kreditoriais ir siekis nutraukti bankroto bylą tik po bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu akivaizdžiai patvirtina piktnaudžiavimą procesu ir siekį išvengti dar didesnės atsakomybės.
21.3. Pareiškėjas atskirojo skundo neteikia, nes galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas nepasikeistų, tačiau pažymi, kad suinteresuoti asmenys suklaidino pirmosios instancijos teismą dėl kelių tyčinio bankroto požymių epizodų. Pavyzdžiui, teismas buvo suklaidintas dėl 2019 m. lapkričio 14 d. bendrovės ir UAB „Uolus“ sudarytos darbų sutarties, pagal kurią bendrovė gavo mažiau pajamų nei galėjo gauti. Taip pat teismas buvo suklaidintas dėl J. P. neveikimo, sprendžiant klausimą dėl bendrovės gamybos vadovo D. V. nekompetencijos ir žalos padarymo bendrovei.
22. LUAB „Sigmetalis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Insolvio“, atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas kilo dėl asmeninių buvusių bendrovės valdymo organų ir dalyvių tarpusavio santykių aiškinimosi, o tyčinio bankroto požymiai įrodinėjami selektyviais sandoriais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl esminių faktinių aplinkybių
23. LUAB „Sigmetalis“ 2016 m. liepos 15 d. buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Bendrovės veikla – metalo konstrukcijų apdirbimas, gamyba, surinkimas, montavimas ir eksportas, statybos darbai, prekyba, tarpininkavimas. Bendrovės vadovu 2016 m. liepos 15 d.–2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.–2019 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais buvo J. P., 2016 m. lapkričio 2 d.–2017 m. gegužės 11 d. – M. U., 2019 m. lapkričio 15 d.–2023 m. vasario 18 d. – M. L. Bendrovės akcininkai – M. U. (49 proc.) ir UAB „Sigmaris“ (51 proc.).
24. 2020 m. gegužės 15 d. vykusiame bendrovės akcininkų susirinkime buvo pranešta, kad bendrovės balanso likutis už 2019 m. yra minus 60 000 Eur, J. P. nori atsiskirti ir vykdyti verslą toliau be akcininko M. U. Akcininkų susirinkime nuspręsta atleisti M. U. iš bendrovės gamybos vadovo pareigų.
25. J. P. 2020 m. lapkričio 9 d. įsteigė UAB „Sigmaris projects“, kurios vadovu tapo M. L. Bendrovės veikla – metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba.
26. UAB „Sigmaris“ vadovu ir vieninteliu akcininku yra J. P. UAB „Sigmaris“ bendrovių grupei, be kita ko, priklauso LUAB „Sigmetalis“, UAB „Globalita“, UAB „Uolus“, UAB „Gliseris“, UAB „Business Connect LT“, UAB „Sigmaris projects“.
27. 2021 m. spalio 8 d. įvyko bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta padengti bendrovės nuostolius, atstatant bendrovės nuosavą kapitalą iki minimalios įstatymų reikalaujamos sumos, įnašų dydį padalinant proporcingai turimų akcijų skaičiui, įnašus sumokant per 10 darbo dienų.
28. 2022 m. gruodžio 19 d. bendrovės vadovas M. L. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
29. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, ir paskyrė nemokumo administratore UAB „Insolvio“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 18 d.
30. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 6 d.
31. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą bendrovės kreditorių 338 398,91 Eur finansinių reikalavimų sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 26 d.
32. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutraukė LUAB „Sigmetalis“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad bendrovės akcininkė UAB „Sigmaris“ atsiskaitė su dalimi bendrovės kreditorių, o likusieji kreditoriai, priklausantys UAB „Sigmaris“ bendrovių grupei, atsisakė nuo bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
33. Suinteresuoti asmenys M. L., J. P., UAB „Sigmaris“ ir UAB „Sigmaris projects“ 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-3936) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo M. U. pareiškimą dėl LUAB „Sigmetalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nutraukti bei priteisti iš pareiškėjo 44 436,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti LUAB „Sigmetalis“ bankroto bylą. Bendrovės mokumas atstatytas, todėl išnyko pagrindas spręsti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pareiškėjo nesąžiningo procesinio elgesio ir asmeninių, kaip bendrovės akcininko, ambicijų, todėl pareiškėjas privalo atlyginti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nutraukimo
34. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Veiksmingo nemokumo proceso tikslo užtikrinimas siejamas su tinkamu nemokumo proceso principų (JANĮ 3 straipsnis) taikymu. Vienas pamatinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Efektyvaus nemokumo proceso principas yra siejamas ir su operatyviu nemokumo ginčų nagrinėjimu, kuris leidžia užtikrinti tiek skolininko, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Tačiau nemokumo ginčų operatyvaus nagrinėjimo tikslas negali sumenkinti veiksmingos teisminės nemokumo proceso teisėtumo kontrolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovei turto, tuo pačiu metu bendrovei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios bendrovės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019). Būtent bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
35. Kasacinis teismas išaiškino, kad klausimo, ar juridinio asmens bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Tyčinio bankroto teisės institutas yra skirtas juridinio asmens valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Materialiojo pobūdžio prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu tenkinimas tiesiogiai jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Pripažinus juridinio asmens bankrotą tyčiniu, atsiranda teisinės pasekmės – informuojamas prokuroras dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); taikomas sandorių ginčijimo institutas (JANĮ 72 straipsnis).
36. CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
37. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
38. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taigi, klausimas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti sprendžiamas, kai juridiniam asmeniui teisme yra iškelta bankroto byla.
39. CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai, kurie reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). JANĮ nėra apibrėžtų tyčinio bankroto bylos nutraukimo pagrindų. JANĮ 78 straipsnyje nurodyti juridinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama taikos sutartis; 4) iškeliama restruktūrizavimo byla. Kasacinio teismo akcentuota, kad juridinio asmens tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).
40. JANĮ nuostatos, reglamentuojančios bankroto bylos nutraukimą, kai kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir (ar) bankrutuojanti bendrovė atsiskaito su visais kreditoriais, reiškia, kad buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu buvo konstatuotas bendrovės nemokumas, patenkinti ir išnyko teisinis pagrindas likviduoti bendrovę bankroto keliu. JANĮ normos nenustato, kurios bankroto bylos stadijos metu ar iki kurios bankroto bylos nagrinėjimo stadijos gali būti atsiskaitoma su kreditoriais ir bankroto byla nutraukiama, todėl šiuo pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
41. Nutraukus bankroto bylą JANĮ 78 straipsnyje nustatytais pagrindais, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Ši aplinkybė nepriklauso nuo to, ar aplinkybės, sudarančios vieną iš JANĮ 78 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą, atsirado iki ar po pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui. Esant JANĮ 78 straipsnyje nustatytam pagrindui nutraukti bankroto bylą, pareiškimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimas nebegali būti tęsiamas. Nutraukus bankroto bylą, nelieka kreditorių, kurių reikalavimai bankroto procese nebuvo patenkinti (šie reikalavimai yra patenkinami, kreditoriai jų atsisako arba sutaria dėl reikalavimų tenkinimo taikos sutartimi), todėl atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas tampa nebeaktualus. Atsiradus procesinėms kliūtims nagrinėti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (teismui nutraukus bankroto bylą), šio klausimo nagrinėjimas teismo turi būti nutraukiamas vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kadangi tokio pareiškimo atmetimas galimas tik išnagrinėjus bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021).
43. Vadinasi, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti pareiškimą (ieškinį, skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti atitinkamai pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą arba 293 straipsnio 1 punktą, nes tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
44. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti LUAB „Sigmetalis“ bankrotą tyčiniu priėmimo įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartis nutraukti bendrovės bankroto bylą, nes didžiausia bendrovės akcininkė UAB „Sigmaris“ atsiskaitė su dalimi bendrovės kreditorių, o likusieji kreditoriai, priklausantys UAB „Sigmaris“ bendrovių grupei, atsisakė nuo bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Taigi, bendrovės mokumas atstatytas, bendrovė neteko likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso.
45. Nutraukus LUAB „Sigmetalis“ bankroto bylą JANĮ 78 straipsnyje nustatytais pagrindais, pasibaigė bendrovės bankroto procesas ir bankroto bylos nagrinėjimas, įskaitant visų klausimų, neatsiejamų nuo bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Taigi, įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bendrovės bankroto bylą, pareiškimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimas nebegali būti tęsiamas. Nagrinėjamu atveju atsiradus procesinėms kliūtims apeliacine tvarka nagrinėti bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai nutraukti bendrovės bankroto bylą, bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas turi būti nutraukiamas pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, jog išnyko pagrindinė sąlyga (bendrovė neteko likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso, nutraukus bankroto bylą), kuriai egzistuojant gali būti sprendžiama dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju, po skundžiamos nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priėmimo nutraukus LUAB „Sigmetalis“ bankroto bylą JANĮ 78 straipsnyje nustatytais pagrindais, ginčas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nebegalimas, taigi, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Klausimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimas yra vienas iš bankroto procedūros etapų, nes ši procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto proceso dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto proceso baigtimi. Nutraukus bendrovės bankroto bylą, kartu pasibaigė ir bankroto procesas, įskaitant šio proceso dalimi esančio klausimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas, atsižvelgiant į tai, jog tokio klausimo išnagrinėjimas dalyvaujantiems byloje asmenims nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Taigi, skundžiama nutartis naikinama ir byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui nevertinti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes civilinė byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
47. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis (priežasties teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
48. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
49. Pažymėtina, kad ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimui lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Tais atvejais, kai konstatuotina, kad šalies bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl jos pačios veiksmų ir jai kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
51. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalių įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas turi taikyti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Pagal atsakomybę dėl proceso turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
52. Vadovaudamasis aptarta priežasties teorija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų našta civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, ją nutraukus įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bendrovės bankroto bylą, tenka suinteresuotiems asmenims, prieštaravusiems pareiškėjo pareiškimui pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nagrinėjamu atveju byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nutraukta ne subjekto (pareiškėjo), inicijavusio procesą, iniciatyva, o dėl objektyvių priežasčių, t. y. bendrovei netekus likviduojamos dėl bankroto bendrovės statuso ir išnykus teisiniam pagrindui nagrinėti bylą dėl tyčinio bankroto proceso. Bendrovės bankroto byla nutraukta, nes po nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priėmimo dalis bendrovės kreditorių (kurie priklauso bendrovės didžiausios akcininkės UAB „Sigmaris“ bendrovių grupei) atsisakė savo finansinių reikalavimų, o kitų kreditorių reikalavimus patenkino didžiausia bendrovės akcininkė UAB „Sigmaris“, kuri taip pat apmokėjo nemokumo administratorei jos patirtas administravimo išlaidas.
53. Apeliantų nuomone, pareiškėjas pateikė nepagrįstą pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuolat jį tikslino, neprašė skirti teismo ekspertizės ir ginčą inicijavo tik dėl savo ambicijų, kurios yra subjektyvaus pobūdžio, be kita ko, pareiškimas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pareikštas nepagrįstai. Nors apeliantai teigia, kad pareiškėjas turėtų atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kaip minėta, jis negali būti laikomas atsakingu už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, nes bendrovės bankroto byla buvo nutraukta tik po nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priėmimo. Iki nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priėmimo apeliantai nebuvo suinteresuoti bankroto bylos nutraukimu, atsiskaitant su bendrovės kreditoriais, nors klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas 2 metus, o bankroto byla – daugiau nei 2,5 metų. Apeliantai nenurodė, kodėl su bendrovės kreditoriais nebuvo siekiama atsiskaityti (ar UAB „Sigmaris“ bendrovių grupėms nepareiškus atsisakymo nuo finansinių reikalavimų) pradinėse bankroto proceso stadijose ir kokios priežastys lėmė atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais tik po to, kai buvo priimta nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, atsakingais asmenimis pripažįstant buvusį bendrovės vadovą ir didžiausios bendrovės akcininkės savininką, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog į UAB „Sigmaris projects“ buvo perkelta LUAB „Sigmetalis“ veikla. Susidariusi faktinė situacija iš esmės patvirtina, kad atsiskaitymą su kreditoriais ir dalies kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymą lėmė nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priėmimas ir tikslas išvengti galimų bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmių.
54. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad būtent pareiškėjas turi teisę į visų instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš suinteresuotų asmenų, kurie nesutiko su pareiškimu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Apeliantai neįrodė, kad pareiškėjo procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje buvo netinkamas. Be kita ko, pareiškėjas iš esmės veikė bendrovės ir jos kreditorių interesais, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, viso proceso metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog bendrovė prisidėjo prie pareiškėjo ir (ar) suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
55. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
56. Pareiškėjas M. U. pirmosios instancijos teisme patyrė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių, pirmosios instancijos teismo posėdžių žodinio proceso tvarka skaičių, prieina išvadą, kad šių išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, todėl priteisiamas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. L., J. P., UAB „Sigmaris“ ir UAB „Sigmaris projects“, t. y. po 1 500 Eur.
57. Jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 8 Eur.
58. Pirmosios instancijos teisme patirtos 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos lygiomis dalimis iš 4 suinteresuotų asmenų nepriteisiamos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos (6,64 Eur) iš kiekvieno asmens.
59. Kadangi byla nutraukiama apeliacinės instancijos teisme ne dėl pareiškėjo kaltės, laikytina, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą susidarymą lėmė suinteresuotų asmenų atskirojo skundo apeliacine tvarka pateikimas, todėl suinteresuoti asmenys įgijo pareigą atlyginti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
60. Pareiškėjas M. U. pateikė 2025 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį, kad pareiškėjas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 2 400 Eur. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2025 m. III ketvirtį.
61. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 935,08 Eur. Taigi, pareiškėjui iš apeliantų M. L., J. P., UAB „Sigmaris“, UAB „Sigmaris projects“ priteisiamas lygiomis dalimis 935,08 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, t. y. po 233,77 Eur iš kiekvieno apelianto.
62. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Apeliantė UAB „Sigmaris“ 2025 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu už atskirąjį skundą sumokėjo 228 Eur žyminį mokestį. Kadangi byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, apeliantei UAB „Sigmaris“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 228 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
63. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, atlyginimą, nes byla pagal pareiškėjo pareiškimą nutraukiama ne dėl pareiškėjo kaltės.
64. Bendrovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Dėl pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl rašytinių paaiškinimų
65. Pareiškėjas M. U. 2025 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-4059) apie apeliantų prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
66. Šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, teisėja nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2025 m. rugsėjo 25 d.
67. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Dėl šios priežasties teisėja neturi teisinio pagrindo spręsti pateikto pareiškėjo prašymo dėl rašytinių paaiškinimų ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Laikyti pareiškėjo M. U. 2025 m. rugsėjo 24 d. prašymą dėl rašytinių paaiškinimų nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo M. U. pareiškimą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sigmetalis“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys – M. L., J. P. (J. P.), uždaroji akcinė bendrovė „Sigmaris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sigmaris projects“.
Priteisti pareiškėjui M. U. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų J. P. (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris“ (juridinio asmens kodas 303233404) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris projects“ (juridinio asmens kodas 305654423) po 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui M. U. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų M. L. (duomenys neskelbtini), J. P. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris“ (juridinio asmens kodas 303233404) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sigmaris projects“ (juridinio asmens kodas 305654423) po 233,77 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sigmaris“ (juridinio asmens kodas 303233404) 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu už atskirąjį skundą.
Teisėja Neringa Švedienė