Civilinė byla Nr. e2A-651-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01522-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1437-855/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „CPO LT“ ir biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Tiketa“, uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis bilietų platintojas“, išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kakava LT“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „CPO LT“ (toliau – ir atsakovė 1) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo neteisėtu,
1.2. įpareigoti atsakovę 1 pašalinti trečiuosius asmenis (UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) iš pirkimo,
1.3. įpareigoti atsakovę 1 grąžinti pirkimo procedūras į tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams, taip pat, ar nėra tiekėjų pašalinimo pagrindų, vertinimo stadiją,
1.4. įpareigoti atsakovę 1 sudaryti naują pasiūlymų eilę,
1.5. įpareigoti atsakovus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją,
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė 1 paskelbė apie skelbiamų derybų būdu vykdomą supaprastintą pirkimą „Bilietų pirkimo paslaugos“ (toliau – pirkimas). Ieškovė 2021 m. spalio 15 d. pateikė pirminį pasiūlymą. Atsakovė 1, išnagrinėjusi ieškovės pirminį pasiūlymą, nustatė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose pirminių pasiūlymų pateikimui nustatytus reikalavimus, todėl, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 14.1 papunkčiu, ieškovę pakvietė į derybas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė galutinį pasiūlymą, tačiau atsakovė 1 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę tokia tvarka: 1) trečiojo asmens UAB „Tiketa“ (toliau – trečiasis asmuo 1) pateiktas pasiūlymas, 2) UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (toliau – trečiasis asmuo 2) pateiktas pasiūlymas, 3) UAB „Kakava LT“ pateiktas pasiūlymas.
3. Ieškovei, susipažinusiai su perkančiosios organizacijos sudaryta pirkimo pasiūlymų eile, paaiškėjo, kad pirkime dalyvavę tretieji asmenys, anksčiau buvę konkurentai, dabar yra susijusios įmonės, kurių dalyvavimas pirkime iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė: 1) pašalinti iš pirkimo trečiuosius asmenis, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir pirkimo sąlygų 4.6 papunkčiu pagrindu, 2) sudaryti naują pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą; 3) ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie šio pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją. Atsakovė 1 2021 m. gruodžio 22 d. raštu informavo, kad pretenzija netenkinama, o pirkimo procedūros bus tęsiamos. Perkančioji organizacija pakvietė trečiąjį asmenį 1 iki 2022 m. sausio 10 d. sudaryti sutartį su biudžetine įstaiga Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (toliau – ir atsakovė 2).
4. Ieškovės vertinimu, nors formaliai pirkime tretieji asmenys pasiūlymus pateikė kaip du skirtingi juridiniai asmenys, tačiau šio pirkimo procedūrose jie derino savo veiksmus, o skirtingus pasiūlymus pateikė tik tam, kad sumažintų konkurenciją ir įgytų nesąžiningą pranašumą. Tretieji asmenys keičiasi informacija, vykdo bendrą veiklą, siūlo pirkėjams bendras paslaugas, atlieka kitus bendrus veiksmus, taip pat tretieji asmenys yra valdomi to paties akcininko Aktsiaselts AS Piletilevi Group. Atsakovė 1 privalėjo pašalinti trečiuosius asmenis iš pirkimo procedūrų bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie abu trečiuosius asmenis, kurie šio pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją, tai patvirtina žemiau pateikiami šio ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai bei motyvai.
5. Atsakovė 1 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, nors tretieji asmenys yra susiję, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių konkurenciją ribojančio susitarimą buvimą. Šiuo konkrečiu atveju susijusių įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose nėra draudžiamas ar konkurenciją iškreipiantis. Konkurencijos iškreipimui konstatuoti būtina nustatyti ne tik paties susitarimo tarp pirkimo dalyvių buvimo prielaidas, bet ir kuom toks susitarimas yra draudžiamas ir neteisėtas. Siekiant pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu būtina nustatyti, kad teikiama informacija yra neatitinkanti tikrovės ir kad asmuo suvokė ar negalėjo nesuvokti, jog teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Trečiųjų asmenų pirkimui pateiktos informacijos neatitiktis nėra patvirtinta, išskyrus ieškovės prielaidas, todėl, nenustačius konkurenciją ribojančio susitarimo buvimo, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad tretieji asmenys pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį VPĮ 46 straipsnio reikalavimams.
6. Atsakovė 2 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju vieno ar kito trečiojo asmens pasiūlymo nepateikimas niekaip nebūtų pakeitęs pirkimo rezultato ieškovės naudai. Aplinkybė, jog trečiųjų asmenų veikla siejama su to paties savininko, nėra aplinkybė, draudžianti įmonėms dalyvauti tame pačiame pirkime. Bendri projektai ir bendradarbiavimas taip pat nepatvirtina, kad tretieji asmenys sudarė neleistiną susitarimą pirkime, nes nėra draudžiama subjektams tartis kaip jungtinės veiklos partneriams ar subrangos pagrindais, tiekėjų dalyvavimas apjungiant pajėgumus nėra įrodymas apie jų nesąžiningą susitarimą.
7. Tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tretieji asmenys nuo 2021 m. liepos 9 d. yra susijusios bendrovės, tačiau ši aplinkybė nedraudžia joms dalyvauti tuose pačiuose pirkimuose ir nepatvirtina tariamo nesąžiningo susitarimo ar konkurencijos pirkime iškraipymo. Šiuo konkrečiu atveju, jų nuomone, ginčo dalykas yra ne tai, ar tretieji asmenys yra susijusios įmonės, bet tai, ar jie sudarė susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime. Tokių įrodymų ir duomenų ieškovė nepateikė. Net ir vieno iš trečiųjų asmenų dalyvavimas pirkime būtų lėmęs tokią pat pasiūlymų eilę, t. y. ieškovė vis tiek nebūtų laimėjusi pirkimo ir konkurencija nebūtų iškreipta. Pirkime dalyvavo tik tretieji asmenys ir ieškovė, nors ieškovės kainos (C) kriterijus buvo įvertintas maksimaliu balų skaičiumi (40), tačiau efektyvumo (T) kriterijus siekė tik 42,75 iš 60 balų, todėl, įvertinus bendrą balų skaičių, galutinis ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas 82,75 balais iš 100 ir užėmė trečią vietą. Ieškovės pasiūlymas užėmė trečią vietą išimtinai dėl prastesnio jos pasiūlyto efektyvumo kriterijaus, kuris sudarė net 60 proc. ekonominio naudingumo kriterijų balų skaičiaus. Trečiųjų asmenų kaina iš esmės neturėjo įtakos vertinant ieškovės pasiūlymą, tretieji asmenys pasiūlė tą pačią kainą ir jų kainos kriterijus (C) buvo įvertintas tuo pačiu balų skaičiumi – 35,95 iš 40.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nustatė kad tretieji asmenys yra tarpusavyje susijusios, bendrų interesų turinčios, viena su kita bendraujančios ir bendradarbiaujančios įmonės, tačiau pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką net ir tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimas konkrečiame pirkime yra teisėtas ir leistinas, o, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nėra pakankamas – būtina nustatyti, ar tarpusavio tiekėjų ryšiai turėjo įtakos jų pateiktų pirkime pasiūlymų nepriklausomumui. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai nebuvo identiški, taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog tretieji asmenys buvo sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 1 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, taip pat trečiųjų asmenų pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad, nors ieškovė, lyginant su trečiaisiais asmenimis, gavo maksimalų 40 balų skaičių pagal vertinimo kriterijų – Kaina (C), kai tuo tarpu tretieji asmenys, pasiūlę pirkime vienodas kainas, gavo 35,95 balus, tačiau ieškovė gavo mažesnį balų skaičių pagal kitą kriterijų – Efektyvumą (T) – 42,75, kai tretieji asmenys gavo 60 (trečiasis asmuo 1) ir 52,35 (trečiasis asmuo 2) balų, tai nulėmė galutinį didesnį trečiųjų asmenų bendrą balų skaičių, lyginant su ieškove bei tiekėjų užimtas vietas pasiūlymų eilėje. Teismas padarė išvadą, kad lemiamą reikšmę pirkimo laimėjimui buvo ne tiekėjų pasiūlyta kaina, o kiti, su siūlomų paslaugų efektyvumu susiję kriterijai bei parametrai.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jeigu abu tretieji asmenys pateiktų bendrą pasiūlymą, kaip jungtinės veiklos partneriai, tokius trečiųjų asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip konkurencijos iškreipimą, nes tokiu būdu būtų iškreipta konkurencija bilietų platinimo rinkoje. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog tretieji asmenys buvo susitarę dėl kokio nors bendro, konkurenciją iškreipiančio, veikimo ginčo viešojo pirkimo metu ar derinę pirkime savo veiksmus taip, kad įgytų tiek kiekvienas atskirai, tiek bendrai pranašumą prieš kitus tiekėjus (ieškovę) ir padidintų ekonominės naudos gavimo galimybę (tikimybę).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad susijusių ūkio subjektų dalyvavimas yra teisėtas ir leistinas, todėl, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo. Tačiau teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nesivadovavo VPĮ nuostatomis ir aktualia teismų praktika, pagal kurią draudžiamam tiekėjų susitarimui VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme konstatuoti pakanka nustatyti neįprastą ūkio subjektų elgesį, tikslą iškreipti konkurenciją (o ne pasekmes), tam tikrus jų veiksmų sutapimus, pagrįstus objektyvia, patikrinama informacija, kurie, vertinant juos kartu, negali būti paaiškinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai susiaurino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto draudžiamo susitarimo nuostatos aiškinimą, konstatuodamas, jog vien išoriniai trečiųjų asmenų pasiūlymų ir paraiškų skirtumai, kurie matyti sulyginus trečiųjų asmenų pateiktas pirkimui paraiškas bei pasiūlymus su priedais (jie nėra nei identiški, nei akivaizdžiai panašūs teksto, naudojamo stiliaus, šriftų, informacijos dėstymo, turinio, ekonominio naudingumo kriterijaus – Efektyvumas (T) parametrų dėstymo / paaiškinimo prasme), esą yra pakankami draudžiamo susitarimo VPĮ 46 straipsnio 4 punkto 1 dalies prasme nebuvimo faktui konstatuoti, eliminuojant ir nevertinant eilės kitų trečiųjų asmenų veiksmų, kurie patvirtina trečiųjų asmenų suderintų veiksmų egzistavimą pirkime.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog tretieji asmenys buvo susitarę dėl kokio nors bendro, konkurenciją iškreipiančio veikimo ginčo pirkimo metu derinę savo veiksmus taip, kad įgytų tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu, pranašumą prieš kitus tiekėjus (ieškovę) ir tokiu būdu padidintų ekonominės naudos gavimo galimybę (tikimybę). Teismas nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto privalomo pašalinimo pagrindo taikymui reikalinga įrodyti ne tik tikslą iškreipti konkurenciją, bet ir rezultatą (realios pasekmės). Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra ginčo, kad pripažinus, kad jog trečiųjų asmenų buvo sudarytas susitarimas, kuris yra draudžiamas viešuosiuose pirkimuose ir kuris yra pagrindas, remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu pašalinti tiekėjus, atsiranda pagrindas trečiuosius asmenis įtraukti į melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą. Todėl, pripažinus, jog egzistuoja visos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, tretieji asmenys turi būti įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nes pasiūlymų pildymo bei pateikimo perkančiajai organizacijai metu abu tretieji asmenys žinojo ir suvokė, jog teikia melagingus duomenis apie draudžiamo susitarimo nebuvimą ginčo pirkime.
13. Atsakovė 1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, nors tretieji asmenys yra tarpusavyje susijusios, bendrų interesų turinčios, viena su kita bendraujančios ir bendradarbiaujančios įmonės, šios aplinkybės nepatvirtina, jog tretieji asmenys buvo susitarę dėl kokio nors bendro, konkurenciją iškreipiančio, veikimo pirkimo metu. Atsakovės 1 vertinimu, trečiųjų asmenų elgesys bei strategija pirkimo procedūroje sudarė pagrindą vertinti, kad tretieji asmenys pirkime konkuruoja sąžiningai. Pirkimo ekonominio naudingumo balas buvo nustatomas atsižvelgiant į tiekėjų kainą (40 procentų ekonominio naudingumo) ir kitus, su kaina nesusijusius ekonominio naudingumo kriterijus, kurie tiekėjų galimi sugeneruoti pirkime dalyviams dalyvaujant jungtinės veiklos pagrindu arba remiantis kito ūkio subjekto pajėgumais, t. y. pirkimo sąlygos leido tretiesiems asmenims apjungti savo turimus pajėgumus ir tokiu būdu įgauti konkurencinį pranašumą prieš ieškovą bei kitus pirkimo dalyvius, bet pirkime tai nebuvo daroma.
13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės 1 pareiga veikti aktyviai ir nustačius galimas sąsajas išsiaiškinti, ar tiekėjų ryšys turi įtaką jų dalyvavimo ginčo pirkime nepriklausomumui, buvo įgyvendinta. Atsakovė aiškinosi, vertino trečiųjų asmenų sąsają ir pagrįstai nustatė, kad nebuvo objektyvių duomenų, jog jie nesąžiningai konkuruoja ir iškreipia konkurenciją.
13.3. Tretieji asmenys nebuvo sudarę jokio susitarimo dėl veiksmų derinimo ginčo pirkime ar bet kokiame kitame viešajame pirkime. Ieškovė susitarimo faktą įrodinėja iš esmės tik ta aplinkybe, kad tretieji asmenys yra susiję ir tai savaime leidžia spręsti, jog neteisėtas susitarimas buvo sudarytas. Nors formuojama teismų praktika aiškina, kad nesąžiningo susitarimo įrodinėjimo faktas gali būti nustatomas remiantis ir netiesioginiais įrodymais ir ieškovui negali būti keliamas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, nagrinėjamu atveju ieškovė vis tiek negali būti visiškai atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos, jai įvykdyti nepakanka nurodyti tik kelių dalyvių ryšių fakto tam, kad būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis jų elgesys.
14. Atsakovė 2 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių konkrečių antikonkurencinių veiksmų tariamai buvo susitarta ginčo pirkime ir kokiu konkrečiu veiksmu tretieji asmenys ar bent vienas iš jų tai realizavo arba bent jau siekė realizuoti ir kaip tokie veiksmai apribojo ar galėjo apriboti konkurenciją konkrečiame pirkime.
14.2. Ieškovė nenurodo neteisėto susitarimo turinio, t. y. dėl ko konkrečiai tretieji asmenys susitarė ir ar toks susitarimas galėjo sukurti konkurenciją ribojančią situaciją. Ieškovė taip pat nenurodė, kokiu konkrečiu poelgiu kuris nors iš trečiųjų asmenų suvaržė konkurenciją pirkime. Dėl to ir nėra galima įvertinti, ar toks veiksmas galėjo būti susitarimo pasekmė.
14.3. Ieškovė nutyli ir siekia neatkreipti dėmesio į tai, kad ji pasiūlyme pateikė tokią pat kainą kaip ir tretieji asmenys. Be to, ginčo pirkime rezultatą lemia ne pasiūlymo kaina (40 proc. ekonominio naudingumo), o kiti ekonominio naudingumo kriterijai (reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos, vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai), todėl vien iš aplinkybės, jog visi pirkimo dalyviai pirkime nurodė vienodą kainą, nustatyti antikonkurencinio susitarimo fakto nepakanka.
15. Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Aplinkybė, kad tretieji asmenys tapo susijusiomis bendrovėmis, nesudaro pagrindo pripažinti trečiųjų asmenų dalyvavimą pirkime neteisėtu ar konstatuoti, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Tačiau ieškovė iš esmės remiasi tik šia vienintele aplinkybe – visi ieškovės nurodomi teiginiai bei pateikiami įrodymai yra skirti įrodyti tai, jog tretieji asmenys yra susijusios įmonės. Ieškovės teiginiai bei pateikiami įrodymai neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės, nes ginčo dalykas šiuo atveju yra ne tai, ar tretieji asmenys yra susijusios įmonės, o tai, ar šie tretieji asmenys sudarė susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.
15.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tretieji asmenys buvo sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą, priešingai, tretieji asmenys savo pozicijos dėl pasiūlymų pateikimo tarpusavyje nederino, tai patvirtina ir byloje esantys trečiųjų asmenų skirtingi pasiūlymai.
15.3. Tretiesiems asmenims dalyvaujant pirkime ir pateikus savarankiškus pasiūlymus, niekaip nebuvo iškreipta konkurencija. Ieškovė pirkime už savo pasiūlytą kainos kriterijų gavo maksimalų balų skaičių, tačiau jos pasiūlymas pirkime užėmė trečią vietą išimtinai tik dėl prastesnio jos pasiūlyto efektyvumo kriterijaus. Tai reiškia, kad trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina iš esmės net neturėjo jokios įtakos perkančiosios organizacijos sprendimui ir pasiūlymų eilės nustatymui.
15.4. Šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pašalinti trečiuosius asmenis iš pirkimo taikant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Teismui nustačius, kad tretieji asmenys veikė derindami savo veiksmus, tokiu atveju tai savaime nereiškia, jog kartu yra ir pagrindas įtraukti juos į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Siekiant pripažinti ne tik pašalinimo pagrindo egzistavimą, bet taip pat ir tai, jog tiekėjai dėl jo melavo, būtina vadovautis aukštesniu įrodinėjimo standartu, taip pat nustatyti objektyvųjį ir subjektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementus, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Atsakovė 1 vykdo supaprastintą pirkimą „Bilietų pirkimo paslaugos“. Apeliantė 2021 m. spalio 15 d. pateikė pirminį pasiūlymą. Atsakovė 1, išnagrinėjusi ieškovės pirminį pasiūlymą, nustatė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose pirminių pasiūlymų pateikimui nustatytus reikalavimus, todėl, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 14.1 papunkčiu, ieškovę pakvietė į derybas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė galutinį pasiūlymą, tačiau atsakovė 1 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens 1 pateiktą pasiūlymą, trečiojo asmens 2 pateiktas pasiūlymas liko antroje pasiūlymų eilės vietoje, apeliantės – trečioje.
19. pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens 1 pateiktą pasiūlymą, ieškovės pasiūlymas pirkime užėmė trečią vietą, trečiojo asmens 2 pateiktas pasiūlymas – antrąją vietą.
20. Apeliantė 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovei 1 pretenziją, tačiau atsakovė 1 2021 m. gruodžio 22 d. raštu informavo, kad pretenzija netenkinama, o pirkimo procedūros bus tęsiamos. Perkančioji organizacija pakvietė trečiąjį asmenį 1 iki 2022 m. sausio 10 d. sudaryti sutartį su atsakove 2.
21. Pirkimo sąlygų 16.3 papunktyje nurodoma, kad pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys galutiniai pasiūlymai bus vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Laimėjusiu bus pripažintas tas galutinis pasiūlymas, kurio ekonominio naudingumo balas bus didžiausias. Bendras ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas, įskaitant galutinio pasiūlymo kainą / įkainius, atliekamas po tiekėjų galutinių pasiūlymų pateikimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir ekonominio naudingumo vertinimo metodika pateikiama Pirkimo sąlygų priede Nr. 6.
22. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausiu laikytinas toks pasiūlymas, kuris gauna daugiausiai ekonominio naudingumo balų pagal du kriterijus: a) Kainą (C), kurios lyginamasis svoris – 40, apskaičiuojamą pagal tokius parametrus, kaip bilietų platinimo įkainis pirkėjams, perkančiajai organizacijai, kvietimų platinimo įkainis ir t. t.; ir b) Efektyvumą (T), kurio lyginamasis svoris – 60, apskaičiuojamą pagal tokius parametrus, kaip reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos, vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai.
23. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo Aktsiaselts AS Piletilevi Group nuo 2021 m. birželio 10 d. nupirko 1 048 vienetų trečiojo asmens 2 vardinių paprastųjų akcijų, taip pat 2021 m. liepos 9 d. nupirko 10 470 vienetų trečiojo asmens 1 vardinių paprastųjų akcijų.
Dėl susijusių įmonių dalyvavimo viešajame pirkime
24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors tretieji asmenys yra tarpusavyje susijusios, bendrų interesų turinčios, viena su kita bendraujančios ir bendradarbiaujančios įmonės, tačiau, atsižvelgus į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, net ir tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimas konkrečiame pirkime yra teisėtas ir leistinas. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai nebuvo identiški, taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtino aplinkybės, jog tretieji asmenys buvo sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų konstatuoti faktą, kad tretieji asmenys buvo susitarę dėl kokio nors bendro, konkurenciją iškreipiančio veikimo, ginčo pirkimo metu derinę savo veiksmus taip, kad įgytų tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu pranašumą prieš kitus tiekėjus (ieškovę) ir tokiu būdu padidintų ekonominės naudos gavimo galimybę (tikimybę). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti apeliantės apeliacinio skundo argumentais.
25. Pagal pirkimo sąlygų 4.6 papunktį, perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš šio skyriaus 1 lentelėje nustatytų pašalinimo pagrindų. Pirkimo sąlygų 4.5 papunktyje esančio 1 lentelės „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 3.1 papunktyje nurodytas vienas iš tiekėjų pašalinimo pagrindų – tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir numatyta, kad šio pašalinimo pagrindo nebuvimo įrodymui / patvirtinimui teikėjai pateikia atsakymus, pildydami EBVPD. Jokių papildomų dokumentų dėl šio pašalinimo pagrindo nebuvimo įrodymo pateikti nereikalaujama.
26. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.
27. Įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018). Išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016).
28. Teismų formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos klausimas, nedaro išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad nesąžiningo konkuravimo bylose tiesioginių įrodymų gali ir nebūti, įrodymų vertinimo procese teismas turi vadovautis ne tik bendromis įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis ar pateiktu įrodymų visumos įvertinimu pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai.
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirkimo sąlygų priedą Nr. 6 (ekonominio naudingumo vertinimo metodika), ekonomiškai naudingiausiu laikytinas toks pasiūlymas, kuris gauna daugiausiai ekonominio naudingumo balų pagal du kriterijus – 1) kaina (C), kurios lyginamasis svoris – 40, 2) efektyvumas (T), kurio lyginamasis svoris – 60. Atsakovė 2 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime (dėl pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo) informavo, jog pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti šiais balais: 1) UAB „Tiketa“ gavo 60 balų už efektyvumą (T) ir 35,95 balų už kainą (C), 2) atsakovė 1 – 52,35 balų už efektyvumą (T) ir 35,95 balų už kainą (C), 3) apeliantė – 42,75 balų už efektyvumą (T) ir 40 balų (C) už kainą. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantės pasiūlyme nurodyta kaina buvo įvertinta aukščiausiu balu, tačiau pirkimo laimėtoją lėmė kitas kriterijus – ekonominio naudingumo kriterijus – efektyvumas (T) (reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės (T1), renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos (T2), vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai (T3). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiekėjams pasiūlius vienodą kainą, akivaizdu, jog pagrindinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus gautam skirtingam balų skaičiui buvo ne tiekėjų pasiūlyta kaina, o efektyvumas, teikiant bilietų platinimo paslaugas.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų asmenų pateiktus pasiūlymus pirkime, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad tretieji asmenys buvo sudarę nesąžiningą susitarimą, kurio pagrindu buvo siekiama iškreipti konkurenciją, nes: 1) galutiniai trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai pirkime buvo pateikti 2021 m. spalio 15 d. (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – 12.57 val., UAB „Tiketa“ – 15.21 val.), 2) UAB „Tiketa“ pasiūlymą pateikė atsakingas asmuo J. S., UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – I. P., 3) UAB „Tiketa“ buveinės adresas – Ozo g. 14, Vilnius, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – Jasinskio g. 12, Vilnius, adresas korespondencijai – Bokšto g. 10-12, Vilnius, 4) tretieji asmenys skirtingai pateikė pasiūlymo turinį dėl parametrų reikšmių, 5) pasiūlymuose yra naudojamas skirtingas teksto šriftas ir atitraukimai.
31. Pažymėtina ir tai, kad nors Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo Aktsiaselts AS Piletilevi Group nuo 2021 m. birželio 10 d. nupirko 1 048 vienetų trečiojo asmens 2 vardinių paprastųjų akcijų, taip pat 2021 m. liepos 9 d. nupirko 10 470 vienetų trečiojo asmens 1 vardinių paprastųjų akcijų, tačiau UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ 2021 m. liepos 10 d. generalinių direktorių įsakymais (Dėl pasiūlymų teikimo viešuose pirkimuose tvarkos), siekiant išvengti interesų konflikto rizikos, galinčios kilti tuo atveju, kai pasiūlymus tame pačiame viešame pirkime arba konkurse teikia kelios susijusios įmonės, buvo nustatyta, jog už pasiūlymų viešiems pirkimams arba konkursams rengimą ir (ar) pateikimą atsakingi bendrovių darbuotojai privalo imtis visų protingų priemonių siekiant užtikrinti, kad konfidenciali su pasiūlymu susijusi informacija (siūloma kaina, kitos neviešinamos pasiūlymo sąlygos), netaptų žinoma jokiems kitiems asmenims, nei tiems, kuriems tokią informaciją žinoti yra būtina įgyvendinant savo darbines funkcijas.
32. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2022 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte nurodė, jog Konkurencijos taryba 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1S-112 (2021) „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva AS Piletilevi Group įsigijus 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ akcijų“ (toliau – Nutarimas dėl procedūros pradėjimo) nutarė: 1) taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva AS Piletilevi Group įsigijus 100 proc. UAB „Tiketa“ akcijų; 2) įpareigoti AS Piletilevi Group ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 10 d. pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją įsigijus 100 proc. UAB „Tiketa“ akcijų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl trečiųjų asmenų susijungimo, kontrolės įgijimo proceso, t. y. pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnį, o ne dėl konkurencijos iškraipymo šio viešojo pirkimo procedūrų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma ir nurodyta teismų praktika sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad tretieji asmenys nebuvo sudarę susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, pagrįstai atmetė apeliantės pareikštus reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydis yra (1 679,3 Eur x 1,3 koeficientas = 2 183,09 Eur).
36. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Atsakovė 1 duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas. Atsakovė 2 nurodė, kad patyrė 760 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės 2 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl jos priteisiamos iš apeliantės.
37. Tretieji asmenys nurodė, kad kartu patyrė 6 166,66 Eur (trečiasis asmuo 1 – 3 079,93 Eur, trečiasis asmuo 2 – 3 086,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą dydį, taip pat įvertinus, tai kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, sprendžia, jog yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 600 Eur, priteisiant tretiesiems asmenims po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, juridinio asmens kodas 190753924, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“, juridinio asmens kodas 304769369, 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tiketa“, juridinio asmens kodas 300037717, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“, juridinio asmens kodas 304769369, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis bilietų platintojas“, juridinio asmens kodas 302598528, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“, juridinio asmens kodas 304769369, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė