Civilinė byla Nr. e2-819-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00366-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.3.4.; 3.4.4.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ paliktas nenagrinėtas ir bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ bei pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys byloje – J. T. (J. T.), G. S., S. L. (S. L.), V. D. (V. D.), G. N. (G. N.), L. K., A. N. (A. N.), S. B. (S. B.), I. Š. (I. Š.), V. G. (V. G.), I. C. (I. C.), G. M. (G. M.), M. K. (M. K.), V. G., Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tekanas“, uždaroji akcinė bendrovė „Verus Auditus“, uždaroji akcinė bendrovė „Monrema“, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilstata“.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Vilstata“ nuo 2015 m. IV ketvirčio vėluoja mokėti privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius į Valstybinio socialinio draudimo (toliau–VSD) fondo biudžetą. Bendrovė nėra atsiskaičiusi su VSD fondo biudžetu už 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. gegužės mėn. Remiantis preliminaria finansine ataskaita už 2017 m. II ketvirtį bendrovės įsiskolinimas VSD fondo biudžetui yra 119 052,63 Eur (valstybinio socialinio draudimo įmokos – 114 005,93 Eur, delspinigiai – 5 046,70Eur.).
3. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gegužės 31 d. ieškovas tris kartus atliko draudėjo kasos ir banko dokumentų piniginių srautų patikrinimus. Pagrindiniam bendrovės gamybiniam pastatui pritaikyta priverstinė hipoteka, kuria užtikrintas 66 265,02 Eur skolos išieškojimas. Taip pat pritaikytas priverstinis įkeitimas/hipoteka transporto priemonėms ir kt. nekilnojamajam turtui, užtikrinant 58 043,53 Eur skolos išieškojimą. Patikrinimo metu nustačius bendrovės debitorius, jie raginti padengti skolas. Nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. dėl skolos išieškojimo ieškovas tris kartus kreipėsi į antstolio kontorą, perduodant sprendimus 110 501,94 Eur skolos išieškojimui.
4. Paskutinio bendrovės balanso, pateikto Juridinių asmenų registrui, už 2016 m. duomenimis bendrovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai yra 1 482 124Eur, tai sudaro daugiau negu pusę viso įmonės turto – 2 613 581Eur (ilgalaikis turtas – 815 720 Eur, trumpalaikis turtas – 1 797 861 Eur),nuosavas kapitalas –1 131 457Eur.
5. Atsiliepime į ieškovo pareiškimą UAB „Vilstata“ su ieškovo pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad bendrovės 2017 m. rugpjūčio 1 d. balanse UAB „Vilstata“ turimas turtas yra 2 423 867 Eur (ilgalaikis turtas – 717 369 Eur, trumpalaikis turtas – 1 706 498 Eur). Bendrovės ilgalaikį turtą sudaro žemės, pastatai, įrankiai ir įrenginiai, kurių vertė, nurodyta balanse, 493 390 Eur. Bendrovė neturi įsiskolinimų kredito įstaigoms už suteiktas paskolas ar kreditus, jos turtas nėra įkeistas ar apsunkintas hipoteka, išskyrus priverstines, ieškovo naudai įregistruotas, hipotekas. Bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 344 681 Eur, ne visi finansinėje apskaitoje esantys 865 850 Eur dydžio trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti – į šią sumą įskaičiuotas 37 424 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis nėra pradelstas. Iš bendrovės kreditorių sąrašo matyti, jog UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 532 328 Eur.
6. VSDFV Utenos skyrius ir UAB „Vilstata“ 2017 m. birželio 1 d. pasirašė protokolinį susitarimą dėl įsiskolinimo atidėjimo iki 2017 m. spalio – lapkričio mėn., įsiskolinimą atsakovė moka dalimis. Pagrindinė priežastis, dėl kurios bendrovė vėluoja įvykdyti prievoles ieškovui, yra užsakovų delsimas atsiskaityti už atliktus darbus.
7. UAB „Vilstata“ direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, kuriame nurodė, kad bendrovė atitinka visas sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje. UAB „Vilstata“ gauna užsakymus ir vykdo darbus bei gauna lėšas, tačiau susiduria su laikinais finansiniais sunkumais – vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, finansinėmis institucijomis, darbuotojais, vėluoja mokėti mokesčius. Finansinius sunkumus lėmė buvusio bendrovės generalinio direktoriaus neteisėti veiksmai nuo 2011 iki 2014 m., kurio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo įtariama, kad bendrovės apskaita 2011-2014 m. buvo tvarkoma apgaulingai. 2015 m. lapkričio 27 d. parengtoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvadoje dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos, minėti įtarimai buvo patvirtinti, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas mirus įtariamajam.
8. Finansinius sunkumus įtakojo sutrikę piniginiai srautai, t. y. skolininkams nevykdant savo įsipareigojimų, bendrovė susidūrė su mokumo problemomis kreditoriams bei dėl apyvartinių lėšų stokos negalėjo plėtoti verslo. Pareiškimo pateikimo teismui dieną bendra debitorinių įsiskolinimų suma siekia 1 062 445,74 Eur, iš kurių didžiausia bendrovės debitorė yra Visagino savivaldybės administracija. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017 priteisė bendrovei iš Visagino savivaldybės administracijos 114 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas bei 1 647,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2017 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-259-252/2017 Panevėžio apygardos teismas priteisė bendrovės naudai iš debitorės 24 774,05 Eur skolos, 1 722,21 Eur delspinigių bei 8,14 proc. metinių palūkanų bei 520 Eur žyminio mokesčio. Bendrovės turtas 2017 m. spalio 15 d. balanso duomenimis sudaro 3 113 657 Eur, bendrovės įsipareigojimai yra 1 897 472,33 Eur, iš jų pradelsti – 593 470,49 Eur. Pareiškėjos finansinių sunkumų laikinumas akivaizdus, ji neturi galimybės vienu metu padengti visų įsipareigojimų, tačiau restruktūrizavus bendrovės skolas, atsirastų apyvartinių lėšų, bendrovė užtikrintų pelningą veiklą.
9. Bendrovė vykdo statybos ir skaldos gamybos bei pardavimo veiklą, nuomoja žemės sklypus, planuoja naujų darbų apimtis, išlaiko nemažą skaičių (28) darbo vietų. UAB „Vilstata“ turi galiojančią licenciją dirbti jonizuojančioje spinduliuotėje, kvalifikacijos atestatą vykdyti bendrus statybos darbus visų rūšių statiniuose, įskaitant ir branduolinės energetikos objektuose, išskirtinę ir sėkmingą patirtį vykdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau ir – VĮ IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų generalinės rangos darbus, o tai didina bendrovės vertę visoje Lietuvos statybos rinkoje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Vilstata“ restruktūrizavimo bylą, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei paliko nenagrinėtą.
11. Remdamasis UAB „Vilstata“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansu, teismas nustatė, kad bendrovės turimo turto vertė yra 3 096 855 Eur, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 909 920 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 877 698 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos yra 1 032 222 Eur. Finansiniai bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nėra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės pelnas 2017 metais buvo 116 001 Eur.
12. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad bendrovėje dirba 28 darbuotojai, kurių dalis yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams susidarė nuo 2017 m. balandžio mėnesio. Atsakovė patvirtino faktą, kad užskaitymai su UAB „Sventovis“ bei pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Sventovis“ yra šalių sutarimu panaikinti, UAB „Sventovis“ įtraukta į bendrovės debitorių sąrašą su 269 700 Eur skola.
13. Teismas taip pat nustatė, kad antstolių iš bendrovės išieškota ir nepaskirstyta kreditoriams suma sudaro 120 684,92 Eur. Ši aplinkybė patvirtina bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytus duomenis apie vykdomus priverstinius išieškojimus iš atsakovės pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Ši išieškota suma, teismo vertinimu, galės būti panaudota daliai kreditorinių reikalavimų padengti. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad pareiškėjui VSDFV Utenos skyriui einamąją įmoką už 2017 m. gruodžio mėnesį yra sumokėjusi.
14. Teismas, remdamasis buhalterinės apskaitos tvarkytojos UAB „Apostat“ paaiškinimu, atmetė pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus argumentus dėl bendrovės atsargų be teisinio pagrindo įtraukimo į turto balansą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad bendrovėje, kuri vykdo statybos darbus, turi būti sukaupta statybinių medžiagų, kad ji galėtų vykdyti sudarytas rangos sutartis. Tai, kad atsakovė vykdo statybos darbus, patvirtina į bylą pateiktos sutartys. Aplinkybę, kad įmonėje sutriko apyvartinių lėšų gavimas patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog Visagino savivaldybės administracija be teisinio pagrindo laiku ir tinkamai neatsiskaitė su atsakove už „Gerosios vilties“ mokyklos atliktus modernizavimo darbus. Žemės nuomos sutartis su UAB „Betono bazė“ patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą.
15. Teismas sprendė, nors VSDFV Utenos skyrius ir UAB „Tekanas“ kritikavo atsakovės sutarties sudarymą su UAB „Debris“ dėl bendros veiklos, tačiau abi šalys akcentavo tik atliekų surinkimą ir tvarkymą bei licencijos neturėjimą verstis tokia veikla. Tuo tarpu bendrovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad su minėta bendrove atsakovė vykdys veiklą dėl skaldos gamybos ir jos pardavimo, numatomos gauti pajamos iš šios veiklos yra pakankamai didelės. Iš restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų galiojančių bei preliminarių sutarčių akivaizdu, kad atsakovė turi visas galimybes gauti pakankamas pajamas.
16. Teismas vertino, kad į bylą pateiktas VĮ IAE 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. ĮS-4370 „Dėl sutarties įsigaliojimo“ patvirtina, kad sutartis Nr. B19-2 su VĮ Ignalinos atomine elektrine yra įsigaliojusi nuo šio rašto gavimo dienos, visi reikiami užtikrinimai yra gauti. Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV Utenos skyriaus pateiktas 2018 m. sausio 24 d. VĮ Ignalinos atominės elektrinės atsakymas Nr. ĮS-439 į paklausimą, kad minėta sutartis pradėta vykdyti. Taip pat apie realią galimybę gauti pajamas iš šios sutarties patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Darbų pasidalinimo aktas tarp jungtinės veiklos partnerių. Nors pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus atstovas kėlė abejones dėl kitų pateiktų sutarčių patikimumo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad daugiau nei pusė kreditorių buvo pritarę restruktūrizavimo planui, konstatavo, jog kreditoriai neabejoja pateiktų sutarčių realiu vykdymu ir jų buvimu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis kreditorių yra išreiškę nuomonę dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, o ne jos bankroto bylos iškėlimui.
17. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė moka einamuosius mokėjimus. Įmonės skola auga ir todėl, kad yra skaičiuojami delspinigiai, bet ne nesumokėtos įmokos. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei dienos skola pareiškėjui yra išaugusi, duomenų konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki nepakanka. Paminėti duomenys patvirtina, kad bendrovė turi finansinių sunkumų. Iš UAB „Vilstata“ parengto restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad šio proceso tikslas yra atstatyti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, išsaugoti įmonės darbuotojų darbo vietas, išvengti bankroto. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė, pritaikiusi ekonomines, technines, organizacines priemones ir pilnai išnaudojusi turimus gamybos pajėgumus, gali sumažinti laikinus finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovas VSDFV Utenos skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Vilstata“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą. 
19. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Vilstata“ skola VSDFV Utenos skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienai (2017 m. liepos 5 d.) sudarė 119 052,63 Eur. 2018 m. sausio 24 d. bendrovės skola VSD fondo biudžetui sudaro 142 394,61 Eur (133 464 Eur Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų ir 8 930,51 Eur delspinigių). Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 24 d. dėl nesumokėtų VSD įmokų bendrovės skola padidėjo 19 458,17 Eur (133 464,10 Eur – 114 005,93 Eur), o dėl delspinigių – 3 883,81 Eur (8 930,51 Eur –5 046,70 Eur). Pagal 2018 m. kovo 5 d. VSD ir SD fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 bendrovės skola pasiekė 147 155,88 Eur (136 297,38 VSD įmokų ir 10 858,50 Eur delspinigių). UAB „Vilstata“ skola VSDF biudžetui ir toliau auga, todėl visiškai nepagrįstas yra teismo teiginys, kad bendrovė moka einamuosius mokėjimus bei kad įmonės skola auga ir todėl, kad yra skaičiuojami delspinigiai, bet ne nesumokėtos įmokos.
2. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teismui pateiktus duomenis UAB „Vilstata“ skola valstybės biudžetui 2018 m. vasario 5 d. padidėjo iki 83 348,37 Eur. Tai papildomai patvirtina, kad UAB „Vilstata“ finansinė būklė ir toliau blogėja.
3. UAB „Vilstata“ 2017 m. gruodžio 15 d. balanso duomenimis bendrovės ilgalaikis turtas sudaro 771 080 Eur (materialusis turtas – 480 167 Eur, finansinis turtas – 290 913 Eur), tačiau apie šio turto kilmę bendrovė nepateikė jokių paaiškinimų, šis turtas nekomentuojamas ir VĮ Registrų centras prie finansinių atskaitomybių pateiktame paaiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas apskaitomas nuo 2015 metų yra galima abejoti šio turto likvidumu.
4. 2017 m. rugpjūčio 1 d. balanse UAB „Vilstata“ atsargos sudaro 1 359 299 Eur. 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „Vilstata“ teismui pateikė lentelę „Trumpalaikis turtas (Atsargos)“, pagal kurią atsargas sudaro statybinės medžiagos už laikotarpį nuo 2015 m. IV ketv. iki 2017 m. liepos mėn., kurių bendra suma yra 478 785,10 Eur, ir nebaigta statyba už laikotarpį nuo 2015 m. IV ketv. iki 2016 m. IV ketv., kurių bendra suma 880 513,42 Eur. Objektyvių duomenų apie įmonės turimas atsargas, statybines medžiagas, t.y. atsargų žiniaraščių, bendrovė nepateikė, todėl remtis pavieniais UAB „Vilstata“ direktoriaus nurodytais skaičiais negalima, ypač žinant, kad UAB „Vilstata“ neturėjo lėšų, iš kurių galėtų įsigyti statybines medžiagas. Be to, jeigu jos turimų statybinių medžiagų vertė yra 478 785,10 Eur, tai nėra aišku iš ko ji atliko statybos darbus. Dar labiau nepagrįsta atrodo 880 513,42 Eur suma už nebaigtą statybą. UAB „Vilstata“ teigia, kad ji yra atlikusi darbus, bet jų „neužaktavusi“ ir užsakovui neišrašiusi sąskaitų iš viso už 880 513,42 Eur: 1) Visagino „Draugystės“ mokykla – 72 048,92 Eur, 2) Visagino „Gerosios vilties“ mokykla 160 146,72 Eur, 3) objektas B2 („Nukem Technologies GmbH“) – 413 948,00 Eur, 4) kiti Visagino sav. teritorijoje esantys objektai – 234 369,78 Eur. Jokių šiuos skaičius pagrindžiančių dokumentų UAB „Vilstata“ nepateikė. Todėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. balanse nurodyta 1 359 299 Eur atsargų vertė yra nepagrįsta. 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta atsargų vertė buvo 975 907 Eur., t.y. jų vertė išaugo 383 392 Eur suma. Taigi, UAB „Vilstata“, negalėdama mokėti mokesčių, atlyginimų darbuotojams ir skolų kreditoriams, vis dar „neaktuoja“ savo atliktų statybos darbų ir nereikalauja užsakovų sumokėti už atliktus darbus, taip pat kaupia vis daugiau ir daugiau statybinių medžiagų. Tai yra nelogiška ir net neįmanoma, todėl atsargų suma balanse yra nurodyta neteisingai.
5. UAB „Vilstata“ pateiktais duomenimis bendrovės debitorinės skolos sudaro 1 062 445,74 Eur. Tačiau VSDFV Utenos skyrius nagrinėjamojoje byloje pateikė rašytinius įrodymus dėl UAB „Vilstata“ debitorių skolų didžiosios dalies nepagrįstumo, o būtent, Visagino savivaldybės administracijos 510 066,72 Eur skolos, „Etore Textiles LP“ 318 200 Eur skolos, I. K. 20 273,40 Eur skolos, L. L. (L. L.) 14 273,36 Eur skolos, UAB „Užupio statyba“ 30 100 Eur skolos. Viso UAB „Vilstata“ debitorių sąraše nepagrįstai nurodyta 892 913,48 Eur debitorinių skolų suma, kuria turėtų būti sumažinta UAB „Vilstata“ debitorinių skolų suma. UAB „Vilstata“ debitorinių skolų suma sudaro ne daugiau 169 532,26 Eur (1 062 445,74 Eur – 892 913,48 Eur).
6. Įvertinus UAB „Vilstata“ 2017 m. gruodžio 15 d. balansą, kuriame ilgalaikis turtas sudaro
   771 080 Eur ir pridėjus nurodytą UAB „Vilstata“ debitorių 169 532,26 Eur skolą bei 120 684,92 Eur per antstolius išieškotą ir dar nepaskirstytą kreditoriams sumą, UAB „Vilstata“ turtas sudaro viso 1 061 297,1 Eur (771 080 Eur + 169 532,26 Eur+ 120 684,92 Eur), tuo tarpu UAB „Vilstata“ turtą sumažinus abejotina 290 913 Eur finansinio turto suma, UAB „Vilstata“ turtas sudaro – 770384,1 Eur. Apeliantės vertinimu, į UAB „Vilstata“ 2017 m. gruodžio 15 d. balansą nepagrįstai įrašyta 1 332 455 Eur atsargų vertė (neturint duomenų apie atsargų įsigijimo laiką, vertę, nusidėvėjimą bei galimą realizaciją, jų rinkos vertę).
7. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, UAB „Vilstata“ nurodoma pradelstų įsipareigojimų suma (593 470,49 Eur)kelia pagrįstų abejonių, nes vien 2017 m. gruodžio 15 d. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 560 487 Eur. Apeliantas nesutinka su UAB „Vilstata“ pradelstų skolų vertinimo kriterijumi, o būtent, kad už įmonės supaprastintą restruktūrizavimo procesą balsavus 1 064 481,36 Eur reikalavimą turinčių kreditorių, nurodyta 1 064 481,36 Eur kreditorių reikalavimų suma nėra pradelsta. UAB „Vilstata“ nurodytas savo pradelstų įsipareigojimų vertinimo kriterijus yra neteisėtas. Todėl bendrovės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija tikrąją bendrovės turto vertę. Be to, UAB „Vilstata“ neatsiskaito su savo darbuotojais. Todėl yra net ne vienas, o keli įstatyme numatyti pagrindai iškelti jai bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
8. UAB „Vilstata“ 2018 m. vasario 6 d. pateikė naują 2017 m. gruodžio 31 d. sudarytą balansą, kuriame nurodyti jau kiti balansiniai duomenys: per vienerius metus mokėtinus sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai– 877 698 Eur, t. y. palyginus su 2017 m. gruodžio 15 d. balanso duomenimis (1 560 487 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nepagrįstai sumažėjo net 44 proc. Apelianto vertinimu, siekdama išvengti bankroto, UAB „Vilstata“ manipuliuoja balanso duomenimis, teikdama vis kitokį nepagrįstą balansą.
9. UAB „Vilstata” vadovo pateiktuose bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas verslo planas yra deklaratyvus, neatitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų. UAB „Vilstata” teigia, kad sėkmingą restruktūrizavimo vykdymą garantuotų ir sutarčių vykdymas, o būtent, UAB „Vilstata” restruktūrizavimo plano 3.4 punkte nurodyta, kad su UAB „Debris” sudaryta 2017 m. rugpjūčio 29 d. preliminarioji jungtinės veiklos sutartis (toliau – Sutartis) dėl ateityje vykdytinos veiklos – žemės sklype įrengti skaldos gaminimo bei nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelę. Tačiau iš 2018 m. sausio 10 d. Aplinkos apsaugos agentūros atsakymo Nr. (28.5)-A4-298 matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra nėra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar Taršos leidimų bei pavojingų atliekų tvarkymo licencijų UAB „Vilstata“ ir UAB „Debris“. Taigi bendrovės neturi leidimų atliekų perdirbimo (tvarkymo) veiklai, t.y. neturi teisės vykdyti minėtoje sutartyje nurodytą veiklą.
10. UAB „Vilstata“ pateikė kelias su UAB „Mobetos komercijos grupė“ sudarytas sutartis, tačiau UAB „Mobetos komercijos grupė“ vadovė yra UAB „Vilstata“ vadovo V. M. sutuoktinė I. M.. Todėl VSDFV Utenos skyriui kyla pagrįstų abejonių dėl tarp UAB „Mobetos komercijos grupė“ ir UAB „Vilstata“ sudarytų sandorių teisėtumo (CK 6.67 straipsnis).
11. UAB „Vilstata“ pateikė kelias sutartis, sudarytas su UAB „Sventovis“. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-339-278/2018 konstatavo, kad UAB „Sventovis“ yra nemoki. Nors nurodyta teismo nutartis neįsiteisėjo dėl procesinių priežasčių – ieškovui atsisakius ieškinio, VSDFV Utenos skyriui kyla pagrįstų abejonių, kaip ir iš kokių finansinių šaltinių nemoki įmonė UAB „Sventovis“ galės vykdyti su UAB „Vilstata“ sudarytus sandorius.
12. 2018 m. vasario 1 d. UAB „Vilstata“ pateikė VSDFV Utenos skyriui prašymą dėl pritarimo jos restruktūrizavimui ir įmokų sumokėjimo atidėjimo. Prašyme teigiama, kad UAB „Vilstata“ vykdo VĮ IAE eksploatavimo nutraukimo projektą B19-2, o nuo 2018 kovo mėn. iki 2018 m. balandžio privalo atlikti savo darbų dalį ir gauti apmokėjimą už projekto B19-2 atliktus darbus, t.y. gauti 2,5 mln. pajamų. Tačiau pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. darbų pasidalinimą tarp UAB „Vilstata“, UAB „Ekobana“, AB „Eurovia Lietuva“ atsakovė turi atlikti modulių plokščių su bortais, kanalų su grotelėmis ir deformacinių siūlių įrengimo darbus. Šiems darbams atlikti reikia įsigyti armatūros ir kitų statybinių medžiagų už daugiau nei 1 mln. Eur. Iš UAB „Vilstata“ 2017 m. lapkričio 30 d. inventorizacijos akto matyti, kad bendrovė neturi jokios armatūros atsargose. Be to, įrengiant modulių plokštes statybos aikštelėje turi būti apie100 UAB „Vilstata“ darbininkų (armuotojų, betonuotojų ir kt.), o tai reikalauja dar papildomų pinigų. Šiuo metu UAB „Vilstata“ darbuotojų skaičius sumažėjo iki 24. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilstata“ neplanuoja perduoti dalį ar visų darbų subrangovams, naujų darbininkų nesamdo ir nevykdo medžiagų įsigijimo, akivaizdu, kad UAB „Vilstata“ apskritai nevykdys jokių statybos darbų projekte B19-2.
13. Viešųjų pirkimų tarnybos portale „Nepatikimų tiekėjų sąrašas“ pagal VĮIAE reikalavimą UAB „Vilstata“ 2016 m. spalio 21 d. įrašyta kaip nepatikimas tiekėjas, kas apriboja bendrovės galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. UAB „Vilstata“ atstovo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad įmonė nepaisant jos įtraukimo į nurodytą sąrašą galės dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose per kitus tiekėjus, kelia pagrįstų abejonių.
14. UAB „Vilstata“ neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl iš esmės nemokiai UAB „Vilstata“ negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Be to, jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama. UAB „Vilstata“ finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai (tęstinio pobūdžio) ir vis gilėjantys, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įmonės finansinė padėtis tik blogėja, mokumas mažėja, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės. UAB „Vilstata“ eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tuo pačiu kreditoriumi VSDFV Utenos skyriumi, todėl būtina iškelti UAB „Vilstata“ bankroto bylą, nes tik ši priemonė leistų geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir jos kreditorių interesus.
20. UAB „Vilstata“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeista.
21. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Dėl Visagino savivaldybės administracijos piktavališko neatsiskaitymo už atliktus statybos-montavimo darbus UAB „Vilstata“ objektyviai dėl apyvartinių lėšų stokos negalėjo užbaigti darbų su UAB „Ignalinos butų ūkis“ bei VĮ IAE. Taip pat bendrovė patyrė tiesioginius nuostolius, susijusius su masiniu darbuotojų atleidimu (2015 m. metais dirbo 97 darbuotojai, 2016 m. darbuotojų skaičius sumažėjo iki 45). Nors Visagino savivaldybės administracija yra atsiskaičiusi tik už „Gerosios vilties“ mokyklos statybos objekte atliktus darbus (113 005,09 Eur), tačiau nėra padengusi savo nesąžiningais veiksmais bendrovei padarytos žalos. Be to, Visagino savivaldybės administracija skolą yra pervedusi į antstolių depozitines sąskaitas, dėl to UAB „Vilstata“ šiomis lėšomis disponuoti negali. Iš viso antstolių depozitinėse sąskaitose yra saugomos ir nepaskirstytos 120 684,98 Eur bendrovės lėšos. UAB „Vilstata“ yra pareiškusi ieškinį Visagino savivaldybės administracijai dėl 907 444,85 Eur žalos atlyginimo (Nr. e2-347-525/2018).
2. Bendrovė moka einamąsias įmokas VSDFV, iš ieškovo pateiktos ataskaitos (F4) akivaizdu, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. bendrovė atliko tris mokėjimus ieškovui – 6 080 Eur sumai.
3. Į bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukta 477 186 Eur dydžio ilgalaikio materialiojo turto(žemės, pastatų, mašinų, įrengimų, transporto priemonių, kt. įrangos, prietaisų, įrankių ir įrengimų) vertė. UAB „Vilstata“ nuosavybės teise valdo: butą Visagine, Festivalio g. 10-47B, kurio vidutinė rinkos vertė yra 27 804 Eur; garažą Visagine, Energetikų g. 1-75, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 683 Eur; 5,9597 ha žemės sklypą Visagino sav. Drūkšinių k., Elektrinės g., kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 718 Eur, dirbtuves ir kitus inžinierinius statinius Visagino sav. Drūkšinių k., Elektrinės g., kurių vidutinė rinkos vertė yra 382 000 Eur. Minėtas turtas (išskyrus žemės sklypą) antstolių areštuotas ir/arba įregistruota hipoteka bei įkeitimas, užtikrinant ieškovo įsiskolinimo padengimą. Minėtas turtas yra realus, funkcionuojantis, inventorizuotas, įmonė taikė pagreitintą nusidėvėjimą, kurio laikotarpio vidurkis sudaro 4,5 metų. Turtas yra likvidus įmonei tęsiant veiklą, nes naudojamas restruktūrizavimo plane nustatytose programose. Bendrovės finansinį turtą sudaro 290 913 Eur vertės Rusijos kompanijos „Metaltorg“ vertybiniai popieriai, šis turtas yra realus ir likvidus, nes Rusijos kompanijos veikla pelninga ir svarstoma galimybė dėl bendrų projektų realizavimo Baltarusijoje, Ašmenos mieste.
4. Pagal2017 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Vilstata“ gautinos sumos sudaro 1 232 333 Eur. UAB „Vilstata“ debitoriams nėra iškeltų bankroto bylų, įmonės-debitorės yra registruotos Lietuvoje, todėl yra realios galimybės atgauti debitorines skolas. UAB „Vilstata“ skolininkus galima suskirstyti į dvi grupes: skolininkai, neatsiskaitę už atliktus UAB „Vilstata“ darbus, bei skolininkai, kuriems pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo (Visagino savivaldybės administracija – 425 139 Eur, UAB „Užupio statyba“ – 28 376,56 Eur). Tai, kad gautinos sumos yra pagrįstai įtrauktos į UAB „Vilstata“ turto masę, įrodo tai, kad ankstesni debitoriniai įsiskolinimai yra realiai išieškomi. Be to, „Nukem Technologies GmbH“ 109 506,65 Eur skola yra suderinta 2017 m. balandžio 14 d. ir ši suma bus atgauta 2018 m. balandžio mėnesį. Taip pat skolos pripažįstamos ir ginčo nėra su šiais debitoriais: UAB „Sventovis“ (269 700 Eur, bus grąžinta per 2018 metus), UAB „Tengra“ (163 900 Eur, bus grąžinta per 60 kalendorinių dienų), Visagino sporto centras (12 299,70 Eur), UAB „Teledema“ (1 204,93 Eur), UAB „Debris“ (1 000 Eur), UAB „Augantas“ (1 909,64 Eur, skola išieškoma priverstine tvarka).
5. Buvusio UAB „Vilstata“ vadovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai neteisėtų veiksmų. 2015 m. lapkričio 27 d. FNTT specialisto išvadoje nustatyta daugiau kaltų asmenų, kuria remiantis ir yra grindžiami I. K. (I. K.) (paveldėtoja), J. Ž., L. L., L. L. (L. L.) bei kitų debitoriniai įsiskolinimai. L. L. yra pareikštas ieškinys dėl 14 273,36 Eur žalos atlyginimo.
6. UAB „Vilstata“ naudai iš UAB „Užupio statyba“ yra priteista 28 376,56 Eur. Nuostoliai, kuriuos UAB „Vilstata“ patyrė, atlikdama Visagino kultūros centro „Draugystė“ objekte papildomus darbus su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, bet apmokėjimo iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ negavo, nes byloje su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ tapo žinoma, kad už šiuos UAB „Vilstata“ atliktus darbus pinigus gavo būtent UAB „Užupio statyba“. Teismas skolos iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ bendrovei UAB „Vilstata“ nepriteisė, todėl regreso pagrindais bus pareikštas naujas ieškinys UAB „Užupio statyba“30 100 Eur dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
7. 2018 m. sausio 30 d. UAB „Vilstata“ ir UAB „Sventovis“ sudarė susitarimą dėl 2017 m. spalio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 10/10 ir 2017 m. spalio 10 d. laidavimo sutarties Nr. 17/10-10 negaliojimo nuo jų sudarymo momento bei pritaikė restituciją: reikalavimo teisė į „Etore Textiles LP“ grįžo pradiniam kreditoriui (UAB „Sventovis“), o pradinis kreditorius (UAB „Sventovis“) liko skolingas naujajam kreditoriui (UAB „Vilstata“) 269 700 Eur sumą. Taigi „Etore Textiles LP” 2017 m. gruodžio 31 d. nebėra UAB „Vilstata“ debitorius.
8. Balanso straipsnį „Atsargos“ sudaro statybinės medžiagos ir atsargos bei nebaigta statyba. Pagal 9-ojo VAS 4 punktą registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Remiantis šia nuostata statybinės medžiagos ir atsargos bei nebaigta statyba atvaizduojamos grynąja galimo realizavimo verte. Statybinių medžiagų ir atsargų inventorizacija atlikta 2017 m. lapkričio 30 d. būklei, jų vertė sudaro 451 941,63 Eur, o 2017 m. gruodžio 31 d. – 421 799 Eur. Nebaigtos statybos inventorizacija buvo atlikta 2017 m. gruodžio 19 d. būklei ir bendra vertė sudaro 663 996,92 Eur. Nelogiškas ieškovo argumentas, kad 1 332 455 Eur atsargų vertė įrašyta nepagrįstai, kadangi nėra duomenų apie atsargų nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas ilgalaikiam, o ne trumpalaikiam turtui, todėl nusidėvėjimas atsargoms skaičiuotas nebuvo ir negalėjo būti.
9. Nors ieškovas akcentavo, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nepagrįstai sumažėjo net 44 proc., tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad atitinkamai padidėjo po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (2017 m. gruodžio 15 d. – 358 796 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 1 032 222 Eur). Visos mokėtinos sumos sudaro 1 909 920,16 Eur, iš kurių 1 032 222 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Mokėtinų sumų į ilgalaikes perskirstymas atliktas kreditorių, tame tarpe darbuotojų, pareiškimais palaikant restruktūrizavimo procesą. Dauguma prašymų yra su neapibrėžta mokėjimo data, dėl to šios sumos priskirtos prie ilgalaikių įsipareigojimų.
10. Didžiausia mokėtinų sumų skola nėra pradelsta. Už UAB „Vilstata“ restruktūrizavimo procesą balsavo 1 064 481,36 Eur reikalavimą turinčių kreditorių. Kreditoriai, balsavę už restruktūrizavimo procesą, savo skolų nelaiko pradelstomis. Todėl UAB „Vilstata“ nurodyta 593 470,49 Eur pradelsta skolos suma yra teisinga. Taip pat UAB „Vilstata“ yra gavusi iš kreditorių UAB „Mobetos komercijos grupė“ bei UAB „Sventovis“ patvirtinimus dėl finansinės pagalbos suteikimo, t. y. dalies kreditorinio reikalavimo atsisakymo.
11. VSDFV Utenos skyrius siekdamas įrodyti UAB „Vilstata“ verslo plano deklaratyvumą iš esmės remiasi vienu argumentu, t.y. kelia nepagrįstas abejones tik dėl pateiktų sutarčių patikimumo. Pagal bendrovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. preliminariąją jungtinės veiklos sutartį su UAB „Debris”, numatyta žemės sklype įrengti skaldos gaminimo, o taip pat nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelę. Verslo plane numatyti piniginiai srautai apskaičiuoti vien iš skaldos gamybos ir pardavimo, dėl kurio leidimo ar licencijų nereikia. Pavojingų atliekų tvarkymui leidimas ar licencija dėl planuojamos veiklos nėra išduodamas jokiam ūkio subjektui be pačios aikštelės poveikio aplinkai vertinimo. Šis procesas pradėtas jau nuo 2017 m. pavasario, visų reikiamų institucijų leidimai jau yra gauti, tačiau nepagrįstai negaunama leidimo iš VĮ IAE (įtakojant Visagino miesto savivaldybei), bet pajamos iš pavojingų atliekų tvarkymo būtų papildomos prie restruktūrizavimo plano matmenyse numatytų.
12. Ieškovo abejonės dėl tarp UAB „Mobetos komercijos grupės“ ir UAB „Vilstata“ sudarytų sandorių teisėtumo susijusios tik su tuo, jog UAB „Mobetos komercijos grupė“ vadovė yra UAB „Vilstata“ vadovo sutuoktinė. Tačiau VSDFV Utenos skyrius neanalizuoja šio sandorio pagrįstumo ir realumo, bet nurodo tik vieną argumentą, jog įmonių vadovai yra sutuoktiniai.
13. UAB „Sventovis“ yra moki įmonė, aktyviai vykdanti savo veiklą, siekia gauti kuo daugiau pelno, vysto kelių milijonų vertės projektus. 2018 m. sausio9 d. nutartis, kuria UAB „Sventovis“ nepagrįstai iškelta bankroto byla, panaikinta, o byla nutraukta.
14. UAB „Vilstata“ yra vienintelė bendrovė iš visų trijų projektą B19-2 vykdančių jungtinės veiklos partnerių, kuri turi licenciją, suteikiančią teisę vykdyti veiklą jonizuojančios spinduliuotės zonoje ir būtent ši UAB „Vilstata“ turima licencija unikali, nes užtikrina ir suteikia teisę visiems jungtinės veiklos partneriams vykdyti projekto B19-2 darbus. Jeigu UAB „Vilstata“ bus pašalinta iš jungtinės veiklos partnerių sudėties dėl jos bankroto, tai VĮ IAE nutrauks šio projekto rangos sutartį su visais trimis partneriais, nes kiti partneriai neturi tokios licencijos. Tai sukels milijoninę žalą valstybei, darbų užsakovui VĮ IAE bei jungtinės veiklos partneriams, kurie, neįvykdžius projekto, bus įrašyti į Viešųjų pirkimų nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams ir negalės dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose visoje šalyje.
15. Nepaisant UAB „Vilstata“ finansinių sunkumų, bendrovė stengiasi aktyviai vykdyti savo veiklą (2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės pardavimo pajamos siekė 600 105 Eur), laiku ir tinkamai vykdo užsakymus, siekia gauti kuo daugiau pelno, bendradarbiauja su pirkėjais (užsakovais), siekia laiku atsiskaityti su partneriais, moka atlyginimus savo darbuotojams, dengia įsiskolinimus valstybinėms institucijoms, t. y. UAB „Vilstata“ neabejotinai veikia kaip aktyvus rinkos dalyvis, vykdo įsipareigojimus ir jo veikla yra tęstinė.
16. UAB „Vilstata“ galint disponuoti antstolių depozitinėse sąskaitose esančią 120 684,98 Eur suma bei atgavus neginčijamas debitorines skolas, o būtent – 28 376,56 Eur iš UAB „Užupio statyba“ bei 13 648,39 Eur iš UAB „Tekanas“, šių lėšų pakaktų visa apimtimi padengti pirmos eilės (darbuotojų) finansinius reikalavimus dar restruktūrizavimo proceso pradžioje. Tuo tarpu antros eilės (VMI ir VSDFV) kreditorių reikalavimai šiai dienai yra pilnai užtikrinti bendrovės turto įkeitimu. Vien iš projekto B19-2, kurio planuojama UAB „Vilstata“ darbų pradžia 2018 m. balandis-gegužė, o pabaiga – 2018 m. rugpjūtis-rugsėjis, planuojamų gauti 2 596 310,97 Eur lėšų pilnai pakanka padengti antros eilės kreditorių finansinius įsipareigojimus iki 2018 m. rugsėjo. Bendrovė yra numačiusi turto rezervą: 2017 m. gruodžio 31 d. balanse įtraukta 425 139 Eur žalos suma, 2017 m. gruodžio 20 d. UAB „Vilstata“ paduodant ieškinį šie nuostoliai įvertinti netgi 907 444,85 Eur suma, skirtumas tarp šių sumų yra vertintinas kaip papildomas turto rezervas. UAB „Vilstata“ ilgalaikio turto reali vertė 200 tūkst. Eur didesnė nei balanse, o skaldos gamybos ir pardavimo apyvarta 200 tūkst. Eur didesnė. Projekto B19-2 metmenyse numatytas pajamingumas 1,5 mln. Eur, reali apimtis gali būti 4 mln. Eur, grynasis pelningumas apie 400 tūkst. Eur. Taip pat laikotarpio pabaigoje numatomas 500 tūkst. Eur laisvų pinigų likutis, taigi UAB „Vilstata“ numatomas turto rezervas sudaro apie 1,8 mln. Eur. Įvertinus šį turto rezervą, kuris būtų panaudotas tuo atveju, jei restruktūrizavimo plane numatytos priemonės pasiteisintų ne visa apimtimi, akivaizdu, kad UAB „Vilstata“ yra realiai pajėgi jau per aštuonis restruktūrizavimo proceso mėnesius padengti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus ir sėkmingai užbaigti restruktūrizavimo procesą anksčiau nei iki restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų 2021 m. lapkričio mėn.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys J. T., V. G., V. D., G. M., L. K., S. L., S. B., I. Š., G. N., G. S. prašė teismo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Trečiųjų asmenų atsiliepimai iš esmės grindžiami atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis.
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VMI prašė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Vilstata“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus atskirąjį skundą palaiko. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovė nemoka einamų įmokų, t. y. apeliantė teikia mokesčių administratoriui deklaracijas, kuriose deklaruoja mokėtinas sumas, tačiau jų nesumoka. Nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui bendrovė deklaravo ir nesumokėjo: 453 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus (prievolės mokėjimo terminas 2018 m. vasario 15 d.), 298 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2018 metus (prievolės mokėjimo terminas 2018 m. kovo 15 d.), 2 191,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio.
24. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. G. prašė teismo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręst klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti UAB „Vilstata“ bankroto bylą.
25. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi leido bendrovei iš AB Swedbank ir AB Luminor Bank esančių sąskaitų mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ir joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, naudojant 20 920,82 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms iš visų sąskaitų. Pagal 2015 m. sausio 30 d. darbo sutarties Nr. 2277 tarp UAB „Vilstata“ ir V. G. 3 punktą bendrovė įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui fiksuotą 553 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir kintamąją dalį. 2015 m. liepos 1 d. darbo sutartis papildyta, pavedant V. G. papildomas vertėjo pareigas, paskiriant 100 Eur mėnesinę algą. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. kovo 21 d. UAB „Vilstata“ atliktų mokėjimų suma, susijusių su darbo užmokesčiu, sudaro 500 Eur, iš kurių 2018 m. sausio 22 d. 400 Eur mokėjimas atliktas iš lėšų, kurias antstoliai išieškojo iš UAB „Vilstata“ debitorių, o 100 Eur mokėjimas atliktas iš asmeninės bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo I. Š. sąskaitos. Akivaizdu, kad UAB „Vilstata“ nepajėgi savalaikiai ir visa apimtimi mokėti bent vieno mėnesio einamąją įmoką, susijusią su darbo užmokesčiu. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl bendrovės vykdomos veiklos efektyvumo ir restruktūrizavimo perspektyvos.
2. Pagal VSDFV skelbiamus duomenis, darbuotojų skaičius bendrovėje nuolat mažėja. Statybos bendrovėje esantys darbuotojai, tai ne tik darbininkai, bet ir administracijos darbuotojai, kurie nesusiję su tiesioginiu statybos darbų vykdymu. Todėl atsakovės akcentuojamam projektui B19-2 vykdyti būtina samdyti papildomus darbininkus, tuo tarpu bendrovė nepajėgi savalaikiai mokėti darbo užmokestį. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrovės direktoriaus teiginius, kad jos finansinė partnerė projekte B19-2 AB „Eurovia Lietuva“ finansuos bendrovės armatūros ir betono už 1,6 mln. Eur įsigijimą.
26. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Tekanas“ nurodė, kad sutinka su VSDFV Utenos skyriaus atskiruoju skundu, jame išdėstytais argumentais bei prašymais ir prašo teismo tenkinti VSDFV Utenos skyriaus atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
27. 2018 m. balandžio 4 d. trečiasis asmuo V. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo:
1. 2018 m. kovo 26 d. buvo nutraukta 2015 m. sausio 30 d. darbo sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „Vilstata“. Visas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, UAB „Vilstata“ privalėjo išmokėti darbuotojui pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau minėtos išmokos nėra išmokėtos. Su darbo santykiais susijusi bendrovės skola V. G. sudaro 6 771,10 Eur.
2. V. G. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 26 d. ėjo UAB „Vilstata“ komercijos skyriaus vadybininko pareigas, tačiau jis neturi duomenų apie bendrovės vykdytą darbininkų atranką projektui B19-2. Tuo tarpu UAB „Vilstata“, siekdama sėkmingai pradėti statybos darbus šiame projekte balandžio mėn., turėjo iš anksto įdarbinti ir pateikti darbininkų anketas bei kitus privalomus dokumentus VĮ IAE, kad bendrovės darbininkams būtų suteikta teisė be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto aikštelę ir būtų atliktas darbininkų patikrinimas. Tačiau iš bendrovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad UAB „Vilstata“ neketina įdarbinti darbininkus iki bendrovei atitekusių statybos darbų pradžios.
3. 2018 m. kovo 21 d. AB „Eurovia Lietuva“ raštu, priešingai nei teigia atsakovė, AB „Eurovia Lietuva“ neįsipareigojo įgyti medžiagas, būtinas UAB „Vilstata“ statybos darbų daliai vykdyti, o tik svarstys aprūpinimo medžiagomis aplinkybę.
4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino savo 2018 m. sausio 9 d. nutartį, kuria atsakovės debitorė UAB „Sventovis“ buvo iškelta bankroto byla, ir civilinę bylą nutraukė. Tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2VP-1874-617/2017 ir 2VP-1876-617/2017 UAB „Sventovis“ direktoriui I. Š. paskyrė pinigines baudas. Civilinėje byloje Nr. 2VP-1874-617/2017 piniginė bauda buvo paskirta už tai, kad UAB „Sventovis“, žinodama apie piniginių lėšų areštus kredito įstaigų sąskaitose bei bendrovės kasoje, raštišku reikalavimu nurodė UAB „Ekobana“ apmokėjimus pagal jai UAB „Sventovis“ išrašytas sąskaitas apmokėti į UAB „Mobetos komercijos grupė“ sąskaitą. Tokiu būdu UAB „Sventovis“ išvengė jai priklausančių areštuotų lėšų, esančius pas trečiuosius asmenis, nurašymo. Civilinėje byloje Nr. 2VP-1876-617/2017 nustatyta, kad UAB „Sventovis“ direktorius antstolei pateikė melagingą informaciją dėl UAB „Ekobana“ pervedamų lėšų į trečiųjų asmenų sąskaitą, sąmoningai paslėpė skolininkei priklausančias pinigines lėšas, nes šias lėšas pervedus į UAB „Sventovis“ sąskaitą, jos būtų nurašytos ir paskirstos išieškotojams. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės debitorės mokumo.
5. Mirus UAB „Vilstata“ buvusiam vadovui O. K., UAB „Vilstata“ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo galimybę pareikšti reikalavimus paveldėtojai I. K. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė reikalavimo nepareiškė, todėl I. K. negali būti laikoma UAB „Vilstata“ debitore. Be to, pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-116-212/2018, iš UAB „Vilstata“ I. K. priteista 6 875,23  Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 234 Eur žyminio mokesčio ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. VšĮ CPO LT 2018 m. balandžio 4 d. atsakydama į trečiojo asmens V. G. paklausimą dėl UAB „Vilstata“ dalyvavimo elektroniniame įrankyje „Elektroninių pirkimų centras“ nurodė, kad dėl UAB „Vilstata“ įsiskolinimo VSDFV, VšĮ CPO sustabdė bendrovės dalyvavimą elektroninio įrankio „Elektroninių pirkimų centras“ užsakymuose. Nurodytos aplinkybės trečiajam asmeniui kelia abejonių dėl bendrovės galimybių dalyvauti ne tik elektroniniame įrankyje „Elektroninių pirkimų centras“, bet ir kituose VšĮ CPO LT kataloguose ir viešuosiuose pirkimuose.
28. Atsakovė UAB „Vilstata“ 2018 m. balandžio 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė:
1. Nepaisant UAB „Vilstata“ turimų finansinių sunkumų, bendrovė moka einamąsias įmokas: 2018 m. balandžio 4 d. bendrovė padengė 5 509 Eur 2018 m. sausio –vasario mėn. įmokas VSDFV, tuo tarpu prievolės už kovo mėn. mokėjimo terminas dar nesuėjo. Taip pat UAB „Vilstata“ sumokėjo 3 076 Eur VMI (2 950 Eur GPM, 126 Eur žemės mokestį).
2. V. G., ėjęs UAB“ Vilstata“ komercijos skyriaus vadybininko pareigas, neturi jokios informacijos bei kompetencijos vertinti bendrovės pasirengimą projektui B19-2, nes visą projekto vykdymo aktualią informaciją ir duomenis turi kiti už šio projekto vykdymą atsakingi darbuotojai (projekto vadovas G. M. ir darbų vadovas V. D.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
30. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla ir pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui UAB „Vilstata“ 2018 m. kovo 5 d. VSD Fondų lėšų finansinę ataskaitą F4, kuria grindžia atsakovės nemokumą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei papildomais rašytiniais paaiškinimais UAB „Vilstata“ pateikė 2018 m. kovo 21 d. AB „Eurovia Lietuva“ raštą, kuriuo įrodinėjamas projekto B19-2 realus vykdymas, bei 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymus dėl skolų dalies padengimo VSDFV Utenos skyriui bei VMI. Trečiasis asmuo V. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei rašytinais paaiškinimais pateikė teismui 2015 m. sausio 30 d. darbo sutartį, sudarytą su atsakove, kuri nutraukta 2016 m. kovo 26 d., sąskaitos išrašą, 2018 m. kovo 27 d. paklausimą ir 2018 m. balandžio 4 d. VšĮ CPO atsakymą į trečiojo asmens paklausimą dėl UAB „Vilstata“ dalyvavimo elektroniniame įrankyje „Elektroninių pirkimų centras“, kuriais grindžia atsakovės nemokumą.
32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, ieškovo, trečiojo asmens bei atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
33. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
34. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patiria didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuoja kaip verslo subjektas, išsaugomos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gauna pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turi didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
35. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). 
36. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos įsipareigojimai kreditoriams nėra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės bei įvertinęs UAB „Vilstata“ parengto restruktūrizavimo plano metmenis, iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Ieškovas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, ginčija atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turimo turto vertę, kreditorinių ir debitorinių skolų dydį, abejoja bendrovės restruktūrizavimo plane išdėstytų priemonių realiu įgyvendinimu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ieškovas teigia, kad UAB „Vilstata“ yra nemoki ir bendrovei keltina bankroto byla.
38. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
39. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Dėl UAB „Vilstata“ (ne)mokumo

40. Paskutinio pirmosios instancijos teismui pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Vilstata“ priklausančio turto vertė yra 3 096 855 Eur, ilgalaikis turtas sudaro – 768 099 Eur (materialus turtas – 477 186 Eur, finansinis turtas – 290 913 Eur), trumpalaikis turtas – 2 328 756 Eur (atsargos 1 085 796 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 232 333 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 10 628 Eur). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad UAB „Vilstata“ nuosavybės teise priklauso 27 804 Eur vertės butas (adresas Festivalio g. 10-47B, Visaginas), 1 683 Eur vertės negyvenamoji patalpa – garažas (adresas Energetikų g.1-75, Visaginas), 5,9597 ha ploto žemės sklypas (adresas Elektrėnų g. 11, Drūkšinių k., Visagino sav.), kurio vertė 8 718 Eur, pastatas – dirbtuvės 116 000 Eur vertės bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai 266 000 Eur vertės (adresas Elektrėnų g. 11, Drūkšinių k., Visagino sav.). Visas nurodytas atsakovei priklausantis turtas yra areštuotas, taip pat daliai nekilnojamojo turto (butui, dirbtuvėms) yra pritaikyta hipoteka. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše esantys duomenys patvirtina, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 25 transporto priemonės, tačiau 19 iš jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Nurodytos aplinkybės bei atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. inventorizuoto ilgalaikio turto likučių sąrašas, kuriame atsakovė nurodė tiek minėtą nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą (automobilius, darbo įrankius ir priemones, įrenginius, kompiuterius, telefonus ir kt.), iš esmės pagrindžia bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto materialaus turto vertę (477 186 Eur). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad 290 913 Eur bendrovės finansinis turtas, tai Rusijos kompanijos „Metaltorg“ vertybiniai popieriai. Atsakovės į bylą pateiktoje 2018 m. vasario 5 d. apskaitos įmonės UAB „Apostat“ pažymoje dėl UAB „Vilstata“ 2017 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) ir dėl pakeitimų nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nurodyta, jog UAB „Vilstata“ ilgalaikiame finansiniame turte apskaitomas pelningai veikiančios Rusijos įmonės „Metaltorg“ akcijų paketas, kurios finansinės ataskaitos už 2016 m. gautos 2017 m rugpjūčio 5 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Vilstata“ ilgalaikis turtas sudaro iš viso 768 099 Eur.
41. Atskirajame skunde ieškovas bei atsiliepime į jį trečiasis asmuo UAB „Tekanas“ kvestionuoja UAB „Vilstata“ turimų atsargų vertę ir teigia, kad ji yra nepagrįsta. Minėta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma bendrovės turimų atsargų vertė yra 1 085 796 Eur. Bendrovė nurodytų atsargų  vertę grindžia 2017 m. gruodžio 31 d. atsargų likučių sąrašu, pagal kurį atsargų vertė 2017 m. gruodžio 31 d. yra 421 799 Eur, bei 2017 m. gruodžio 29 d. nebaigtos statybos likučių sąrašu, pagal kurį nebaigtos statybos vertė yra 663 997 Eur. Nors ieškovas atskirajame skunde teismui tvirtina, kad objektyvių duomenų apie bendrovės turimas atsargas, statybines medžiagas, t. y. atsargų žiniaraščius, bendrovė nepateikė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. atsargų likučių sąrašas yra pakankamas UAB „Vilstata“ turimoms atsargoms pagrįsti. Sąraše nurodytos turimos atsargos, jų kiekiai bei įsigijimo kaina. Vienok, priešingai yra vertinamas UAB „Vilstata“ į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 29 d. nebaigtos statybos pagal inventorizacijos duomenis 2017 m. gruodžio 29 dienai likučių sąrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1070 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 24 punkte nurodyta, jog ataskaitiniais metais inventorizavimo apraše nurodoma atliktų darbų apimtis ir sudaromi atskiri inventorizavimo aprašai pagal statomą arba montuojamą turtą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė nebaigtų ilgalaikio materialiojo turto statybos darbų inventorizavimo aprašo ir/ar atskirų inventorizavimo aprašų, sudarytų atskirai kiekvienam statybos objektui, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl aptariamame atsakovės nebaigtų statybos likučių sąraše nurodytų atliktų darbų apimties. Kaip teisingai nurodė apeliantas, nebaigta statyba – tai atlikti, bet dar užsakovui neperduoti darbai, už kuriuos dar neišrašytos sąskaitos. Tačiau iš atsakovės pateiktame sąraše nurodytų pastabų yra akivaizdu, kad dėl dalies nebaigtos statybos objektų apmokėjimo yra kilęs ginčas, todėl vienareikšmiškai tvirtinti dėl nebaigtų statybų nurodytos vertės – 663 997 Eur dydžio, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendrovės atsargų vertė sudaro ne daugiau 421 799 Eur.
42. Apeliantas teigia, kad UAB „Vilstata“ pateikė klaidingus duomenis apie savo debitorius. 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 232 333 Eur, kurios iš esmės atitinka 2017 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše nurodytus debitorinius įsiskolinimus – 1 232 333,30 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Viena didžiausių atsakovės debitorių yra Visagino savivaldybės administracija, kurios nurodomas įsiskolinimas bendrovei yra 425 139 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-347-252/2018 pagal UAB „Vilstata“ ieškinį Visagino savivaldybės administracijai dėl 907 444,85 Eur žalos atlyginimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškino, kad 425 139 Eur žalos suma, t. y. debitorinė skola – tai 46,85 proc. nuo UAB „Vilstata“ ieškinio sumos, atsižvelgus į ieškinio pobūdį, įrodymų vertinimo sudėtingumą, kaip galimas ieškinio patenkinimo variantas. Taigi, atsakovė 425 139 Eur Visagino savivaldybės administracijos įsiskolinimą iš esmės grindžia pareikštu ieškiniu, o tiksliau, atsakovės nuomone dėl tikėtinai tenkintinos pareikštų ieškinio reikalavimų dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo suma ar jos dalis savaime negali būti laikoma bendrovės debitorine skola, kadangi nėra aiškus teisme nagrinėjamos bylos rezultatas.
43. Taip pat debitorių sąraše yra nurodomas ir kitas Visagino savivaldybės įsiskolinimas bendrovei – 33 528,38 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-259-252/2017, patenkino dalį UAB „Vilstata“ ieškinio reikalavimo ir priteisė bendrovei iš Visagino savivaldybės administracijos 24 774,05 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 1 722,21 Eur delspinigių bei 8,14 proc., taip pat 520 Eur žyminio mokesčio. Šią minėtu sprendimu priteistą sumą UAB „Vilstata“ laiko Visagino savivaldybės debitorine skola. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, 2017 m. liepos 31 d. jis apskųstas apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į iš Visagino savivaldybės administracijos priteistos skolos pobūdį bei kilmę (2014 m. liepos 9 d. Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „Vilstata“ sudarė pagrindinę sutartį Nr. CPO40363 dėl statinio rekonstrukcijos darbų atlikimo), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė pagrįstai šią sumą laiko savo debitorine skola.
44. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos patvirtino ir atsakovė, matyti, kad Visagino savivaldybės administracija pagal 2017 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017, kuriuo UAB „Vilstata“ ieškinio dalis patenkinta ir iš Visagino savivaldybės administracijos priteista 114 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanos, 1647,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, į antstolių depozitinę sąskaitą pervedė 126 014,92 Eur, kurių dalis 7 534,43 Eur buvo pervesta tiesiogiai VSDFV. Iš byloje esančio depozitinės sąskaitos išrašo nustatyta, kad antstolių S. O. G., L. J., S. K., A. M. depozitinėse sąskaitose šio metu yra saugomos ir nepaskirstytos 120 684,98 Eur UAB „Vilstata“ lėšos, kurias bendrovė pagrįstai įtraukė į per vienerius metus gautinų sumų sąrašą.
45. Atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį taip pat kvestionuojama UAB „Sventovis“ 269 700 Eur debitorinė skola bendrovei. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-339-278/2018, Panevėžio apygardos teismas UAB „Sventovis“ iškėlė bankroto bylą. Nors apeliantas ir tretieji asmenys akcentuoja minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje padarytą išvadą dėl UAB „Sventovis“ nemokumo, tačiau 2018 m. sausio 16 d. nutartimi buvo panaikinta 2018 m. sausio 9 d. nutartis bei civilinė byla Nr. eB2-339-278/2018 nutraukta. 2018 m. sausio 9 d. nutartyje nustatyta, kad UAB „Sventovis“ padengė ieškovui M. B. turėtą įsiskolinimą. Taip pat Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog kitų asmenų pareiškimų atsakovei iškelti bankroto bylą nebuvo gauta. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės 269 700 Eur debitorinę skolą iš UAB „Sventovis“.
46. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 22 d. „Nukem Technologies GmbH“ atsakymo į 2018 m. sausio 16 d. raštą dėl informacijos apie debitorinę skolą pateikimo Nr. (8.1)R3-1520 nustatyta, jog „Nukem Technologies GmbH“, iš vienos pusės kaip užsakovas, bei UAB „Vilstata“, iš kitos pusės kaip rangovas, buvo sudariusios sutartis, pagal kurias „Nukem Technologies GmbH“ bendrovei mokėtinų lėšų likutis sudaro 103 560,07 Eur. Šių lėšų mokėjimo terminas yra ne ankstesnis negu 2018 m. balandžio 19 d., iki sueis pranešimų apie atsiradusius darbų defektus laikotarpis. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilstata“ debitorių sąraše „Nukem Technologies GmbH“ nurodyta 109 506,65 Eur debitorinė skola, t. y. skirtumas tarp atsakovės nurodyto ir „Nukem Technologies GmbH“ patvirtinto debitorinio įsiskolinimo bendrovei sudaro 5 946,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl nurodyto „Nukem Technologies GmbH“ debitorinio įsiskolinimo nebuvimo kaip nepagrįstus. Iš minėto 2018 m. sausio 22 d. rašto akivaizdu, kad „Nukem Technologies GmbH“ pripažįsta skolą bendrovei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilstata“ atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovė nesutinka su „Nukem Technologies GmbH“ nurodyto debitorinio įsiskolinimo dydžiu, teismas laiko, kad „Nukem Technologies GmbH“ skola bendrovei yra 103 560,07 Eur, t. y.
47. 2017 m. liepos 26 d. tarp UAB „Vilstata“ ir UAB „Užupio statyba“ buvo sudaryta taikos sutartis, kurią 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-716-545/2018). Taikos sutarties 1.1 punkte UAB „Užupio statyba“ įsipareigojo sumokėti bendrovei 28 101,56 Eur skolą ir 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 28 376,56 Eur. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad bendrovė pagrįstai laiko UAB „Užupio statyba“ savo debitore. Tačiau iš byloje esančio ieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (vykdomosios bylos Nr. 0116/16/00139) matyti, kad iš UAB „Užupio statyba“ išieškota 5 684,23 Eur suma. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad UAB „Užupio statyba“ skola bendrovei sudaro 22 692,33 Eur (28 376,56 Eur–5 684,23 Eur).
48. 2017 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše atsakovė kaip savo debitorius nurodė I. K. (20 273,40 Eur skola), L. L. (14 273,36 Eur skola), UAB „Tekanas“ (13 130,06 Eur skola), J. Ž. (J. Ž.) (8 099,51 Eur skola), UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (5 712,23 Eur skola). Visi nurodyti debitoriniai įsiskolinimai yra grindžiami UAB „Vilstata“ pareikštais civiliniais ieškiniais (ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas L. L. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisme, civilinės bylos Nr. e2-485-758/2018; ieškinys dėl skolos ir netesybų pareikštas UAB „Tekanas“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, civilinės bylos Nr. e2-6308-894/2018) arba ruošiamais civiliniais ieškiniais (I. K., J. Ž., UAB „Visagino tiekimas ir statyba“). Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad I. K., J. Ž., UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ bendrovė ieškinių nepareiškė, nėra priimta jokių sprendimų dėl nurodytų skolų bendrovei priteisimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad nurodyti įsiskolinimai nepagrįstai laikomi debitorinėmis skolomis ir įtraukti į UAB „Vilstata“ debitorių sąrašą. Nutarties 42 punkte minėta, kad ieškinio reikalavimo suma ar jos dalis savaime negali būti laikoma bendrovės debitorine skola. Juo labiau į bendrovės debitorių sąrašus negali būti įtraukiami fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, kuriems bendrovė ketina reikšti ieškinio reikalavimus dėl žalos ar skolos priteisimo. Tokie debitoriniai įsiskolinimai realiai nėra egzistuojantys. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad 61 488,56 Eur (20 273,40 Eur+14 273,36 Eur+13 130,06 Eur+8 099,51 Eur+5 712,23) suma nepagrįstai įtraukta į bendrovės debitorinių skolų sąrašą.
49. Analogiškai vertintini bendrovės nurodomi UAB „Ovdija“ (451,55 Eur skola) bei VĮ IAE (508,26 Eur skola) debitoriniai įsiskolinimai bendrovei. 2017 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše nurodyta, kad dėl paminėtų skolų vyksta ginčai (derybos), jokių kitų duomenų, pagrindžiančių šių skolų realumą, atsakovė nepateikė. Remiantis šios nutarties 42 ir 48 punktuose padarytomis išvadomis dėl debitorinių skolų realumo, teismas nelaiko nurodytų sumų bendrovės debitorinėmis skolomis.
50. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes (nutarties 42-49 punktai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės debitoriniai įsiskolinimai neatitinka UAB „Vilstata“ balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos ir mažintini iki 733 115,70 Eur (1 232 333,30 Eur–425 139 Eur–
    5 946,58 Eur–5 684,23 Eur–61 488,56 Eur–508,26 Eur–451,55 Eur). Remdamasis nutarties 40-49 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad UAB „Vilstata“ turtas sudaro 1 933 641,70 Eur (768 099 Eur (ilgalaikis turtas: materialusis ir finansinis) + 421 799 Eur (atsargos) + 733 115,70 Eur (per vienerius metus gautinos sumos) + 10 628 Eur (pinigai ir pinigų ekvivalentai)).
51. Minėta, kad sprendžiant dėl bendrovės mokumo yra būtina nustatyti jos pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydį. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilstata“ kreditorių sąrašo duomenimis, bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 1 909 920,16 Eur. Ši suma atitinka 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą mokėtinų sumų bei kitų įsipareigojimų dydį. Atsakovė tvirtina, kad bendrovės pradelsta skolos suma yra 593 470,49 Eur. Šią sumą UAB „Vilstata“ grindė ta aplinkybe, kad už bendrovės restruktūrizavimo procesą balsavo reikalavimo teisę į 1 064 481,36 Eur sumą turinčių kreditorių, o kreditoriai, balsavę už restruktūrizavimo procesą, savo skolų nelaiko pradelstomis, todėl UAB „Vilstata“ nurodyta 593 470,49 Eur yra teisinga. Iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad dalis kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodytų kreditorių patvirtino, jog bendrovės skolų jiems nelaiko pradelstomis (UAB „Zarasų automobilių keliai“ (31 034,78 Eur skola), UAB „Sventovis“ (350 449,76 Eur skola), UAB „Mobetos komercijos grupė“ (434 435,69 Eur skola), UAB „Evsis“ (442,63 Eur skola), UAB „Verus Auditus“ (1 500 Eur skola), UAB „Svertas“ (15 051,57 Eur skola), UAB „Apostat“ (1 436 Eur skola), J. T. (8 057,65 Eur skola nurodyta 2018 m. sausio 31 d. patvirtinime dėl nepradelsto įsiskolinimo, kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta 457,88 Eur skola), A. N. (6 274,72 Eur skola nurodyta 2018 m. sausio 11 d. patvirtinime dėl nepradelsto įsiskolinimo, kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta 367,92 Eur skola), I. M. (41 622,34 Eur skola nurodyta 2018 m. sausio 31 d. patvirtinime dėl nepradelsto įsiskolinimo, kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta 37 412,79 Eur skola), V. M. (109 032,33 Eur skola nurodyta 2018 m. sausio 31 d. patvirtinime dėl nepradelsto įsiskolinimo, kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta 81 146,15 Eur skola), I. Š. (5 134,44 Eur skola nurodyta 2018 m. sausio 31 d. patvirtinime dėl nepradelsto įsiskolinimo, kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta 3 984,81 Eur skola).Viešai prieinamais duomenimis bendrovės skola VSDFV Utenos skyriui 2018 m. balandžio 4 d. buvo 146 585,21 Eur, skola VMI 2018 m. balandžio 5 d. buvo 79 907,51 Eur. Nors trečiasis asmuo V. G. pateiktuose atsiliepimuose teigė, kad bendrovė jam skolinga 6 771,10 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų, išskyrus darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą bei sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad bendrovė 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. kovo 8 d. pervedė trečiajam asmeniui 500 Eur darbo užmokesčio, kuriais remiantis galima būtų nustatyti įsiskolinimo realumą bei dydį, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į sumažėjusius bendrovės įsiskolinimus VSDFV Utenos skyriui ir VMI, bendrovės kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 1 908 521,73 Eur. Pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma yra 950 801,75 Eur (1 908 521,73 Eur–434 435,69 Eur–350 449,76 Eur–81 146,15 Eur–37 412,79 Eur–31 034,78 Eur–15 051,57 Eur–3 984,81 Eur–1 500 Eur–1 436 Eur–457,88 Eur–442,63 Eur–367,92 Eur). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad UAB „Vilstata“ negali būti laikoma nemokia, nes pradelsti bendrovės įsipareigojimai (950 801,75 Eur) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto (1 933 641,70 Eur) vertės.
52. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilstata“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad bendrovės veikla pelninga (grynasis pelnas – 116 001 Eur). Į bylą pateiktos sutartys – 2012 m. lapkričio 2 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Betono bazė“ 8 metų laikotarpiui, 2016 m. liepos 20 d. Žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Debris“ 5 metų laikotarpiui, 2017 m. rugsėjo 22 d. Trupinto betono pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su AB „Eurovia Lietuva“, pagal kurią UAB „Vilstata“ įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. tiekti trupintą betoną, 2017 m. rugpjūčio 29 d. Preliminarioji jungtinės veiklos sutartis su UAB „Debris“ dėl skaldos gaminimo bei nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės įrengimo bei eksploatavimo‚ 2017 m. birželio 22 d. Rangos sutartis, sudaryta su VĮ IAE dėl IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie kapinyno bei esamos IAE infrastruktūros(projektas B19-2), 2017 m. rugsėjo 7 d. Pagrindinė sutartis, sudaryta su Visagino sporto centru dėl statybos darbų, 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Statybos rangos sutartys, sudarytos su UAB „Mobetos komercijos grupė“, 2017 m. rugsėjo 29 d. Statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Sventovis“, – patvirtina, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė turi 18 darbuotojų. Bendrovė mažina įsiskolinimus, tai patvirtina 2018 m. balandžio 5 d. atsakovės pateikti 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad bendrovė VSDFV Utenos skyriui sumokėjo 5 509 Eur skolos bei 3 076 Eur skolos dalį VMI.
53. Minėta, kad už bendrovės restruktūrizavimo procesą balsavo reikalavimo teisę į 1 064 481,36 Eur sumą turinčių kreditorių (56,10 proc.), ką patvirtina byloje esantis 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Vilstata“ kreditorių susirinkimo protokolas (aptariamame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 1 641 031,37 Eur). Atsakovė teigia, kad kreditoriai, balsavę už restruktūrizavimo procesą, savo skolų nelaiko pradelstomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors dalies bendrovės kreditorių balsavimo susirinkime už restruktūrizavimo bylos iškėlimą faktas savaime, be atskiro konkretaus kreditoriaus pareiškimo, nereiškia pagrindo įsiskolinimą tokiems kreditoriams vertinti kaip nepradelstą, tačiau tai teikia pagrindą išvadai, jog ir daugiau kreditorių yra linkę daryti atsakovei nuolaidų, atidėti skolų sumokėjimo terminus, palaikyti įmonės restruktūrizavimo tikslą.
54. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas būtent reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti veiklą vykdančiąbendrovę yra socialiai reikšmingesnis už siekį tokią bendrovę likviduoti.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

55. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
56. Apelianto ir trečiųjų asmenų UAB „Tekanas“ bei V. G. nuomone, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie realias galimybes atkurti bendrovės mokumą, restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės deklaratyvios, bendrovė yra nepajėgi įvykdyti įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis dėl lėšų ir/ar darbuotojų trūkumo. Tačiau į bylą pateikti VĮ IAE 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. ĮS-4370 „Dėl sutarties įsigaliojimo“ bei 2018 m. sausio 24 d. VĮ IAE atsakymas Nr. ĮS-439 į paklausimą patvirtina, kad 2017 m. birželio 22 d. Rangos sutartis sudaryta su VĮ IAE dėl projekto B19-2 yra įsigaliojusi (reikiami užtikrinimai yra gauti) bei pradėta vykdyti. Nors Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino, kad ji nėra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar Taršos bei pavojingų atliekų tvarkymo licencijų UAB „Vilstata“ ir UAB „Debris“, tačiau iš į bylą pateiktos2017 m. balandžio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūros išvados Nr. (28.5)-A4-4051 dėl UAB „Debris“ planuojamos ūkinės veiklos pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo Visagino aikštelėje poveikio aplinkai vertinimo yra nustatyta, kad UAB „Debris“ Visagino aikštelei poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Nurodyta aplinkybė įrodo minėtos 2017 m. rugpjūčio 29 d. Preliminariosios jungtinės veiklos sutarties dėl skaldos gaminimo bei nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės įrengimo bei eksploatavimo realumą. Kita vertus, minėta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas, juose pateikiamas tik preliminarus įmonės verslo planas. Apeliantas bei tretieji asmenys nepagrįstai UAB „Vilstata“ restruktūrizavimo metmenis vertina pagal restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus, todėl daro neteisingą išvadą, kad pateikti metmenys yra deklaratyvūs, o nurodytos priemonės nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Be to, pagal ĮRĮ įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo modelį bendrovės kreditorių pritarimas įmonės restruktūrizacijos metmenims nereikalingas, jame nurodytos preliminarios priemonės detalizuojamos restruktūrizavimo plane, kuriam ir reikalingas įmonės kreditorių pritarimas (ĮRĮ 12, 14 straipsniai). Be to, vien tai, kad rengiant ir teikiant metmenis nebuvo pateikti visi įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
57. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo būtų iš esmės pažeisti.
58. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti.
59. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas