Civilinė byla Nr. 2S-1218-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06901-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bendraieškių A. K. ir N. G.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal bendraieškių A. K. ir N. G.-K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Bendraieškiai A. K. ir N. G.-K. (toliau – bendraieškiai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) prijungti prie ieškinio visas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltas civilines bylas pagal bendraieškių ieškinius dėl jų teisių ir laisvių pažeidimo, kuriuose pateikti įrodymai, įgaliojimai bei procesiniai dokumentai; 2) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėti ir priimti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11839-936/2021 bendraieškių ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas nurodė, jog bendraieškiai kvestionuoja Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo, įsiteisėjusį 2010 m. gruodžio 28 d. Teismas pažymėjo, jog iš pateikto ieškinio nėra aiškus bendraieškių tikslas; nesuformuluoti reikalavimai; nenurodomas joks bendraieškių teisių gynimo būdas, todėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikytinas. Teismo vertinimu, tokiu atveju nėra galimybių išskirti konkrečių procesinio dokumento trūkumų, kuriuos bendraieškiams pašalinus, galėtų būti iškelta civilinė byla.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Bendraieškiai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11839-936/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bendraieškių teisę į ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Ieškinyje pateikti argumentai, grindžiami materialinės teisės normomis, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai ir yra priimtas remiantis ne įstatymu, o subjektyvia teisėjos nuomone, prieštaraujančia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punktui. Bendraieškiai reikalauja, kad teismas pripažintų, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.3 straipsnio 1 dalies reikalavimai, konstitucinės teisės ir laisvės, padaryta materialinė ir neturtinė žala.

4.2.                      Bendraieškiai ieškiniu neprašo peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ir priimti naujo sprendimo, tačiau pateikia materialinės teisės normomis grįstus įrodymus, kad teismai šioje byloje priimdami procesinius sprendimus peržengė įstatymu suteiktų įgaliojimų ribas. Dėl jų prieštaravimo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punktui, teismo sprendimai, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliučiai negaliojantys.

4.3.                      Teismai, atsisakydami priimti bendraieškių ieškinį, nepagrįstai vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, negalima teisme pareikšti iš naujo tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ieškinys grindžiamas CK 6.272 straipsnio 2-4 dalimis, kurį, remiantis CPK 26, 29 straipsniais, privalo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

6.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

7.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendraieškių ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti bendraieškių ieškinį buvimo, šioje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

8.       Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K. priteisė iš atsakovės L. P. (C.) ieškovei AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5 844,09 Lt žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 844,09 Lt sumą nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 47,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3P-559/2011 atsisakyta priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Kasacinis teismas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir įvertinęs skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus bei jų pagrindu padarytas išvadas, konstatavo, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas; kasaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su elektros energijos apskaitos skaitiklio perkėlimu ir jo būkle, tačiau nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kokių esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, padarė bylą nagrinėję teismai (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9.       Bendraieškiai atskirajame skunde teigia, kad neprašo peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ir priimti naujo sprendimo, ieškinį grįsdami CK 6.272 straipsnio 2-4 dalimis.

10.       CK 6.272 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

11.       Nagrinėjamu atveju bendraieškiai pareikštu ieškiniu nenurodę, kokios konkrečiai jų konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos, kuo pasireiškę teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai, kokia ir kokio dydžio žala dėl jų padaryta (CK 6.246-6.250 straipsniai) iš esmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdami Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 peržiūrėjimo, nustatant, kad priimtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo pažeistos jų konstitucinės teisės ir laisvės.

12.       Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3P-559/2011, spręsdamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. K. (ieškovo) kasacinio skundo priėmimo klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, nurodęs, kad nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kokių esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, padarė bylą nagrinėję teismai. Tokiu atveju laikytina, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus, tinkamai taikę teisės normas.

13.       Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

14.       Nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 peržiūrėtas instancine tvarka ir įsiteisėjęs. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančia informacija, bendraieškiai pasinaudoję teise paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K.. Konkrečiu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2433-301/2014 ieškovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K., nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui; Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1667-264/2014 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2433-301/2014 palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-457-571/2015 bendraieškių prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K., nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas bendraieškiams; Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-820-390/2015 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-457-571/2015 palikta nepakeista; Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1098-374/2015, įsiteisėjusia 2015 m. vasario 12 d., bendraieškių 2015 m. vasario 3 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K. paliktas nenagrinėtas; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2274-570/2015 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal bendraieškių 2015 m. balandžio 9 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K.; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5846-301/2015 atsisakyta atnaujinti procesą pagal bendraieškių 2015 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (C.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., N. G.-K.; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-656-259/2016 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-5846-301/2015 palikta nepakeista.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes, kad: 1) ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, bendraieškiams ne tik aiškiai nenurodžius ieškinio dalyko, bet ir jo pagrindą sudarančių aplinkybių, kurios būtų patvirtintos kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais; 2) kvestionuojama teismų procesinių sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, atitiktis teisės normoms, siekiant pakartotinio faktų nustatymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11839-936/2021 palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė