Civilinė byla Nr. 2-1659-464/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atrasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3433-866/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atrasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Mortaga“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Magnum“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Atrasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), prašydama priteisti solidariai iš atsakovių BUAB ,,Magnum“ ir UAB ,,Mortaga“ 42 626,05 Eur skolą, 724,83 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė BUAB ,,Magnum“ 2017-06-28 sutartyje dėl įsipareigojimų įvykdymo patvirtino savo skolą ieškovei pagal 2015-07-24 statybos rangos ir 2017-06-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o 2018-03-05 šalys pasirašė ir skolų suderinimo aktą, pagal kurio sąlygas atsakovė 41 862,22 Eur skolą turėjo grąžinti iki 2018-03-31. Atsakovė UAB ,,Mortaga“ 2017-06-28 sutartimi laidavo už atsakovės BUAB ,,Magnum“ tinkamą prievolių įvykdymą. Iki sutartimi numatyto termino atsakovė BUAB ,,Magnum“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, į raginimus atsiskaityti nereagavo, todėl prašo šį įsiskolinimą priteisti solidariai iš skolininkės ir laiduotojos.
3. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, leidžiant iš turto atsiskaityti tik su ieškove. Ieškovės teigimu, ieškinys yra pagrįstas, o grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtina abiejų atsakovių sunki turtinė padėtis.
4. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į šio teismo 2018-04-19 nutartimi atsakovei BUAB ,,Magnum“ iškeltą bankroto bylą, savo 2018-06-20 nutartimi (b. l. 49-50) ieškovės UAB ,,Atrasa“ ieškinį priėmė ir perdavė jį nagrinėti prie BUAB ,,Magnum“ bankroto bylos Nr. B2-3433-866/2018.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-20 nutartimi (b. l. 51-52) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog gali būti siekiama sumažinti BUAB ,,Magnum“ kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus ar mažinama jos turto masė. Ieškovės pateikti duomenys apie kitos atsakovės UAB ,,Mortaga“ turtinę padėtį (www.creditinfo.lt informacija, VĮ ,,Registrų centras“ duomenys) taip pat nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
6. Ieškovė UAB ,,Atrasa“ 2018-06-28 pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59-64), prašydama panaikinti 2018-06-20 nutartį ir jos prašymą patenkinti. Atskirajame skunde nurodė, kad jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjęs teismas pasisakė dėl tokių argumentų, kurie nebuvo išdėstyti ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl mano, kad teismas, nagrinėdamas šį klausimą, vadovavosi kito kreditoriaus (UAB ,,Unipresta“) kitoje byloje tai pačiai atsakovei nurodytais argumentais, skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodęs ir tai, kad yra atmetamas UAB ,,Unipresta“ prašymas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-19 nutartimi (b. l. 96-97) 2018-06-20 nutartį pasinaikino, tačiau nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė savo atskirajame skunde, 2018-06-20 teismo nutartis nebuvo priimta į bylą neįtrauktų asmenų atžvilgiu. Tiek įžanginėje, tiek motyvuojamoje dalyse buvo sprendžiamas būtent ieškovės UAB ,,Atrasa“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, įvardijant ieškovu kitą juridinį asmenį, padarytas aiškus rašymo apsirikimas. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisingam išnagrinėjimui šiuo konkrečiu atveju reikalinga išklausyti ir atsakovių poziciją, todėl nustatė atsakovėms BUAB ,,Magnum“ ir UAB ,,Mortaga 3 darbo dienų terminą atsiliepimams į prašymą pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-27 nutartimi (b. l. 109-111) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei BUAB „Magnum“, kuriai yra iškelta bankroto byla. Tačiau net ir nustačius tam pagrindą tokiems subjektams pritaikytos laikinosios apsaugos priemones pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą galiotų tik iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į įmonių bankroto procedūrų paskirtį ir tikslus, bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, kad dėl inicijuotos bankroto bylos nesumažėtų bendrovės turimo turto masė ir nepablogėtų jos finansinės galimybės maksimaliai patenkinti visų kreditorių reikalavimus iš šio turto, nesuteikiant nei vienam kreditoriui pranašumo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė BUAB ,,Magnum“ ketina imtis veiksmų turtui sumažinti, todėl jos atžvilgiu pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatė.
10. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB ,,Mortaga“ atžvilgiu yra grindžiamas jai, kaip ir atsakovei BUAB ,,Magnum“, didele ieškinio reikalavimo suma, taip pat aplinkybėmis, kad ši bendrovė turi tik vieną darbuotoją ir jai jau yra taikyti areštai kitiems reikalavimams užtikrinti. Iš atsakovės UAB ,,Mortaga“ su atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų (2018-06-30 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, turto vertinimo pažymos) teismas padarė išvadą, kad šios bendrovės finansinė padėtis yra stabili, o pareikšto ieškinio suma, darbuotojų mažėjimas ar taikyti turtiniai ribojimai kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB ,,Atrasa“ atskirajame skunde (b. l. 115-118) prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 ir 2018-07-27 nutartis panaikinti, jos prašymą patenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms BUAB ,,Magnum“ ir UAB ,,Mortaga. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad laiduotojos, atsakovės UAB ,,Mortaga“, nesąžiningumas neįrodytas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo nutarta areštuoti didelės vertės šios bendrovės turtą, o atsakovė, teikdama atsiliepimą, nuslėpė svarbias bylai aplinkybes, kad didžioji jos turto dalis yra areštuota.
11.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad abiejų atsakovių turtinė padėtis yra sunki. Atsakovei BUAB ,,Magnum“ yra iškelta bankroto byla, ji neturi darbuotojų, skola socialinio draudimo fondui siekia 2 827,21 Eur, jos turtui taikomo arešto mastas siekia 151 155,44 Eur. Atsakovės UAB ,,Mortaga“ sunkią turtinę padėtį patvirtina faktas, kad ji turi tik vieną darbuotoją, turto arešto mastas siekia 1 020 954,14 Eur.
11.3. Kitose civilinėse bylose solidariųjų atsakovių atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pagrindas taikyti turto areštą konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1610-577/2018, 2018-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1060-794/2018). Laiduotojos UAB ,,Mortaga“ turtą 2017-12-05 yra areštavusi Valstybinės mokesčių inspekcija, Vilniaus apygardos prokuratūra, taip pat jos turtui yra įregistruotos sutartinės hipotekos, o teismuose pareikšta ir daugiau ieškinių. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ir laiduotoja turi finansinių sunkumų, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Atsakovė UAB ,,Mortaga“ atsiliepime (b. l. 126-130) prašo ieškovės UAB ,,Atrasa“ atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
12.1. Atsakovė turi pakankamai lėšų ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsiskaityti su ja ir nėra jokios nei realios, nei hipotetinės grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
12.2. Ieškovės teiginiai, kad atitinkamus finansinius rodiklius pasiekiančios įmonės turtinė padėti yra sunki, dėl ko ji neva nebus pajėgi atsiskaityti su ieškove, yra visiškai nepagrįsti. Juo labiau kad tokių deklaratyvių atskirajame skunde išdėstytų teiginių negali patvirtinti jokie ieškovės teismui pateikti duomenys ir / ar kiti rašytiniai įrodymai.
12.3. Vieno kreditoriaus interesų užtikrinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų absoliučiai paralyžiuoti bendrovės veiklos, užkirsti kelią vykdyti visus įsipareigojimus, ko šiuo atveju nepagrįstai siekia ieškovė.
12.4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones kiekvienu atveju privalo vertinti individualias bylos aplinkybes, atsižvelgti į byloje esančius duomenis ir tik tada spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo, o ne remtis kitose bylose priimtais teismų sprendimais, kur neabejotinai gali skirtis (ir skiriasi) tiek faktinė ginčo situacija, tiek ir atsakovės finansinės galimybės, atsižvelgiant į tos bylos nagrinėjimo metu buvusią jos finansinę padėtį bei konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Apeliantė UAB ,,Atrasa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ ,,Registrų centras“ turto arešto aktų registro išrašą. Atsakovė UAB ,,Mortaga“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei 2018-08-20 ir 2018-08-23 pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018-06-30 balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą, antstolio R. V. patvarkymą, 2018-07-13 pranešiną apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, VĮ ,,Registrų centras“ turto arešto akto registro išrašą.
14. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šios šalies pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia.
15. Atsakovė, viena vertus, atitinkamą prašymą priimti naujus įrodymus pateikė, kita vertus, ji taip pat nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar. Šie dokumentai, kaip matyti iš jų parengimo datos, jau egzistavo pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, taigi galėjo būti pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018-07-19 nutartimi buvo suteikęs atsakovėms galimybę pateikti atsiliepimus į apeliantės prašymą, o tuo pačiu pateikti ir visus, jų manymų, nagrinėjamam klausimui aktualius įrodymus. Todėl ir šie pavėluotai atsakovės pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami.
16. Apeliantė savo atskirajame skunde taip pat įvardija argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 priimta nutartimi, prašydama panaikinti dar ir šią teismo nutartį. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas jos atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2018-08-02 nutartimi (b. l. 125) priėmė atskirąjį skundą tik toje dalyje, kurioje apeliantė ginčija 2018-07-27 nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, o atskirojo skundo dalį dėl teismo 2018-07-19 nutarties priimti atsisakė bei nurodė, kad tokio pobūdžio nutarties apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta ir ši nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1–2 p.). Apeliantė atsisakymo priimti jos skundo dalį atskiruoju skundu neginčijo ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartis įsiteisėjo.
17. Kadangi byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-07-27 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo (b. l. 158), apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 nutartimi, nepasisako ir jų nevertina (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius ieškovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygą ir kartu aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti realią riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš šių sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė UAB ,,Atrasa“ atskirajame skunde grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo motyvuojamas ir toks jos prašymas, t. y. su atsakovėms didele ieškinio reikalavimo suma, atsižvelgiant į sunkią jų finansinę padėtį ir vienos iš atsakovių bankrotą bei anksčiau kitose bylose jau pritaikytas joms tokio pobūdžio priemones.
20. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės pozicija, kad vien faktas, jog vienai iš atsakovių yra iškelta bankroto byla, patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir todėl turėjo būti teismo vertinamas kaip savaime pakankamas laikinosioms apsaugos priemonės pritaikyti. Lietuvos teismų praktikoje grėsmė teismo sprendimo įvykdymui siejama ne su atsakovo mokumu ar jo nemokumu, o su jo elgesiu – galimu turto nuslėpimu, perleidimu, apsunkinimu kitomis prievolėmis. Jau yra pasisakyta ir tuo aspektu, kad įmonei iškėlus bankroto bylą ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą / pinigines lėšas iššvaistyti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197/2014).
21. Pažymėtina, kad toks aiškinimas nulemtas ir specialaus teisės akto nuostatų bei jame įtvirtinto bankroto administratoriaus vaidmens – šis gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šio įstatymo nustatyta tvarka bankrutuojančios įmonės turtą bei pinigines lėšas valdo, naudoja ir juo disponuoja būtent administratorius, o šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Vadinasi, nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo negali perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, nei nustatyta šiame specialiame įstatyme (ĮBĮ). Apeliantė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės BUAB ,,Magnum“ galimą turto švaistymą, netinkamą paskirto bankroto administratoriaus pareigų atlikimą, neteikia. Todėl jos argumentai, susiję su atsakovės darbuotojų skaičiumi ir skola biudžetui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
22. Atskirojo skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir antrajai atsakovei (UAB ,,Mortaga“). Ir šios atsakovės atžvilgiu prašymas buvo grindžiamas ieškinio sumos dydžiu ir galimai sunkia atsakovės finansine padėtimi, tvirtinama, kad jai priklausantis turtas yra įkeistas arba areštuotas kitų asmenų naudai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio kriterijų, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teisminė praktika, kuria kitokią savo poziciją dėl įvardintų kriterijų reikšmingumo grindžia apeliantė, jau yra modifikuota (pakitusi).
23. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, nes tai nebūtų suderinama su laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio ir prevencinio procesinio instituto, paskirtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
24. Asmens turto areštas, kuris taikomas iki teisme kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nėra skirtas nei skolininko turto paieškai, nei šio turto sukaupimui, kad vėliau iš šio turto (ar šio turto sąskaita) būtų galima iš karto atsiskaityti su tokius suvaržymus prašiusiu taikyti kreditoriumi. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje, taikant laikinąsias apsaugos priemones kaip garantiją, kad teismo sprendimas bus įvykdytas, nėra reikalavimo, kad teismo sprendimas privalo būti įvykdytas iš karto. Vykdymo procedūros yra reglamentuotos įstatymu, o kreditorius neturi teisės reikalauti kitokios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos, nei nustatyta įstatyme.
25. Taigi aplinkybė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovės UAB ,,Mortaga“ nesąžiningumą motyvuoja tuo, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikytas turto areštas. Kitokių abiejų atsakovių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais, neįvardijo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste asmens nesąžiningumo teisės aktai nepreziumuoja, todėl jų taikymas galimas tik tuomet, kai tokių priemonių imtis prašantis asmuo, kuriam ir tenka realios grėsmės sprendimo įvykdymui įrodinėjimo pareiga, pateikia duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir ar jis yra susijęs su nagrinėjamu šalių ginču, apeliantė į bylą nepateikė. Nepateikė taip pat ir tokios informacijos, kad atsakovės bando (ar bandys) nuslėpti arba perleisti savo turtą tretiesiems asmenins ir tokiu būdu apsunkinti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią galinčią sukelti grėsmę apeliantės turtiniams interesams sąlygą neįrodyta.
27. Pasisakant dėl tokių apeliantės argumentų, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir tai, kad kitose civilinėse bylose atsakovių atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio institutas, o kitose bylose teismo (ar kitų institucijų) priimtos teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios. Todėl ir šie apeliantės teiginiai patys savaime nelemia išvados apie apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar atsakovių nesąžiningumą.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sąlyga, kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė