Civilinė byla Nr. 2-697-476/2013

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00244-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.3.; 45.6.; 116.1

S P R E N D I M A S  

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

2013 m. rugsėjo 25 d.

Raseiniai 

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovui F. W.,

atsakovei A. S., jos atstovui advokatui A. J.,

atsakovei I. R.,

trečiajam asmeniui T. R.,

vertėjai R. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S. - W. ir F. W. ieškinį atsakovams A. S., I. R., tretieji asmenys T. R., V. G. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo ir

n    u    s   t   a   t   ė :

Ieškovai prašė pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi jie nupirko, o I. R. jiems pardavė žemės sklypą unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu - gyvenamuoju namu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu-garažu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu-daržine unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone; pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, registro numeris S-1919, sudarytą tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato - garažo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone pardavimo nuo jos sudarymo momento; priteisti iš I. R. 20000,00 eurų žalos atlyginimo, t.y. 69000,00 litų, kiekvienam po lygiai, t.y. po 34500,00 litų; priteisti bylinėjimosi išlaidas: E. S. 1200,00 litų advokato pagalbai už ieškinio ir procesinių dokumentų suruošimą teismui, F. W. žyminį mokestį.

Atsakovės A. S. ir I. R. su ieškiniu nesutiko.

Trečiasis asmuo T. R. su ieškiniu nesutiko.

Ieškovas F. W. paaiškino, kad jis su žmona 2004-09-06 nusprendė iš I. G. pirkti sodybą (duomenys neskelbtini),. Nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl jie surašė susitarimą. Už sodybą buvo sutarta mokėti 1000,00 eurų. Jie perdavė I. G. pusę sumos – 500 eurų, o kai bus sutvarkyti visi dokumentai įsipareigojo sumokėti likusią pinigų sumą. Po kurio laiko jie sumokėjo ir likusius 500,00 eurų. Jis aptvėrė sodybą tvora, pradėjo remonto darbus, parsivežė baldus. Nuolat sodyboje negyveno, nes turėjo darbų Vokietijoje. Jis bandė susisiekti su I. G. ir ragino sudaryti sutartį pas notarą. Jie buvo atvykę pas notarą, bet dėl jam nežinomų priežasčių, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2008 m. jis sužinojo, kad jo sodyba parduota, o name buvę daiktai dingę. Jis žinojo, kad nekilnojamojo turto pirkimas turi būti sudarytas pas notarą, bet pasitikėjo pardavėja. Sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos aplaidumo. Prašė patenkinti ieškinį.

Atsakovė A. S. paaiškino, kad ji pardavė turėtą žemės sklypą ir norėjo pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Sužinojusi apie (duomenys neskelbtini) parduodamą sodybą, nusprendė ją nusipirkti. Iš pardavėjos I. R. sužinojo, kad anksčiau sodybą buvo ketinęs pirkti kitas asmuo, bet jis kažkur pradingo. Ji apžiūrėjo perkamą sodybą, joje buvo vandentiekis, kanalizacija, name pakankamai tvarkinga. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ji nusipirko 2008-03-19, sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje Kėdainiuose. Prieš sudarant sutartį ji I. R. sumokėjo 35000,00 litų. Būtent sandorio sudarymo dieną jai 3000,00 litų atvežė R. G., nes ji buvo jai paskolinusi pinigus. Sudarant sutartį jokių kliūčių nebuvo, todėl ji buvo įsitikinusi, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įgijo teisėtai. Nupirktoje sodyboje ji negyveno, bet retkarčiais užsukdavo ją prižiūrėti. Po kurio laiko pamatė, kad gyvenamasis namas niokojamas, paverstas landyne.

Atsakovė I. R. paaiškino, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais pardavė A. S.. Už juos pinigų negavo. Šį nekilnojamąjį turtą ji norėjo bet kokia kaina perrašyti kito asmens vardu, nes ketino sau įsigyti būstą. Dėl to ji parašė įgaliojimą A. S. broliui ir leido jam sutvarkyti (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto pardavimą. Patvirtino, kad 2004 m. buvo pasirašiusi susitarimą su F. W. ir E. S. -W. ir gavo pinigus. Notarinėje kontoroje sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad su jais nepavyko susisiekti. Vieną kartą F. W. buvo atvykęs į Kėdainius, bet jie nesusikalbėjo ir sutarties nepavyko sudaryti. Turimas nekilnojamas turtas trukdė jai gauti paskolą, todėl ji nusprendė nekilnojamąjį turtą parduoti.

Trečiasis asmuo T. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvusio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris buvo sudarytas notarinėje kontoroje Kėdainiuose. Už šį turtą jie pinigų negavo.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji turėjo problemų su sveikata ir buvo pasiskolinusi pinigus iš A. S.. Po kurio laiko Audronė paprašė grąžinti skolą, nes ketino pirkti sodybą kaime. Ji pinigus atvežė į Kėdainius tą pačią dieną kai buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.

Liudytoja I. S. parodė, kad A. S. brolis buvo jos sugyventinis. Gyvendama kartu su juo, ji žinojo apie sodybos pirkimą (duomenys neskelbtini). R. už parduotą sodybą pinigų negavo.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai E. S. - W. ir F. W. su I. G. (R.) ir V. G. 2004-09-06 sudarė sutartį (3 tomas, 52 bylos lapas), kuria sutarė pirkti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone už 1000 eurų. Sutartyje sutarta sumokėti 500 eurų iš karto, o likusi dalis, kai bus sutvarkyti visi pirkimo - pardavimo dokumentai. Nurodyta, kad ieškovai sodybą tikrai pirks ir likusią sumą tikrai sumokės. Sutartis pasirašyta, po sutartimi yra prierašas, kad sumokėta 1000 eurų suma, nurodyta, kad namas teisėtai priklauso ieškovams. Šios sutarties sudarymo fakto ir atsiskaitymo fakto šalys neginčija. Iš sudarytos sutarties turinio matyti, kad parduodama sodyba, nurodyta, kad sodyba perkama iš I. G., sutvarkius pirkimo bei pardavimo popierius įsipareigojama sumokėti likusią sumą (500 eurų) bei įsipareigojama pirkti sodybą. Vertinant tikrąją ieškovų valią sudarant sutartį, laikytina, kad ieškovai siekė nuosavybės teise įgyti pastatus ir žemės sklypą esančius Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini). Sudarytoje sutartyje kelis kartus vartojamas žodis sodyba. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas numato dvi žodžio sodyba reikšmes: 1. žemė apie namus su visais trobesiais, 2. vieta, kurioje buvo trobos. Ieškovai ir ieškinyje prašo pripažinti, kad įgijo žemės sklypą, su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais. Jų elgesys (aptvėrė tvorą, pradėjo statyti priestatą) rodo, kad sudarydami sutartį jie siekė įgyti žemės sklypą ir jame esančius pastatus ir kitus statinius. Vertinant atsakovės I. R. (G.) ir V. G. tikrąją valią laikytina, kad jos, sutvarkius paveldėjimo dokumentus, siekė parduoti tik pastatus ir kitus statinius, kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjo. Visas žemės sklypas sudarant sutartį priklausė valstybei, I. R. tik 2007-10-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 15/21 žemės sklypo. Iš pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre numeris (duomenys neskelbtini)(4 tomas, 56-57 bylos lapas) matyti, kad I. R. nuosavybės teisės į 15/21 žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas yra Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2007-10-01 sutartis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2007-10-01 priėmimo perdavimo aktas numeris 73/07-0541.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad  preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. 3 dalyje nurodyta sąlyga, jog preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šio straipsnio 5 dalis numato pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmės – jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. 

Vertinant sudarytą sutartį, matyti, kad sutartis turi tiek pagrindinės, tiek preliminarios sutarties bruožų. Prieraše nurodyta, kad už perkamą sodybą atsiskaityta visiškai, kita vertus ieškovai įsipareigojo sutvarkius visus pirkimo bei pardavimo dokumentus sodybą nusipirkti, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Tarp ieškovų ir atsakovės I. R. (G.) ir V. G. sudaryta rašytinė sutartis, kuri notaro nepatvirtinta, nustatyta tvarka neįregistruota. Svarbu ir tai, kad gyvenamasis namas buvo perduotas ieškovams valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas). Iš pažymų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre (1 tomas, 8-11 bylos lapai) matyti, kad gyvenamasis namas, garažas, daržinė, kiemo statiniai pagal paveldėjimo teisės liudijimą tik nuo 2004-09-23 priklausė I. R., t. y. sudarant sutartį ji nuosavybės teisės į parduodamus pastatus ir kitus statinius neturėjo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal preliminarią sutartį jokie atsiskaitymai ir mokėjimai tarp šalių neatliekami, negalima suabsoliutinti. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys turėjo aiškiai išreikštą valią ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Aiškinant sutartį lingvistiškai, atsižvelgiant į tai, kad sutartį ketinta sudaryti po dokumentų sutvarkymo, sutarties sudarymo formą, laikytina, kad šalys sudarė preliminarią sodybos pirkimo - pardavimo sutartį.

Byloje esantys duomenys rodo, kad tiek ieškovai išvykdami į užsienį, tiek I. R. nesirūpino dokumentų tvarkymu, šalims trūko komunikavimo ir kooperacijos, kas lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, patvirtinta ir įregistruota. Pažymėtina, kad šalių priešpriešinė valia nesuderinta, sandorio šalys skirtingai suvokė sudaromos sutarties turinį, t. y. pirkimo pardavimo sutarties dalyką. Atsižvelgiant į išdėstyta, matyti, kad dėl šalių kaltės per nustatytą terminą pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytos teisinės pasekmės – prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia.

Ieškovų reikalavimas pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi jie nupirko, o I. R. jiems pardavė žemės sklypą unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu-garažu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu-daržine unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Sąžiningo įgijėjo samprata atskleidžiama sistemiškai įvairiose civilinio kodekso normose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. 4.26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningu įgijėju laikomas asmuo, kuris  nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-03-19 I. R. ir T. R. sudarė sutartį, kuria A. S. parduota 15/21 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), garažu unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), daržine unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), už 35000 litų (4 tomas, 55 bylos lapas). Iš notarės G. S. liudijimo matyti, kad šią pirkimo - pardavimo sutartį šalys pasirašė laisva valia, jiems buvo išaiškintos teisinės pasekmės. Dėl atsiskaitymo pagal sutartį šalys pretenzijų viena kitai neturėjo ir savo parašais patvirtino, kad pirkėjas sumokėjo 35000,00 (trisdešimt penkis tūkstančius) litų, o pardavėjai juos gavo prieš šios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą. Sutarties pasirašymo metu šalys nekonfliktavo. I. R. ir T. R. nurodė, kad pinigų už parduotą turtą negavo. Iš byloje esančios kreditavimo sutarties numeris K-1900-2008-91 matyti, kad 2008-09-10 sudarė kreditavimo sutartį, kuria jiems suteiktas 17377,20 eurų kreditas iki 2043-08-31. A. S. nagrinėjant bylą nurodė, kad sumokėjo 35000,00 litų, jokių kliūčių sudarytį sutartį nebuvo.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, kad neįrodyta, jog atsakovė A. S. įgydama nekilnojamąjį turtą elgėsi nesąžiningai. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Sutartis, kurioje nurodyta, kad pirkėja sumokėjo pinigus pardavėjai prieš pasirašant sutartį, patvirtinta notarės. Iš pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre numeris (duomenys neskelbtini)(4 tomas, 56-57 bylos lapas) matyti, kad I. R. buvo įregistruota kaip parduoto nekilnojamojo turto savininkė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 tomas, 14-16 bylos lapai) matyti, kad nuosavybės teisė į 15/21 žemės sklypo ir pastatus bei kitus statinius yra įregistruota A. S. vardu. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad A. S. pinigų už įgytą nekilnojamąjį turtą nemokėjo. Aplinkybė, kad I. R. ir T. R. po turto pardavimo sudarė kreditavimo sutartį neįrodo, kad pinigai už parduotą turtą sumokėti nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas laiko, kad A. S. nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai, įsitikinusi, kad daiktą perka iš teisėtos savininkės ir niekas kitas neturi daugiau teisių į parduodamą daiktą. Duomenų apie jos nesąžiningumą nagrinėjamoje byloje nėra, todėl ji laikytina sąžininga įgijėja. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teisėtas savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nekilnojamasis turtas iš A. S. negali būti išreikalautas. Pažymėtina, kad esamas teisinis reglamentavimas garantuoja ne tik sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą, bet ir civilinės apyvartos stabilumą. Asmenys, sąžiningai įsigyjantys daiktą, turi būti tikri, kad šis daiktas iš jų nebus išreikalautas, nebus pažeidžiamas ir teisėtų lūkesčių reikalavimas – vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, registro numeris S-1919, sudarytą tarp I. R. ir A. S., atmestinas.

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš I. R. 20000,00 eurų žalos atlyginimo, t. y. 69000,00 litų, kiekvienam po lygiai, t.y. po 34500,00 litų. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad atsakovė I. R. atliko neteisėtus veiksmus, nenustatyta jos kaltė ir priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir padarytos žalos, neįrodytas padarytos žalos dydis. Tai reiškia, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovų reikalavimas dėl 20000,00 eurų žalos atlyginimo atmestinas.

Iš ieškovų priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovų priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23, 4.26, 4.96, 6.165, 6.246–6.249, 6.309 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais teismas

n     u      s     p     r    e     n     d   ž   i   a :

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovų E. S. - W., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir F. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Liepų gatvė 9-3, (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios S. J. -, naudai po 1225,00 Lt (tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis litus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovų E. S. - W., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir F. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), , priteisti atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios, naudai po 3125,00 Lt (tris tūkstančius šimtą dvidešimt penkis litus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. S. – W. 97,72 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą įmokant pinigus į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš F. W. 97,72 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą įmokant pinigus į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Irena Narbutienė