Civilinė byla Nr. e2A-601-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03480-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.21; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo pagal ieškovo AB „Telia Lietuva“ (buvusi TEO LT) ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 239,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2013 m. spalio 26 d. sudarė paslaugų rinkinio užsakymą Nr. 30839103, ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ ir interneto „Zebra“ užsakymą Nr. 30839091, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei užsakytas elektroninių ryšių paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu užsakymuose ir taisyklėse nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, tuo pažeisdama užsakymų neatskiriamo priedo – viešai skelbiamų  paslaugų teikimo taisyklių 8.1 punktą ir 2005 m. gruodžio 23 d. Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. IV-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 50 punktą. Atsakovei pažeidus įsipareigojimus, tarp šalių sudarytas užsakymas buvo nutrauktas 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškovo iniciatyva.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji gyvena Ukrainoje ir yra I. S. įpėdinė ir turto paveldėtoja. Sudarydama su ieškovu  sutartį, su ieškovo atstovu sutarė, kad sutartis pradės veikti tik jai atvykus į Lietuvą ar paskambinus, todėl ji ir sutiko pasirašyti sutartį savo vardu.  Pasirašiusi sutartį, ji 2013 m. spalio 27 d. ji išvyko į Ukrainą ir ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, o nuo 2014 m. balandžio 17 d. buvo atjungtas elektros tiekimas. 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės L. P. 239,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,90 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų, 2013 m. spalio 26 d. atsakovė pateikė ieškovui viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų užsakymą Nr. Nr. 30839103 ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ ir/arba  interneto „Zebra“ užsakymą Nr. 30839091. Abiejuose užsakymuose  nurodyta pageidaujama paslaugų teikimo pradžia – 2013 m. spalio 28 d. Užsakymai pasirašyti atsakovės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog apie tai, kad šalys būtų sutarę dėl kitos paslaugų teikimo pradžios datos, byloje duomenų nėra. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovės teiginys, kad buvo sutarta dėl kitos  paslaugų teikimo pradžios datos, neįrodytas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir perduoti Trakų rajono apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Su ieškovo atstovu buvo sutarta, kad pasirašyti užsakymai bus aktyvuoti tik apeliantei paskambinus ar atvykus į Lietuvos Respubliką.
2. Užsakyme Nr. 3083991 nėra apeliantės parašo, kad susipažino su taisyklėmis.
3. Užsakyme Nr. 3083991 yra nurodyta, kad nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. suteikiamas laikinas šešių mėnesių atjungimas.
4. Apeliantė ieškovo paslaugomis nesinaudojo nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas pažymi, jog ieškinyje reiškiamus reikalavimus grindė tarp ieškovo ir atsakovės 2013 m. spalio 26 d. sudarytu viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų užsakymu Nr. 30839103 ir 2013 m. spalio 26 d. sudarytu televizijos „Interaktyvioji GALA“ arba/ ir „Zebra“ interneto užsakymu Nr. 30839091. Pasirašydama šiuos užsakymus atsakovė patvirtino, jog yra susipažinusi su užsakymų pateikimo dieną galiojančiomis TEO LT, AB (dabar AB „Telia Lietuva“) interneto svetainėje, klientų aptarnavimo centruose ir kituose klientų informavimo vietose viešai skelbiamomis užsakomų pagrindinių ir papildomų paslaugų teikimo sutarties, užsakymų ir taisyklių nuostatomis. Atsakovės apeliaciniame skunde minimas užsakymas Nr. 3083991 tarp ginčo šalių niekada nebuvo sudarytas ir iš jo Ieškovė niekada nekildino jokių reikalavimų Atsakovei. Šiuo atveju Atsakovė siekia suklaidinti teismą, jog nepasirašė po vienu iš užsakymų ir nebuvo supažindinta su taisyklėmis, tačiau byloje esantys faktiniai įrodymai absoliučiai paneigia Atsakovės teiginius.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas 6 mėnesių laikotarpiui, kuomet atsakovė buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (ir kurį ji pati buvo patvirtinusi užsakymų 6.6. punktuose), neskaičiavo jokių mokesčių už atsakovei neteikiamas (laikinai atjungtas) paslaugas, o kas mėnesį tik priskaičiuodavo po 0.72 Eur (2,49 Lt) už interneto įrangos nuomą, kuri atsakovei buvo perduota užsakymų pasirašymo dieną ir kuri visą laiką buvo atsakovės žinioje. Šiuos ieškovo teiginius patvirtina ir su ieškiniu pateikta skolos apskaičiavimo lentelė (Ieškinio priedas Nr. 3), kurioje pateikiamas detalus atsakovės skolos didėjimo grafikas, kuris įrodo, jog atsakovės buvimo Ukrainos Respublikoje metu, ieškovas neapmokestino atsakovės už jai teikiamas paslaugas, o teikti sutartas elektroninių ryšių paslaugas ir skaičiuoti faktinius mėnesinius mokėjimus už jas pradėjo tik po užsakymų 6.6. punkte nurodytos datos (2014 m. balandžio 28 d.) įsigaliojimo, kurią pati atsakovė prašė nustatyti sudarydama užsakymus su ieškovu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl sutarčių sąlygų aiškinimo ir sutarčių šalių teisių bei pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo apeliantei suteikti fiksuoto telefono ryšio, interneto ir interaktyvios televizijos paslaugas, o apeliantė šių sutarčių pagrindais įsipareigojo ieškovui už suteiktas paslaugas sumokėti. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog tarp šalių buvo sutarta, kad dėl būtinumo išvykti į Ukrainą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. ieškovo paslaugomis nesinaudos, todėl tarp šalių buvo sutarta, jog nustatomas šašių mėnesių atjungimo terminas, ir paslaugos bus pradėtos teikti nuo 2014 m. balandžio 28 d. Apeliantės pagrindinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentas yra tai, jog skola buvo priteista nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ji Ukrainoje buvo žymiai ilgiau nei iki 2014 m. balandžio 28 d., todėl ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti mokesčių už teikiamas paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš byloje esančių Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties Nr. 30839103 (b. l. 35) ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ arba / ir „Zebra“ interneto paslaugų sutarties Nr. 30839091 (b. l. 36) matyti, kad šiose sutartyse apeliantė buvo paslaugų gavėja, todėl buvo įsipareigojusi ieškovui mokėti už suteiktas paslaugas. Sutarčių 5.6 punktuose šalys sutarė, jog apeliantei suteikiamas laikinas paslaugų atjungimas laikotarpių nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., todėl šiuo laikotarpiu apeliantė neturėjo pareigos mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad dėl ilgesnio paslaugų atjungimo šalys nebuvo susitarusios, byloje tokių duomenų nėra, todėl laikytina, jog apeliantė turėjo pareigą mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas po 2014 m. balandžio 28 d. Byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad apeliantė būtų sumokėjusi ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl jai buvo susidaręs 239,11 Eur įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantė pažeidė iš sutarčių kylančią prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovui iš apeliantės 239,11 Eur skolą priteisė pagrįstai.

Pasisakant dėl apeliantės argumento, jog ji ir po 2014 m. balandžio 28 d. neturėjo pareigos mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, pažymėtina, jog tarp šalių tokio susitarimo nebuvo, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė savo elgesiu pažeidė CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi pati nepasirūpino iš anksto, kad ieškovas žinotų apie tai, kad apeliantė nesinaudos ieškovo teikiamomis paslaugomis. CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nesilaikė bendradarbiavimo tarp šalių reikalavimo, neinformavo ieškovo apie tai, kad Lietuvos Respublikoje nebus ilgiau, todėl pažeidė bendradarbiavimo principą. Atsižvelgiant į tai, paminėtina, kad apeliantė negali remtis ta aplinkybe prieš ieškovą, kurios ieškovui nebuvo pranešusi, nors apie tokią aplinkybę pati jau žinojo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nepagrįstai apeliantai skaičiavo skolą už suteiktas paslaugas. Apeliantė nesielgė taip, kaip elgtųsi bonus pater familias, t. y. elgėsi neprotingai ir nerūpestingai, jos elgesys įtakojo tai, kad jai buvo pradėtos teikti paslaugos ir susidarė įsiskolinimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalis sako, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš byloje pateikto ieškovo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo matyti, jog pagal 2012-03-01 sudarytą teisinių paslaugų sutartį, TEO LT, AB atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimas įvertintas 363,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą suma. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 108,90Eur teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su ieškinio parengimu, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą prašoma priteisti 363,00Eur suma nagrinėjamoje byloje pripažintina per didelė, ji mažintina iki 108,90Eur sumos.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės L. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Telia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121215434, naudai 108,90 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai, devyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                             Rita Kisielienė