Administracinė byla Nr. eP-34-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02463-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. A. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-173-815/2023 pagal pareiškėjos E. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja E. A. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-(7-64/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 68-24 (toliau – ir Sprendimas), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. FR0682-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas).

2.       Pareiškėja skunde nurodė:

2.1.                      Iš pakartotinio patikrinimo metu gautų dokumentų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pateiktos informacijos yra nustatyta, jog pareiškėja kontroliavo Bahamose įsteigtą įmonę Opensky Management Ltd (toliau – ir Įmonė), kurios tikroji naudos gavėja buvo pareiškėja. FNTT pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėja disponavo Įmonės lėšomis, kurias naudojo asmeninių paskolų iš Šveicarijos banko užtikrinimui, investicijoms, pervedimams į asmeninę sąskaitą bei suteikti paskolą Grademank Limited. Visi pinigai, kurie buvo grąžinti 2010 m. ir 2013 m., gauti Įmonės, yra pareiškėjos, t. y. Įmonės tikrosios naudos gavėjos, pajamos.

2.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, jog ji disponavo Įmonės lėšomis, vedė pinigines lėšas iš Įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Pareiškėja nurodė, kad nors ginčo dėl pajamų šaltinio, kaip patvirtino pareiškėjos pateikti ir FNTT surinkti įrodymai, neliko, yra padaryta nepagrįsta Komisijos sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodyta išvada, jog pareiškėjos 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos yra vertinamos kaip iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos.

2.3.                      Pareiškėja niekada nekeitė savo pozicijos dėl pajamų šaltinio, o savo paaiškinimus kontrolės procedūrų metu ir vėliau ginčo metu ne keitė, o pildė. Tai buvo daroma dėl objektyvių priežasčių, nes dokumentus praėjus daugiau kaip 10 metų yra sudėtinga gauti, įmonės yra likviduotos, o banko sąskaitos uždarytos. Pakartotinio patikrinimo metu iš FNTT surinktų dokumentų buvo nustatytas pajamų šaltinis, todėl tai tik patvirtino, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo įrodyta, jog mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai finansinių galimybių suteikti paskolą ir kad mokesčių mokėtojos pajamų šaltinis yra Įmonės pajamos, kurios buvo gautos iš Conmile Limited pardavus 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijų.

2.4.                      Mokesčių administratorius ir Komisija ginčo metu neteisingai aiškino bei nustatė pajamų apmokestinimo momentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, 13,5 mln. Eur Įmonės 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m. Įmonė buvo vienintelis pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkas, kuri 2008 m. paskirstė savo vieninteliam akcininkui Įmonei tarpinius dividendus, iš viso 19 390 098 Eur. Byloje yra pateiktas 2008 m. Įmonės sprendimas, kuriuo buvo paskirstyti tarpiniai dividendai pareiškėjai.

2.5.                      Pareiškėja turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą Grademank Limited. Pakartotinio patikrinimo metu nenustatyta, kad ji turėjo daugiau išlaidų negu gavo pajamų, todėl, nors byloje yra ginčijamas Grademank Limited paskolos realumas, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas pajamų šaltinis ir pajamų kilmė, tai nekeičia pajamų gavimo momento ir paskolos Grademank Limited suteikimo faktas neturi reikšmės. Prie skundo pridėtas schematiškai atvaizduotas pinigų judėjimas, kuriame nuosekliai atvaizduota įvykių seka ir nurodytos operacijos bei byloje esantys tai pagrindžiantys dokumentai, iš kurių yra akivaizdu, kad Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG paskolos buvo realios, paskoloms suteikti buvo panaudotos lėšos iš vaistinių tinklo pardavimo, kurias pareiškėja paskolino Grademank Limited ir kurios pareiškėjai buvo grąžintos.

2.6.                      Komisija sprendime nepagrįstai nurodė, jog vienas iš šiame ginče aptariamos sukurtos dirbtinių sandorių schemos tikslų buvo nukelti pareiškėjos pajamų gavimo momentą laikotarpiui, kada mokesčių administratorius dėl suėjusio mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino nebeturėtų galimybės patikrinti ir įvertinti gautų pajamų pobūdžio. Pareiškėjos teigimu, Komisijos išvada yra nelogiška, nes paskola buvo suteikta 2008 m., pradėta grąžinti 2009 m., o senaties terminas yra 5 metai.

2.7.                      Komisija neteisingai aiškino realinės sutarties esmę, paskola gali būti suteikta ne tik pavedimu – šiuo atveju tarp šalių pinigų perdavimas įvyko, pareiškėja suteikė paskolą užskaitos būdu Grademank Limited suteikiant teisę disponuoti jai Įmonės sąskaitoje priklausančiais pinigais. Pinigų perdavimas negali būti suprantamas vien tik kaip pinigų pervedimas fiziškai iš vienos sąskaitos į kitą, paskolos suteikimą pagrindė visuma įrodymų. Oficialiai gautame FNTT atsakyme yra tiksliai patvirtinamos visos ginčo aplinkybės dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai nesirėmė jame pateiktais faktais. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius atsisakymą vertinti Hamervate Limited paaiškinimą grindė subjektyviu vertinimu, kuris nėra paremtas jokiais tai pagrindžiančiais motyvais. Komisija taip pat šio paaiškinimo nevertino, tačiau nenurodė ir jokių motyvų, kodėl šis įrodymas ir jame nurodytos aplinkybės, patvirtinančios paskolos suteikimo aplinkybes, nėra vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Tai, kad pareiškėjos gautos sumos yra paskolos grąžinimas patvirtino ir Grademank Limited 2010 m. finansinė atskaitomybė, o kad paskola buvo grąžinta, patvirtino 2011 m. Grademank Limited audituota finansinė atskaitomybė. Visi pareiškėjos iki šio pakartotinio patikrinimo duoti paaiškinimai ir kitos aplinkybės, kurios yra nustatytos iš FNTT dokumentų bei kitų byloje esančių įrodymų, neprieštaravo vieni kitiems, o tik patvirtino, kad paskola buvo suteikta ir ji buvo grąžinta. Pateikti išrašai ir Swiss Green Venture Capital finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, kad į pareiškėjos Lietuvoje esančias banko sąskaitas pervesta 9 412 211,62 Eur suma iš Šveicarijos Konfederacijos yra Swiss Green Venture Capital AG grąžinta paskolos suma, kuri buvo pervesta į pareiškėjos Šveicarijoje atidarytas asmenines sąskaitas, o vėliau pareiškėjos persivesta į Lietuvoje esančias asmenines banko sąskaitas. Visi šie dokumentai, įskaitant finansines atskaitomybes ir banko pavedimus, atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ir autentiškumu.

2.8.                      Ginčo dalis, kuria yra įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, yra pasibaigęs, pakartotinis patikrinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra nepagrįstas, nes šios aplinkybės jau buvo ir galėjo būti žinomos, mokesčių administratorius nepateikė argumentų dėl šių aplinkybių, Komisija nepagrįstai neigė savo sprendimo teisinę galią. Komisija iš esmės neteisingai aiškino res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo reikšmę šio ginčo kontekste, todėl sprendime nurodytos išvados yra neteisingos ir nesuderinamos su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika.

2.9.                      Gauta informacija iš FNTT nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo metu bei kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.3 punkto prasme. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, kurias mokesčių administratorius nustatė išnagrinėjus iš FNTT gautą informaciją, patvirtino aplinkybes ir išvadas, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, todėl šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams.

2.10.                      Nors LVAT pavedė mokesčių administratoriui atlikti pateiktų dokumentų autentiškumą, mokesčių administratorius nesiėmė jokių veiksmų savo iniciatyva rinkti / tikrinti informaciją, kurią LVAT sprendimu būtent ir pavesta patikrinti grąžinus skundą nagrinėti iš naujo. Ginčo metu teikė teismui ir daugiau įrodymų, kurių autentiškumą LVAT nurodymu mokesčių administratorius turėjo patikrinti, tačiau įrodymai nebuvo rinkti, apsiribota tik iš FNTT gauta medžiaga, patikrinimo akte akcentuojant tik mokesčių administratoriui naudingas aplinkybes.

2.11.                      Pareiškėja teikė savo užsienio bankuose esančių sąskaitų išrašus pirminio patikrinimo metu bei mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratorius galėjo jau tada pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir šią informaciją įvertinti. Pareiškėja ragino mokesčių administratorių kreiptis į Šveicariją, kad būtų patvirtintos pareiškėjos nurodomos aplinkybės. Mokesčių administratorius galėjo ir turėjo galimybę gauti visą informaciją apie pareiškėjos pajamas dėl
2010–2013 m. pirmojo patikrinimo metu, esminė informacija jam buvo pateikta pačios pareiškėjos mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratoriaus nurodyti motyvai dėl pakartotinio patikrinimo teisėtumo yra nepagrįsti.

2.12.                      Pagal VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 68-31 pakartotinis mokestinis patikrinimas galėjo būti atliekamas tik ta dalimi, dėl kurios LVAR po pirminio patikrinimo grąžino skundą nagrinėti VMI iš naujo, t. y. tik dėl iš Šveicarijos įmonių ir bankų pervestos 9 412 211,62 Eur sumos bei dalyje dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto GPM atskaitymo nuo gautų palūkanų.

2.13.                      Pareiškėja nebuvo supažindinta su ta VMI leidimo atlikti pakartotinį patikrinimą dalimi, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, todėl negalėjo ginčyti pavedimo, kaip nurodyta Taisyklių 46 punkte. Pareiškėjos teigimu, toks sprendimas išduoti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą, nenurodant jokių jo priėmimo motyvų, yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir dėl šios priežasties.

2.14.                      Pakartotinio patikrinimo metu iš Šveicarijos banko Societe Generale Private Banking (Suisse) SA gautų sąskaitos Nr. 8551645 duomenų Kauno AVMI nustatė, jog pareiškėja
2010–2012 m. gavo palūkanų, kurios Lietuvoje nebuvo deklaruotos, t. y. 2012 m. pareiškėja gavo 6 762,34 Eur palūkanų, nuo kurių 3 039,15 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio, 2011 m. gavo 38 916,97 Eur palūkanų, nuo kurių 13 316,11 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio, 2010 m. gavo 6 548,23 Eur palūkanų, nuo kurių
2 213,81 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio. Kauno AVMI nurodė, kad nuo šių palūkanų Lietuvoje gali būti atskaitomas 10 proc. pajamų mokestis. Šis pažeidimas pirminio patikrinimo metu nebuvo nustatytas.

2.15.                      Pakartotinis patikrinimas toje dalyje, kurioje buvo nustatytas antras pažeidimas dėl 2010–2012 m. gautų palūkanų, yra neteisėtas. Nors, kaip nurodoma sprendime, pirminio patikrinimo metu nebuvo pateikta informacija iš Šveicarijos mokesčių administratoriaus apie 2010–2012 m. šioje užsienio valstybėje gautas pajamas, tačiau tai nepaneigia to, jog ji pati pateikė šiuos banko išrašus ginčo metu (išrašai buvo pateikti Komisijai ginčo metu). Be to, mokesčių administratorius pats galėjo ir turėjo galimybę gauti šią informaciją anksčiau, t. y. galėjo kreiptis į Šveicarijos mokesčių administratorių ir iš jo gauti šią informaciją pirmojo patikrinimo metu, todėl tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirminio patikrinimo metu.

2.16.                      Pareiškėja nesutiko, kad ji atskaityti nuo gautų pajamų (palūkanų) galėjo tik 10 proc. sumokėto užsienio valstybėje (Šveicarijoje) pajamų mokesčio. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius turi vadovautis GPMĮ 37 straipsniu ir suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą, tik tokiu būdu būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo panaikinimas pagal GPMĮ nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad ji turi būti atleista nuo didesnės dalies apskaičiuotų delspinigių, nes jie yra nepagrįstai dideli, apskaičiuoti už laikotarpį, kurio daugiau negu 50 proc. sudaro patikrinimo laikotarpis, be to, ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1.                      VMI nustatė, jog Kauno AVMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš Šveicarijos. Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už
2010–2012 metus. Reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai taikomi santykiams tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto, todėl Kauno AVMI pagrindė savo prašymą ir VMI neturi teisinio pagrindo savo išduoto leidimo vertinti kitaip. Pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek VMI, tiek Komisijai, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta.

4.2.                      Pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas Nr. 8551645 ir Nr. 8095862, taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų Šveicarijos bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu, nors ūkines ir finansines operacijas vykdo pasaulio mastu (Bahamų, Kipro, Šveicarijos įmonės, Šveicarijos bankas), todėl FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. Pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas SG Private Banking kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes šią informaciją buvo galima gauti pirmojo patikrinimo metu.

4.3.                      Tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šveicarija prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 m. Nuo 2003 m. sausio 1 d. taikoma Lietuvos su Šveicarija pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tačiau joje nenumatytas šalių bendradarbiavimas dėl mokestinės informacijos apsikeitimo, pvz., valstybės institucijos nesikreipia į bankus dėl bankinės informacijos surinkimo. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjos nurodomi automatiškai teikti Šveicarijos mokesčių administratoriaus duomenys patvirtina informaciją, kuri buvo teikta įprasto administravimo informacija, bet – ne apsikeitimo eigoje, kas atitinka minėtos sutarties 26 straipsnio reikalavimus.

4.4.                      Toks institutas kaip galimų klaidų taisymo ginčų nagrinėjimo Komisijoje stadijoje būdas taikomas tik mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 160 str. 3 d.), t. y. įstatymų leidėjas nustatė, jog mokesčių administratorius galimas klaidas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje gali taisyti tik atlikdamas pakartotinį patikrinimą įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.). Tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja mokesčių administratorius, teisėtų interesų, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Kauno AVMI bando paneigti galiojantį Komisijos sprendimą.

4.5.                      Komisija pagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-54/2012 suformuluotomis taisyklėmis. Pareiškėjos Šveicarijos banke esančioje minėtoje sąskaitoje Nr. 8095862 2008 m. ir 2009 m. turėtos piniginės lėšos neįtakojo turimo / turėto pinigų kiekio Lietuvoje, nes Kauno AVMI nenustatė šių pinigų išgryninimo fakto ir šios lėšos nebuvo panaudotos patikrinimo metu nustatytoms pareiškėjos išlaidoms finansuoti Lietuvoje ar Kipro Respublikoje. Kipro įmonė 13,5 mln. Eur 2008 m. paskolos iš pareiškėjos realiai negavo, o tariamai gautos paskolos grąžinimą 2010 ir 2013 m. pareiškėja finansavo pati iš savo kontroliuojamos Bahamų įmonės. Kauno AVMI atlikusi pareiškėjos pajamų – išlaidų analizę nustatė, kad ji 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti 23 276 018 Lt, t. y. 6,74 mln. Eur grynųjų pinigų, o įvertinus 2008 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio mokestinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai turėtus piniginių lėšų likučius, taip pat įvertinus 13,5 mln. Eur, t. y. 46,61 mln. Lt paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei suteikimo galimybę, apskaičiuota, kad 2008 m. išlaidos viršytų pajamas 14,16 mln. Lt
(4,1 mln. Eur). Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti 4,1 mln. Eur paskolą Kipro įmonei. Pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių 13,5 mln. Eur paskolos suteikimo realumą, todėl nepripažinta, kad piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjui Kipro įmonei, o ši atitinkamai neperskolino pagal 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį 914 9167 Eur Šveicarijos įmonei. Atsakovo teigimu, pareiškėja elgėsi neracionaliai, t. y. 2008 m. sausio 1 d. galimai turėjusi didelį grynųjų pinigų likutį (23,27 mln. Lt) jo nenaudojo, bet skolinosi iš Šveicarijos banko, AB SEB banko, fizinių asmenų ir mokėjo už gautas paskolas palūkanas. Pareiškėja sudarė sandorius dėl Bahamų įmonės valdomų piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. 8095851 su savimi ir Kipro įmone, nors tvirtino, jog realiai pinigai buvo Bahamų įmonės sąskaitoje Šveicarijos banke ir jie buvo reikalingi šiai įmonei, t. y. pareiškėja elgėsi neracionaliai, nes verslas grindžiamas mažiausių administracinių sąnaudų principu, tačiau, kaip tvirtino pareiškėja, ji ir jos valdoma Įmonė formino visą eilę sandorių (dividendų išmokėjimo, paskolos ir t. t.), kad Įmonė gautų tas pačias lėšas paskolos forma, nors ši bendrovė jau disponavo piniginėmis lėšomis. Be to, pareiškėja pakartotinio patikrinimo metu jau nurodė, jog ji sudarė įkeitimo sutartis su Įmone, tačiau nepateikė šių sutarčių, jų sudarymo aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja ankstesnio mokestinio ginčo metu teigė, jog 2008 m. ji suteikė paskolą Kipro įmonei iš Šveicarijos banko 2007 m. gautos paskolos, o pinigai Kipro įmonei buvo paskolinti Šveicarijoje, jų nepervedant į Kipro banką. Pareiškėja tvirtino, jog finansinės operacijos buvo atliekamos per Įmonę, nors pirminio patikrinimo metu pareiškėja duomenų apie tokią įmonę nepateikė. Pareiškėja teigė, kad paskolos nepervedė į Kipro įmonės sąskaitą, o paskolino Įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, jog 2009 ir 2010 m. iš Įmonės sąskaitos 4 825 000 Eur buvo pervesta Kipro įmonei, ši gautus pinigus pervedė į pareiškėjos asmeninę sąskaitą Lietuvoje, kaip tariamai gautos paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį grąžinimą, o vėliau pareiškėja šias lėšas 2010 m. pervedė į savo sąskaitą Šveicarijos banke, kaip 2008 m. gautos paskolos grąžinimą. Pareiškėja pažymėjo, kad Bahamų įmonė buvo vienintelė pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkė, kuri pagal audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę 2008 m. paskirstė savo vienintelei akcininkei Įmonei tarpinius dividendus (iš viso – 19 390 098 Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad tokio dydžio dividendus pareiškėja realiai gavo. Be to, nepateikta įrodymų, kad pareiškėja 2008 m. realiai gavo 19 400 000 Eur dividendų iš Bahamų įmonės, todėl, atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo atsižvelgti ir į papildomai pateiktą 2008 m. sausio 3 d. sprendimą dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Atsakovas darė išvadą, jog pagrįstai apmokestintos į pareiškėjos banko sąskaitą gautos piniginės lėšos.

4.6.                      Pareiškėja nepateikė ūkinių ir finansinių operacijų (paskolų teikimą, dividendų gavimą ir t. t.) patvirtinančių dokumentų, pareiškėja savo poziciją grindė naujomis, sau palankiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo pranešta Kauno AVMI, tačiau jos buvo pradėtos teikti mokestinio ginčo metu, priklausimai nuo ginčo rezultatų, nors pirminis patikrinimas ir jo rezultatų tvirtinimas tęsėsi 1,5 metų, todėl sutiko su Kauno AVMI, jog negalima pripažinti, kad pareiškėja suteikė
9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei bei 13,5 mln. Eur – pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į GPMĮ įtvirtintą gyventojo gautų pajamų apmokestinimo teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas įvertinti ne tik jos asmeninėse sąskaitose gautas pajamas, tačiau ir pozityviąsias pajamas, bei laikyti visus Įmonės gautus pinigus pareiškėjos asmeninėmis pajamomis, kurių gavimo momentas, pareiškėjos tvirtinimu, yra 2008 m., nėra pagrįstas.

4.7.                      Šveicarijoje permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš Šveicarijos Konfederacijos biudžeto. Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėja nedeklaravo iš Šveicarijos banko: 2010 m. gautų 6 548,23 Eur (22 609,72 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 2 213,81 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 654,82 Eur; 2011 m. gautų 38 916,97 Eur (134 372,51 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 13 316,11 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 3 891,69 Eur; 2012 m. gautų
6 762,34 Eur (23 349 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 3 039,15 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 676,23 Eur. Pareiškėja galėjo atskaityti nuo minėtų apmokestinamųjų pajamų tik 10 proc. GPM, todėl Kauno AVMI pagrįstai taikė minėtą GPM tarifą ir negalėjo kitaip vertinti pareiškėjos pozicijos.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6.       Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimu iš dalies patvirtino 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 2 574 862,43 Eur GPM, 978 844,42 Eur GPM delspinigių, skyrė 257 486 Eur dydžio (10 proc.) GPM baudą. VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir nurodė, kad, patikrinusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tyrė pareiškėjos finansines operacijas su Šveicarijos bei Kipro įmonėmis. VMI konstatavo, jog pareiškėja tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. Kipro bendrovei bei 2011 m. Šveicarijos bendrovei suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m., todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos 14 036 711,62 Eur (4 624 500 +
9 412 211,62) yra jos kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės, gautos GPM apmokestinamos pajamos.

7.       Teismas nustatė, kad Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, t. y. panaikino nurodymą sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69 368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos; patvirtino nurodymą sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos; panaikino nurodymą sumokėti 526 854 Eur, su juo susijusius delspinigius ir 52 685 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas; patvirtino nurodymą sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo; panaikino nurodymą sumokėti 39 940,34 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 3 994 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų; patvirtino likusias apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3422-442/2020 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė; panaikino Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinti: nurodymas sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, bei nurodymas sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo. Panaikino VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta 2017 m. sausio 13 d. Kauno AVMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalis dėl nurodymo sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, bei dėl nurodymo sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo, ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9.       Teismas nustatė, kad VMI, vykdydama LVAT 2020 m. kovo 4 d. sprendimą, 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimo dalis dėl iš Šveicarijos įmonių ir bankų pervestos 9 412 211,62 Eur sumos bei dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto GPM atskaitymo nuo gautų palūkanų ir šias dalis pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją. Kauno AVMI 2020 m. gegužės 12 d. išrašė pavedimą tikrinti bei 2020 m. gegužės 12 d. surašė pranešimą apie mokestinį patikrinimą, kuriame nurodė mokestinio patikrinimo dalyką: GPM nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei paprašė pareiškėjos pateikti 2010–2013 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus, kurių pareiškėja dar nebuvo pateikusi pirminio patikrinimo metu.

10.       Pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI tyrė pareiškėjos finansines operacijas su Šveicarijos, Kipro bei Bahamų įmonėmis ir konstatavo, jog ji tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. Kipro bendrovei Grademank Limited bei 2011 m. Šveicarijos bendrovei Swiss Green Venture Capital AG suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m., todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos 14 036 711,62 Eur (4 624 500 + 9 412 211,62) yra jos gautos kitos nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės GPM apmokestinamos pajamos. Taip pat pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėja nedeklaravo Šveicarijoje gautų pajamų: 2010 m. – 22 609,72 Lt (6 548,23 Eur) palūkanų, apskaičiuoto 3 390 Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio 2 259 Lt; 2011 m. –
1 343 72,51 Lt (38 916,97 Eur) palūkanų, apskaičiuoto 19 939 Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio 13 437 Lt; 2012 m. – 23 349 Lt (6 762,34 Eur), apskaičiuoto 3 483 Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio 2 335 Lt.
Kauno AVMI nustatė taip pat kitus deklaravimo pažeidimus, dėl kurių ginčas iš esmės nekyla.
Kauno AVMI papildomai pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą GPM: už 2010 m. –
694 003,13 Eur, už 2011 m. – 3 447,64 Eur, už 2012 m. – 320,90 Eur, už 2013 m. –
1 313 189,01 Eur.

11.       Pareiškėjai 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-435 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuota mokėtina 2 010 960,64 Eur (6 943 445 Lt) GPM suma (tame tarpe taikant MAĮ 69 straipsnį apskaičiuota 2 006 365,82 Eur (6 927 580 Lt). Kauno AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimu iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti 2 010 960,68 Eur GPM, 760 470,13 Eur GPM delspinigius, nes pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc., t. y. 760 470,14 Eur GPM delspinigių mokėjimo, ir sustabdė GPM baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) įsiteisėjimo. VMI patvirtino Kauno AVMI 2021 m. sausio 8 d. sprendimą. Komisija sprendimu patvirtino VMI 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą.

12.       Pasisakydamas dėl pakartotinio patikrinimo teismas vadovavosi MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Taisyklių 43.3, 43.3.2.2., 44–46 punktais, atkreipė dėmesį į LVAT praktiką, nustatė, jog pirminis pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas pagal 2015 m. liepos 28 d. pavedimą tikrinti. 2016 m. spalio 11 d. buvo surašytas pirminis patikrinimo aktas. Pirminio patikrinimo metu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, gavus atsakymą iš Kipro mokesčių administratoriaus, padaryta išvada, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį pareiškėja faktiškai nesuteikė 13,5 mln. Eur paskolos Kipro Respublikoje registruotai bendrovei Grademank Limited. Grademank Limited tarptautiniais pavedimais 4,82 mln. Eur pareiškėjos pateiktą 2011 m. balandžio 21 d. trišalę sutartį Grademank Limited tariamai perdavė Šveicarijos Konfederacijoje registruotai Swiss Green Venture Capital AG, kuri 9,14 mln. Eur grąžino pareiškėjai 2013 m. tarptautiniais pavedimais. Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į visas mokestinio patikrinimo metu surinktas aplinkybes bei duomenis, mokėtojos iš Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos apmokestintos kaip gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios, ne individualios veiklos B klasės pajamos, mokesčio prievolę priskiriant pareiškėjai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, siekdama mokestinės naudos, teikė paskolas savo kontroliuojamoms bendrovėms bei gavo formaliai neapmokestinamas paskolų palūkanas. Buvo nekilnojamojo turto gautų pajamų netinkamas deklaravimas, kiti GPMĮ pažeidimai (iš viso 25 pažeidimai).

13.       Teismas nustatė, kad pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI 2020 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į FNTT bei į Kauno apygardos prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su pareiškėjos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiaga, gauti dokumentų kopijas bei šiuos dokumentus naudoti atliekamo pakartotinio patikrinimo metu. Leidimas buvo gautas. FNTT atsakymą iš Šveicarijos Konfederacijos teisinės pagalbos prašymą gavo 2019 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į iš FNTT gautą informaciją (FNTT Kauno AVMI pateikė pilnus Societe Generale Private Banking (Suisse) SA sąskaitų išrašus, Įmonės steigimo dokumentus, šios įmonės sąskaitos išrašus, paaiškėjo dar 2008–2013 m. egzistavusios piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos ir jos kontroliuojamos įmonės sąskaitų, pareiškėjos Šveicarijos banke gautų paskolų panaudojimo bei jų grąžinimo, piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos Šveicarijos ir Lietuvos bankuose atidarytose sąskaitose, piniginių lėšų panaudojimo pareiškėjos reikmėms ir kt.), Kauno AVMI 2020 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Leidimas suteiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d.

14.       Teismas atkreipė dėmesį į įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą. Dėl pirmojo pažeidimo teismas pažymėjo, jog pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja 2010 m. į jos Lietuvos bankuose esančias sąskaitas gavo 4 624 500 Eur piniginių lėšų, 2013 m. gavo
9 412 211,62 Eur, iš viso 14 036 711,62 Eur. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu
Nr. S-272 (7-106/2017) Inspekcijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 68-80 dalį, kuria pareiškėjai apskaičiuoti mokesčiai nuo 4 624 500 Eur lėšų, panaikino. Ši sprendimo dalis įsiteisėjo, tačiau ši Komisijos sprendimo dalis nebuvo patikrinta teismų ir dėl jos nėra priimta teismų procesinių sprendimų.

15.       Teismas nurodė, kad pagal savo procesinį teisinį statusą Komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, vadovavosi MAĮ 148 straipsnio 2 dalimi, 159 straipsniu, 160 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, jog įsigaliojusiu Komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti pripažinti neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme mokestinį ginčą nagrinėjant teisme. Teismas vadovavosi MAĮ 158 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, jog įstatymų leidėjas įsigaliojusio ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo teisinės galios neprilygina teismo sprendimo teisinei galiai. Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą iš naujo vertinti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu konstatuotas aplinkybes ir faktus dėl pareiškėjos gautų 4 624 500 Eur pajamų, kadangi LVAT nutartimi panaikino VMI ir Komisijos sprendimus ir pavedė pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl jos gautų 9 412 211,62 Eur pajamų, o Komisija taip pat buvo panaikinusi VMI sprendimo dalį dėl 4 624 500 Eur pajamų dėl tuo metu buvusių nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

16.       Teismas nurodė, kad Kauno AVMI, pateikdama prašymą VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, motyvavo, dėl ko būtina pakartotinai patikrinti (t. y. dėl iš FNTT gautos mokestiniam ginčui svarbios informacijos, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirminio patikrinimo metu). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir pati teikė pakankamai didelį kiekį dokumentų, kuriuos reikėjo tinkamai įvertinti. Dėl poreikio atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą pakankamai motyvavo ir VMI, leisdamas Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Teismas darė išvadą, kad paaiškėjo naujos mokestiniam patikrinimui reikšmingos aplinkybės, be to, įvardytos mokestinio patikrinimo spragos, kurias nustatė LVAT, nutartimi pavesdamas mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą, bei reikalingumas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir užpildyti mokestinio patikrinimo spragas, lėmė pakartotinį patikrinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai betarpiškai susiję su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti nuspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio tikrinimo. Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus bei pagrįstas poreikis, teismo teigimu, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio (prievolės) ir su juo susijusias sumas. Teismas konstatavo, kad VMI, įvertinusi visas pareiškėjos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, LVAT nutartyje nurodytas reikalingas ištirti bei nustatyti aplinkybes, taip pat gautą informaciją iš FNTT, pagrįstai leido Kauno AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą. Teismas atmetė priešingus šiuo klausimu skundo argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo paneigta teisė teikti papildomus įrodymus dėl su pakartotiniu patikrinimu kylančių klausimų, ką pareiškėja per atstovą ir darė. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigė, jog FNTT pateiktoje medžiagoje egzistavo aplinkybės, kurios buvo ir pirminio mokestinio patikrinimo metu, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, šios nustatytos aplinkybės turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl teismas nesutiko dėl MAĮ 118 straipsnio pažeidimo.

17.       Pasisakydamas dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM nuo 2010 ir 2013 m. gautų pajamų, teismas vadovavosi GPMĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl piniginių sumų pervedimo į pareiškėjos banko sąskaitas Lietuvos bankuose, t. y. šių duomenų pakanka tvirtinimui, jog pareiškėja gavo B klasės pajamas GPMĮ prasme, jeigu nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog minėtos pinigų sumos yra GPM neapmokestinamos gyventojos pajamos. Teismas vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į LVAT praktiką, aiškinant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja suteikė 2008 m. Kipro įmonei Grademank Limited 13,5 mln. Eur dydžio paskolą. Mokesčių administratorius, gavęs Audito įmonės Alliot Partellas Kiliaris Ltd išvadą, nustatė, jog Grademank Limited nėra apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų. Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. likviduota. Taip pat nustatė, jog pareiškėja 2008 m. turėtų lėšų nenaudojo suteikti paskolai Kipro įmonei. Pareiškėja 2008 m. neturėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog Įmonė tarptautiniais pavedimais Grademank Limited 2010 m. pervedė 4,82 mln. Eur, ši suma vėliau pervesta pareiškėjai, 2011 m. Įmonė tarptautiniais pavedimais Grademank Limited pervedė 8 288 000 mln. Eur. 2013 m. Swiss Green Venture Capital AG pareiškėja gavo 9,41 mln. Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad banko išrašai ir Swiss Green Venture Capital AG finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, jog į pareiškėjos Lietuvoje esančias banko sąskaitas iš Šveicarijos gauta suma yra šios įmonės grąžinta paskolos suma, yra nepagrįsti, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaromi pačių įmonių, bei banko sąskaitų išrašai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės taikyti sandorių turinio prieš formą principo, įvertinus visą pinigų judėjimo kelią, sandorių sudarymo aplinkybes, juos sudariusius asmenis, laikotarpius ir kitus reikšmingus duomenis.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tiek skunde teismui, tiek patikrinimo metu teikė besiskiriančius paaiškinimus dėl suteiktos paskolos realumo, teigdama, kad ji turėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą Kipro įmonei. Teismas pažymėjo, jog nėra objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjos pajamos kaip paskola buvo suteikta Kipro įmonei, t. y. nepagrindžiamas paskolos suteikimo realumas. Be to, pareiškėja kaip savo pajamas nurodo užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 m. pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 m. ir negavo. Teismas darė išvadą, kad nepagrįsti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Teismas nurodė, kad atitinkamai pareiškėja negalėjo 2008 m. paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi.

19.       Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta
9 412 211,62 Eur suma iš Šveicarijos Konfederacijos yra Swiss Green Venture Capital AG grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, jog šiai įmonei buvo suteikta paskola būtent pareiškėjos. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą Šveicarijos įmonei, teismo teigimu, patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą, siekiant mokestinės naudos, ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 m. ar vėliau nurodytai Šveicarijos įmonei realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo.

20.       Teismas, įvertinęs pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatytas su paminėto sandorio sudarymu ir vykdymu susijusias faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo nepritarti Kauno AVMI išvadai, kad aukščiau aprašytos ūkinės operacijos, kurios formaliai įformintos 2008 m. sudaryta paskolos sutartimi, turinys neatitinka realaus šio sandorio turinio ir kad šis sandoris buvo sudarytas dirbtinai, siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Teismas konstatavo, kad egzistuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu. Kauno AVMI įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (MAĮ 67 str. 1 d.). Kauno AVMI pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taisykles teisingai nustatė tikrąjį ginčo mokestinių teisinių santykių turinį, todėl teismas darė išvadą, kad šiuo aspektu skundžiami Kauno AVMI ir VMI sprendimai yra pagrįsti pakankamais ir tinkamais įrodymais (MAĮ 67 str. 1 d.), o pareiškėjos argumentai bei teikiami įrodymai neleidžia kitaip vertinti ginčo teisinių santykių. Vien pareiškėjos argumentai, kad paskola nėra pripažįstama GPM objektu, teismo teigimu, savaime nesudarė pagrindo kitaip vertinti nei įvertino Kauno AVMI ir VMI skundžiamuose sprendimuose pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė (at)gavusi iš 2008 m. sudarytos paskolos sutarties, ar daryti išvadą, kad Kauno AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms.

21.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja su skundu teismui pateikė dokumentus, kurių nei VMI, nei Komisijai neteikė, t. y. banko sąskaitos išrašus, kuriais pareiškėja siekia įrodyti, jog Conmile Limited buvo apmokėta už UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, bei susirašinėjimą elektroniniais laiškais su Amicorp Bank and Trust Limited banku, kuriais siekiama įrodyti, kad pateikti banko išrašai yra autentiški. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Conmile Limited buvo apmokėta už UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, nepatvirtina, kad šios lėšos kaip galutinę naudos gavėją pasiekė pareiškėją 2008 m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2010 ir 2013 m. gavo tam tikras pajamas, tačiau, įvertinus tarpinių dirbtinių sandorių skaičių ir pobūdį, teismo teigimu, pagrįstai mokesčių administratorius nurodė, kad šių lėšų kilmė nėra neginčijamai patvirtinta. Be to, banko sąskaitos išrašai yra ne pareiškėjos asmeninių sąskaitų, o kitų įmonių. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėja pajamas gavo piniginių lėšų įskaitymo į jos banko sąskaitą momentu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti užsienio įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai ir / ar audito ataskaitos nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, kadangi šie dokumentai sudaromi kitais tikslais. Be to, finansinė atskaitomybė rengiama pačių įmonių, o audito ataskaitoje pasisakoma dėl tinkamo apskaitos reikalavimų įmonėje laikymosi pagal įmonės pateiktus dokumentus. Mokesčių administratoriaus išvados grindžiamos kompleksinio patikrinimo duomenimis, gautais pritaikius mokesčių administratoriui prieinamus tikrinimo būdus ir metodus, atlikus priešpriešinius įmonių, kitų subjektų tikrinimus, surinkus informaciją iš užsienio mokesčių administratorių ir trečiųjų asmenų ir pan. bei sugretinus ją su mokesčių mokėtojos teiktais paaiškinimais ir informacija. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo aptariamais aspektais dėl 2010 ir 2013 m. į banko sąskaitas gautų 4 624 500 Eur ir 9 412 211,62 Eur piniginių lėšų laikymo pareiškėjos apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu pajamomis.

22.       Pasisakydamas dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo Lietuvoje, teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. gavo 6 762,34 Eur palūkanų, nuo kurių Šveicarijoje yra sumokėtas 3 039,15 Eur pajamų mokestis, 2011 m. gavo 38 916,97 Eur palūkanų, nuo kurių Šveicarijoje sumokėjo 13 316,11 Eur pajamų mokestį, 2010 m. gavo 6 548,23 Eur palūkanas, nuo kurių Šveicarijoje sumokėtas 2 213,81 Eur pajamų mokestis. Pakartotinio patikrinimo metu konstatuotas antras pažeidimas nebuvo pirminio mokestinio patikrinimo dalykas, jis atsirado Kauno AVMI atliekant pakartotinį patikrinimą dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių, nes apie pareiškėjos atidarytas ir uždarytas sąskaitas ir subsąskaitas ir jose disponuojamomis sumomis pirminio mokestinio patikrinimo metu nebuvo žinoma. To neneigia nei viena iš šalių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pirminio patikrinimo metu neteikė duomenų apie Šveicarijoje sumokėtą pajamų mokestį už gautas palūkanas. Teismas vadovavosi GPMĮ 37 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos palūkanos gali būti apmokestinamos Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų, todėl atmetė pareiškėjos argumentą, kad maksimalus užsienio valstybėje sumokėtas ir Lietuvoje atskaitytinas mokestis turėtų būti 15 procentų.

23.       Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo ją atleisti nuo didesnės apskaičiuotų delspinigių dalies, teismas vadovavosi MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir vertino, kad nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo didesnės nei 50 proc. dydžio delspinigių sumos. Tai, kad FNTT buvo gavusi informaciją iš Šveicarijos Konfederacijos 2019 m., teismo teigimu, nėra pagrindas laikyti, jog mokesčių administratorius nepagrįstai delsė ir tyrimo trukmė pailgėjo dėl jo kaltės, kadangi mokestinis ginčas tuo metu buvo nagrinėjamas teisme. Įvertinęs, kad LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi grąžino VMI nagrinėti iš naujo pareiškėjos skundą, kad VMI 2020 m. balandžio 6 d. pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir naujas patikrinimo aktas priimtas 2020 m. spalio 2 d., teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą apie mokesčių administratoriaus delsimą pakartotinio patikrinimo metu. Pirminio mokestinio ginčo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nebuvo nustatyta delsimo iš mokesčių administratoriaus atliekant patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius įvertino visas pareiškėjos nurodomas reikšmingas aplinkybes, sumažindamas perpus mokėtinų delspinigių dydį.

 

III.

 

24.       Pareiškėja E. A. Z. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

25.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigė:

25.1.                      Nepagrįsta teismo išvada dėl į jos banko sąskaitą 2010 m. 4 624 500 Eur ir 2013 m. 9 412 211,62 Eur gautų piniginių lėšų kilmės, t. y. kad ginčo pajamos yra kitos iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos, nes byloje pagal FNTT surinktus ir pareiškėjos pateiktus įrodymus yra akivaizdu, kad pajamų šaltinis ir lėšų kilmė buvo nustatyta (tą patvirtino ir FNTT). 2021 m. birželio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, gavęs Kauno AVMI 2021 m. birželio 16 d. skundą, priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir tuo pagrindu FNTT šiuo metu kreipėsi į užsienio įstaigas / institucijas, siekiant surinkti papildomą informaciją, todėl, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra būtina stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nes ikiteisminio tyrimo metu yra renkami nauji įrodymai, kurie gali turėti įtakos ir šios administracinės bylos nagrinėjimui. Teismo išvada dėl pinigų kilmės yra bendro pobūdžio, neaišku kokius konkrečiai įrodymus vertinant ji padaryta, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai ir dokumentai atmesti, todėl teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja įrodymų tyrimo ir vertinimo principams.

25.2.                      Pareiškėjos į banko sąskaitas 2010 m. iš Kipro įmonės Grademank Limited gautų 4 624 500 Eur bei 2013 m. iš Šveicarijos įmonės Swiss Green Venture Capital AG gautų
9 412 211,62 Eur piniginių lėšų apmokestinimo momentas yra ne šių sumų pervedimas iš vienos pareiškėjos sąskaitos į kitą, o 2008 m., kai pareiškėja gavo iš Įmonės tarpinius dividendus, iš viso 19 390 098 Eur. Jeigu pareiškėja gavo kitas GPM apmokestinamas pajamas, kurios nėra paskolos grąžinimas, pareiškėjos teigimu, nustatant apmokestinimo GPM momentą, turėjo būti vadovaujamasi taisyklėmis, įtvirtintomis GPMĮ 8 straipsnio 3 dalyje, t. y. reikėjo vadovautis specialia norma, kuri yra taikoma pozityvioms pajamoms, ir neturėjo būti atsižvelgiama į sutarties sąlygas, kurių buvimą (paskolos suteikimą) paneigė pats mokesčių administratorius. Remiantis GPMĮ 2 straipsnio 18 punktu, 8 straipsnio 3 dalimi, jos pajamomis, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo deklaruotos (apmokestintos) įstatymų nustatyta tvarka, ar ne, yra laikomos ne tik į asmenines sąskaitas gautos pajamos, tačiau į pajamas taip pat yra įtraukiamos užsienio vieneto pozityvios pajamos, kurių pajamų gavimo momentas yra pinigų pervedimas į pareiškėjos kontroliuojamos įmonės sąskaitą. Pozityvių pajamų pripažinimas, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, yra siejamas su įmonės kontrole ir įmonės naudos gavėjo teise disponuoti įmonės faktiškai uždirbtomis pajamomis ir neturi nieko bendra su pinigų pervedimu į fizinio asmens asmeninę sąskaitą. Mokesčių administratorius, neteisingai nustatęs mokestinės nepriemokos apmokestinimo GPM momentą, neteisingai sprendė ir dėl mokesčio skaičiavimo ir perskaičiavimo senaties (MAĮ 68 str.). Pajamoms, kurios Opensky Management Ltd yra gautos 2008 m., ir kurios yra pareiškėjos pozityvios pajamos arba dividendai, mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis jau yra suėjusi. 13,5 mln. Eur Opensky Management Ltd 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas GPM apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m.

25.3.                      Mokesčių administratoriaus padaryti pažeidimai yra esminiai, lemiantys paties patikrinimo akto, kuriuo jai buvo apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, neteisėtumą. Ginčas dėl 2010 m. iš Grademank Limited gautų 4 624 500 Eur pajamų buvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu. LVAT 2020 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3422-442/2020, kuriuo pareiškėjos skundą dėl iš Šveicarijos įmonės Swiss Green Venture Capital AG gautų 9 412 211,62 Eur perdavė VMI nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų reikšmės mokestinei prievolei (jos dydžiui), būtina įvertinti šių dokumentų autentiškumą, o tai turėtų atlikti tik mokesčių administratorius, nes teismas dėl šio įrodymų vertinimo aspekto turi labai ribotas procesines galimybes. Šiuo pagrindu LVAT grąžino centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti skundą iš naujo tik dėl iš Šveicarijos įmonės Swiss Green Venture Capital AG gautų 9 412 211,62 Eur apmokestinimo ir tik toje apimtyje, kiek būtina patikrinti mokesčių mokėtojos pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų autentiškumą bei ištirti faktines aplinkybes, susijusias su finansinėmis operacijomis, nurodytomis pateiktuose dokumentuose. Taigi pakartotinis patikrinimas dėl 2010 m. iš Grademank Limited 4 624 500 Eur gautų pajamų apmokestinimo buvo negalimas.

25.4.                      Komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Mokesčių administratoriui sprendžiant, kad pakartotinio patikrinimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos mokestinio ginčo metu, turėtų būti atnaujintas mokestinio ginčo procesas. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, kurias mokesčių administratorius nustatė išnagrinėjus iš FNTT gautą informaciją, patvirtina aplinkybes ir išvadas, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, todėl šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant MAĮ nustatytus senaties terminus. Taip pat buvo pažeista ne tik patikrinimo apimtis, bet ir informavimo apie pradėtą pakartotinį patikrinimą pareiga – pareiškėja apie pakartotinį patikrinimą buvo informuota tik pasibaigus patikrinimui, jos pačios prašymu, t. y. tik po to, kai, susipažinus su patikrinimo aktu, paaiškėjo, kad centrinio mokesčių administratoriaus leidimu ji buvo tikrinama ir toje dalyje, kurioje buvo įsiteisėjęs Komisijos sprendimas. Tai yra teisės būti išklausytam pažeidimas, pareiškėja priversta gintis ir teikti įrodymus ne patikrinimo, o jau ginčo metu.

25.5.                      Mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė, jog ji neteisingai deklaravo užsienio valstybėje gautas pajamas bei atskaitomą užsienio valstybėje sumokėtą mokestį. Vadovaujantis GPMĮ 37 straipsnio 4 dalimi darytina išvada, jog maksimalus užsienio valstybėje sumokėtas ir Lietuvoje atskaitytinas mokestis yra 15 proc., o ne 10 proc., kaip nurodė mokesčių administratorius. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų šiuo aspektu.

25.6.                      Teisės aktais nereglamentuoja, nuo kokios dalies gali būti atleidžiamas mokesčių mokėtojas, tai yra vertinimo dalykas, be to, vadovaujantis susiformavusia LVAT praktika, atleidžiant nuo baudų ir delspinigių, yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kontrolės procedūros tęsiasi labai ilgą laiką, t. y. jau beveik 6 metus, atsižvelgiant į tai, kad likusi mokėtina delspinigių suma yra nepagrįstai didelė ir sudaro beveik 40 proc. papildomai apskaičiuotos mokėtinos mokesčių sumos, delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį, kurio daugiau negu 50 proc. sudaro patikrinimo laikotarpis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visų kontrolės procedūrų metu pareiškėja teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus, įrodymus, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius daugiau kaip metus neprašė FNTT susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, kuri buvo pagrindas pakartotiniam patikrinimui, pareiškėja apie pakartotinį patikrinimą sužinojo jau jam pasibaigus ir priversta įrodymus teikti mokestinio ginčo metu, kas lemia jo trukmę, mano, kad mokesčių administratorius turėjo atleisti nuo didesnės dalies priskaičiuotų delspinigių.

26.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė:

27.1.                      Mokesčių administratorius įvertino FNTT disponuojamą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje esančią medžiagą. Pareiškėja savo Šveicarijos banko sąskaitų išrašus (sąskaitų Nr. 8551645 ir 8095862) pateikė tik Komisijai, o pareiškėjos kontroliuojamos Bahamų įmonės šiame banke turėtos sąskaitos Nr. 8095851 išrašai nebuvo pateikti nei vienai mokestinį ginčą nagrinėjusiai institucijai. VMI minėtus dokumentus vertino ir dėl jų pasisakė visų surinktų įrodymų kontekste. LVAT nenustatė autentiškumo nustatymo būdo, t. y. mokesčių administratorius pasirinko dokumentų analizės būdą, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad mokesčių administratorius netyrė pateiktų dokumentų autentiškumo.

27.2.                      Centrinis mokesčių administratorius nustatė, jog VMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš Šveicarijos. Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už 2010, 2011 ir 2012 m. Reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek mokesčių administratoriui, tiek Komisijai, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta. Pareiškėjai nebuvo apribota teisė skųsti leidimą dėl pakartotinio patikrinimo.

27.3.                      Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog mokesčių mokėtojas privalo pranešti apie sąskaitas užsienio valstybių finansų įstaigose, todėl pareiškėja privalėjo pranešti apie savo sąskaitas užsienio bankuose, t. y. įstatymų leidėjas nenustatė pareigos mokesčių administratoriui ieškoti (aiškintis) mokesčių mokėtojų sąskaitų pasaulio mastu. Pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas Nr. 8551645 ir 8095862, taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų Šveicarijos bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu, nors ūkines ir finansines operacijas vykdo pasaulio mastu (Bahamų, Kipro, Šveicarijos įmonės, Šveicarijos bankas), todėl, atsakovo teigimu, FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. Pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas SG Private Banking kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka.

27.4.                      Tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šveicarija prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 m. Be to, nuo 2003 m. sausio 1 d. taikoma Lietuvos su Šveicarija pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tačiau joje nenumatytas šalių bendradarbiavimas dėl mokestinės informacijos apsikeitimo, pvz., valstybės institucijos nesikreipia į bankus dėl bankinės informacijos surinkimo. Pareiškėjos nurodomi automatiškai teikti Šveicarijos mokesčių administratoriaus duomenys patvirtino informaciją, kuri buvo teikta įprasto administravimo, bet – ne apsikeitimo, eigoje, kas atitinka minėtos sutarties 26 straipsnio reikalavimus.

27.5.                      Proceso atnaujinimo institutas kaip galimų klaidų taisymo ginčų nagrinėjimo Komisijoje stadijoje būdas taikomas tik mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 160 str. 3 d.), t. y. įstatymų leidėjas nustatė, kad mokesčių administratorius galimas klaidas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje gali taisyti tik atlikdamas pakartotinį patikrinimą įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.). Tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja mokesčių administratorius, teisėtų interesų, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog VMI bando paneigti galiojantį Komisijos sprendimą. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 3 punktu tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimui yra suteikiama prejudicinė galia, t. y. jokiai kitai neteisminei valstybės institucijai nėra suteikta galia priimti sprendimus, kuriems įsiteisėjus konstatuojami neginčijami faktai. Komisija pagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-54/2012 suformuluotomis taisyklėmis ir konstatavo, kad neįrodinėtinomis (prejudicinę galią turinčiomis) yra pripažintinos tik tos aplinkybės (faktai), kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu plačiąja prasme, tačiau Komisijos ar mokesčių administratoriaus sprendimams tokia galia nesuteikiama ir nepripažįstama.

27.6.                      Pareiškėjos Šveicarijos banke esančioje sąskaitoje Nr. 8095862 2008 m. ir 2009 m. turėtos piniginės lėšos neįtakojo turimo / turėto pinigų kiekio Lietuvoje, nes Inspekcija nenustatė šių pinigų išgryninimo fakto ir šios lėšos nebuvo panaudotos patikrinimo metu nustatytoms pareiškėjos išlaidoms finansuoti Lietuvoje ar Kipro Respublikoje. Kipro įmonė 13,5 mln. Eur 2008 m. paskolos iš pareiškėjos realiai negavo, o tariamai gautos paskolos 13,5 Eur grąžinimą 2010 m. ir 2013 m. pareiškėjai finansavo ji pati iš savo kontroliuojamos Įmonės. Inspekcija, atlikusi pareiškėjos pajamų – išlaidų analizę, nustatė, kad ji 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti 23 276 018 Lt, t. y. 6,74 mln. Eur grynųjų pinigų, o įvertinus 2008 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio mokestinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai turėtus piniginių lėšų likučius, taip pat įvertinus 13,5 mln. Eur, t. y. 46,61 mln. Lt paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei suteikimo galimybę, apskaičiuota, kad 2008 m. išlaidos viršytų pajamas 14,16 mln. Lt (4,1 mln. Eur). VMI konstatavo, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti 4,1 mln. Eur paskolą Kipro įmonei. Pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių 13,5 mln. Eur paskolos suteikimo realumą, todėl nepripažinta, kad piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjui Kipro įmonei, o ši atitinkamai neperskolino pagal 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį 9 149 167 Eur Šveicarijos įmonei. Atsakovo teigimu, pareiškėja elgėsi neracionaliai, t. y. 2008 m. sausio 1 d. galimai turėjusi didelį grynųjų pinigų likutį (23,27 mln. Lt) jo nenaudojo, bet skolinosi iš Šveicarijos banko, AB SEB banko, fizinių asmenų ir mokėjo už gautas paskolas palūkanas. Pareiškėja sudarė sandorius dėl Įmonės valdomų piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. 8095851 su savimi ir Kipro įmone, nors tvirtina, jog realiai pinigai buvo Įmonės sąskaitoje Šveicarijos banke ir jie buvo reikalingi šiai įmonei, t. y. pareiškėja elgėsi neracionaliai, nes verslas grindžiamas mažiausių administracinių sąnaudų principu, tačiau, kaip ji ir jos valdoma Įmonė formino visą eilę sandorių (dividendų išmokėjimo, paskolos ir t. t.), kad Įmonė gautų tas pačias lėšas paskolos forma, nors ši bendrovė jau disponavo piniginėmis lėšomis. Be to, pareiškėja pakartotinio patikrinimo jau nurodė, jog ji sudarė įkeitimo sutartis su Įmone, tačiau nepateikė šių sutarčių, jų sudarymo aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja ankstesnio mokestinio ginčo metu teigė, jog 2008 m. ji suteikė paskolą Kipro įmonei iš Šveicarijos banko 2007 m. gautos paskolos, o pinigai Kipro įmonei buvo paskolinti Šveicarijoje, jų nepervedant į Kipro banką. Pareiškėja tvirtino, jog finansinės operacijos buvo atliekamos per Įmonę, nors pirminio patikrinimo metu pareiškėja duomenų apie Įmonę nepateikė.

27.7.                      Pareiškėja teigė, jog paskolos nepervedė į Kipro įmonės sąskaitą, o paskolino Įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau pakartotinio patikrinimo metu VMI nustatė, kad 2009 ir 2010 m. iš Įmonės sąskaitos 4 825 000 Eur buvo pervesta Kipro įmonei, ši gautus pinigus pervedė į pareiškėjos asmeninę sąskaitą Lietuvoje, kaip tariamai gautos paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį grąžinimą, o vėliau pareiškėja šias lėšas 2010 m. pervedė į savo sąskaitą Šveicarijos banke, kaip 2008 m. gautos paskolos grąžinimą. Pareiškėja nurodė, jog Įmonė buvo vienintelė pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkė, kuri pagal pridedamą audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę 2008 m. paskirstė savo vienintelei akcininkei Įmonei tarpinius dividendus (iš viso – 19 390 098 Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad tokio dydžio dividendus pareiškėja realiai gavo. Be to, nepateikta įrodymų, kad pareiškėja 2008 m. realiai gavo 19 400 000 Eur dividendų iš Įmonės, todėl nėra pagrindo atsižvelgti ir į papildomai pateiktą 2008 m. sausio 3 d. sprendimą dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Atsižvelgus į tai, pagrįstai apmokestintos į pareiškėjos banko sąskaitą gautos piniginės lėšos (2010 m. – 4 624 500 Eur, 2013 m. – 9 412 211,62 Eur). Pareiškėja nepateikė ūkinių ir finansinių operacijų (paskolų teikimą, dividendų gavimą ir t. t.) patvirtinančių dokumentų, pareiškėja savo poziciją grindė naujomis, sau palankiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo pranešta VMI, tačiau jos buvo pradėtos teikti mokestinio ginčo metu, priklausomai nuo ginčo rezultatų, nors pirminis patikrinimas ir jo rezultatų tvirtinimas tęsėsi 1,5 m. Atsakovo vertinimu, negalima pripažinti, jog pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei bei 13,5 mln. Eur – pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei.

27.8.                      Atsižvelgiant į GPMĮ įtvirtintą gyventojo gautų pajamų apmokestinimo teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas įvertinti ne tik jos asmeninėse sąskaitose gautas pajamas, tačiau ir pozityviąsias pajamas, bei laikyti visus Įmonės gautus pinigus pareiškėjos asmeninėmis pajamomis, kurių gavimo momentas, pareiškėjos tvirtinimu, yra 2008 m., nėra pagrįstas. Teismas pagrįstai nesivadovavo FNTT išvada, nes šios valstybės institucijos nutarimams nėra suteikiama galia, kurią turi tik teismų procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose.

27.9.                      Teisės normos ir teisės doktrina aiškiai nustato, jog, kadangi pagal Sutarties 11 straipsnio nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Šveicarijoje permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš Šveicarijos Konfederacijos biudžeto. Taigi vietos mokesčių administratorius pagrįstai taikė minėtą GPM tarifą.

27.10.                      Delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc. jai apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, kas, atsakovo vertinimu, yra adekvati priemonė pareiškėjos padarytiems mokesčių teisės pažeidimams, kuri atitinka teismų praktikos reikalavimus. Nepagrįsta pareiškėjos pozicija, jog yra pagrindas dar daugiau mažinti delspinigių sumą.

27.11.                      Byloje yra surinkti ir pateikti įrodymai jos nagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui. Vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiuo metu nėra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl nėra pagrindo stabdyti šią administracinę bylą.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kauno AVMI palaikė atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus nesutikimo su pareiškėjos apeliaciniu skundu argumentus.

 

IV.

 

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

30.       Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje pakartotinis patikrinimas atliktas vadovaujantis MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtimi, t. y. paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, t. y. panaikino nurodymą sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69 368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos. Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad: „mokesčių administratorius netinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas <...>. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog <...> 2010 m. į Pareiškėjos sąskaitą SEB banke pervesti 4 624 500 Eur yra ne paskolos grąžinimas, o yra kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ir ne individualios veiklos pajamos“. Taigi Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu konstatuotos mokesčių administratoriaus netinkamas savo pareigų vykdymas. Kartu pabrėžtina, kad tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šveicarija prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 metais. Taip pat akcentuotina, jog bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00009-17 pradėtas 2017 m. sausio 25 d. FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto E. A. Z. praturtėjimo, gavus Kauno apskrities VMI 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR 0680-627 bei 2017 m. sausio 13 d. sprendimą dėl akto tvirtinimo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2020 m. gegužės 25 d. nuvykus į FNTT ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 03-6-00009-17 esančia medžiaga bei gavus dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. kad Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino nurodymą sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69 368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos, nes mokesčių administratorius netinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ir kad netinkamai rinko įrodymus, kad mokesčių administratorius negalėjo surinkti visos informacijos, atlikdamas pirminį pareiškėjos patikrinimą, nes tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šveicarija prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, kad bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00009-17 pradėtas 2017 m. sausio 25 d., t. y. iki įsiteisėjant mokesčių administratoriaus sprendimams, kad FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2020 m. gegužės 25 d., konstatavo, kad aplinkybės, kurios tapo žinomos mokesčių administratoriui 2020 m. gegužės 25 d. turi būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis MAĮ 184 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir ją aiškinančios LVAT praktikos prasme, kurioms esant mokesčių administratorius galėjo ir turėjo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Be to, mokesčių administratorius nepriklausomai nuo jo valios pirminio patikrinimo metu negalėjo surinkti tam tikrų duomenų, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo.

31.       LVAT pažymėjo, jog byloje, be 2008 m. paskolos sutarties, nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėja 2008 m. Kipro įmonei Grademank Limited realiai suteikė 13,5 mln. Eur dydžio paskolą. Mokesčių administratorius, gavęs Audito įmonės Alliot Partellas Kiliaris Ltd išvadą, nustatė, jog Grademank Limited nėra apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, o Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. likviduota. Taip pat nustatė, jog pareiškėja 2008 m. turėtų lėšų nenaudojo suteikti paskolai Kipro įmonei. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog Opensky Management Ltd tarptautiniais pavedimais Grademank Limited 2010 m. pervedė 4,82 mln. Eur, ši suma vėliau pervesta pareiškėjai, 2011 m. Opensky Management Ltd tarptautiniais pavedimais Grademank Limited pervedė 8 288 000 mln. Eur. 2013 m. iš Swiss Green Venture Capital AG pareiškėja gavo 9,41 mln. Eur. Teigė, kad pareiškėjai Grademank Limited 2011 m. negrąžino 9 149 167 mln. Eur, todėl buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią, pareiškėjai paskolą turėjo grąžinti Swiss Green Venture Capital AG. Pareiškėja jos atžvilgiu atliekamų kontrolės veiksmų metu buvo nenuosekli ir nuolat keitė savo poziciją įrodinėdama lėšų, iš kurių ji suteikė paskolą Grademank Limited, šaltinius: pirminio patikrinimo metu nurodė 2007 m. Šveicarijos banke Societe Generale Private Banking atsidarytoje banko sąskaitoje disponavusi didelėmis sumomis pinigų, įskaitant įneštus Lietuvoje laikytus grynuosius pinigus, ir iš šių piniginių lėšų 2008 m. suteikusi paskolą Grademank Limited; 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktose pastabose dėl pirminio patikrinimo akto pareiškėja jau nurodė suteikusi paskolą iš banko Societe Generale Private Banking gautos paskolos, o pinigai buvo paskolinti Šveicarijoje, jų nepervedant į Kipro banką; Komisijai pateiktame 2017 m. balandžio 28 d. skunde pareiškėja jau nurodė, kad buvo ir kitų pajamų, kurių ji nebuvo paminėjusi patikrinimo metu bei pateiktuose skunduose mokesčių administratoriui ir todėl jos patikrinimo metu nebuvo įvertintos, kad iki 2012 m. nebuvo jokių apribojimų išvežti grynuosius pinigus iš Lietuvos į kitas ES valstybes, o Šveicarijos Konfederacijoje nėra jokių apribojimų ir prievolės deklaruoti įvežant grynuosius pinigus į jos teritoriją; nagrinėjant pirmąjį mokestinį ginčą Komisijoje, pareiškėja pajamų šaltiniu paskolai 2008 m. suteikti jau nurodė ir Kipro įmonės Conmile Limited 2007 m. už parduotas UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ gautas pinigines lėšas; šiame mokestinio ginčo etape pareiškėja pajamų šaltiniu paskolai suteikti jau nurodo Opensky Management LTD 2008 m. pareiškėjai paskirtus tarpinius dividendus. Pakartotinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių realų paskolinių santykių tarp pareiškėjos ir Grademank Limited egzistavimą pagal 2008 m. balandžio 1 d. surašytą paskolos sutartį, todėl ir iš šios įmonės gautos piniginės lėšos pagrįstai nevertintos kaip paskolos pareiškėjai grąžinimas. Pareiškėja kaip savo pajamas nurodė užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 m. pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 m. ir negavo. Dėl to nepagrįstais laikyti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Atitinkamai, pareiškėja negalėjo 2008 m. paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi. Paskolos, kaip sandorio, realus pobūdis reikalauja pagrįsti, jog paskolos lėšos buvo paskolos gavėjui išmokėtos ar suteiktos. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, FNTT ir prokuratūros išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę suteikti paskolą, taip pat nepagrindė to, jog pareiškėja realiai suteikė paskolą. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta 9 412 211,62 Eur suma iš Šveicarijos Konfederacijos yra Swiss Green Venture Capital AG grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, kad šiai įmonei paskolą suteikė būtent pareiškėja. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma neva iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą Šveicarijos įmonei, patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą siekiant mokestinės naudos ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 m. ar vėliau nurodytai Šveicarijos įmonei realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo. Taigi, pagrįstai buvo pritaikyta MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Vien pareiškėjos argumentai, kad paskola nėra pripažįstama GPM objektu, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti nei įvertino Kauno AVMI ir VMI skundžiamuose sprendimuose pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė susigrąžinusi iš 2008 m. sudarytos paskolos sutarties, ar daryti išvadą, kad Kauno AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms.

32.       Pareiškėja ginčo atveju turi teisę atskaityti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, ne 15 proc., kaip kad siūlo pareiškėja, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal tarptautinę sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės nuostatas, susijusias su Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymu Lietuvoje, o teigti, kad šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių motyvų, nėra pagrindo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuo delspinigių mokėjimo atleidžiama remiantis administracinės institucijos ir ginčą nagrinėjančios institucijos diskrecine galimybe, bet ne prievole. Įvertinęs, kad pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į ilgą mokestinių patikrinimų ir mokestinių ginčų nagrinėjimo trukmę, kuri ginčo atveju priklausė ir nuo pačios pareiškėjos valios neteikiant mokesčių administratoriui visų įrodymų pirminio mokestinio patikrinimo metu, keičiant savo poziciją dėl įrodinėtinų aplinkybių ir pan., LVAT darė išvadą, kad atleisti pareiškėją nuo visų apskaičiuotų delspinigių ar bent dar didesnės jų dalies mokėjimo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes delspinigių suma, nuo kurios mokėjimo pareiškėja neatleista, yra proporcinga papildomai apskaičiuotos GPM sumos (2 010 960,68 Eur), nuo kurios buvo skaičiuoti delspinigiai, kontekste bei toks delspinigių dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus. Be to, atleidus pareiškėją nuo visų delspinigių ar dar didesnės jų dalies mokėjimo, būtų nukrypta nuo delspinigių instituto esmės, t. y. užtikrinti valstybės biudžeto praradimų kompensavimą, nes, kaip minėta, mokėtina delspinigių suma, nuo kurios pareiškėja nebuvo atleista, vertintina kaip proporcinga.

 

V.

 

34.       Pareiškėja E. A. Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-173-815/2023, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

35.       Pareiškėja prašyme teigia:

35.1.                      Apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas išsamus patikrinimas ir visapusiškas bylos nagrinėjimas, teismas atsakė ne į visus esminius skundo argumentus, be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą padarė akivaizdžias klaidas, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

35.2.                      Teismas kiekvienu aspektu neprivalo pasisakyti detaliai ir plačiai, teismo motyvai gali būti glausti, tačiau jie turi būti aiškūs, konkretūs ir objektyvūs, teismas negali vengti atsakyti į tam tikrus byloje iškeltus klausimus, teismo sprendimas turi būti nuoseklus - turi būti nustatomos teisinės problemos ir jos nuosekliai įvertinamos. LVAT nutartis, kurioje neatsakyta į esminius byloje ginčijamus klausimus, galutinis sprendimas priimtas neteisingai konstatavus reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias įtakos materialiosios teisės normų taikymui, nepateiktas teismo vertinimas dėl byloje 2022 m. gegužės 13 d. pateiktų papildomų įrodymų reikšmės bylai, sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, neatitinka faktinių aplinkybių, kelia pagrįstų abejonių, ar apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų tiek faktinių, tiek teisinių apeliacinių skundo argumentų vertinimą.

35.3.                      LVAT nurodė, jog FNTT ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2020 m. gegužės 25 d., tačiau iš pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. pateiktų įrodymų matyti, jog FNTT ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį tyrimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2019 m. vasario 15 d., t. y. vykstant pirmajam mokestiniam ginčui. Byloje nebuvo sprendžiamas naujų įrodymų prijungimo klausimas, LVAT nutartyje nėra nurodyta, ar pareiškėjos pateiktus įrodymus teismas prijungė prie bylos.

35.4.                      Taip pat apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl GPMĮ 8 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei pareiškėjos pajamų apmokestinimo momento 2008 m. kaip pozityvių pajamų. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepasisakė dėl pozityvių pajamų, šių argumentų neįvertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o argumentas, kad įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto, prieštarauja pajamų esmei. Pozityvios pajamos apmokestinamos gruodžio 31 d. tų metų, kai jas gauna gyventojo kontroliuojama įmonė įsteigta tikslinių teritorijas sąraše (šiuo atveju Bahamose), o ne kai jas gauna gyventojas. Pripažinus, kad pareiškėja pajamas gavo 2008 m., mokesčių administratorius šių pajamų apmokestinti negalėtų dėl suėjusio senaties termino.

35.5.                      Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria Komisija inspekcijos sprendimą patvirtino. Taigi toliau ginčas tarp šalių vyko tik dėl mokesčių mokėtojai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos iš Šveicarijos bendrovės Swiss Green Venture Capital AG bei dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio nuo gautų palūkanų pilno atskaitymo. Kita Komisijos sprendimo dalis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2017 m. Taigi ginčas dėl gautų
4 624 500 Eur iš Grademank Limited pasibaigė. Kadangi ginčas dėl 2010 m. iš Grademank Limited gautų 4 624 500 Eur pajamų yra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. S-272 (7-106/2017), jokie pakartotinio patikrinimo veiksmai šioje dalyje yra negalimi. Pareiškėjos apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl Komisijos sprendimo res judicata galios, tačiau LVAT dėl šio klausimo nepasisakė.

35.6.                      Byloje buvo keliamas klausimas ne tik dėl pajamų gavimo momento, bet ir dėl senaties termino taikymo pakartotinio patikrinimo atveju. LVAT pasisakė tik dėl senaties termino taikymo dėl pajamų gavimo momento, tačiau dėl pareiškėjos apeliacinio skundo 21 punkte nurodytų aplinkybių ir įstatymo aiškinimo visiškai nepasisakė.

35.7.                      Be to, iš LVAVT nutarties neaišku, kodėl FNTT ir prokuratūros išvada vertinant tuos pačius įrodymus yra nepagrįsta, o mokesčių administratoriaus – pagrįsta.

35.8.                      LVAT neatsakė ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo Lietuvoje. Neaišku, kodėl mokesčių administratorius neturi vadovautis GPMĮ 37 straipsniu ir suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą. Be to, teismas nepasakė dėl pareiškėjos nurodytų motyvų dėl normų konkurencijos, t. y. GPMĮ 37 straipsnio ir VMI patvirtintų GPM308 deklaracijos patvirtintų pildymo taisyklių nuostatų, kurios vienu metu skirtingai reguliuoja tuos pačius teisinius santykius.

36.       Atsakovas VMI atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

37.       Atsakovas nurodo:

37.1.                      Pagal LVAT praktiką vien tam tikrų įrodymų ar argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai.

37.2.                      Naujos aplinkybės buvo pagrindas pakartotiniam patikrinimui dėl Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. S-272(7-106/2017) dalies, kuria buvo panaikintas mokesčių administratoriaus nurodymas sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69 368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės 2010 m. grąžintos 4624500 Eur paskolos. Taigi, nei vietos mokesčių administratorius, nei centrinis mokesčių administratorius, nei MGK 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo priėmimo metu neturėjo informacijos apie FNTT medžiagą, nes, kaip minėta, pareiškėja nurodo, jog ši medžiaga tapo žinoma mokesčiui administratoriui 2019 m. vasario 15 d.. Kita vertus, pareiškėja pati viso ginčo metu pripažino, kad FNTT medžiaga turėjo reikšmę minėto Komisijos sprendimo dalyje ir šioje dalyje nesutiko su pakartotiniu patikrinimu, todėl mokestinis ginčas šioje dalyje buvo pasibaigęs ir, akivaizdu, jog naujos aplinkybės mokesčių administratoriui tapo žinomos po ginčo pabaigos. LVAT sistemiškai analizavo MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių pagrindu padarė išvadas, kad mokesčių administratoriaus teisė atlikti pakartotinį patikrinimą jau po to, kai įsiteisėja galutinis sprendimas dėl anksčiau vykusio mokestinio patikrinimo, atsiranda nustačius naujas aplinkybes, t. y. LVAT išsprendė MGK sprendimo res judicata klausimą naujų aplinkybių konstatavimo pagrindu. Taip pat LVAT analizavo Opensky Management Ltd, Kipro įmonės, Swiss Green Venture Capital AG, Conmile Limited, UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ ir kitus sandorius, taip pat vertino GPMĮ 8 straipsnio ir senaties taikymą, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pozityvių pajamų vertinimo, senaties termino taikymo pakartotinio patikrinimo atveju, įrodymų apie 2008 m. Kipro įmonei galimai suteiktą 13,5 mln. Eur dydžio paskolą. LVAT aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, jog LVAT neišsprendė sumokėto mokesčio atskaitymo Lietuvoje klausimo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VI.

 

38.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-173-815/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

39.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

40.       Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir EŽTT, kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

41.       Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

42.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

43.       Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

44.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

45.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

47.       EŽTT yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties turinio galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus. Priešingai nei teigia pareiškėja, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo po jau atlikto mokestinio patikrinimo, taip pat įvertino Opensky Management Ltd, Kipro įmonės, Swiss Green Venture Capital AG, Conmile Limited, UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ ir kitus sandorius, GPMĮ 8 straipsnio ir senaties taikymą, pasisakė dėl tarptautinės sutarties nuostatų, susijusių su Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymu Lietuvoje.

49.       Įvertinus pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja, kartoja argumentus, kuriuos teikė tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde. Tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

50.       Kaip minėta, pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną proceso šalies argumentą. Tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne, šalies vertinimu, nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

52.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-173-815/2023 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos E. A. Z. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-173-815/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-173-815/2023 pagal pareiškėjos E. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Dainius Raižys