Civilinė byla Nr. 2-56-814/2013
(Proceso Nr. 2-17-3-02271-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
77.4.3.; 116.4.; 125.1.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 31 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei V. R., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovui D. Ž., atsakovo atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, nedalyvaujant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui D. Ž., institucijoms teikiančioms išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjime tvarkos pakeitimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė V. R. teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 patvirtintos taikos sutarties l - 6 p. nuostatas ir nustatyti kitą - pakeistą atsakovo D. Ž. bendravimo su dukta M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Per pusę metų po teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos D. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 500 metrų nuo jos gyvenamosios vietos kartu dalyvaujant ir V. R.. 2. Antrą pusę metų po teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos, bet ne trumpiau kaip iki 2013-09-01, D. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba ne toliau kaip 500 metrų nuo jos gyvenamosios vietos kartu dalyvaujant ir V. R.. 3. Nuo 2013-09-01 pirmą ir trečią savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 18 val. M. Ž. praleidžia su tėvu D. Ž. ne vaiko gyvenamoje vietoje. 4. Nuo 2013-09-01 vasaros metu dukra M. Ž. dešimt dienų praleidžia su tėvu D. Ž., laiką suderinus su V. R. prieš dvi savaites. 5. Nuo 2013-09-01 dukra M. Ž. nelyginiais metais šventes - šv. Velykas, šv. Kalėdas, o lyginiais metais Naujuosius metus praleidžia su tėvu D. Ž.. 6. Nuo 2013-09-01 dukra M. Ž. lyginiais metais šventes - šv. Velykas, šv. Kalėdas, o nelyginiais metais Naujuosius metus praleidžia su motina V. R.. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 patvirtino ginčo šalių taikos sutartį dėl vaiko auklėjimo tvarkos pakeitimo ir papildymo. Taikos sutarties 1 punkto nuostatos buvo numatytos tam, kad atsakovas per pusmetį galėtų prie vaiko priprasti ir nors kiek vaikas su tėvu taptų artimesni. Tačiau atsakovas šių nuostatų tinkamai nevykdė, nes pas dukrą atvykdavo kartais net ne grafiko dienomis, o ir atsakovui atvykus jo bendravimas su dukra vykdavo tik fragmentiškai bei darant dukrai neigiamą ir žalingą įtaką. Per pirmąjį pusmetį privalėjęs su dukra bendrauti ne mažiau kaip 13 kartų ir bent jau po 4 valandas, kas sudarytų 52 valandas, tačiau atsakovas su dukra sugebėjo pasimatyti tik 8 kartus ir pabendrauti su ja tik 2 valandas. Todėl dukra atsakovo kaip tėvo ir toliau nepriima ir bendrauja su juo kaip su svetimu asmeniu tik jai saugioje vietoje ir ieškovei esant netoliese. Tuo tarpu atsakovas, neįvykdęs Taikos sutarties 1 punkto nuostatų ir išskirtinai vadovaudamasis savo ambicijomis, jau pradėjo priverstinį vykdymą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nuostatų. Dabartiniu metu atsakovas bet kokia kaina, veikdamas per antstolį, siekia dukrą prieš jos norą pasiimti ilgesniam laikui ir net nebando atsižvelgti į dukros teisėtus interesus, tuo sukelia dukrai nuolatinį emocinį diskomfortą ir nesaugumo jausmą. Visa tai neigiamai atsiliepia ir dukros sveikatai. Po šalių ir jų dukters bendro pokalbio Vaiko teisių apsaugos skyriuje, šiam skyriui išvadoje pasiūlius atsakovui pabandyti pabendrauti su vaiku viešoje vietoje, ji su tokiu pasiūlymu sutiko. Pasimatyti su dukra atvyko kartu su žmona, bendravo su sutiktais draugais, dukrai skyrė vos keletą minučių ir išvyko. Mano, kad atsakovas savo tokiu elgesiu tik formaliai atliko Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūno nurodymus. Manydama, jog atsakovas iki šiol tiesiog atmestinai atlieka tėvo pareigą ir net piktnaudžiauja savo teisėmis, neturėdama kitų galimybių kaip apsaugoti jų nepilnametės dukros M. teisėtų interesų, ji priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjime tvarkos pakeitimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nevykdė susitarimo, todėl ji žymėjo kiekvieną jo atvykimą pas dukrą, išvykimą, jo elgesį susitikimų metu. 2012 m. vasario 5 d. atsakovas pradėjo bendrauti su dukra pirmą savaitgalį. Vasario 18 d. atvyko 19 val. 30 min. ir buvo valandą laiko. Kovo 3 d. atvyko 19 val. 30 min., truputį pabuvo. Balandžio 1 d., 7 d., 8 d., 9 d., neatvyko. Gegužės 5 d. atvyko apie 14 val., paklausė, ar eis į lauką, vaikui nesutikus, išėjo. Gegužės 20 d. neatvyko. Gegužės 27 d. įvyko konfliktas. Birželio 27 d. vyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių pas V. Motiejūnienę. Kai darbuotoja paklausė M., ar pažįsta atsakovą, M. pasakė, kad nežino. Tąkart laiką praleido kartu: piešė, D. knygutę padovanojo. Liepos 1 d. D. pasiūlė susitikti prie savivaldybės fontano, pabuvo pusvalandį, M. bėgiojo, D. susitiko su pažįstamais jam žmonėmis ir su jais bendravo. Spalio 20 d. vėl susitiko prie savivaldybės fontano, apie 20 min. pabuvo, M. neprakalbino. Po to susitiko kavinėje „Vara“, atsakovas pabuvo 3 minutes, visai nekalbinęs dukros išvyko. Jis nedėjo jokių pastangų bendrauti su vaiku. Žadėjo ateiti į darželį gruodžio 1, 2 d. d., tačiau neatėjo. Teismo prašo leisti dukrai bendrauti su tėvu taip, kad dukrai nebūtų didelio streso, kad tėvas su dukra galėtų susibendrauti. Dukra nenori eiti su atsakovu. Ji negali vaiko per prievartą varyti. Vaikas turi savo nuomonę, norus. Atsakovas yra tik biologinis dukros tėvas. Su atsakovu išsituokė, kai M. buvo pusantrų metų. Gyvenant santuokoje jis dukra nesirūpino, jos nemylėjo, o nuo jų skyrybų iki šešerių metų atsakovas su dukra intensyviai bendravo 6 kartus. Bendravimas buvo epizodiškas. Nemano, kad jai nedalyvaujant, būtų geresnis vaiko bendravimas su tėvu. Atsakovui atėjus į jos namus, ji dukros ir atsakovo bendravime nedalyvauja. Dukra pasakojo, kad su atsakovu piešė, dėliones dėliojo, kalbėjosi, tačiau niekada dukra jos neklausė, kada atvažiuos D.. Su dukra gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena sesers šeima. Sesers šeimos nariai taip pat nedaro įtakos tėvo ir dukros bendravimui. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būna, kad ir savaitgaliais tenka dirbti nuo 7 val., o priklausomai nuo gamybos, dirba ir iki 21 val. Per mėnesį tenka dirbti 13-14 dienų. M. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas specialių poreikių neturi. VTAS iniciatyva buvo nuvesta pas psichologus.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-52-814/2012 jo ir ieškovės taikos sutartimi patvirtintą bendravimo su dukra tvarką, pakoreguojant ją laiko atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad jų su ieškove tarpusavio santykiai įtempti, todėl mano, jog jo bendravimas su dukterimi ieškovės gyvenamojoje vietoje neatitiktų dukters interesų. Gyvenantys su ieškove ir dukra jos giminaičiai yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Beveik kiekvieną kartą po jo apsilankymo pas dukterį, jo atžvilgiu rašomi pareiškimai įvairioms institucijoms, kaltinant jį nebūtais dalykais, buvo iškviesta policija. Taip pat prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra neįgyvendinama ir todėl, kad ieškovė prašo kartu dalyvauti jo susitikimuose su dukra. Pastarąjį pusmetį jam atvykus į susitikimus, ieškovės beveik nebūdavo. Ieškovė dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Jam išvykus su dukterimi į neutralią aplinką ir ją parvežus namo, nekiltų konfliktinių situacijų dukters akivaizdoje.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Prašė palikti galioti teismo patvirtintą taikos sutartį, kad ji ir toliau būtų vykdoma nustatyta tvarka bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena naujoje šeimoje, o ieškovė nori, kad jis gyventų su ja. Atėjęs į ieškovės namus, bendraudavo su dukra, žaisdavo, dainuodavo daineles. Ilgiausiai su dukra yra bendravęs dvi valandas. Lankantis žiemos metu, mergaitei būnant kambaryje, konfliktų nebūdavo. Atėjus pavasariui, vaikas nebūdavo paruoštas ėjimui į lauką. Su dukra jo santykiai šilti, geri, draugiški. Jį dukra vadina D., draugu. Antrą pusmetį buvo nustatytas laikas matytis su mergaite šeštadieniais –sekmadieniais nuo 9 val. iki 17 val. Su mergaite norėjo kur nors išvažiuoti papramogauti, tačiau ieškovė buvo atsitvėrusi tylos siena. Todėl jis dėl bendravimo su dukra vykdymo kreipėsi į antstolį, Vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją. Vyko pas dukrą su antstole. Po liepos mėnesio mergaitė nebūdavo paruošta bendravimui su tėčiu. Antstolė protokole konstatavo, kad mergaitė susitikimui buvo neparuošta. O. F. griežtai pasakė, kad neleis vaiko išsivesti. Mergaitė nuteikinėjama, kad atvyko bloga teta ir blogas dėdė, ir gali ją išsivežti. Ieškovė meluoja sakydama, kad jis negražiai kreipiasi į mergaitę, nevadina jos mažybiniu vardu. Jis vienintelę dukrą turi, nori su ja bendrauti. Dabar su ieškove nebendrauja. Anksčiau bendravo normaliai. Kai ieškovė sužinojo, jog jis turi sužadėtinę, santykiai pasikeitė, prasidėjo mergaitės nuteikinėjimas prieš jį. Nepavyko su mergaite pabendrauti ir rugsėjo 1 d. kavinėje „Vara“ dalyvaujant ieškovei. Mergaitė su juo nekalbėjo, o tik juokėsi rankytėmis užsidengusi burnytę.
Tiesiogiai teismo posėdyje išklausyta nepilnametė M. Ž. (suėję 6 m.) paaiškino, kad su tėčiu jai patinka, jį myli. Nori, kad būtų visi – senelis, mama, tėtis. Myli abu – ir tėtį, ir mamą. Ji tėčio D. laukia. Jis atveža dovanų. Smagu, kai atvažiuoja. D. jos neskriaudė. Jo nebijo. Norėtų pas jį į svečius. Taip pat norėtų su tėčiu pakalbėti telefonu.
Liudytoja K. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas ilgą laiką vaiko nelankė, lankė epizodiškai. Mažą dukrą yra pavadinęs „Osvencimu“. Teko matyti, kaip negražiai atsakovas elgėsi sesers (ieškovės) atžvilgiu vaiko akivaizdoje, kai vyko atlikti DNR. Dabar atėjęs vaiko lankyti nustatytomis dienomis, atsakovas sukelia konfliktus, grasina susidorosiąs. Atvyko neperspėjęs su antstole. Su ieškove ir jos dukra gyvena viename name. Šiuo metu augina mažametę dukrą, kuomet sesuo dirba, prižiūri jos dukrą M.. Kai būna namuose ieškovė, į tėvo ir dukros bendravimą ji nesikiša.
Liudytoja O. F. teismo posėdyje parodė, kad jų namuose atsakovas anūkę lankė du-tris kartus. Paskutinį kartą įėjo, padavė dukrai knygelę ir išskubėjo į darbą, tačiau, išėjęs laukan, valandą-pusantros prakalbėjo su draugu. Kitą kartą norėjo ją įtraukti į konfliktą. Dar kartą atvykęs sukonfliktavo su jos kita dukra. Nenorėjo laukti ir skubėjo atvykęs su antstole – sakė, kad jam ilgai būti neleidžia žmona. Girdėjo, kaip atsakovas dukrą yra pavadinęs distrofike.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog skyrius, atsižvelgdamas į specialistų pateiktas rekomendacijas bei vadovaudamasis teisėtais vaiko interesais bendrauti su abiem tėvais, kurių teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, mano, jog bendravimo tvarkos pakeitimas yra netikslingas ir nebūtinas (b.l. 48-49). Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė. Paaiškino, jog abiems tėvams rūpi vaikas. Jokių žinių apie atsakovo netinkamą gyvenimo būdą neturi, atsakovas šiuo metu gyvena Kaišiadoryse. Kaišiadorių VTAS teigimu, jokių žinių apie atsakovo, jo sutuoktinės D. J., kartu gyvenančių jos nepilnamečių vaikų nepriežiūrą ar netinkamą gyvenimo būdą šis skyrius neturi. Atsakovo teigimu, jis moka priteistą išlaikymą dukrai, domisi jos sveikata, ugdymu, domisi kaip panaudojamos lėšos, kurias jis moka vaiko išlaikymui. Šalių bendru sutarimų, ieškovė teikia atsakovui ataskaitas kaip panaudojamos vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas, kurios pateiktos teismui, mano, kad bendravimo grafiko, koks jis buvo patvirtintas 2012-01-24, keisti nereikėtų, kadangi tai grąžintų visą tėčio bendravimo procesą su vaiku atgal, tai būtų regresas tėčio atžvilgiu. Pusė metų bendravimas vyko vaiko gyvenamojoje vietoje, pusė metų kitoje. Mano, jog reikėtų palikti seną bendravimo tvarką, toliau mamai aiškinant, kad vaikas turi bendrauti su tėčiu, kuriam vaikas rūpi.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad skyrius neturi pagrindo prieštarauti dėl D. Ž. bendravimo ir dalyvavimo dukters auklėjime savo namų aplinkoje (b. l. 130-131). Skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnametės M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 11). Santuoka tarp šalių bendru sutarimu nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-874-559/08, patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nepilnametės M. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina V. R., D. Ž. įsipareigojo savo dukrai M. teikti išlaikymą, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvę sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo dukters auklėjimu rūpinsis abu kartu ir su vaiku bendraus be apribojimų (LITEKO duomenys). Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 tarp ginčo šalių buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (papildymo), išvadą teikiančios institucijos atstovė, susipažinusi su taikos sutartimi nurodė, kad ji sudaryta vaiko interesais ir neprieštaravo jos tvirtinimui (b. l. 30-31 ). Į bylą pateiktais šalių, ieškovės motinos ir sesers bei atsakovo sutuoktinės susirašinėjimais su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi bei jų šiam skyriui duotais paaiškinimais (b. l. 19-21, 27-29, 52-60, 64-74, 80-84, 93), atsakovo paaiškinimais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 134-139), išduotu vykdomuoju raštu dėl pirmiau minėtos taikos sutarties vykdymo, antstolės patvarkymais ir vykdymo išlaidų paskaičiavimais (b. l. 14-16, 75-79, 85), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 91-92), Kauno apskrities VPK Jonavos PK raštais bei nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 22 – 26), į bylą išreikalauta iš Kauno apskrities VPK Jonavos PK tyrimų medžiaga (Nr. 20-61-AP-943 ir Nr. 20-61-Af-446) nustatyta, kad dėl pirmiau minėtos taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos tarp šalių kilo nesutarimai, ieškovė ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių informuodama, kad atsakovas, atvykęs bendrauti su dukra, konfliktuoja su suaugusiais šeimos nariais, juos įžeidinėja, ir netgi naudoja prieš juos fizinį smurtą, dėl ko Jonavos rajono PK buvo pradėti tyrimai, tačiau, nesurinkus duomenų, šie tyrimai buvo nutraukti; tuo tarpu atsakovas skyrių informuodavo, kad jam trukdoma bendrauti su vaiku, jam atvykus vaikas būna neparuoštas išeiti su juo arba tėvo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant ieškovei; atsakovui išduotas vykdomasis raštas ir antstolis pradėjęs taikos sutarties 2 punkto vykdymą; į šalių nesutarimus dėl bendravimo su dukra įtraukti jų giminaičiai (ieškovės motina ir sesuo), atsakovo sutuoktinė. Ieškovė dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” (b. l. 17-18 ). Nors ieškovės ir dukros M. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 12), tačiau ieškovė su dukra gyvena jos motinai O. F. nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kur šalių dukrai užtikrintos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, ji gerai sutaria su visais šeimos nariais (b. l. 50). Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, dirba vairuotoju ekspeditoriumi, pagal darbo pobūdį dirba tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, užimtumas priklauso nuo klientų poreikių (b. l. 94-95). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada nustatyta, kad D. Ž. yra sudaręs santuoką su D. J., šeima gyvena D. J. nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, D. J. taip pat augina 2 dukras iš pirmosios santuokos (b. l. 130). Prie minėtos išvados pridėtame atsakovo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktas įvertinimas, kad Kaišiadorių Vaiko teisių apsaugos skyrius D. Ž. charakterizuoti negali, nei apie jį, nei apie sutuoktinę nusiskundimų negauta, buities ir socialinės sąlygos yra labai geros, rekomenduoja leisti dukrai lankyti ir esant reikalui, gyventi su tėvu jo dabartinėje šeimoje (b. l. 132-133). VšĮ Šeimos santykių instituto, kur konsultuotis buvo nuvykę šalys kartu su dura M., rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad 2012-10-10 svarstytas M. Ž. atvejis, kur nustatyta, jog mama piktnaudžiauja savo kaip mamos padėtimi, abu buvę sutuoktiniai konfliktuodami tarpusavyje daro vaikui neigiamą žalą bei pateiktos rekomendacijos: 1. VTAS stebėti ir užtikrinti, jog būtų vykdomi susitikimai, kurie pradžioje gali trukti trumpiau (pvz.: nuo 1 valandos), mergaitei saugioje, bet neutralioje aplinkoje, dalyvaujant tik tėvui ir dukrai (nedalyvaujant mamai ar močiutei, o jei reikės dalyvaujant neutraliam asmeniui), vėliau susitikimus ilginti, galimai įtraukiant ir kitus dabartinės tėvo šeimos asmenis. Mama turi užtikrinti atvesti dukrą į sutartą vietą. 2. Nukreipti tėvus tolimesniems susitarimams dėl vaiko globos, auklėjimo ir priežiūros psichologinei tarpininko pagalbai pagal gyvenamąją vietą. 3. Pagal poreikį tęsti psichologo konsultacijas mergaitei pagal gyvenamąją vietą įtraukiant ir mamą (kaip išreikalauti, kad mergaitė laikytųsi taisyklių, leisti mergaitei pajausti pasekmes dėl savo elgesio). Rodyti mamai, kad jos priešiškumas buvusiam vyrui, noras kontroliuoti susitikimus neigiamai veikia mergaitę, daro jai žalą. 4. Psichologo konsultacijos tėčiui dėl tėvystės įgūdžių gerinimo pagal gyvenamąją vietą (kaip megzti ryšį ir bendrauti su dukra) (b. l. 51 ).
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus, kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad, teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukiant santuoką tarp šalių jų bendru sutarimu, šalių nepilnametės dukters M. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, tai yra ieškove. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, vaikas gerai sutaria su kitais kartu gyvenančiais motinos giminaičiais. Mergaitė lanko darželį, specialių poreikių neturi. Nukreipta psichologo konsultacijoms (Rekomendacijos). Kaip matyti, M. su motina gyvena nuo pat gimimo, todėl akivaizdu, kad vaikas prie motinos pripratęs ir prisirišęs. Tuo tarpu, šalims nutraukus santuoką, atsakovas gyvena atskirai. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos K. K. duotų parodymų, atsakovas dukrą nuo minėto laikotarpio lankė nereguliariai, epizodiškai. Nutraukiant santuoką, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvaujant jį auklėjant susitarė, kad po santuokos nutraukimo dukters auklėjimu rūpinsis abu kartu ir su vaiku bendraus be apribojimų. Tačiau bylos duomenimis, teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi tarp ginčo šalių buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (papildymo). Iš šios tvarkos matyti, kad, šalims nutraukus santuoką, tėvo ir mažametės dukters bendravimas buvo ribotas, todėl, siekiant atkurti šiuos santykius maksimalia apimtimi nepažeidžiant vaiko interesų, šalys nustatė pereinamąjį tėvo su dukra bendravimo laikotarpį. Tai yra staiga nekeičiant vaiko gyvenamosios aplinkos (pirmą pusmetį bendraujama ne toliau kaip 500 metrų nuo V. R. gyvenamosios vietos, 1 p.), toliau laipsniškai tolinant, nebesaistant vaiko su įprastine aplinka, didinant bendravimo laiką (2-7 p.). Pažymėtina ir tai, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė, dalyvavusi teismo posėdyje, susipažinusi su taikos sutartimi, nurodė, kad ji sudaryta vaiko interesais ir neprieštaravo jos tvirtinimui.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp nepilnametės M. Ž. tėvų, tai yra ieškovės ir atsakovo, dėl pirmiau minėtos jų taikos sutartyje pakeistos (papildytos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui dėl šios tvarkos pakeitimo jos ieškinyje nurodytu būdu, šio reikalavimo pagrindu laiko tai, jog atsakovas tinkamai neįvykdė nustatytos tvarkos 1 punkto, pas dukrą atvykdavo ne pagal grafiko dienas, neatvyko/neišbuvo pas dukrą tiek, kiek privalėjo išbūti (pateikti ieškovės detalūs paskaičiavimai su pastabomis), atsakovo bendravimas su dukra buvo fragmentiškas bei darantis vaikui neigiamą ir žalingą įtaką. Todėl dukra, ieškovės nuomone, atsakovo kaip tėvo ir toliau nepriima ir bendrauja su juo kaip su svetimu asmeniu tik jai saugioje vietoje ir ieškovei esant netoliese. Ginčas tarp šalių iškilęs dėl to, kad naujai teismui pateiktoje ir prašomoje pakeisti tvarkoje ieškovė, remdamasi pirmiau nurodytu, siekia, kad tiek pirmą, tiek antrą pusmetį (po teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo) atsakovas su dukra bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje arba ne toliau kaip 500 metrų nuo vaiko gyvenamosios vietos ir dalyvaujant V. R.. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka ir nori su dukra bendrauti toliau pagal šalių taikos sutartyje sutartą tvarką, inicijavo priverstinį šios tvarkos 2 punkto vykdymą (atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 9.00 val. iki 17.00 val.). Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo pasiekti sutarties 1 punkto tikslai (kad atsakovas per pusmetį galėtų prie vaiko priprasti ir jie kiek nors būtų artimesni), tuo tarpu atsakovas šiuo metu bet kokia kaina, veikdamas per antstolį, siekia dukrą prieš jos norą pasiimti ilgesniam laikui, neatsižvelgia į dukters interesus, sukelia vaikui nuolatinį emocinį diskomfortą, visa tai neigiamai atsiliepia dukters sveikatai.
Pažymėtina, kad ieškovės ginčijama atsakovo su dukra bendravimo tvarka šalių yra nustatyta atsižvelgiant pirmiausia į nepilnametės jų dukters interesus, siekiant atkurti nutrūkusius ryšius su tėvu ir juos palaikyti ateityje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėjo visas pastangas, kad su dukra bendrautų maksimaliai pagal sutarties 1 punkte nurodytas sąlygas. Kaip matyti iš teismui pateiktos ieškovės atsakovo su dukra bendravimo istorijos, kurios atsakovas neginčijo, jis dukrą lankė nereguliariai, nesinaudojo savo teise su dukra pabūti ilgiau, kai galimybė su dukra bendrauti - 4 valandos (nuo 11 val. iki 15 val.). Rekomendacijose taip pat pastebėta, kad atsakovo elgesyje trūksta nuoseklumo, buvo aptarta, jog jis turėtų dėti daugiau pastangų bendrauti su dukra. Tačiau vertinant tai, ar buvo pirmą atsakovo su dukra bendravimo pusmetį pasiektas šalių užsibrėžtas tikslas (ieškovės paaiškinimu, suartėti tėvui su vaiku), matyti, kad nors ir nedažnų ir trumpų pasimatymų dėka, tačiau pagal bylos duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovą ir dukrą sieja emociniai ryšiai, užsimezgę (ar nenutrūkę) tėvo ir dukters santykiai. Atsakovo paaiškinimą, kad su dukra jį sieja šilti, geri, draugiški santykiai, pagrindžia Rekomendacijose nurodyta aplinkybė, kad dukra apie tėtį kalba šiltai, išsako, kad su juo smagu žaisti, nestebima, kad mergaitei būtų nesaugu ar baugu bendrauti su tėvu. Tai nurodė ir pati tiesiogiai teismo posėdyje išklausyta M. Ž. (suėję 6 m.) (CK 3.177 str.). Vaikas paaiškino, kad su tėčiu jai patinka, jį myli, ji tėčio D. laukia, jis jos neskriaudė, jo nebijo, norėtų pas jį į svečius, taip pat norėtų su tėčiu pakalbėti telefonu. Atsakovo buities ir socialinės sąlygos labai geros, VTAS rekomenduoja leisti dukrai lankyti ir, esant reikalui, gyventi su tėvu jo dabartinėje šeimoje (Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas). Atsakovui nėra apribotos tėvystės teisės, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs baustas už netinkamą elgesį dukros atžvilgiu. Jis dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Dukrai teikia išlaikymą (atsakovo paaiškinimai, kurių nepaneigė ieškovė).
Iš šių, byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovės prašoma pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarka neatitinka šiuo metu esančios situacijos ir nepilnametės šalių dukters interesų. Pagal ieškovės reikalavimą, vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos atsakovas su dukra turėtų bendrauti dalyvaujant ieškovei. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog būdamas vienas su dukra, atsakovas galėtų jai pakenkti. Priešingai, tėvui bendraujant su vaiku, kuomet bendravime dalyvautų ir vaiko motina ieškovė V. R., būtų tiesiogiai kenkiama vaikui, nes šalys nepajėgūs tvardytis, bendrauti ramiai, būdami kartu konstruktyviai spręsti su vaiko priežiūra iškilusius sunkumus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo šalių tarpusavio santykius, vaikas nebūtų apsaugotas nuo streso ir įtampos, o būtų įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktus, priverstas manipuliuoti (toks vaiko polinkis pastebėtas rekomendacijose). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nurodo, jog dukra su atsakovu bendrauja kaip su svetimu asmeniu tik jai saugioje vietoje ir ieškovei esant netoliese, o atsakovas dukrą ilgesniam laikui nori pasiimti prieš jos norą, ką paneigia pirmiau minėti teismo posėdyje (tai yra neutralioje aplinkoje nedalyvaujant ieškovei) M. duoti paaiškinimai, kad ji nebijo tėčio, norėtų su juo kalbėti ne tik telefonu, bet ir pas jį svečiuotis. Tai vertintina kaip ieškovės manipuliacija vaiko norais (Rekomendacijos). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovė, tiek teismo posėdyje liudytojomis apklaustos ieškovės sesuo bei motina akcentuoja praeitį, tai, kad atsakovas su dukra nebendravo, prisimena, kaip jis elgėsi su ieškove, kaip atsakovas vadino dukrą. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kas buvo praeityje, dukra turi teisę palaikyti ryšį su tėvu. Be to, nepilnamečiui vaikui augant ir išimtinai bendraujant tik su motina, atkurti normalius santykius su tėvu ateityje taps dar sunkiau. VšĮ Šeimos santykių institutas Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė Rekomendaciją, kurioje siūloma: stebėti ir užtikrinti, jog būtų vykdomi atsakovo ir jo dukros susitikimai, kurie pradžioje gali trukti trumpiau, mergaitei saugioje, bet neutralioje aplinkoje, dalyvaujant tik tėvui ir dukrai (nedalyvaujant mamai ar močiutei, o jei reikės dalyvaujant neutraliam asmeniui),vėliau susitikimus ilginti, galimai įtraukiant ir kitus dabartinės tėvo šeimos asmenis, o mama turi užtikrinti atvesti dukrą į sutartą vietą.
Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, vadovaujasi išimtinai vaiko interesais, todėl, sprendžiant šį klausimą neatsižvelgia į šalių pateiktą susirašinėjimą su Vaiko teisių apsaugos skyriais, policija ir kt., kadangi šie įrodymai daugiau charakterizuoja šalis, patvirtina, kad šalys abipusiu susitarimu nesugeba rasti optimalaus sprendimo nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo bendravimas su dukra M. Ž. pagal teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi tarp ginčo šalių patvirtintą taikos sutartį daro vaikui neigiamą ir žalingą įtaką (LR CPK 178 str.), o pagal teismo ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, kaip teismo posėdžio metu nurodė VTAS atstovė, tai grąžintų visą tėvo bendravimo su vaiku procesą atgal, ieškinys kaip nepagrįstas, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė 2012-10-11 mokėjimo nurodymą, 2012-12-19 ir 2013-01-15 pinigų mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad už advokato teisinę pagalbą jis sumokėjo 2 300 Lt (1500 Lt + 400 Lt +400 Lt), (t. I. b. l. 149, 152, t. II. b. l. 8). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia ( civilinė byla Nr. 3K-3-533/2008).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžių protokoluose užfiksuotą posėdžių trukmę, nustatyta, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino. Tačiau teismas, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis bei atsižvelgdamas į nedidelę ginčo apimtį, į nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, į laiko ir darbo sąnaudas sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną atsakovui advokatės pagalbos išlaidų dydį iki 1 500 Lt (CPK 98 straipsnis).
Nors atsakovas teismui pateikė kelionės išlaidų paskaičiavimą, bei UAB „Emsi“ kvitą už pirktą dyzelinį kurą, iš kurio matyti, kad atsakovas, atvykdamas į bylos nagrinėjimą patyrė 90,80 Lt išlaidų (t. II. b. l. 7, 9), tačiau teismas, vadovaudamasis LR susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. Nr. 405 įsakymu “Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, konstatuoja, jog atsakovas viso patyrė ne 90,80 Lt, o tik 71,10 Lt (8,03 l/100 km x 190 km x 4,66 Lt/l = 71.10 Lt).
Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovo naudai viso priteistina 1571, 10 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje valstybė patyrė 38,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Naikintinos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 37).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 571,10 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt vieną litą 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 38,78 Lt (trisdešimt aštuonis litus 78 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Panaikinti šioje civilinėje byloje (buv. Nr. 2-2658-814/2012) teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Lina Šafronienė