DOK-2169

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01004-2023-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. gegužės 28 d. paduotu ieškovo M. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas M. K. ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktą įskaitymą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607/2022 ieškovui iš atsakovės priteistos 140 610,68 Eur skolos į atsakovės 150 000 Eur reikalavimo teisę ieškovui pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylantį iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio ir 2023 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino (žr. 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115/2020), kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikomos įskaitymo sandoriams, nes šis straipsnis reglamentuoja tik atsiskaitymų lėšomis eiliškumą. Tačiau ši išvada kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus bei kitų kreditorių apsaugą. Įskaitymas gali būti naudojamas siekiant nesąžiningo pranašumo prieš kitus kreditorius, ypač tais atvejais, kai skolininkas yra faktiškai nemokus ir turi aukštesnės eilės kreditorių. Teismai nepasisakė dėl įskaitymo sandorio negaliojimo nurodytu pagrindu, nepateikė dėl to motyvų. 

2.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). Bylos atveju neabejotina, jog atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas visiškai nesuderinamas nei su viešąja tvarka, nei su gera morale, todėl laikytinas niekiniu sandoriu, kurio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 29 d. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė