Administracinė byla Nr. eA-1201-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02101-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. Š., R. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. akto Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-50-(1.18), Aktas) teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. žemės sklypą 2 350,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-50-(1.18).
2. Pareiškėjas, nurodęs esmines faktines aplinkybes, susijusias su žemės paėmimo visuomenėms poreikiams procedūros inicijavimu atsakovų žemės sklypo atžvilgiu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nurodė, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-50-(1.18) teisėtumą, leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šią žemę naudoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-50-(1.18) nurodytam tikslui – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2 350 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 pagrindu ir nurodytas NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-50-(1.18). Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 parengta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika) nuostatomis.
4. Pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 atsakovų žemės sklypas (0,0938 ha dydžio dalis) buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Apžiūros metu sklypas buvo apaugęs nešienaujama žoline augalija ir menkaverčiais krūmais. Žemės sklypui buvo nustatyta žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
5. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50 ir joje esančioje Turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,0938 ha dydžio atsakovo žemės sklypo rinkos vertė buvo 2 350,00 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta.
6. Atsakovai buvo raštu informuoti dėl vyksiančio jų valdomo žemės sklypo apžiūros, tačiau joje nedalyvavo, nepateikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo vertės. Vėliau (2017 m. rugpjūčio 2 d.), nesutikdami su Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-50-(1.18), atsakovai taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų jų patirtų nuostolių.
7. Paimto žemės sklypo vertė nustatyta pagal žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Žemės sklypo būklė buvo vertinama iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant individualaus turto vertinimo būdą ir naudojant lyginamąjį metodą. Žemės sklypo vertė nustatyta atsižvelgiant į tos pačios žemės verčių zonos (16.4) žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandorių duomenis ir jų kainų pokytį. Žemės sklypo vertei nustatyti buvo vertinami septynių panašių žemės sklypų sandorių duomenys, įvertintos visos reikšmingos žemės sklypo savybės, atliktos atitinkamos kainų korekcijos pataisos.
8. Žemės sklypas buvo vertinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. spalio 15 d. prieš pateikiant tvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kaip ir nustatyta Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. Pagal atsakovų užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslavita“ parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-003 (toliau – ir Atsakovų ataskaita) žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 21 900 Eur. Atsakovų ataskaita parengta nesilaikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio imperatyvių nuostatų. Atsakovų ataskaitoje skaičiuojant vertę lyginamuoju metodu buvo panaudoti kitų žemės verčių zonų (16.7, 16.5, 16.8) sklypų sandorių duomenys, taip pat atsižvelgta tik į tų žemės sklypų, kurie yra prie magistralinių kelių Nr. A5 ir A6, kitoje Kauno rajono pusėje, sandorių duomenis (žr., Atsakovų ataskaitos p. 28), nepagrįstai nepanaudoti žemės sklypų sandorių duomenys iš 16.4 verčių zonos.
10. Atsakovų ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta 2017 m. birželio 28 d., tačiau ne 2015 m. rugpjūčio mėn., kai buvo rengiamas žemės paėmimo projektas. Tai prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo nuostatoms. Atsakovų ataskaitoje nustatant žemės sklypo vertę nepagrįstai sureikšmintas žemės sklypo buvimo prie magistralinio kelio A1 faktas. Žemės sklypas ribojasi su magistraliniu keliu A1, tačiau tiesioginio privažiavimo (nuovažos) į sklypą nėra. Nustatant žemės sklypo vertę, taip pat nepagrįstai sureikšmintas faktas, kad atsakovų žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės planuojamą degalinių teritoriją. Degalinių specialusis planas savaime nesuteikia teisės statyti degalinės konkrečiame atsakovų žemės sklype, priešingai, tam yra papildomų imperatyvių sąlygų. Žemės sklypas šiuo metu neturi ir negali turėti nuovažos nuo magistralinio kelio A1, ir degalinei įrengti reikalinga atlikti magistralinio kelio A1 rekonstrukciją. Be to, žemės sklype yra elektros linijų apsaugos zona (Turto vertinimo ataskaita, p. 17). Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė yra daugiau nei 9 kartus didesnė negu vidutinė panašių sklypų rinkos kaina ir kaina, nustatyta Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, todėl tikėtina, kad atsakovų ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertė nustatyta neobjektyviai, nesivadovaujant Žemės paėmimo įstatymo principais. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų atsakovų ataskaita negali būti vertinama byloje kaip objektyvus įrodymas žemės sklypo vertei nustatyti.
11. Ekspertizės akte taip pat nepagrįstai nustatyta 2017 m. birželio 28 d. žemės sklypo vertė 8 350 Eur. Ekspertizės akte žemės sklypo vertinimo data (2017 m. birželio 28 d.) neatitinka Žemės paėmimo įstatymo nuostatų. Pagal šį įstatymą, visuomenės poreikiams paimamas turtas turėjo būti įvertintas iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo tvirtinti NŽT (šiuo atveju – 2015 metais). Ekspertizės akte žemės sklypas įvertintas gerokai vėliau, patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priėmus žemės paėmimo visuomenės aktą. Todėl Ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo vertinimo data neatitinka Žemės paėmimo įstatymo reikalavimų. Ekspertizės akte vėlesnė žemės sklypo vertinimo data lėmė iš esmės didesnę žemės sklypo vertę.
12. Teismo ekspertas Ekspertizės akte be pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis (Ekspertizės aktas, p. 4, 5, 13, 18, 33 ir kt.), kurios ypatingos valstybinės svarbos projektams netaikomos. Tai lėmė neteisingą turto vertės nustatymą.
13. Ekspertizės akte nenurodyti lyginamuoju metodu vertintų sandorių žemės sklypų unikalūs numeriai, todėl negalima jų identifikuoti ir nustatyti, ar Ekspertizės akte nurodyti žemės sklypai buvo tinkamai parinkti, ar jie savo savybėmis panašūs į vertinamą žemės sklypą, kadangi turi būti vertinami tik panašūs žemės sklypai. Ekspertizės akte iš pateiktos lyginamųjų objektų 3 lentelės (Ekspertizės akto p. 21) matyti, kad vertinimui panaudota itin daug lyginamųjų sklypų sandorių, kurių kaina ir dydis labai skiriasi, tai patvirtina, kad buvo vertinami nebūtinai panašūs į paimtą žemės sklypą žemės sklypai, tikėtina, didesni sklypai ir kurie siekia beveik hektarą ir daugiau (pvz., Nr. 5, 10, 17, 18, 19, 22 objektai), o vertinamas žemės sklypas yra tik apie 9 arų dydžio.
14. Žemės sklypo dydis iš esmės lemia jo panaudojimo galimybes, taip pat ir jo kainą. Ekspertas atmetė itin mažus sklypus, tačiau be pagrindo neatmetė itin didelių lyginamųjų žemės sklypų, kas daro įtaką neteisingam žemės sklypo įvertinimui. Be to, kai kurių lyginamųjų objektų (pvz., Nr. 5, 14, 16–20 objektai ir t. t.) kaina viršija 1 000 eurų už arą ir, vadovaujantis bendromis nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis, yra išskirtinai didelė, priešingai, negu paimtas žemės sklypas, prilygsta komercinės paskirties arba itin gero susisiekimo ir idealių savybių žemės sklypams.
15. Ekspertas Ekspertizės akte nepagrįstai vertino itin brangių lyginamųjų žemės sklypų sandorius, ir tai galėjo lemti neobjektyvų paimto žemės sklypo vertės nustatymą. Tarp lyginamųjų objektų buvo vertinami sklypai, kuriuose buvo vandens telkinių arba kelias (pvz., Nr. 5, 7, 12, 23 objektai), nors vertinamame žemės sklype vandens telkinių ir kelių nebuvo. Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.).
16. Ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada nepagrįsta tyrimo eiga, yra neišsami, neaiški, neįvertintos reikšmingos aplinkybės, ekspertizės vertinimo data neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje neturi būti vadovaujamasi atsakovų atstovo byloje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus taikant Žemės įstatymo reglamentuotas procedūras. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas yra specialusis teisės aktas, skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams, jo tikslas – nustatyti greitą, paprastą ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą. Minėtas įstatymas taikomas tik ypatingos svarbos valstybės projektams, t. y. infrastruktūros projektams, kurių svarba ir būtinumas visuomenei yra neginčijami. Magistralinio kelio A1 ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukcija yra būtina pagerinti susisiekimą, eismo saugumą, todėl visuomenės interesas yra aukščiau paimto žemės sklypo savininkų interesų. Susisiekimo ministerija laikėsi nuomonės, kad atlyginimo už atsakovų žemę dydis turėtų būti nustatytas remiantis Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, kuri buvo parengta vadovaujantis galiojančiais įstatymais.
17. Atsakovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į Susisiekimo ministerijos pareiškimą nurodė, kad neginčija pareiškėjo reikalavimo dėl Akto teisėtumo patvirtinimo, tačiau nesutinka su pareiškėjo reikalavimu nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 0,0938 ha dydžio žemės sklypą 2 350 Eur atlyginimo dydį.
18. Atsakovai akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Pareiškėjas netinkamai nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, kadangi nepagrįsta žemės sklypo vertės nustatymo 2015 m. rugpjūčio 17 d. data. Žemės sklypo vertės nustatymo diena sutampa su turto vertintojo žemės sklypo apžiūros diena – 2015 m. rugpjūčio 17 d. Žemės sklypo vertė turėjo būti nustatoma 2017 m. birželio 28 d., t. y. diena, kai buvo priimtas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Todėl minėtoje ataskaitoje nustatyta vertė neatitinka tikrosios žemės sklypo vertės.
19. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimus, žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (žr., pvz., LAT 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams data negali būti siejama su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia ir yra siejama su galutiniu institucijos sprendimu dėl turto nusavinimo, kuris nėra vien formalus aktas.
20. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2015 m. balandžio 2 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 304). Priėmus minimą nutarimą ir pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, dar net nebuvo nustatytos tikslios iš atsakovų paimamo žemės sklypo dalių ribos. Atlikus reikalingus veiksmus, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą – magistralinio kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 km iki 107 km rekonstrukciją (toliau – ir Projektas), buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, ir nustatytas 2 350 Eur atlyginimo dydis. Būtent NŽT direktoriaus Aktas laikytinas galutiniu sprendimu dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės sklypo rinkos vertė nustatytina Akto priėmimo dieną, t. y. 2017 m. birželio 28 d. Pareiškėjas žemės sklypo vertę nustatė tą dieną, kuomet buvo atliekama žemės sklypo apžiūra, t. y. žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo apžiūros dieną, o tai neabejotinai pažeidžia atsakovų teises ir neužtikrina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
21. Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-5, paremta masinio vertinimo duomenimis (VĮ Registrų centro 2013–2014 metų ataskaita), negali būti laikoma pagrindu žemės sklypo vertei nustatyti, neįvertinus naujausių rinkoje egzistuojančių sandorių ir pasiūlymų, be to minėtoje ataskaitoje nebuvo įvertinta artimiausių žemės sklypų vertė. Minėtoje ataskaitoje neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, tai, kad žemės sklypas yra prie valstybinės reikšmės kelio. Taip pat neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, t. y. galimybę žemės sklype vystyti itin specifinę degalinių veiklą vienoje intensyviausių automobilių kelių atkarpoje. Atsakovų teigimu, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50, buvo pažeistas lyginamasis turto vertės nustatymo metodas. Žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės. Nurodyti minėtos ataskaitos trūkumai neabejotinai lemia tai, kad žemės sklypo vertė ir atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą buvo nustatyti netinkamai.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo nurodė, kad su juo sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. NŽT teigimu, abejoti VĮ Valstybės žemės fondo parengtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 objektyvumu ir teisingumu nėra pagrindo, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 0,0938 ha dydžio žemės sklypą 2 350,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-50-(1.18).
23. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktą Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo A. Š. 0,0938 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti). Minėtoje nutartyje, be kita ko, teismas nurodė, jog ginčas dėl kitų atsakovų atsiliepime nurodytų klausimų, t. y. netinkamai nustatyto atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą bus nagrinėjamas toliau (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 str. 4 d.).
II.
24. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.
25. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0938 ha dydžio žemės sklypo, atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė nustatyti 2 350 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą dydį pagal VĮ Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50, kurioje visuomenės poreikiams paimamo žemės ūkio paskirties 0,0938 ha žemės sklypo rinkos vertė – 2 350 Eur buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 dieną. Atsakovai, nesutikdami su 2 350 Eur atlyginimo dydžiu, apskaičiuotu pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50, pateikė retrospektyvinio žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-003, kurią atsakovų užsakymu parengė UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertintojas 2017 m. birželio 28 d. datai nustatęs 21 900 Eur žemės sklypo retrospektyvinę rinkos vertę.
27. Teismas, įvertinęs, kad minėtose pareiškėjo ir atsakovų pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį skirti 0,0938 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę. Teismo ekspertas parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1804-0009 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nustatė 2017 m. birželio 28 d. paimto žemės sklypo 8 350 Eur vertę.
28. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) (toliau – ir Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vienas iš Projekto ruožų – magistralinis kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda nuo 4,7 km iki 308 km; Projektą įgyvendinančia institucija buvo paskirta Susisiekimo ministerija, kuri, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu patvirtinti specialųjį planą, kuriame pažymėti žemės sklypai, numatomi paimti visuomenės poreikiams, ir priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuri buvo pradėta ir dėl atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo 1,0128 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 0,0938 ha dalies.
29. Byloje buvo nustatyta, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. Įsakymas); atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18), kuriame nurodytas 2 350 Eur atlyginimo dydis, kurį pareiškėja prašo patvirtinti.
30. Teismas vadovavosi Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
31. Apžvelgęs Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas darė išvadą, jog pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir organizuojamas paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimas. Teismo vertinimu, Žemės paėmimo įstatymo 5, 8–9, 12 straipsniuose nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog tik parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir atlikus paimamo žemės sklypo vertinimą, priimamas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.
32. Teismas pažymėjo, kad konkretaus paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo dydis ir ribos gali būti nustatytos parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, todėl vertinamojo turto vertė gali būti apskaičiuota tik tuomet, kai nustatoma paimamo turto konkreti apimtis, siekiant teisingai atlyginti paimamo žemės sklypo savininkui. Būtent NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. Įsakymu buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektas. Nuo šio momento galutinai paaiškėjo žemės sklypo dydis, kuris turi būti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamą žemę. Atsakovų konkreti žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams buvo paimta NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Aktu.
33. Teismas darė išvadą, kad institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą.
34. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant kitokio pobūdžio projektus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir aiškinant Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas dėl atlyginimo už paimamą žemę momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Nors institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, tačiau teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
35. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuoseklią teismų praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, kuriose taip pat taikomas tas pats teisingo atlyginimo už žemę principas, kaip tose bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo momento, įgyvendinant Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principą.
36. Teismas pažymėjo, jog Žemės įstatymo VIII skyrius nustato kitokią tvarką ir sąlygas žemės paėmimo konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinimui paimant žemę valstybei svarbiems ekonominiams projektams, nei nustatyta Žemės paėmimo įstatyme, tačiau abiejuose įstatymuose nurodytais atvejais privalo būti paisoma Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principo, nepriklausomai, kokiems svarbiems poreikiams paimama žemė iš savininko. Taigi teisingo atlyginimo principas susijęs su žemės vertės nustatymo momentu.
37. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.), atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimta būtent NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Aktu, taip pat įvertinęs minėtą teismų praktiką, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, teismas konstatavo, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina 2017 m. birželio 28 d. datai, t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną.
38. Atsižvelgdamas į konstitucinį teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principą, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus paimamo žemės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo kriterijus, teismas nurodė, kad Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, kuria vadovavosi pareiškėjas nustatydamas atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, žemės sklypo dalies – 0,0938 ha rinkos vertė – 2 350 Eur yra nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 d., taigi nurodytas žemės sklypo vertės nustatymo momentas nesutampa su institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 d. diena. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog nustatant paimamo žemės sklypo rinkos vertę nesivadovautina Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50. Teismo nuomone, žymiai mažesnį žemės sklypo vertės dydį 2 350 Eur, nustatytą Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, palyginti su Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo verte – 21 900 Eur ir Ekspertizės akte – 8 350 Eur, lėmė žemės sklypo vertės nustatymo momentas. Žemės sklypo vertės nustatymo datos nesutapimas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, teismo vertinimu, laikytinas esminiu Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 trūkumu, pažeidžiančiu teisingo atlyginimo principą.
39. Nors atsakovų pateiktoje UAB „Verslavita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-18-003 žemės sklypo vertė pagrįstai nustatyta 2017 m. birželio 28 d. datai ir sutampa su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, tačiau ši turto vertinimo ataskaita pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų (16.5,16.7,16.8) sklypų sandorių duomenimis nei yra vertinamasis žemės sklypas (žemės verčių zonoje 16.4). Teismo vertinimu, tai prieštaravo Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Atmetęs kitus atsakovų argumentus dėl kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgta nustatant ginčo žemės sklypo rinkos vertę UAB „Verslavita parengtoje ataskaitoje, teismas nurodė, kad ja nesivadovauja.
40. Teismas nustatė, kad teismo eksperto parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nustatyta 2017 m. birželio 28 d. dienos paimto žemės sklypo vertė – 8 350 Eur; teismo ekspertas 2018 metais atliko retrospektyvinį turto vertinimą, nustatydamas buvusią turto vertę praeityje 2017 m. birželio 28 d. datai; žemės sklypo vertės nustatymo momentas sutapo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo momentu, t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena.
41. Teismas nurodė, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas buvo vertinamas lyginamuoju metodu, taikant individualų vertinimo būdą, nurodytą Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Turto vertinimo metodika. Pažymėjęs, kad Ekspertizės akto 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytos Žemės įstatymo nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai, kurie neturėjo būti taikomi ginčo atveju paimant žemę ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, teismas darė išvadą, kad paimamos žemės vertė buvo nustatoma vadovaujantis iš esmės Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika ir pirmiau minėti teisės aktai neturėjo esminės įtakos skaičiuojant paimamo žemės sklypo vertę.
42. Įvertinęs Ekspertizės akto turinį aktualių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto vertinimo metodikos nuostatų, kurios apibrėžia, kaip nustatoma turto rinkos vertė lyginamuoju metodu, kontekste, teismas darė išvadą, jog ekspertas vertinamam turtui palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius iš VĮ Registrų centro ir „NT sandoriai“ duomenų bazių laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Ekspertas palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius Kumpių, Žemaitkiemio ir Giraitės kaimiškųjų vietovių, besiribojančių su magistralinio kelio A1 projekto teritorija, toje pačioje verčių zonoje 16.4 kaip ir vertinamasis sklypas, bei parinko objektus, artimus vertinamam sklypui paskirtimi, plotu ir kitais parametrais (Ekspertizės aktas, p. 18); palyginimui buvo atrenkami analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, sandoriai, lyginamos panašaus turto sandorių kainos; ekspertas nustatė vertinamo žemės sklypo 1 aro rinkos vertę, priklausomai nuo sandorio laiko, vietos – atstumo nuo administracinio traukos centro, bendro ploto ir kitos žemės ploto bendrame žemės sklypo plote kainų santykio, ir apskaičiavo, jog 0,0938 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. birželio 28 d. datai buvo 8 350 Eur.
43. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto parinktų lyginamųjų objektų, nes toks parinkimas atitiko lyginamojo metodo esmę ir Turto vertinimo metodikos 58 punkto nuostatas, paimamo žemės sklypo rinkos vertė buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, vertinamojo objekto ir analogų galimiems skirtumams pašalinti buvo taikomi pataisos koeficientai. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė – 8 350 Eur, apskaičiuota pagal lyginamųjų objektų, analogiškų savo savybėmis su vertinamuoju objektu, sandorius, iš esmės objektyviai ir teisingai atspindėjo vertinamojo objekto rinkos vertę.
44. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti Ekspertizės akte nurodyta vertinamojo objekto rinkos verte. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nebuvo aiškiai per didelė ir iš esmės atitiko panašių nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorius vertinimo laikotarpiu. Kadangi Ekspertizės akte paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymas neprieštaravo teisingo atlyginimo už paimamą žemę principui, įtvirtintam Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatose, teismo vertinimu, šis vertinimas pagrindė atlyginimo dydį, kurį pareiškėjas privalo sumokėti atsakovams už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Atsižvelgęs i išdėstytą, už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą teismas nustatė 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.
45. Teismas paliko nenagrinėtą atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi nebuvo pateikti sutiektas teisines paslaugas ir patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teismas išaiškino atsakovams teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
III.
46. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą 2 350 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50.
47. Pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros klausimus, netinkamai pritaikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, be pagrindo vadovavosi Žemės įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota taikant šioje byloje netaikytino – Žemės įstatymo – nuostatas. Dėl šių priežasčių buvo pakeista paimto atsakovo sklypo vertinimo data ir tai įtakojo neteisingą nustatytą atlyginimo sumą.
48. Žemės paėmimo įstatymas nurodo, kad jo reglamentuojamiems santykiams nėra taikomi Žemės įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė du skirtingus žemės paėmimo procesus, reguliuojamus skirtingomis teisės normomis, t. y. žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą pagal Žemės įstatymo VIII skyrių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus procesą, pagal Žemės paėmimo įstatymą. Iš šių įstatymų reglamentuojamų santykių kylantys ginčai nagrinėjami skirtingos kompetencijos teismuose.
49. Ypatingos valstybinės svarbos projektams sukurta speciali greita ir ekonomiška paėmimo procedūra, kadangi įprastos Žemės įstatymo reglamentuojamos procedūros nebuvo pakankamai efektyvios. Palyginęs žemės paėmimo procedūras pagal Žemės paėmimo įstatymo 4–5 straipsnius, Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas, pareiškėjas akcentuoja, jog pagal Žemės paėmimo įstatymą paimamos žemės savininkui teisinės pasekmės kyla nuo Vyriausybės nutarimo pradėti paėmimo procedūrą įsigaliojimo dienos, nėra galimybių sudaryti sutarčių su savininku, atlikti pakartotinio vertinimo, savininkui suteikti kitą žemės sklypą, žemės paėmimas patvirtinus žemės paėmimo projektą iškarto įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus vienašaliu aktu, ginčai nagrinėjami pagal skirtingas proceso taisykles.
50. Žemės įstatymu be pagrindo vadovavosi ir teismo ekspertas savo ekspertizės akte (4, 5, 13, 18, 33 psl.). Nagrinėjant LAT praktiką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atliekamos pagal Žemės įstatymą, kuria vadovavosi atsakovai ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad didesnėje dalyje tokių bylų paėmimo procesas nuo procedūros pradžios iki faktinio paėmimo truko itin ilgai (šešis ir daugiau metų), t. y. gerokai ilgiau negu Susisiekimo ministerijos atsakovo atžvilgiu vykdytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas. LAT šios rūšies bylose akcentavo, kad negalima teisingos paimamo žemės sklypo kainos nustatinėti tokį ilgą laiką, nes atsiskaitymo operatyvumas kartu su teisinga kaina ir sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisingą atlyginimą, savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija (žr., pvz.: 2018 m. rugsėjo 19 d. LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-328-611/2018). Manytina, kad ilgos paėmimo procedūros, atliekamos pagal Žemės įstatymo nuostatas, ir galėjo lemti tokią LAT formuojamą praktiką nustatyti teisingą paimtos žemės kainą ne procedūros viduriniame, o galutiniame jos etape.
51. Kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, būtent šis teismas turės suformuoti teismų praktiką administracinėse bylose taikant Žemės paėmimo įstatymą.
52. Šioje byloje vienas pagrindinių klausimų buvo, kuriuo momentu (kuriai datai) reikia nustatyti iš atsakovų paimto žemės sklypo vertę. Sistemiškai analizuojant Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pareiškėjas tvirtina, jog paimamo žemės sklypo vertinimas turėjo būti atliekamas iki žemės paėmimo akto surašymo dienos, t. y. kaip šuo atveju ir buvo padaryta (sklypo apžiūra vyko 2015 m. rugpjūčio 17 d., ataskaita surašyta 2015 m. spalio 15 d.).
53. Jeigu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų nuspręsta, kad turto vertinimas turi būti atliekamas būtent faktinio sprendimo dėl žemės paėmimo dieną (t. y. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto surašymo dieną), šis principas negalėtų būti įgyvendinamas praktikoje, nes tą pačią dieną atlikti turto vertinimą ir šio turto vertinimo ataskaitos pagrindu parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą fiziškai neįmanoma, kadangi šiuos du veiksmus atlieka skirtingi subjektai (nepriklausomas turto vertintojas ir NŽT direktorius), turto vertinimo procesas užtrunka, o priimamame akte reikia įrašyti turto atlyginimo duomenis.
54. Atsakovo žemės sklypo vertę perskaičiuojant vėlesnei, t. y. žemės paėmimo akto priėmimo dienai, galėtų būti pažeistas teisingumo ir lygiateisiškumo principas, nes į blogesnę padėtį patektų kiti visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos svarbos projektą, paimtų žemės sklypų savininkai, kurie sutiko su žemės paėmimo akte nurodytu atlyginimo dydžiu, įvertintu 2015 m. data, ir jų neskundė teismui. Vėlesnė vertinimo data galėjo nulemti neteisingą atlyginimo už paimto žemės sklypo dydį, kadangi žemės sklypų rinkos vertė kinta, ir taip nepagrįstai buvo padidinta suma, išmokama iš valstybės biudžeto lėšų atsakovams.
55. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkretaus paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo dydis ir ribos gali būti nustatytos parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, todėl vertinamojo turto vertė gali būti apskaičiuota tik tuomet, kai nustatoma paimamo turto konkreti apimtis, siekiant teisingai atlyginti paimamo žemės sklypo savininkui, ir nuo šio momento galutinai paaiškėjo žemės sklypo dydis, kuris turi būti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamą žemę (t. y. kai NŽT direktorius patvirtino Projektą) Pareiškėjo teigimu, faktiškai numatomi paimti žemės sklypai ir jų dalys jau būna žinomos patvirtinus Vyriausybės nutarimu specialųjį planą ir pradėjus žemės paėmimo procedūrą. Žemės paėmimo įstatymas nenustato pareigos vertinti turtą tik po to, kai yra NŽT direktoriaus patvirtinamas žemės paėmimo projektas.
56. Kadangi ginčui taikytoje LAT praktikoje nurodoma, kad turto vertinimo atlikimo laikas siejamas su realių apribojimų, suvaržymų asmeniui atsiradimo momentu, taigi, vadovaujantis minėtais išaiškinimais, atsakovų sklypo vertė šiuo atveju turėtų būti nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ įsigaliojimo dieną (t. y. 2015 m. balandžio 2 d. )
57. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad teismo ekspertizės akte žemės sklypo vertės nustatymo momentas sutapo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo momentu (t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 d. dieną). Pirmosios instancijos teismas atsakovo nuosavybės teisių į jį praradimo momentą klaidingai sieja su NŽT direktoriaus priimtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-39-(1.18), o ne su Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304, kuriuo buvo pradėta atsakovų sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. ne su realiu atsakovo teisių suvaržymo momentu.
58. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo ekspertizę tik vienai (atsakovų pasiūlytai) 2017 m. datai, eksperto nebuvo prašoma įvertinti 2015 m. sklypo vertės ar vertės pokyčio per minėtą laikotarpį, todėl ekspertizės išvada laikytina vienpusiška.
59. Teismas visapusiškai netyrė ekspertizės akto, netyrė pareiškėjo išreikštų abejonių dėl jo tikslumo, tik konstatavo, kad teismo ekspertui buvo suformuluota užduotis nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2017 m. birželio 28 d. ir ekspertizės išvada nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimto 0,0938 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė, kartu su žemės paėmimu patirtais nuostoliais, 2017 m. birželio 28 d. buvo 8 350 Eur.
60. Pareiškėjas byloje akcentavo, kad teismo ekspertui nustatant atsakovo žemės sklypo vertę, būtina įvertinti ir realias sklypo savybes (įskaitant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ribojimus, susisiekimą), ir į tai atsižvelgti parenkant lyginamuosius sandorius ir ekspertizės akte atliekant verčių pataisas. Ekspertizės akte ekspertas neturėjo visų reikiamų individualių lyginamųjų sandorių duomenų (t. y. tų sandorių žemės sklypų individualių savybių), ir dėl to negalėjo atlikti tikslaus įvertinimo, t. y. jo vertinimas nėra objektyvus ir nešališkas.
61. Nors Ekspertizės akto 7 puslapyje nurodyta, kad teismo ekspertas pasinaudojo ir išanalizavo informaciją apie lyginamų žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius, įregistruotus VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2014–2017 metais, tačiau tikslios informacijos apie šių objektų fizinę būklę bei naudojimo sąlygas (reljefą, užstatymo galimybes, sklypų konfigūraciją, privažiavimo galimybes, objektų kaimynystę) remiantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis pateikti neturėjo teisės.
62. Pagrindiniai pareiškėjo argumentai nesivadovauti ekspertizės aktu buvo teismui išsakyti tokie, kad ekspertas rėmėsi ne tais teisės aktais, kuriais turėtų (rėmėsi Žemės įstatymo normomis); ekspertizės akte naudoti žemės sklypų sandorių duomenys nuasmeninti , t. y. be unikalių numerių ir be visų reikiamų individualių jų savybių, kurias galima lyginti su atsakovo žemės sklypu, todėl nebuvo įmanoma objektyviai atrinkti ir palyginti palyginamųjų objektų sandorių, kurie pagal Žemės paėmimo įstatymą ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą yra laikomi analogiškais; nustatant sklypo vertę nebuvo atsižvelgta į šio sklypo individualias savybes (naudojimo apribojimus, ribotą privažiavimą ir t.t.); nebuvo atmesti maži bet itin brangūs ir galbūt vidutinės rinkos vertės neatitinkantys sandoriai (pvz., Ekspertizės akto 3 lentelės 14(15), 20(26), 24(32) objektai) ir tuo galimai buvo dirbtinai sukelta paimto žemės sklypo vertė.
63. Lyginant pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir Ekspertizės akto gautas žemės sklypo vertes, matosi, kad sklypo vertė skiriasi net 3,5 karto. Manytina, toks didelis verčių skirtumas negalėjo būti nulemtas vien tik dėl datos (2015 ir 2017) skirtumo, kadangi viešais duomenimis žemės vertė 2013–2017 metais šiek tiek kilo, tačiau ne taip žymiai, tačiau ir dėl galimo teismo eksperto vertinimo neobjektyvumo.
64. Nors pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta, vadovaujantis visomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo nesiremti ekspertizės aktu ir jį atmesti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad besiformuojanti teismų praktika įgyvendinant Žemės paėmimo įstatymą bus neabejotinai reikšminga.
65. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose plėtoja apeliacinio skundo argumentaciją dėl ginčui netaikytino teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, kuria, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat negalėjo vadovautis. Kompensacijos atsakovams už paimamą turtą nustatymas 2015 m. rugpjūčio 17 d. dienai LAT išaiškinimams neprieštarautų.
66. Atsakovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
67. Teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo vertės nustatymo dienos visiškai teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose dėl žemės paėmimo procedūrų. Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo įstatymo nuostatos dėl atlyginimo už žemės sklypą nustatymo yra iš esmės identiškos, o šių nuostatų tikslas ir paskirtis yra vienoda.
68. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo vertinimo data turi sutapti su Akto, kaip galutinio sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo, data. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, ypatingos svarbos projektus įgyvendinančios institucijos turi visas galimybes atlikti paimamos žemės vertinimą tokiu būdu, kad jo vertė būtų nustatyta žemės paėmimo akto sudarymo dienai. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas tokių institucijų piktnaudžiavimui, o taip pat pažeistų teisingo atlyginimo už paimamą žemę principą.
69. Pažymėtina, kad klausimas, kuriai dienai turi būti atliktas paimamos žemės vertinimas siekiant nustatyti savininkui mokėtino atlyginimo dydį, Žemės paėmimo įstatyme nėra nustatytas. Kadangi šis klausimas tiesiogiai teisės aktų nėra sureglamentuotas, todėl jis turi būti aiškinamas būtent Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos teisingai atlyginti už paimamą žemę kontekste. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas klausimą dėl minėtoje nuostatoje įtvirtinto teisingo atlyginimo principo taikymo konkrečiai nustatant žemės sklypo vertinimo datą, be kitų argumentų ir motyvų, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose taip pat buvo sprendžiamas teisingo atlyginimo už paimamą žemę klausimas pagal procedūras, numatytas Žemės įstatyme. Atsakovų nuomone, tokiu būdu teismas ne tik kad nepažeidė jokių procesinių ir/arba materialinių teisės nuostatų, tačiau kaip tik sudarė prielaidas teisingai išspręsti ginčą byloje ir priimti pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
70. Tiek Žemės įstatyme, tiek ir Žemės paėmimo įstatyme iš esmės nustatyti analogiški žemės vertės nustatymo ir atlyginimo paimamos žemės savininkui pagrindai, tikslai ir tvarka. Tai, be kita ko, įrodo, kad abiejuose įstatymuose įtvirtintas analogiškas teisingo atlyginimo savininkui už paimamą žemę instituto supratimas. Abejuose teisės aktuose nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Abu teisės aktai nustato, kad paimamos žemės vertė nustatoma remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Tačiau svarbiausia yra tai, kad abiejuose įstatymuose nustatytas principas, kad žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
71. Atsižvelgdamas į teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principą, teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo vertė nustatytina ne žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios dieną (2015 m. balandžio 2 d. ), o galutinio sprendimo atsakovams priklausančio žemės sklypo atžvilgiu (t. y. Akto dieną, 2017 m. birželio 28 d. ).
72. Nors Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas ir nustato, kad sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams gali būti priimtas, kai yra atliktas žemės sklypo vertinimas, minėtos nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad jos sudarytų prielaidą visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertę nustatyti pagal jau neaktualią turto vertės ataskaitą (ginčo atveju, ataskaitą, rengtą daugiau nei prieš 2 metus iki sprendimo paimti žemės sklypą).
73. Pareiškėjo argumentas, kad vėlesnė vertinimo data galėjo nulemti neteisingą atlyginimo už paimto žemės sklypo dydį, kadangi žemės sklypų rinkos vertė nuolat kinta ir taip nepagrįstai buvo padidinta suma, išmokama iš valstybės biudžeto lėšų atsakovams, yra nelogiškas ir prieštaraujantis teisingo atlyginimo už paimamą žemę principams. Pareiškėjas pripažįsta, kad žemės vertė svyruoja, tačiau, kita vertus, pareiškėjas teigia, kad žemės vertė turi būti fiksuojama tam tikru laikotarpiu ir nekisti, nepriklausomai nuo tolimesnių procedūrų, kurių žemės savininkas niekaip negali įtakoti, trukmės. Tokia situacija ne tik prieštarautų teisinio tikrumo ir protingumo principams, tačiau sudarytų prielaidas ypatingos reikšmės projektus įgyvendinančioms institucijoms nesiimti visų reikiamų veiksmų žemės paėmimo procedūroms (kurių žemės savininkas neturi galimybių niekaip įtakoti) organizuoti ir vykdyti, kas prieštarautų teisingo atlyginimo už paimamą žemę principams.
74. Dėl pareiškėjo teiginio, kad realūs suvaržymai atsakovams naudotis ir disponuoti žemės sklypu atsirado yra Vyriausybės nutarimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios įsigaliojimo dieną, atsakovai nurodo, jog tokios išvados paremtos klaidingu teismų praktikos ir teisės aktų interpretavimu. Pagal teismų praktiką žemės vertė nustatoma galutinio sprendimo dėl žemės paėmimo dieną, nors jau po žemės paėmimo procedūrų inicijavimo ir pagal Žemės įstatymą, ir pagal Žemės paėmimo įstatymą žemės savininko disponavimas žeme yra apribojamas.
75. Teismas visiškai pagrįstai nustatydamas žemės sklypo vertę rėmėsi Ekspertizės aktu. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie leistų abejoti Ekspertizės akto patikimumu.
76. Pareiškėjo argumentai dėl tam tikrų tariamų Ekspertizės akto trūkumų (pavyzdžiui, nurodymas, kad neva ekspertas verčių palyginimui atsirinko tariamai neteisingus žemės sklypus, nors žemės sklypų atrinkta daugiau nei 30) yra šališki, nes šį aktą parengė pareiškėjo pasiūlytas ekspertas, jis dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė paaiškinimus, taigi manytina, kad ekspertas pašalino bet kokias paties pareiškėjo keltas abejonės dėl Ekspertizės akto turinio. Tai, kad Žemės įstatymas yra įtrauktas į šaltinių Ekspertizės aktui atlikti sąrašą, jokiu būdu nereiškia, kad Ekspertizės aktas yra netinkamas, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Atsakovai pastebi, jog kitoje administracinėje byloje ( žr. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1148-505/2018) ekspertizę atlikęs kitas ekspertas kaimyniniam (besiribojančiam) iš esmės vienodo ploto žemės sklypui nustatė labai panašią į atsakovų žemės sklypo vertę ir kaimyninį 0,0978 ha ploto tos pačios paskirties žemės sklypą įvertino 10 700 Eur suma.
77. Atsakovai pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl ko, jų įsitikinimu, negalima nustatant atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį vadovautis Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50.
78. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir jas pagrindžiančius įrodymus.
79. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, iš esmės pritardama apeliacinio skundo argumentams, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas realus atsakovų teisių į žemės sklypą suvaržymo momentas yra Vyriausybės nutarimas ir pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad iš atsakovų paimto žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 d., o ne datai, kai buvo priimtas NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-50-(1.18).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
80. Šioje bylos stadijoje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės (įvykio) nustatymo, kurios atsiradimas laike sukuria šio teisinio santykio subjektams teises ir pareigas apskaičiuojant paimamo žemės sklypo rinkos vertę, t. y. nuo kurio momento turi būti apskaičiuojama paimamo žemės sklypo rinkos vertė.
81. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šį momentą sieja su 2015 rugpjūčio 17 d. data, kuomet buvo atlikta paimamo žemės sklypo apžiūra, surašant 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50. Šia ataskaita nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė – 2 350 Eur.
82. Pirmosios instancijos teismas šį momentą sieja su NŽT direktoriaus priimtu 2017 m. birželio 28 d. ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-50-(1.18), t. y. su 2017 m. birželio 28 d. data, pagal kurią Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 1804-0009 apskaičiuota paimto žemės sklypo rinkos vertė yra 8 350 Eur.
83. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
84. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.“
85. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.).
86. Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra tas įvykis, kuriuo fiksuojama data, pagal kurią apskaičiuojama paimamo žemės sklypo rinkos vertė.
87. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypo atžvilgiu.
88. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ginčo žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nekilnojamojo turto registre padaryta 2015 m. balandžio 9 d. (t. 1, b. l. 61; 62).
89. Visa tai lemia, kad pagal minėtų teisės normų nuostatas pareiškėjas, kaip projektą įgyvendinanti institucija, turėjo organizuoti ginčo žemės sklypo rinkos vertės apskaičiavimą taip, kad ji atitiktų jos rinkos vertę, buvusią 2015 balandžio 9 d. (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 1 d.; 13 str. 1; 2 d.).
90. Minėta, kad pareiškėjas šią vertę apskaičiavo tokią, kokia ji buvo 2015 rugpjūčio 17 d.. Šia prasme pareiškėjo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 yra neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nes ginčo žemės sklypo rinkos vertė buvo susieta su įvykiu (žemės sklypo apžiūra), kurio aptarti teisės aktai nenumato, apskaičiuojant paimamo žemės sklypo rinkos vertę.
91. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.“ To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.“
92. Aiškinant šių teisės normų nuostatas aktuali yra Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.
93. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
94. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par. 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, par. 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr. 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistiņš ir Perepjolkins).
95. Iš šio reglamentavimo matyti, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei, ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
96. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra laike yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti gana ženklus laiko tarpas, kuris gali įtakoti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius, tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme.
97. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (2015 m. kovo 30 d.) iki jo perėjimo valstybei (2017 m. birželio 28 d.) praėjo daugiau kaip du metai.
98. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad asmeniui už paimamą žemės sklypą, kaip taisyklė, gali būti teisingai atlyginama, kai žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
99. Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai atsakovų žemės sklypo rinkos vertę, remiantis ekspertize, apskaičiavo tai dienai, kai atsakovai prarado nuosavybės teisę į šį žemės sklypą.
100. Kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams negali būti taikomos Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimus (žr. Žemės įstatymo 45 str. 3 d.), bet teisiniai santykiai, reglamentuojami Žemės paėmimo įstatymo ir atitinkamomis Žemės įstatymo normomis, iš esmės yra panašūs. Panašiai yra reglamentuojamos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tačiau bendra tarp šių teisinių santykių yra tai, kad šių teisinių santykių subjektams taikomos vienodos sąlygos bei reikalavimai nuosavybės apsaugai, paimant žemę iš asmens visuomenės poreikiams. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas Žemės paėmimo įstatymo normas aiškino bei taikė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, neturėjo įtakos jo priimto sprendimo pagrįstumui bei teisingumui. Dėl šių priežasčių, priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.
101. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada – iš atsakovų paimamo žemės sklypo rinkos vertę grįsti teismo ekspertizės aktu, ir jų detaliai nebekartoja. Minėta, kad ši teismo ekspertizė atlikta ginčo žemės sklypo vertę apskaičiuojant tai dienai, kai atsakovai prarado nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, kas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.). Atsakovas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra neparemti leistinais bei tinkamais įrodymais, t. y. neįrodyti, o tuo pačiu nepagrįsti.
102. Iš dalies tenkinamas atsakovų prašymas priteisti iš pareiškėjo bylos vedimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai pateikė prašymą priteisti 1 693,03 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą surašymą, kas pakankamai ženkliai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Atsižvelgus į bylos apimtį ir joje nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumą, atsakovams iš pareiškėjo priteistina 1 000 Eur dydžio bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 40 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
A. Š. ir R. Š. priteisti iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos po 500 Eur (po penkis šimtus eurų) bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys