Civilinė byla Nr.2A-876-467/2012
Teisminio proceso Nr.2-52-3-03534-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2., 44.8., 121.15., 121.18., 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas P. S. 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 30000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2008 m. balandžio 26 d. ieškovo namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje, grasino ieškovui, jam į kaklą įrėmęs dujinį pistoletą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą. Dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovas patyrė neturtinę žalą. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad po patirto didelio nervinio streso ieškovui atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, ieškovas yra priskirtas didelei rizikos grupei, jam tenka gultis į ligoninę, vartoti vaistus, rekomenduota elektros stimuliatoriaus implantacija. Ieškovas po įvykio blogai miega, dažnai jaučia skausmą širdyje, nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti, jaučiasi pavargęs, dėl ko negali normaliai atlikti namų darbų. Dėl prastos savijautos sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su šeimos nariais ir pažįstamais.
Atsakovas A. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo pridėti medicininiai dokumentai neįrodo, kad jo sveikatos sutrikimus lėmė būtent atsakovo padaryta nusikalstama veika. Nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sveikatos problemų, nes iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokias sveikatos problemas ieškovas turėjo iki įvykio, kokias iš jų galėjo lemti jo amžius, o sveikatos sutrikimai (arterinė hipertenzija, prieširdžio virpėjimo paroksizmai, hipertenzinė kardiopatija) konstatuoti praėjus beveik metams po įvykio. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų galėjo patirti nebent trumpalaikį stresą ir trumpalaikius psichologinius, emocinius išgyvenimus, kurie negalėjo beveik po metų sukelti rimtų ligų. Atsakovas pripažino, kad tarp jo ir ieškovo kilęs konfliktas sutrikdė visuomenės rimtį, dėl to gailisi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas prašyti net 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovui nebuvo padaryta ir net bandyta padaryti jokio kūno sužalojimo, o byloje nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, kurios galėtų lemti, kad nukentėjusysis dėl nesunkaus nusikaltimo galėjo patirtį tokią didelę neturtinę žalą. Ieškovo prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. A. ieškovui P. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas įžūliai elgėsi ir grasino ieškovui, įrėmęs dujinį pistoletą į kaklą, dėl ko pastarasis išsigando, o jo šeimos nariai buvo šokiruoti ir pasijuto šiurkščiai pažeminti. Tačiau byloje esantys medicininių dokumentų išrašai bei duomenys apie ieškovo sveikatos problemas ir ribotą darbingumo lygį iki nusikalstamos veikos teismui nesudarė pagrindo pripažinti, kad ieškovo sveikata sutriko būtent dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Byloje nebuvo įrodymų, jog būtent dėl patirtų išgyvenimų ieškovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, atlikti namų ruošos darbų, sumažėjo jo bendravimo galimybės su šeimos nariais ir pažįstamais. Atsižvelgęs į ieškovui iki nusikalstamos veikos nustatytą ir daugiau kaip per 3 metus nepakitusį neįgalumą, teismas padarė išvadą, kad jo savijautai, bendravimui su pažįstamais, galimybei atlikti namų ruošos darbus ir gyventi pilnavertį gyvenimą įtaką gali daryti ne tik patirtas stresas, bet ir jo buvusios iki nusikalstamos veikos ir tebesančios sveikatos problemos. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgė į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes - kad realaus grasinimo nužudyti ieškovą ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bei pagrindo manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nebuvo, kad nuteistasis pats nutraukė neteisėtus veiksmus, o nukentėjusiojo žmonai ištraukus iš jo kišenės ginklą, pastarosios nei vijosi, nei bandė jį atsiimti, tik pažadėjo pranešti policijai. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo kaltę - kad jis tyčia, sąmoningai įrėmęs dujinį pistoletą ieškovui į kaklą, grasino ir suvokė, kad šie jo veiksmai sukels nukentėjusiajam neigiamus padarinius bei to siekė. Atsižvelgęs į neturtinės žalos kompensacinį tikslą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt.
Apeliaciniu skundu ieškovas P. S. prašo sprendimą panaikinti bei priteisti iš atsakovo 30000 Lt neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidas. Nurodo, jog teismas, vertindamas medicininių dokumentų išrašus bei duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, nepagrįstai nerado pagrindo pripažinti, kad ieškovo sveikata sutriko dėl atsakovo nusikalstamų veikų. Ieškovas teisme nurodė, kad jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo po didelio nervinio streso – atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko ieškovui atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija. Pats teismas sprendime pabrėžė, kokie susirgimai ieškovui buvo konstatuoti prieš įvykį ir dėl kurių ieškovui 2008 m. sausio 17 d. buvo nustatytas 30 procentų darbingumas. Apie prieširdžio virpėjimo paroksizmus, arterinės hipertenzijos paūmėjimą, hipertenzinę kardiopatiją iki įvykių jokių duomenų nėra. Visi šie negalavimai atsirado po atsakovo neteisėtų veiksmų dėl patirto streso, depresijos, pastovaus nerimo ir įtampos. Teismas nepagrįstai nerado įrodymų, jog būtent dėl patirtų išgyvenimų ieškovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, atlikti namų ruošos darbų ir kad sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su šeimos nariais ir pažįstamais. Po įvykio ieškovas blogai miega, dažnai jaučia skausmą širdyje, kenčia nuo atsiradusio prieširdžio virpėjimo paroksizmo. Ieškovas pastoviai jaučiasi pavargęs, dėl ko negali normaliai atlikinėti namų darbų, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su jo šeimos nariais ir pažįstamais. Ieškovą nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti. Jis pagrįstai padarytą neturtinę žalą įvertino 30000 Lt.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo P. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-81-137/2009 A. A. (atsakovas) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir grasindamas P. S. (ieškovui) įrėmęs į kaklą dujinį pistoletą „Le Petit“ RG 59N Nr.0785407, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo nuosprendžiu A. A. nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, jam uždrausta bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju P. S. bei įgyti ir turėti bet kokį ginklą. Nuosprendžiu nukentėjusiajam P. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l. 4-5). Šį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko galioti (b.l. 6-7). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį (b.l. 8-9). Nukentėjusysis P. S. 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 1-3). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 43-45). Šį sprendimą ieškovas apskundė apeliaciniu skundu, nesutikdamas su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, ir prašo jį panaikinti bei priteisti jam 30000 Lt dydžio neturtinę žalą (b.l. 46-47). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo skundą patenkinti.
Nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiškus ieškinį baudžiamajame procese arba pareiškus ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal BPK 109 straipsnį gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala. Kai ieškinys pareikštas baudžiamajame procese, jis turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Civilinio proceso normos ieškiniui baudžiamojoje byloje taikomos tiek, kiek neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.). Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.), todėl, ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Kaip jau minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ieškovui buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje nesprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o tik sprendžiama dėl padarytos neturtinės žalos dydžio.
Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 30000 Lt dydžio neturtinę žalą. Tokį prašymą ieškovas grindė tuo, jog po didelio nervinio streso – po atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovui atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija. Ieškovas priskirtas didelės rizikos grupei, jam tenka gultis į ligoninę, vartoti vaistus, jam rekomenduota elektros stimuliatoriaus implantacija. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo ne tik ieškovo sveikatos būklė, bet ir gyvenimo kokybė, kadangi ieškovą nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti, ieškovas blogai miega, dažnai jaučia skausmą širdyje, pastoviai jaučiasi pavargęs, dėl to negali normaliai atlikinėti namų darbų, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su ieškovo šeimos nariais ir pažįstamais. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs medicininių dokumentų išrašus bei duomenis apie ieškovo sveikatos problemas, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo sveikata sutriko ir kad jo gyvenimo kokybė pablogėjo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamųjų veiksmų. Teismas sprendė, jog ieškovo savijautai, bendravimui su pažįstamais, galimybei atlikti namų ruošos darbus ir gyventi pilnavertį gyvenimą įtaką gali daryti ne tik patirtas stresas dėl nusikaltimo, bet ir ieškovo sveikatos problemos, jau buvusios iki nusikalstamos veikos, kadangi ieškovui iki nusikalstamos veikos buvo nustatytas ir daugiau kaip per 3 metus nepakitęs neįgalumas (nustatytas 30 % darbingumas). Teismas taip pat atsižvelgė į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, į atsakovo kaltę, į tai, kad ieškovui po įvykio buvo nustatytas streso provokuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, į neturtinės žalos atlyginimo kompensacinius tikslus, ir darė išvadą, kad ieškovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt. Ieškovas su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo sveikatos ir gyvenimo kokybė pablogėjo nuo paties ieškovo sveikatos būklės, buvusios iki įvykio, o ne dėl atsakovo nusikalstamos veikos. Atsakovo manymu, medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovo sveiktos būklė po įvykio žymiai pablogėjo, kadangi jam atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, dėl ko taip pat pablogėjo ir ieškovo gyvenimo kokybė, todėl ieškovas pagrįstai jam padarytą neturtinę žalą įvertino 30000 Lt suma. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kadangi jie nepagrįsti į bylą pateiktais objektyviais ir pakankamais įrodymais.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2012).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas kaip pagrindinį kriterijų jo nurodytam neturtinės žalos dydžiui nustatyti nurodo tai, kad po atsakovo nusikalstamos veikos jam žymiai pablogėjo sveikata, nes jam atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, ką patvirtina medicininių dokumentų išrašai. Iš tiesų bylos duomenys tvirtina, kad prieširdžių virpėjimo paroksizmai ieškovui prasidėjo praėjus trims-šešiems mėnesiams po atsakovo nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu: Kardiologijos ir Angiologijos centro 2009 m. lapkričio 30 d. išraše nurodyta, kad dėl prieširdžių virpėjimo paroksizmų ieškovas kreipėsi prieš 1,5 mėn. (b.l. 14), 2010 m. spalio 27 d. išraše – prieš 2 metus (b.l. 11), 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniau rajono centrinės poliklinikos išraše – prieš 1,5 m. (b.l. 10), 2010 m. lapkričio 25 d. išraše iš Vilniau rajono centrinės poliklinikos papildomai nurodyta, kad ieškovas nuolat stebimas II ir III lygio kardiologų, o prieširdžių virpėjimo paroksizmų atsiradimas galimai susijęs su 2008 m. balandžio mėnesio užpuolimu (po didelio nervinio streso) (b.l. 10). Tačiau civilinės bylos duomenys taip pat tvirtina, jog atsakovas sveikatos problemų turėjo dar ir iki atsakovo nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu atlikimo. Ieškovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė 30 procentų darbingumo lygį nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės. Pagrindė diagnozė – kitos krūtinės anginos formos, sunusinio mazgo silpnumo sindromas, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, skilvelių priešlaikinė depoliarizacija (skilvelių ekstrasistolės) (b.l. 42). Taigi ieškovas sveikatos sutrikimų, o būtent dėl širdies veiklos sutrikimų, turėjo jau prieš atsakovo padarytą nusikaltimą, kadangi ieškovui buvo diagnozuotos pirmiau nurodytos ligos ir būsenos (krūtinės anginos formos, sunusinio mazgo silpnumo sindromas, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, skilvelių priešlaikinė depoliarizacija), dėl ko ieškovui buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas ir nustatytas dalinis darbingumas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad prieširdžio virpėjimo paroksizmai atsirado, o arterinė hipertenzija bei hipertenzinė kardiopatija paūmėjo ne dėl ieškovo ligų. Pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriškos išvados, kad atsakovo nusikalstami veiksmai ieškovo atžvilgiu neturėjo jokios įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui. Teismas iš esmės sprendė ir teisėjų kolegija tam pritaria, kad ieškovo sveikata bei gyvenimo kokybė pablogėjo ne tik dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, patirto streso, bet ir dėl paties ieškovo sveikatos būklės, buvusios iki 2008 m. balandžio 26 d. įvykio.
Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes: kad realaus grasinimo nužudyti ieškovą ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bei pagrindo manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nebuvo, kad nuteistasis pats nutraukė neteisėtus veiksmus, o nukentėjusiojo žmonai ištraukus iš jo kišenės ginklą, pastarosios nei vijosi, nei bandė jį atsiimti, tik pažadėjo pranešti policijai; taip pat atsižvelgė į atsakovo kaltę - kad jis tyčia, sąmoningai įrėmęs dujinį pistoletą ieškovui į kaklą, grasino ir suvokė, kad šie jo veiksmai sukels nukentėjusiajam neigiamus padarinius - išgąstį, dvasinius išgyvenimus, stresą bei to siekė. Teismas taip pat įvertino ir aplinkybę, kad atsakovo nusikalstama veika siektos pasekmės ir atsirado – ieškovui buvo nustatytas streso provokuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, rekomenduota psichiatro konsultacija dėl nerimo, įtampos ir depresijos simptomų gydymo (b.l. 12). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, vertino visas ieškovo nurodytas (patirtą stresą, sveikatos būklę, gyvenimo kokybę) ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakovo kaltę, neturtinės žalos kompensacinius tikslus), atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir jų viseto pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, jog ieškovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt sumą. Didinti teismo priteistą sumą dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), todėl teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į atitinkamai formuojamą šio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjos Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė