Civilinė byla Nr. 2-371-949/2014

  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06650-2013-5

                            Procesinio sprendimo kategorija: 77.6; 77.4.2; 78.2.1; 116.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja  Rima Gudienė,

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovei D. Š.,

atsakovui P. Ž.,

atsakovo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. J. ir E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui P. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Ž., prašydama: neterminuotai apriboti P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo P. Ž. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. Ž. po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, 2013-09-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistas lėšas pavesti valdyti vaiko motinai D. Š. uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo P. Ž. išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. P. Ž. įsiskolinimą - 12750,00 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-18 iki 2013-09-18 (1 t., 16-22 b.l.).

Ieškovė D. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad augina nepilnametį sūnų A. P. Ž., kurio tėvas yra atsakovas P. Ž.. Su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, kartu negyvena, atsakovas nuo sūnaus gimimo su juo praktiškai nebendrauja, sūnaus auklėjimu, sveikata nesirūpina, nereguliariai teikė išlaikymą. Nurodė, kad buvo susitarę su atsakovu, kad jis teiks išlaikymą sūnui po 500,00 Lt kas mėnesį, tačiau atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai ir per laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2013-09-17 yra susidaręs 12750,00 Lt įsiskolinimas, kurį ieškovė iš atsakovo prašo priteisti. Paaiškino, kad atsakovas buvo nupirkęs ieškovei ir jos sūnums televizorių, yra atvežęs maisto produktų, higienos prekių. Nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-09-18 ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes sūnus auga, jo poreikiai nuolat didėja, lanko vaikų darželį, sporto ir dailės būrelius, dažnai serga peršalimo ligomis, jam diagnozuotas atopinis dermatitas, todėl odos priežiūrai reikalingos brangios kūno priežiūros priemonės. Dėl svorio trūkumo sūnui reikalinga visavertė mityba. Vaiko laisvalaikiui taip pat reikalingos papildomos išlaidos, todėl sūnaus išlaikymui per mėnesį ji skiria apie 1200,00 Lt, pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Be to, ieškovė nurodė, kad viena augina ir išlaiko taip pat ir sūnų K. Š., kurio tėvas yra miręs. Ieškovė dirba dviejose darbovietėse ir gauna per mėnesį apie 3100 Lt pajamų, sūnus K. Š. gauna 304,00 Lt našlaičio pensiją, kitų pajamų ieškovė negauna. Ieškovė turi trijų kambarių butą ir automobilį, jokio kito vertingo turto neturi. Atsakovas yra darbingas, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir skirti po 600,00 Lt kas mėnesį. Mano, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis negauna gerai apmokamo darbo, išlaiko dar ir pilnametę dukrą nėra pagrindas mažinti priteistiną išlaikymo dydį, nes atsakovas yra darbingas ir turi galimybę gauti papildomų pajamų, jo finansinė padėtis yra gera, jis dirba UAB „Urdulys“, kuri priklauso jo buvusiai sutuoktinei, atsakovo pateikti duomenys apie turtą neatitinka realios jo finansinės padėties. O pilnametei dukrai išlaikymas yra nereikalingas, nes ji dirba ir turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. A. P. Ž. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas su sūnumi nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, po sūnaus gimimo atsakovas su ieškove kartu negyveno, ieškovės žiniomis, atsakovas nuo 2011-12-01 iki 2013-05-09 atliko laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje dėl nusikalstamos veikos padarymo. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, atsakovas su sūnumi nebendravo, atnaujinti ryšių nebandė, išlaikymo sūnui neteikė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir apriboti atsakovo tėvo valdžią į sūnų. Nurodė, kad atsakovas prašė atsiųsti į įkalinimo įstaigą sūnaus gimimo liudijimą, tokiu būdu pasinaudodamas sūnumi siekdamas palengvinti savo padėtį, tačiau grįžęs iš įkalinimo įstaigos, su sūnumi visiškai nebendrauja, juo nesirūpina, daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu. Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnus labai domisi tuo, kas yra jo tėvas, kodėl jis kartu negyvena, ieškovė baiminasi, kad atsakovas kada nors ateityje gali bandyti bendrauti su sūnumi, o po to vėl nebepasirodyti, tokiu būdu padarydamas sūnui didžiulę žalą. Be to, ieškovė nenori, kad tuo atveju, jeigu jai kas nors atsitiktų, atsakovas, kuris sūnui yra svetimas, juo rūpintųsi. 

Atsakovas P. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka, kad nepilnamečio A. P. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei, kad būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo A. P. Ž., tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio A. P. Ž. atžvilgiu ir nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš jo nepilnamečio A. P. Ž. išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovė nesiekė santykių su atsakovu įteisinimo. Atsakovas gimus sūnui pateikė civilinės metrikacijos įstaigai pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, priešingai nei nurodo ieškovė, rūpinosi A. P. Ž., tenkino jo buitinius poreikius, ne kartą lankė A. P. Ž., teikė išlaikymą piniginėmis lėšomis (nuo vaiko gimimo yra sumokėjęs  9750 Lt mokėjimo pavedimais), pirko maisto produktus, higienos prekes, buities reikmenis. Ieškovės šeimai pirko vertingus daiktus. Atsakovas nuo 2011-12-01 iki 2013-05-09 kalėjo Prancūzijos įkalinimo įstaigoje. Per visą įkalinimo laiką atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės bendrauti su A. P. Ž., dalyvauti jo auklėjime. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, atsakovas neturėjo darbo, pajamų, jam buvo sudėtinga integruotis į visuomenę, tačiau ieškovė, neatsižvelgdama į šias aplinkybes,  reikalavo iš atsakovo išlaikymo A. P. Ž., kokį įvairia forma gaudavo iš atsakovo iki jo įkalinimo. Dėl to šalių santykiai visiškai pašlijo, ieškovė vengia bet kokio bendravimo su atsakovu,  žemina jį. Tarp atsakovo ir A. P. Ž. per 1,5 metų įkalinimo laikotarpį nutrūko bet koks ryšys, atsakovo bendravimo su sūnumi galimybės yra ribotos. Atsakovui kilo abejonių dėl to, ar yra A. P. Ž. tėvas, todėl jo pasyvus elgesys, nenoras bendrauti atitinka vaiko interesus. Atsakovas sutinka, kad turi teikti sūnui išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nes  dėl bausmės atlikimo atsakovui yra sudėtinga rasti gerai apmokamą darbą, o nuosavo verslo pradėjimui jis neturi finansinių išteklių. Nors atsakovas yra įgijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, tačiau jis yra įgytas prieš 30 metų, pagal įgytą specialybę nedirba jau 25 metus, yra praradęs kvalifikaciją.  Atsakovas dirba vadybininku ir gauna 824,50 Lt dydžio darbo užmokestį. Atsakovas turi tik vieną mažos vertės nekilnojamojo turto objektą - 0.4100 ha žemės ūkio paskirties sklypą Šiaulių rajone. Atsakovas taip pat turi pilnametę dukrą R. Ž., kuri studijuoja aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje. A. P. Ž. kas mėnesį atsakovas skiria 250 Lt, o pilnametei dukrai R. Ž. - 130 Lt. Likusi Atsakovo gaunamų pajamų dalis - 470Lt, yra būtina jo paties minimalių poreikių tenkinimui, todėl sutinka mokėti po 250 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sūnaus A. P. Ž. išlaikymui. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo A. P. Ž. įsiskolinimą, nes iki 2011-12-01 atsakovas rūpinosi vaiku ir užtikrino materialinius A. P. Ž. poreikius, o taip pat dalį ieškovės bei jos kito sūnaus poreikių. Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturėjo jokios objektyvios galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui A. P. Ž. Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nuo A. P. Ž. gimimo iki bylos iškėlimo jis yra sumokėjęs 9750 Lt vaiko išlaikymui, be to, jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir pirkiniais: maisto produktais, higienos priemonėmis, buities reikmenimis, pirko ieškovės šeimai televizorių, kompiuterį ir kt. (1 t., 162-164 b.l.).

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį, prašė jį tenkinti iš dalies, netenkinti ieškovės reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo ir reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas yra sumokėjęs išlaikymą sūnui skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį, įkalinimo metu išlaikymo neteikė dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad dėl tokio dydžio išlaikymo jie ir buvo sutarę su ieškove.  Atsakovas bendravo su vaiku, jį lankė, bendravimas nutrūko dėl atsakovo įkalinimo. Be to, atsakovas abejojo tėvyste, šiuo metu užmegzti ryšius su sūnumi yra sudėtinga, tai yra objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovas nebendravo su sūnumi. Žalos atsakovas sūnui nedaro, siekiant nepakenkti vaiko interesams, nepažeisti atsakovo  teisės bendrauti su vaiku prašo reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo atmesti.  Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovas pripažįsta iš dalies, sutinka mokėti po 250 Lt kas mėnesį, paaiškino, kad dėl savo sunkios finansinės padėties negali mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo sūnui. Atsakovas yra darbingas, dirba UAB „Urdulys“ vadybininku. Bandė susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės – širdies ligos, jam tai padaryti nepavyko, negali susirasti papildomo darbo. Anksčiau vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, šiuo metu šia veikla nebesiverčia dėl finansinių problemų. Su ieškovės reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove sutinka. Ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji gali didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Paaiškino, kad ieškovė pateikė kitų asmenų kvitus, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų, dydį.   

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su sūnumi, daro jam žalingą įtaką nusišalindamas nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, bendravimo, išlaikymo, ir nėra tikimybės, jog situacija pasikeis, tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui P. Ž. tėvo valdžią sūnaus A. P. Ž. atžvilgiu ir nustatyti vaiko A. P. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina D. Š.. Remiantis byloje surinktais įrodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir dalyje dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo P. Ž., priteisiant ne mažesnį kaip 500 Lt išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. Š. ir atsakovas P. Ž. yra A. P. Ž., gim. 2009-07-01, tėvai (1 t., 26, 199-202 b. l.).

Dėl reikalavimo apriboti tėvo valdžią į sūnų. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovas P. Ž., nors šiuo metu ir nebendrauja su sūnumi A. P. Ž., tačiau nors ir nereguliariai, tačiau tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek iki bylos iškėlimo teikė sūnui išlaikymą, iki sulaikymo Prancūzijoje bendravo su sūnumi. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas P. Ž. Prancūzijos teismo 2013-05-03 nuosprendžiu buvo nuteistas už sukčiavimą, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir laikotarpiu nuo 2011-12-02 iki 2013-05-03 jis buvo įkalinimo įstaigoje Prancūzijoje (1 t., 9, 10 b.l.). Akivaizdu, kad dėl atsakovo įkalinimo jo bendravimas su mažamečiu sūnumi A. P. Ž. nutrūko. Nepaisant to, kad pats atsakovas savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas atsirasti kliūtims, dėl kurių nutrūko jo ir sūnaus bendravimas, tačiau iš atsakovo paaiškinimų ir byloje gautų dokumentų matyti, kad atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, susirado darbą, kritiškai vertina savo veiksmus, nėra pagrindo matyti, kad jis ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas abejojo savo tėvyste, kas irgi galėjo turėti įtakos atsakovo apsisprendimui nebendrauti su sūnumi. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas elgiasi netinkamai, kad jo gyvenimo būdas yra nesuderinamas su visuomenėje priimtomis elgesio ir moralės normomis, dėl ko atsakovas galėtų daryti akivaizdžiai netinkamą įtaką mažamečiui sūnui. Pati ieškovė pripažino, kad atsakovas yra įdomus žmogus ir jo bendravimas su vaiku būtų jos sūnui naudingas. Teismas pažymi tai, kad nustačius, jog atsakovo bendravimas su sūnumi nutrūko dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, ir nenustačius aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovas dėl savo netinkamo gyvenimo būdo ir amoralaus elgesio negalėtų bendrauti su savo sūnumi P. Ž. ateityje, tinkamai užtikrinti jo interesus, nėra pagrindo apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui A. P. Ž.. Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti tiek vaiko teisę žinoti kas yra jo tėvai ir su tėvais bendrauti, tiek siekiant užtikrinti, kad atsakovas tinkamai atliktų savo kaip tėvo konstitucines pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, būtina skatinti šalis ieškoti būdų atnaujinti atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes, o  neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią sūnui pasiekti šį tikslą būtų neįmanoma ir tai akivaizdžiai pažeistų tiek mažamečio A. P. Ž., tiek paties atsakovo P. Ž. teises ir teisėtus interesus.    

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apriboti atsakovo tėvo valdžią prašo dėl to, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime, nereguliariai teikia išlaikymą sūnui ir buvo nuteistas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji norėtų, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau atsakovas tai daryti vengia, yra sūnui svetimas ir dėl to ieškovė nenori, kad būtent atsakovas rūpintųsi sūnumi, valdytų jo turtą tuo atveju, jei ieškovei kas nors atsitiktų. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad ieškovės nerimas dėl to, kas rūpintųsi jos sūnumi tuo atveju, jei šios pareigos tinkamai negalėtų atlikti pati ieškovė, bei tai, kad atsakovas ateityje galėtų įgyti tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių, susijusių su sūnumi, neturi pirmenybės prieš nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir nėra pakankamas pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas apriboti tėvo valdžią į sūnų atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė prašo teismo nustatyti sūnaus A. P. Ž. gyvenamąją vietą su motina ieškove D. Š..

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su savo motina, ji nuo sūnaus gimimo prižiūri, augina jį ir būtent ieškovė rūpinasi sūnaus poreikių ir interesų patenkinimu, A. P. Ž., gim. 2009-07-01, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str.). Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove neprieštaravo ir atsakovas.  Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovė užtikrina sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas P. Ž. yra nepilnamečio A. P. Ž., gim. 2009-07-01, tėvas, todėl turi pareigą išlaikyti savo vaiką.

Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (LAT 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

              Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1200 Lt, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 600 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad  mažamečiui A. P. Ž. išlaikyti per mėnesį vidutiniškai išleidžia: darželiui - 206,00 Lt, treniruotėms - 50,00 Lt, komunalinių mokesčių daliai - 200,00 Lt, ugdymo priemonėms - 50,00 Lt, rūbams -200,00 Lt, vaistams, vitaminams - 50,00 Lt, maistui  - 200,00 Lt, kurui automobiliui - 150 Lt, laisvalaikiui, pramogoms, kultūriniams renginiams - 60,00 Lt, higienos priemonėms - 20,00 Lt, kitoms išlaidoms (kirpyklai, sporto reikmenims, atostogoms, pagrindinėms metų šventėms) -100,00 Lt, iš viso 1286,00 Lt. Taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad A. P. Ž. lanko dailininkų studiją „Pieštukai“ (1 t.,  b.l. 181). Vaiko dalyvavimas šios studijos veikloje yra mokamas, būtina pirkti priemones.  Ieškovės mėnesio pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis Gruzdžių vaikų socializacijos centre – vidutiniškai 1645,06 Lt per mėnesį ir pajamos iš individualios veiklos, iš viso per mėnesį ieškovė gauna apie 3100 Lt pajamų (1 t., 33-50 b.l). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu Aušros takas 7-4, Šiauliuose (1 t., b.l. 52, 53) bei automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 54 b.l.), kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, santaupų ieškovė neturi.  

Atsakovas yra darbingas, atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro 824,50 Lt darbo užmokestis dirbant UAB „Urdulys“ vadybininku (1 t., 165 b.l.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (1 t., 172 b.l.), duomenų apie registruotiną kilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė, aiškino, kad gyvena buvusiai sutuoktinei B. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovas nurodė, kad negali susirasti gerai apmokamo darbo dėl savo brandaus amžiaus, dėl savo sveikatos būklės – serga širdies liga (2 t., b.l. 32),  negali dirbti papildomų darbų. Teismas konstatuoja, kad nors atsakovas ir nurodė, kad jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės, prarastos kvalifikacijos pagal įgytą specialybę, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra netekęs darbingumo. Atsakovas dirba vadybininku įmonėje ir nenustatyta, kad atsakovas negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę. Ieškovė posėdžio metu teigė, kad atsakovas, nors ir yra nutraukęs santuoką su B. Ž., tačiau faktiškai su ja gyvena, valdo kartu su buvusia sutuoktine jos vardu registruotą turtą, o UAB „Urdulys“ yra atsakovo šeimos verslas, iš kurio atsakovas galimai gauna pajamų. Atsakovo pilnametė dukra R. Ž. taip pat turi nekilnojamojo turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas P. Ž. dirba UAB „Urdulys“ nuo 1995 metų (1 t., 15-18 b.l.), tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas iš šios bendrovės gauna kitų, išskyrus darbo užmokestį, pajamų.  Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad jokių kitų pajamų negauna, jokio turto, išskyrus jo vardu registruotą žemės sklypą, neturi, duomenų apie registruotiną kilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu gyvena jo buvusiai sutuoktinei priklausančiame name iš dalies patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad atsakovas galimai slepia savo tikrąją finansinę padėtį. Todėl teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti kitą geriau apmokamą darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas per pakankamai trumpą laiko tarpą sugebėjo sumokėti į teismo sąskaitą 1050 Lt avansą preliminariai numatomų ekspertizės išlaidų padengimui (1 t., b.l. 194), jo interesus byloje atstovauja samdoma advokatė ir suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovas neprašė, nors pagal jo oficialiai gaunamas pajamas ir duomenis apie turtą atsakovas galėjo pasinaudoti tokia galimybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 824,50 Lt darbo užmokestis, teismas vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui prievolės (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad A. P. Ž. serga atopiniu dermatitu, jo svoris yra šiek tiek per mažas, todėl sūnaus odos priežiūrai yra reikalingos brangios odos priežiūros priemonės, vaikui būtina visavertė pagerinta mityba. Iš ieškovės pateiktų išlaidų vaiko išlaikymui skaičiavimų (1 t., 19 b.l.) matyti, kad ieškovės nurodytos sumos yra protingo dydžio, atitinka tiek pragyvenimo lygį šalyje, tiek mažamečio vaiko poreikius. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina ieškovės nurodytų išlaidų dydžius ir tuo pačiu patvirtina, kad ieškovė dėl vaiko sveikatos sutikimų nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau dėl to jos sūnaus išlaikymui nėra reikalingas žymiai didesnis išlaikymo dydis nei daugumai tokio amžiaus vaikų. 

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje išlaikymo A. P. Ž. po 500 Lt kas mėnesį priteisimas iš atsakovo būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo išlaikantys ir kitus asmenis, t.y. ieškovė taip pat išlaiko ir nepilnametį sūnų K. Ž., gim. 1995-02-11 (1 t. 29 b.l.) o atsakovas nurodo, kad teikia paramą pilnametei dukrai R. Ž., kuri studijuoja dieniniame skyriuje, atsakovas teismo posėdžio metu pateikė teismui pažymą, patvirtinančią, kad R. Ž. studijuoja Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete (2 t., 33 b.l.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis teikia paramą pilnametei dukrai neatleidžia jo nuo pareigos  išlaikyti nepilnametį sūnų ir teikti jam išlaikymą, atitinkantį nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ieškovė nepilnamečio sūnaus K. Ž. išlaikymui taip pat gauna ir paramą iš valstybės (1 t., 32), ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo sūnaus A. P. Ž. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-09-18) iki jo pilnametystės.

             Ieškovė nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo 2009-07-01 iki 2011-11-04 atsakovas išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, o nuo 2011-12-01 išlaikymo sūnui išvis neteikė, todėl prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą. Už laikotarpį nuo 2010-09-18 iki 2011-11-04 ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2500,00 Lt įsiskolinimą ir 10250,00 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-09-17, skaičiuojant po 500,00 Lt kas mėnesį. Atsakovas posėdžio metu nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ir nurodė, kad buvo susitarę su ieškove dėl išlaikymo vaikui mokėjimo po 250 Lt per mėnesį, todėl išlaikymą po 250 Lt per mėnesį yra sumokėjęs už visą ieškovės nurodytą laikotarpį, be to, nurodė, kad neturėjo objektyvios galimybės teikti išlaikymą vaikui tuo metu, kai buvo sulaikytas. Nurodė, kad tuo metu, kai leido jo finansinės galimybės, atsakovas skyrė ir papildomų lėšų sūnaus išlaikymui, pirko ieškovės šeimai vertingus daiktus. Teismo nuomone, šalių pateikti mokėjimo nurodymai ir atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovas iki 2011-11-04 prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2011-12-01. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinas 10250,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-12-01 iki kreipimosi į teimą dienos (2013-09-18) (LR CK 3.200 str.).

Priteisus iš atsakovo P. Ž. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. P. Ž., tenkintinas ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnui A. P. Ž. išlaikymui skirtas lėšas.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už neturtinio pobūdžio reikalavimus yra sumokėjusi 144,00 Lt žyminį mokestį ir vienas iš  ieškovės neturtinių reikalavimų, t.y. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo patenkintas, o kitas neturtinis reikalavimas dėl tėvo  valdžios apribojimo buvo atmestas, iš atsakovo ieškovei žymis mokestis nepriteitinas. Iš atsakovo valstybei priteistinas 180,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir 6,00 Lt atsakovui tenkančių pašto išlaidų atitinkamai pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes jai tenkanti pašto išlaidų dalis pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį neviršija  minimalios (10 Lt) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a: 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-09-18) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)10250,00 Lt (dešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nepilnamečiui A. P. Ž. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną ieškovę D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 186,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                   Rima Gudienė