Civilinė byla Nr. 2A-78-212/2011
Procesinio sprendimo kategorija:121.21
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. vasario 4 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
Kolegijos teisėjų: Laimutė
Sankauskaitė, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),
Sekretoriaujant Loretai
Girdziušienei,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės
teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Žemės
vystymo fondas 14“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos,
delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė
priteisti iš atsakovo 19 177,38 Lt privačios žemės nuomos mokesčio, 559,38 Lt
skolą už nesumokėtą privačios žemės mokestį, 789,48 Lt delspinigių, 8,28
procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad
pagal 2007-06-13 su atsakovu pasirašytas sutartis išnuomojo jam ieškovei
nuosavybės teise priklausančius privačios žemės sklypus. Atsakovas įsipareigojo
iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. sumokėti žemės nuomos mokestį ir žemės
mokestį, tačiau įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove neįvykdė.
Biržų rajono
apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo
ieškinio dalyje dėl 19 736,76 Lt skolos (19 177,38 Lt privačios žemės nuomos
mokesčio, 559,38 Lt žemės mokesčio) priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje
nutraukė. Ieškinį dalyje dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 394,74 Lt delspinigių (dėl
žemės nuomos sutarčių nevykdymo), 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-03-01 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio ir 1 210 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovei.
Grąžino ieškovei dalį žyminio mokesčio – 444 Lt ir priteisė iš atsakovo 28,80
Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Biržų rajono apylinkės
teismo 2010-03-01 nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones -
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 20 526,24 Lt sumai pakeitė, sumažino
areštuotino turto apimtį iki 789,48 Lt ir šiai sumai laikinąsias apsaugos
priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui
įsiteisėjus, laikinųjų apsaugos priemonių apimtį nustatė patenkinto reikalavimo
dėl delspinigių dydžio apimtyje (394,74 Lt) ir paliko galioti iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2007-06-13
buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 14-ŽNS-040, Nr. 14-ŽNS-041,
Nr. 14-ŽNS-042, Nr. 14-ŽNS-043, Nr. 14-ŽNS-044, Nr. 14-ŽNS-045, Nr. 14-ŽNS-046,
Nr. 14-ŽNS-047, Nr. 14-ŽNS-048, kurių pagrindu šalys susitarė, kad nuomos
mokestis už žemės sklypo vieną žemės ūkio naudmenų hektarą yra nuo 100 iki 240
Lt, priklausomai nuo sklypo. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus
einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio
1 d. Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2009-03-27 Nr. ZVF 1400131,
2009-11-16 Nr. ZVF 1400152, patvirtino atsakovo turėtą įsiskolinimą. Atsakovas
sutartyse nurodytais terminais sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl 2009-11-25
jam buvo išsiųstas priminimas susimokėti skolą. Iš šalių paaiškinimų bei
ieškovės teismo posėdžio metu teismui pateikto 2010-05-05 mokėjimo nurodymo
nustatė, kad atsakovas 14 476,96 Lt (13 917,58 Lt privačios žemės nuomos
mokesčio, 559,38 Lt žemės mokesčio) ieškovės svanoriškai sumažintą skolą
sumokėjo, ieškovė raštu nurodė atsisakanti reikalavimo dėl 19 736,76 Lt (19
177,38 Lt privačios žemės nuomos mokesčio, 559,38 Lt žemės mokesčio) skolos
priteisimo. Kadangi ieškovė ieškinio dalies dėl skolos priteisimo atsisakė, jos
atsisakymas įstatymui neprieštarauja, todėl jį priėmė, o civilinę bylą toje
dalyje nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Šalių
sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 proc. delspinigiai ir iš viso jų
pagal teismui pateiktą paskaičiavimą atsakovui priskaičiuota 789,48 Lt. Sprendė,
kad netesybos yra aiškiai per didelės ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek
ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Ieškovė nepateikė
teismui duomenų, kad dėl nesumokėtų prievolių ji patyrė nuostolius.
Atsižvelgiant į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu,
atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo,
protingumo, sąžiningumo reikalavimus, pripažino, kad netesybų dydis mažintinas
iki 0,1 procento, t.y. pusiau. Tokiu būdu delspinigiai sudaro 394,74 Lt. CK
6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius
sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d. nustato, kad
atsakovas privalo mokėti ieškovei 8,28% dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,
todėl jos priteistinos iš atsakovo ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas
pilnai. Kadangi atsakovas dalį ieškovės reikalavimo patenkino iki bylos
nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir ieškovė šioje dalyje ieškinio atsisakė, ieškovei
patenkinto reikalavimo dalyje grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio (CPK 87
str. 2 d., 3 d., 94 str. 1 d.), kurį priteisė ieškovei iš atsakovo proporcingai
teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi teismas
delspinigius sumažino nuo 789,48 Lt iki 394,74 Lt, tai ieškinio reikalavimas
patenkintas šioje dalyje 50 procentų ir iš atsakovo priteisė ieškovei 16 Lt
žyminio mokesčio, o bendrai - 164 Lt žyminio mokesčio. Duomenų, kad atsakovas
turėjo bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra. Ieškovė turėjo išlaidų susijusių su
advokato pagalba (procesinių dokumentų rengimą ir konsultavimą) – 1 210 Lt,
todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo. Šios sumos nemažino, nes
advokatas byloje ruošė procesinius dokumentus, teikė konsultacijas, atsakovas
savo prašymui pagrįsti dėl mažinimo jokių įrodymų nepateikė.
Apeliaciniu
skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą panaikinti
ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iš
ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai sumažino
delspinigius, tačiau 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli ir neatitinka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (LAT 2007-10-12 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-7-378/2005, 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Aplinkybė, kad pagrindinė prievolė (sumokėti skolą) yra įvykdyta, bei
kreditorius dėl to nepatyrė nuostolių, yra pagrindas mažinti neprotingai
dideles netesybas, kurios savo pobūdžiu yra baudinės. Lietuvos Aikščiausiasis
Teismas savo praktikoje tinkamo dydžio netesybomis laiko 0,02 proc. už
kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aikščiausiasiojo Teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.,
nes nepakankamai mažino netesybas. Teismas priteisė ieškovės naudai per dideles
procesines palūkanas 8,28 proc., remdamasis LR mokėjimų, atliekamų pagal
komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tokios procesinės
palūkanos yra per didelės, be to, šioje byloje netaikytinas minėtasis
įstatymas, nes atsakovas nėra ūkio subjektas šio įstatymo prasme. CK 6. 210
straipsnis nustato 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat pažeidė CPK 93
str. 2 d., nustatančią, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos
priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė
pateikė dokumentus, jog advokato pagalbai turėjo 1 210 Lt išlaidų. Nepaisant
to, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, jis ieškovei priteisė visas jo
patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne jų dalį proporcingai patenkintų
reikalavimų kiekiui. Nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas nevisapusiškai
ištyrė bylos aplinkybes, padarė esminių materialinės ir procesinės teisės
pažeidimų, dėl ko priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą ieškovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi
išlaidas. Nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad teismo sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės
normų, tinkamai jas aiškinant ir pritaikant bei tinkamai įvertinant byloje
esančius įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nepagrįstai
ginčija priteistų delspinigių dydį, nes jis buvo nustatytas šalių susitarimu,
t. y. žemės nuomos sutarčių 9.1 p. Šalys susitarė ir pripažino, kad būtent
tokio dydžio delspinigiai atitinka minimalius būsimus kreditoriaus nuostolius
tuo atveju, jei atsakovas neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teismų
praktikoje nustatyta, jog sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos
nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismas,
sumažindamas sutartimis nustatytą delspinigių dydį, savo sprendime atsižvelgė į
atsakovo argumentus ir prašymus, todėl delspinigių mažinimas iki 0,02 proc.
neatitiktų susitarimo tarp šalių netesybų būdu užtikrinti atsakovo prievolių
įvykdymą, pažeistų interesų pusiausvyrą ir galėtų būti traktuotinas kaip
veikimas išimtinai ieškovės interesais. Tuo labiau, kad besąlyginis netesybų
mažinimas paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo
priemonės, prasmę. Be to, jei būtų mažinamas sutartimis sutartas minimalių ieškovės
nuostolių dydis, kuris ir taip jau sumažintas pirmosios instancijos teismo, iš
esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą. Atsakovas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, elgėsi
nesąžiningai, vilkino bylos nagrinėjimą, nepateikdamas jokių savo teiginius
pagrindžiančių įrodymų ir taip pažeidė civilinio proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Mano, kad teismas tinkamai taikė teisės
normas, reglamentuojančias netesybas, todėl sprendimas yra laikytinas teisėtu,
pagrįstu ir priimtas, nepažeidžiant CK teisės normų bei teisminės praktikos. Teismas
pagrįstai nurodė, kad remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., Mokėjimų,
atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1
d., 4 d., atsakovas privalo ieškovei mokėti 8,28 proc. dydžio metines palūkanas
už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo. Kadangi atsakovas yra ūkininkas, besiverčiantis ūkine veikla, todėl
ūkininkui, įregistravus ūkį, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,
vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikytinas. Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nusprendė nemažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės
advokatas byloje ruošė procesinius dokumentus, o atsakovas savo prašymui
pagrįsti dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų mažinimo jokių įrodymų
nepateikė. Teismas, vadovaudamasis CPK 94 str. 1 d., tinkamai taikė
materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi
išlaidų paskirstymą, todėl teismo sprendimas yra laikytinas teisėtu, pagrįstu
ir priimtas, nepažeidžiant CK ir CPK teisės normų.
Apeliacinis
skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas
nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1
p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje
nustatyta, kad šalys 2007-06-13 sudarė privačios žemės nuomos sutartis: Nr.
14-ŽNS-040, Nr. 14-ŽNS-041, Nr. 14-ŽNS-042, Nr. 14-ŽNS-043, Nr. 14-ŽNS-044, Nr.
14-ŽNS-045, Nr. 14-ŽNS-046, Nr. 14-ŽNS-047, Nr. 14-ŽNS-048. Šalys susitarė, kad
nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau
kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., tačiau atsakovas nurodytais terminais jam
pateiktų mokėti PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo (b. l. 69-74). 2010-05-05
atsakovas sumokėjo ieškovei 14 476,96 Lt skolos (b. l. 122), todėl ieškovė
ieškinio dalies atsisakė (b. l. 126). Biržų rajono apylinkės teismas tenkino
ieškinį iš dalies ir priteisė 394,74 Lt delspinigių, t. y. delspinigius
sumažino iki 0,1 proc. bei 8,28 proc. metinių palūkanų. Atsakovas nesutinka su
teismo sprendimu ir mano, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai taip pat yra per
dideli, nes ieškovė nepatyrė nuostolių bei atsakovui negali būti taikomi 8,28
proc. dydžio procesinės palūkanos.
Teisėjų
kolegija nesutinka su apelianto argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde.
Šalių
susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus
praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartinius įsipareigojimus.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia
įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos
laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali
būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Taigi, ieškovei nėra pareigos įrodyti patirtus nuostolius,
nes šalys laisva valia susitarė dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą ir priteistos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais
kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos dėl delspinigių dydžio. Pirmosios instancijos teismas
atsižvelgęs į netesybų atsiradimo pagrindą, į šalių interesų pusiausvyrą,
teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamą praktiką, pagrįstai sumažino netesybų dydį iki 0,1 procento. Teisėjų
kolegija pažymi, kad sankcijos už sutarties nevykdymą numatytos tiek ieškovei,
tiek atsakovui ir tai drausminanti priemonė, kurią privalo įvertinti sutarties
šalys, ją pasirašydamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nevykdė
sutarties įsipareigojimų, todėl jam tenka pareiga mokėti sutartines netesybas,
o ieškovė atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti turėtus nuostolius. Todėl apelianto
teiginys, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ir nėra pagrindo priteisti
netesybas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš byloje
esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra ūkininkas, ūkis įregistruotas
Ūkininkų ūkių registre, suteikiant identifikavimo kodą 5711155. Jis užsiima
ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos
pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių
vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų,
atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873; CK 6.37 str. 2 d).
CK 6.210 straipnis
nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo
mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra
verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines
palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar
sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju Mokėjimų, atliekamų pagal
komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato
palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, t. y. vieno
mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2
str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje
pripažįstama, kad minėtas Įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis
pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal
komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas
pagrįstai priteisė ieškovės prašomas procesines palūkanas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal
komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas pažeidė
bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias procesines
teisės normas. Ieškovas ieškinio dalies dėl skolos priteisimo atsisakė, nes,
pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju sumokėjo žemės ir žemės nuomos mokestį ir
todėl ieškovas turi teisę į turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). Pirmosios
instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo
ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys
dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų išlaidų dydis atitiko CPK 98 straipsnio
reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.
IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą (yra
mažesnis už maksimalius dydžius, CPK 93 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui
visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus,
tinkamai taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė
teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo
motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kadangi
apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos,
(CPK 88 str. 1 d. 3 p. 92, 96 str., b. l. 80).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Biržų rajono
apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti
nepakeistą
Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 4
Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Laimantas
Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė