Civilinė byla Nr. 2YT-22166-433/2021
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-16905-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, skolininkas UAB „Baltled“.
Teismas
n u s t a t ė:
teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymą Nr. 0178/21/00659 Reg. Nr. S21-10526. Nurodo, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdė priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Baltled“ pagal 2021 m. gegužės 17 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-947-1089/2021 dėl 1881,75 Eur skolos bei 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltled“. 2021 m. balandžio 23 12.11 val. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ išsiuntė elektroninį laišką bei prie jo prisegtą PDF formato 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo, kuriuo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ informavo prievolės skolininką UAB „Baltled“ apie 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą Nr. e2-947-1089/2021 ir prašo pagal teismo sprendimą UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai mokėtinas pinigines lėšas pervesti į vieną iš UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ sąskaitų kredito įstaigose. 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Baltled“ į UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ banko sąskaitą Nr. LT51 7300 0101 5582 3430 pervedė 2040,54 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „teismo sprendimas 2021 03 22“. 2021 m. gegužės 27 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0178/21/00659 Reg. Nr. S21-10526 (toliau – Skundžiamas patvarkymas), kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0178/21/00659 dėl 1881,75 Eur skolos bei 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltled“ išieškotojo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ naudai, kadangi skola pagal vykdomąjį dokumentą buvo padengta iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui. Mano, jog antstolis neturėjo teisėto pagrindo priimti Skundžiamą patvarkymą ir tokiu būdu užkirsti kelią skolos iš skolininko išieškojimui teisėtam skolos savininkui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 629 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis atvejų skaičius, kai vykdomoji byla gali būti nutraukta. Antstolis Skundžiamajame patvarkyme nurodo, kad vykdomoji byla nutraukta, kadangi vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Anot pareiškėjo, iš skundžiamo patvarkymo nėra iki galo suprantama kodėl buvo priimtas Skundžiamas patvarkymas. Kadangi naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ vadovaujantis CK 6.109 straipsniu tinkamai raštu, iki prievolės įvykdymo dienos, informavo UAB „Baltled“ apie pasikeitusį kreditorių. Tuo tarpu Skundžiamame patvarkyme yra cituojama 6.109 straipsnio 7 dalis, t. y. antstolis nurodo, kad „skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį“. Naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ informavo skolininką UAB „Baltled“ apie pasikeitusį kreditorių, ši aplinkybė yra minima ir Skundžiamame patvarkyme, tačiau antstolis neteisingai interpretuoja CK 6.109 straipsnio 7 dalį ir cituoja tik dalį šio punkto dalies, todėl nurodo, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra dėl to, kad UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ neišsiuntė skolininkui reikalavimo perleidimo sutarties. Tačiau CK 6.109 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad „skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą“. Antstolis Skundžiamame patvarkyme nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 2021 m. balandžio 23 d. informavo skolininką apie perleistą reikalavimą raštu, todėl mano, kad pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius elgėsi sąžiningai, tinkamai ir laiku informavo skolininką apie pasikeitusį kreditorių, todėl dėl skolininko nerūpestingumo neturėtų nukentėti naujasis kreditorius. Todėl antstolis priimdamas Skundžiamą patvarkymą netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą. Mano, kad aplinkybė, jog UAB „Baltled“ pagal 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą Nr. e2-947-1089/2021 piniginę prievolę įvykdė pradiniam kreditoriui nereiškia, kad naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ neturi reikalavimo teisės į skolininką UAB "Baltled", kadangi iki to laiko, kai UAB „Baltled“ padarė mokėjimą pradiniam kreditoriui pradinis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ informavo skolininką UAB „Baltled“ apie pasikeitusį kreditorių ir UAB „Baltled“ mokėjimo pradiniam kreditoriui momentu, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. jau buvo žinoma nuo 2021 m. balandžio 23 d., kad pradiniam kreditoriui nebepriklauso reikalavimo teisė į skolą. Vien dėl to, kad skolininkas UAB „Baltled“ elgėsi nerūpestingai pervesdamas pinigus pradiniam kreditoriui žinodamas, kad pasikeitė kreditorius neturi nukentėti naujojo kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ interesai. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų. kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką nurodo, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). UAB „Baltled“, gavęs pranešimą apie reikalavimo perleidimą, buvo tinkamai informuotas apie šį faktą, pripažintina, jog nuo pranešimo gavimo momento jam kyla teisinės pasekmės įvykdyti prievolę UAB "Teisės ir kreditų valdymas" (CK 6.109 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).
Antstolis Dainius Šidlauskas 2021 m. birželio 7 d. patvarkymu Reg. Nr. S21-11178 dėl atsisakymo tenkinti skundą atsisakė jį tenkinti. Patvarkyme antstolis nurodo, išieškotojas UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ 2021 m. gegužės 17 d. antstoliui Dainiui Šidlauskui priverstiniam vykdymui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-947-1089/2021 dėl 1881,75 Eur skolos bei 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltled“. 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu antstolis Dainius Šidlauskas nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0178/21/00659, nustatęs, kad prievolė buvo padengta iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui. 2021 m. birželio 4 d. išieškotojas UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą patvarkymą panaikinti. Antstolio manymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/21/00659 šalių nėra ginčijama aplinkybė, kad skolininkas UAB „Baltled“ pagal antstoliui priverstiniam vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą Nr.e2-947-1089/2021 įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 2021 m. balandžio 26 d. Skundu dėl antstolio veiksmų naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ įrodinėja, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie perleistą reikalavimą dar iki apmokėjimo, t. y. 2021 m. balandžio 23 d., tačiau antstolis su tuo nesutinka. Teigia, jog 2021 m. balandžio 23 d. 12.11 val. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ elektroniniu laišku (siųstu iš elektroninio adreso (duomenys neskelbtini)@tkvd.lt) atsiuntė PDF formato 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo, kuriuo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ informuoja prievolės skolininką UAB „Baltled" apie 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą Nr. e2-947-1089/2021 ir prašo pagal teismo sprendimą UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai mokėtinas pinigines lėšas pervesti į vieną iš UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ sąskaitų kredito įstaigose. Nurodytame pranešime nėra visiškai jokios informacijos, kad reikalavimas, kylantis iš civilinės bylos Nr.e2-947/1089/2021 buvo perleistas. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-168/2010 buvo suformuota klausimu vienoda teismų praktika. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to, išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimu perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita - pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui. Iš UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 2021 m. balandžio 23 d. pranešimo dėl reikalavimo įvykdymo matyti, jog UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ informuoja UAB „Baltled“ apie 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-947-1089/2021 bei nurodo pinigines lėšas pervesti į vieną į UAB „Teisės ir kredito valdymas“ sąskaitų; nedelsiant nepadengus savo įsiskolinimo, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ bus priversti bylos vykdymą perduoti antstoliui. Antstolio manymu, tokio pranešimo negalima laikyti pranešimu apie reikalavimo perleidimą, kaip tai yra numatyta CPK 6.109 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-168/2010, nes jame visiškai nėra jokios informacijos apie pasikeitusį kreditorių, tiesiog prašoma pervesti lėšas kitam gavėjui.
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Baltled“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįsta. Nurodo, kad antstolis pagal pareiškėjo prašymą priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-947-1089/2021 dėl 1881,75 Eur skolos ir 8 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Baltled“ kreditoriaus UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ naudai. 2021 m. gegužės 17 d. išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas” ieškinį UAB „Baltled“, o 2021 m. balandžio 28 d. kita įmonė, t. y. Pareiškėja UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ pateikė teismui prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo, kuris buvo tenkintas ir atitinkamai šiam išieškotojui išduotas vykdomasis raštas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d., o 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu iš pradinio kreditoriaus UAB „Baltled“ gavo 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo. 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Baltled“ į ieškovo (pradinio kreditoriaus) atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 2040,54 Eur (1881,75 Eur skola ir 158,79 Eur procesinių palūkanų), pavedimas negrįžo. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku, išsiųstu 14:57 val. UAB „Baltled“ pradinį kreditorių informavo apie atliktą pavedimą. Po valandos (2021-04-26, 15.58 val.) iš pradinio kreditoriaus el. pašto dėžutės, pasirašant pareiškėjo vardu, UAB „Baltled“ gavo 2021 m. balandžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutarties nepatvirtintą kopiją. Elektroniniu laišku iš UAB „Baltled“ buvo reikalaujama stabdyti jau įvykdytą mokėjimą ir nurodoma, kad kitu atveju naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ bylą perduos
tolimesniam vykdymui. Taip pat tik 2021 m. balandžio 26 d., t. y. po to, kai UAB „Baltled“ pradinį kreditorių informavo apie atliktą pavedimą, per pradinio kreditoriaus EPP paskyrą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-1089/2021 buvo pateiktas naujojo kreditoriaus UAB "Teisės ir kreditų valdymas" vardu pasirašytas prašymas pakeisti ieškovą byloje ir pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą. Šį prašymą teismas priėmė 2021 m. balandžio 27 d. rezoliucija, o 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeitė ieškovę UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas” į UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ bei 2021 m. gegužės 17 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo pareiškėjo naudai. 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjas vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui, neatskleisdamas fakto apie tai, kad UAB „Baltled“ dar iki vykdomojo rašto išdavimo įvykdė savo prievolę pradiniam kreditoriui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-947-1089/2021. Gavus antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą UAB „Baltled“ pateikė antstoliui išsamų 2021 m. gegužės 19 d. pranešimą su įrodymais apie savalaikį atsiskaitymą su pradiniu kreditoriumi, todėl skundžiamu patvarkymu antstolis vykdomąją bylą Nr. 0178/21/00659 nutraukė. Skolininko manymu skundžiamas patvarkymas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Pirma, skolininko prievolė buvo įvykdyta pradiniam kreditoriui 2021 m. balandžio 26 d., t. y. iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. Antra, prievolė įvykdyta tinkamai, nes UAB „Baltled“ iki 2021 m. balandžio 26 d. pavedimo atlikimo nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Teisės ir kreditų valdymas“. Pareiškėjas skunde klaidinančiai nurodo, neva 2021 m. balandžio 23 d. pranešime informavo apie reikalavimo perleidimą. Skolininko manymu antstolis pagrįstai vertino, jog 2021 m. balandžio 23 d. pranešime nebuvo jokios informacijos apie reikalavimo perleidimo naujam kreditoriui faktą. Iki pavedimo pradiniam kreditoriui įvykdymo UAB „Baltled“ nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą pareiškėjui: 2021 m. balandžio 23 d. pranešime nėra jokios užuominos apie reikalavimo perleidimą, tokių žodžių kaip „perleido“, „cesija“, „naujasis kreditorius“ ir pan., nenurodyti naujojo kreditoriaus rekvizitai (kodas, adresas ir pan.), nepridėta reikalavimo perleidimo sutartis. Paskutinėje 2021 m. balandžio 23 d. pranešimo pastraipoje nurodyta: „BaltLED, UAB nedelsiant
nepadengus savo įsiskolinimo, TEISĖS IR KREDITŲ VALDYMO DEPARTAMENTAS bus priversti bylos vykdymą perduoti antstoliui“. Pradinis kreditorius nurodė, kad pats perduos skolos išieškojimą antstoliui. 2021 m. balandžio 23 d. pranešimas parengtas pradinio kreditoriaus, visas susirašinėjimas vyko pradinio kreditoriaus elektroniniu paštu. Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją UAB „BaltLED“ gavo tik po to, kai pradiniam kreditoriui išsiuntė pranešimą apie atsiskaitymą. 2021 m. balandžio 23 d. pranešime pateikiant informaciją kur pervesti skolą, nurodyta „Gavėjas: TEISĖS IR KREDITŲ VALDYMAS“, skolininko manymu, negali būti laikoma tinkamu pranešimu apie cesiją. Kadangi 2021 m. balandžio 23 d. pranešime neužsiminta apie reikalavimo perleidimą, atsižvelgiant į beveik identiškus įmonių pavadinimus, UAB „Baltled“ darbuotojai, gavę 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą, net nesuprato, kad skolą prašoma pervesti kitam nei pradinis kreditorius asmeniui, nežinojo, kad egzistuoja dar vienas juridinis asmuo su beveik identišku pavadinimu. Pareiškėjo prašymas pakeisti ieškovą byloje į teismo bylą įkeltas tik 2021 m. balandžio 26 d. dokumentas įkeltas po 14:57 val., kai UAB „Baltled“ pradinį kreditorių informavo apie atliktą pavedimą, prašymą teismas priėmė 2021 m. balandžio 27 d. rezoliucija, taigi atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi metu UAB „Baltled“ net per teismą nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nei 2021 m. balandžio 23 d., nei 2021 m. balandžio 26 d. atliekant pavedimą, UAB „Baltled“ apie perleidimo faktą nebuvo tinkamai ir aiškiai informuota, perleidimo fakto iš 2021 m. balandžio 23 d. pranešimo turinio objektyviai negalėjo suprasti, todėl prievolę pradiniam kreditoriui įvykdė tinkamai, o skundžiamas patvarkymas visiškai pagrįstas ir teisėtas. Trečia, pareiškėjas elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai siekdamas pakartotinio žinomai įvykdytos prievolės vykdymo, nes pareiškėjas ir Pradinis kreditorius yra susiję asmenys, de facto (lot. iš tikrųjų) veiklą vykdantys kartu, per tuos pačius fizinius asmenis, kaip tas pats juridinis asmuo. Tiek pradiniam kreditoriui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas”, tiek pareiškėjui dar iki vykdomojo rašto gavimo buvo ir turėjo būti žinoma, kad UAB „BaltLED“ įvykdė teismo sprendimą pradiniam kreditoriui, nes abiem įmonėms vadovauja ta pati direktorė Evelina Abromavičiūtė, 2021 m. balandžio 26 d. elektroninis laiškas, kuriuo gauta Reikalavimo perleidimo sutartis, išsiųstas iš pradinio kreditoriaus elektroninio pašto dėžutės pasirašant naujojo kreditoriaus vardu, 2021 m. balandžio 26 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-947-1089/2021 pateiktas pareiškėjo prašymas įkeltas per pradinio kreditoriaus paskyrą, abi įmonės naudojasi ta pačia internetine svetaine. Pradinis kreditorius ir pareiškėjas, akivaizdžiai susijusios įmonės, siekia nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėti UAB „Baltled“ sąskaita, dar kartą išieškoti iš skolininko tą pačią sumą, kas visiškai neatitinka teisėtumo, sąžiningumo principų, pažeidžiami UAB „Baltled“ teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, vykdomasis dokumentas gali būti priimamas ir vykdomas tik jei nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Įvykdytas teismo sprendimas negali būti teisėtai vykdomas antrą kartą, todėl vykdomasis raštas dėl to, kad pareiškėjas nuslėpė reikšmingas aplinkybes, buvo priimtas neteisėtai, skolininko manymu, antstolis visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą bei nutraukė jau įvykdytos prievolės pakartotinį priverstinį išieškojimą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Suinteresuotas asmuo UAB „Baltled“ prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/21/00659 užvestą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-947-1089/2021 dėl 1681,75 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltled“ išieškotojo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ naudai (v. b. l. 1). Antstolis 2021 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-178-5325 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą Nr. S21-9755 įvykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S21-9756 (v. b. l. 3-5). 2021 m. gegužės 19 d. el. paštu antstolių kontoroje gautas skolininko UAB „Baltled“ atstovės advokatės Skaistės Lašienės pranešimas apie teismo sprendimo įvykdymą 2021 m. balandžio 26 d. – sumokėjus į UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ banko sąskaitą Nr. 51 7300 0101 5582 3430 2040,54 Eur sumą (AS Citadele banka; mokėjimo duomenys – teismo sprendimas 2021 03 22) (v. b. l. 8-18). 2021 m. balandžio 23 d. 12.11 val. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ el. laišku, siųsto iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini)@tkvd.lt ir gauto el. pašto adresu info@baltlrd.com buvo gautas „Pranešimas dėl reikalavimo įvykdymo Nr. 2021-04-23.pdf“, kuriuo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ informavo skolininką UAB „Baltled" apie 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą Nr. e2-947-1089/2021 ir prašo pagal teismo sprendimą UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai mokėtinas pinigines lėšas pervesti į vieną iš UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ sąskaitų kredito įstaigose. Nedelsiant nepadengus savo įsiskolinimo, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ bus priversti bylos vykdymą perduoti antstoliui (v. b. l. 15-16). 2021 m balandžio 26 d. UAB „Baltled“ el. laišku, siųstu iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini)@baltled.com el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@tkvd.lt pranešė, jog savo prievolę įvykdė bei pridėjo tai patvirtinantį įrodymą (v. b. l. 13-14). 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu antstolis Dainius Šidlauskas nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0178/21/00659, nustatęs, kad prievolė buvo padengta iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui bei dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai (v. b. l. 6-7).
CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nutraukus vykdomąją bylą, sprendžiant, jog skolininkas savo prievolę įvykdė tinkamai - pradiniam kreditoriui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Svarbu pažymėti, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Vykdymo procesą, be kito ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – SVI) – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). SVI ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Vykdomųjų dokumentų priėmimo tvarką reglamentuoja CPK 651 straipsnio nuostatos, jog gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). SVI 9 punkto nuostatomis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis).
CK 6.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kaip tinkamai įgyvendinti CK 6.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas nurodė, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiama reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Aiškindamas minėtus du cesijos padarinių atsiradimo pagrindus kasacinis teismas nurodė, kad pirmuoju atveju įstatyme nurodytas momentas siejamas su skolininko duotu sutikimu, antruoju – su pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, įteikiant jam atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Kasacinis teismas netinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikė aplinkybę, kad skolininkui tiesiog buvo išsiųstas registruotas laiškas, kuriuo neva pranešta apie reikalavimo perleidimą, tačiau nebuvo aiškus to laiško turinys. Teismas nurodė, jog vien tik faktas, kad kreditorius siuntė registruotą laišką skolininkui nepatvirtina, kad skolininkui buvo išsiųsta būtent reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos.
CK
6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius teisinius padarinius sukelia skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą. Joje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, jeigu skolininkas nėra tinkamai informuojamas apie reikalavimo perleidimą, tai pastarasis gali atsisakyti vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Taip pat jos įvykdymas pradiniam kreditoriui būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Kasacinis teismas akcentavo, kad nereikia sutapatinti dviejų pareigos informuoti skolininką elementų, t. y. : 1) informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą; ir 2) reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog, informuojant skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą, nėra būtina pateikti reikalavimo perleidimo sutartį, ji turi būti pateikta, kai naujasis kreditorius pareikalauja įvykdyti prievolę. Šiuo klausimu kasacinis teismas pažymėjo, kad pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54 p. 712-749). Nagrinėju atveju teismas visiškai sutinka su antstoliu bei skolininku, jog 2021 m. balandžio 23 d. pranešime nėra jokios užuominos apie reikalavimo perleidimą, tokių žodžių kaip „perleido“, „cesija“, „naujasis kreditorius“ ir pan., nenurodyti naujojo kreditoriaus rekvizitai (kodas, adresas ir pan.), nepridėta reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl 2021 m. balandžio 23 d. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ išsiųstas skolininkui tokio turinio Pranešimas dėl reikalavimo įvykdymo nereiškia, jog skolininkas yra tinkamai informuotas. Nepakanka pranešime nurodyti „Gavėjas: TEISĖS IR KREDITŲ VALDYMAS A/S Nr. <...>, todėl negalima konstatuoti, jog skolininkas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie pradinio ir naujo kreditoriaus sudarytą sutartį, nes iš pateiktos informacijos skolininkas negalėjo neabejotinai suvokti apie reikalavimo perleidimą, be to, svarbu pažymėti, jog įmonių pavadinimais labai panašūs, t. y. skiriasi tik vienu žodžiu „DEPARTAMESNTAS“. Teismo manymu, minėtas pranešimas nėra informatyvus, nes jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu perleisti reikalavimai (Reikalavimo perleidimo sutarties ar kt. ir pan).
Teismas byloje nustatė, jog 2021 m. balandžio 23 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis skolininkui buvo išsiųsta naujo kreditoriaus tik 2021 m. balandžio 26 d. 15:59 val. el. paštu (v. b. l. 10-11). Tuo tarpu skolininkas UAB „Baltled“ bankinį pavedimą pradiniam kreditoriui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atliko 2021 m. balandžio 26 d. 14:55 val. (v. b. l. 12-13), t. y. prievolę įvykdė tinkamai. Byloje ginčo dėl atlikto mokėjimo nėra.
Teismas daro išvadą, jog antstolis teisingai ir pagrįstai sprendė, jog teismo sprendimas įvykdytas tinkamai, be to, teisingai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 630 straipsniu, SVI 173 punktu vykdomąją bylą nutraukė, kadangi skola buvo sumokėta iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam išieškojimui.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2021 m. gegužės 27 d. antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Reg. Nr. S21-10526.
Skundą atmetus, iš pareiškėjo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „Baltled“ naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Eur advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Teisės ir kreditų valdymas“, j. a. k. 302533879, suinteresuoto asmens UAB „Baltled“, j. a. k. 300113830, naudai 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas