Civilinė byla Nr. e2A-588-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.10.5.2.18; 2.6.37

                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl prievolių pripažinimo solidariosiomis ir skolos priteisimo bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jens transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“, uždaroji akcinė bendrovė „Prolain“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Lucanica“, bendrovė „Luminor Bank“ AS, G. M., K. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad prievolė akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankui (dabar „Luminor bank“ AS) pagal 2006 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. 06/423-1068 su vėlesniais jos pakeitimais – tai solidari jo ir atsakovo A. B. prievolė, vykdoma lygiomis dalimis, ir priteisti ieškovui iš atsakovo 48 782,45 Eur (1/2 dalį grąžinto kredito); 2) pripažinti, kad prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lankstinys“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 – tai solidari ieškovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 693,83 Eur (60 proc. sumos, sumokėtos UAB „Lankstinys“); 3) pripažinti, kad prievolė grąžinti kreditorei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) (duomenys neskelbtini) 121 640,41 Eur paskolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį – tai solidari ieškovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieškovui iš atsakovo 9 209,92 Eur (60 proc. BUAB  (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos); 7) pripažinti, kad prievolė kreditorei UAB „Jens transportas“ pagal 2008 m. balandžio 21 d. sudarytą subrangos sutartį Nr.08/04-15 – tai solidari ieškovo ir atsakovo prievolė; 8) pripažinti, kad prievolė sumokėti 104 263,21 Eur restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Lucanica“ – tai solidari ieškovo ir atsakovo prievolė.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2005 metais atsakovas pasiūlė jam pradėti vykdyti jungtinę veiklą ir kurti kaimo turizmo verslą ieškovo pradėtame statyti gyvenamajame name. 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) sudarė sutartį, kuria ieškovui buvo suteikta 331 614,92 Eur (1 145 000 Lt) parama kaimo turizmo veiklai įkurti. Projektui plėtoti paramos gavėjas turėjo skirti apie 50 proc. asmeninių lėšų, todėl 2006 m. spalio 20 d. ieškovas sudarė kredito sutartį su AB DNB banku. Pagal šią sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus ieškovui buvo suteiktas 608 202,04 Eur kreditas. Gautų lėšų nepakako kaimo turizmo sodybai įkurti, todėl ieškovas gavo 104 263,21 Eur (360 000 Lt) paskolą iš RUAB „Lucanica“; 2007 m. gruodžio 21 d. BUAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir akcininku nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo atsakovas, suteikė jam 121 640,41 Eur paskolą. 

3.       Kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbus vykdė UAB „Rekosta“ (ankstesnis pavadinimas – K. S. firma „Rekosta“). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 priteisė šiai bendrovei iš ieškovo 119 912,78 Lt (34 729,14 Eur) skolą, 4 388,34 Lt (1 270,95 Eur) delspinigių, 10 861,14 Lt (3 145,60 Eur) palūkanų, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos ir 9 243,24 Lt (2 677,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų. UAB „Rekosta“ savo reikalavimo teisę perdavė UAB „Lankstinys“. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-729/2019 priteisė iš ieškovo UAB „Jens transportas“ 15 977,28 Eur skolą pagal subrangos sutartį, 3 944,32 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos ir 1 468,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Ieškovas nurodo, kad 2005 metais jis ir atsakovas buvo sudarę žodinį susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarė rašytinę jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo bendromis pastangomis ir lėšomis pastatyti ir įrengti kaimo turizmo pastatus, organizuoti juose veiklą. Šalys susitarė, kad pinigai, gauti kaip paskola iš AB DNB banko ir kaip parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, yra vertinami kaip jų lygiomis dalimis gauti ir į projektą investuoti pinigai. Šalys įsipareigojo lygiomis dalimis iš projekto veiklos ar kitų asmeninių lėšų grąžinti kreditą; susitarė, kad visi įnašai, kurie buvo ar bus panaudoti vykdant projektą, bus įskaitomi taip: 40 proc. jų sumoka ieškovas, 60 proc. – atsakovas. Atsakovas aktyviai dalyvavo statant jungtinės veiklos sutartyje nurodytus objektus (derėjosi dėl sutarčių sudarymo, prižiūrėjo statybos darbus ir pan.) ir perdavė 61 022 Eur sumą. Ieškovas nurodo, kad šalys vykdė jungtinę veiklą, todėl visos šios nutarties 2 ir 3 punktuose išvardintos prievolės turi būti laikomos jų solidariomis prievolėmis ir padalijamos sutartyje nustatyta tvarka.

5.       BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė UAB „Lankstinys“ pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti BUAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš ieškovo ir atsakovo 230 574,88 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi buvo nustatyta, kad ši byla yra nagrinėjama pagal trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus.

6.       Trečiasis asmuo nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko galioti. Iš teismų nutartyse nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą tik ieškovo interesais ir buvo naudojama vystant jo kaimo turizmo sodybos projektą. Teismai BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo santykius pripažino faktiniais jungtinės veiklos santykiais ir konstatavo, kad N. M. dalyvavo bendrovės veikloje kaip vienas iš jos vadovų. Teismai nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Rekosta“, kuria pasiskolino iš jos 420 000 Lt (121 640,41 Eur). Dalį šios sumos (417 000 Lt (120 771,55 Eur)) BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolino ieškovui. Tokiu būdu BUAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė finansinius įsipareigojimus ieškovo interesais, bendrovei šios sutartys buvo akivaizdžiai nenaudingos. Trečiasis asmuo nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko atsakovo A. B. ir vieno iš jos vadovų N. M. nesąžiningais veiksmais buvo padaryta žala šios bendrovės kreditoriams, todėl jie turi ją solidariai atlyginti. Žalos dydis yra nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 18 d. nutartimis, iš kurių matyti, kad patvirtinti ir nepatenkinti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimai sudaro 230 574,88 Eur.

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinė byla, iškelta pagal trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį, buvo sujungta su civiline byla, iškelta pagal N. M. ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu netenkino ieškovo N. M. ieškinio ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinio.

9.       Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi ir jai netaikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti sutarties formos reikalavimai. Tačiau šiuo atveju šalys nebuvo nustačiusios baigtinio tikslo pastatyti kaimo turizmo sodybą; šalys siekė ją įrengti, organizuoti veiklą, grąžinti paskolą iš gauto pelno, padalinti pelną, todėl jos turėjo sudaryti rašytinę jungtinės veiklos sutartį. Vis dėlto, iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. šalys nebuvo sudariusios jokių rašytinių susitarimų dėl jungtinės veiklos.

10.       Aplinkybę, kad tarp šalių nuo 2005 metų buvo jungtinės veiklos santykiai, ieškovas įrodinėjo remdamasis liudytojų parodymais, savo paaiškinimais, 2008 m. rugpjūčio 1 d. iš atsakovo elektroninio pašto siųstu elektroniniu laišku AB DNB bankui, trečiųjų asmenų G. M. ir K. D. paaiškinimais. Tačiau teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatyme reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys G. M. ir K. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, teismo vertinimu, jų parodymai taip pat negali būti vertinami kaip objektyvūs. Ieškovo nurodytame atsakovo elektroniniame laiške nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas veikė kaip jungtinės veiklos dalyvis ar kad pinigai bus naudojami šalių jungtinei veiklai. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovas įrodinėjo, jog jo ir BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir prašė pripažinti jį negaliojančiu, nurodydamas, kad pagal šią sutartį pervesti pinigai – tai atsakovo, buvusio BUAB (duomenys neskelbtini) akcininku, piniginis įnašas į jungtinę veiklą, tačiau šie argumentai buvo pripažinti nepagrįstais.

11.       Teismas nurodė, kad laikotarpiu iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo. Įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad sutartis negalioja, jei ji sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos, todėl galimi žodiniai ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl jungtinės veiklos yra niekiniai ir negaliojantys. Ieškovo prievolės AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta, kurias jis asmeniškai prisiėmė iki 2008 m. rugpjūčio 8 d., negali būti laikomos prievolėmis, kilusiomis iš jungtinės veiklos, ir pripažintos solidariomis.

12.       Teismas nurodė, kad įstatymo nustatytais atvejais jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal kasacinio teismo praktiką, notarine forma turi būti sudaromos tokios jungtinės veiklos sutartys, kurias sudarant yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą. Teismas vertino, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos, nes joje buvo nustatyta, jog kaimo turizmo sodyboje esantys nekilnojamieji daiktai yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovui priklauso 60 proc., ieškovui – 40 proc. objektų. Dėl šios priežasties sandorį galima laikyti negaliojančiu.

13.       Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu šalys susitarė dėl esminių jungtinės veiklos sąlygų. Sutartyje šalys nustatė, kad pinigai, gauti kaip paskola iš AB DNB banko ir parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, vertinami kaip lygiomis dalimis gauti įnašai. Tačiau kredito sutartyje ieškovas įsipareigojo nesudaryti jungtinės veiklos sutarčių, o paramos sutartyje buvo nurodyta, kad jis negali perleisti jokių savo teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš šios sutarties, tretiesiems asmenims be raštiško Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimo, kurio byloje nėra. Jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad panaudotų įnašų detalizacija yra išdėstyta sutarties 1 priede, tačiau jis nebuvo pasirašytas, taigi, šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos – piniginių įnašų sudėties. Žemės sklypas, kuriame buvo statoma kaimo turizmo sodyba, priklausė ieškovui ir G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šis turtas galėjo tapti jungtinės veiklos partnerių bendrąja nuosavybe tik sutikus G. M., bet ji nepasirašė jungtinės veiklos sutarties.

14.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl jungtinės veiklos esminių sąlygų, patvirtina jų elgesys po sutarties sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad bylose, kuriose iš ieškovo buvo priteisti įsiskolinimai jo kreditoriams (išskyrus bylą su BUAB (duomenys neskelbtini)), jis būtų įrodinėjęs, jog jo įsipareigojimai yra kilę iš jungtinės veiklos sutarties, kreiptųsi į atsakovą dėl šių įsipareigojimų vykdymo, prašytų atsakovą padėti grąžinti paskolą AB DNB bankui. Pareiškime iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ieškovas nurodė, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso jam ir G. M., o visi įsipareigojimai buvo nurodyti kaip ieškovo skoliniai įsipareigojimai. Ieškovas nebuvo nurodęs Ūkininkų ūkių registre savo partnerių. Byloje nėra įrodyta, kad visas lėšas, gautas iš šios nutarties 2 punkte nurodytų sandorių, ieškovas panaudojo kaimo turizmo sodybai statyti, taip pat yra duomenų, kad šalis ginčo laikotarpiu siejo ne tik jungtinės veiklos, bet ir kitokio pobūdžio teisiniai santykiai.

15.       Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai rodo, kad jis neketino perduoti atsakovui kaimo turizmo sodybos dalies kaip jungtinės veiklos rezultato ir šiuo metu nėra galimybės tai padaryti dėl turtui taikomų apribojimų, todėl būtų nesąžininga perkelti atsakovui ieškovo asmeniškai prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Tokiu atveju ieškovui pagal jungtinės veiklos sutartį galėtų kilti pareiga sumokėti atsakovui 70 proc. pastatyto objekto rinkos vertės. 

16.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, grindė jį atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko, ir ieškovo, kaip vieno iš šios bendrovės vadovų, veiksmais, kai jie 2007 m. gruodžio 19 d. BUAB (duomenys neskelbtini) vardu pasiskolino iš UAB „Rekosta“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o vėliau didžiąją šios sumos dalį paskolino ieškovui jungtinei veiklai vykdyti. Įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygas UAB „Lankstinys“ rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyse. Šias aplinkybes ji prašė laikyti prejudiciniais faktais. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dalyvavęs minėtoje byloje, todėl šiose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniais faktais nustatant ieškovo civilinę atsakomybę. Byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu priimtuose procesiniuose sprendimuose taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su paskolos sutartimis, kurie sudaro ieškinio pagrindą šioje byloje. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, nes laiku nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą, bylos įrodinėjimo dalyku nebuvo A. B. ir N. M. jungtinė veikla. 

17.       Teismas vertino, kad procesiniai sprendimai, kuriais remiasi UAB „Lankstinys“ reikšdamas netiesioginį ieškinį, neturi šioje byloje prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog BUAB (duomenys neskelbtini) turtinė teisė A. B. ir N. M. atžvilgiu, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismas nepagrįstai laikė, esą jungtinės veiklos sutarties šalys nesusitarė dėl jungtinės veiklos partnerių įnašų ir pelno pasidalijimo. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nurodyta, kad jos 1 priedo sudarymas – tai esminė sutarties sąlyga. Sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl įnašų proporcijų ir jų įskaitymo, taip pat dėl iš veiklos gauto pelno padalinimo, todėl atsakovo teiginiai, esą priede nedetalizavus įnašų sumų negalima tiksliai nustatyti šalių dalies jungtinėje veikloje, yra nepagrįsti. Teismas nevertino ieškovo paaiškinimų dėl 1 priedo sudarymo aplinkybių.

18.2.                      Teismas nevertino atsakovo elgesio iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir po to, kai ji buvo sudaryta. Atsakovas iki sutarties sudarymo aktyviai dalyvavo jungtinėje veikloje (derėjosi su rangovais ir subrangovais, kreditoriais ir kt.). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, jas pagrindžia byloje pateiktas atsakovo elektroninis laiškas AB DNB bankui dėl kredito sutarties sąlygų, atsakovo rašteliai dėl pinigų perdavimo ieškovui, kuriuose nurodyta, kad ieškovas gavo pinigus kaimo turizmo sodybai statyti, kad pinigai perduoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovas nenutraukė jungtinės veiklos sutarties ir jos neatšaukė, po jos sudarymo davė lėšų kaimo turizmo sodybai statyti ir iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo nevertino, kad šios lėšos buvo paskolintos bei nereikalavo jų grąžinti.

18.3.                      Teismas nesivadovavo ieškovo, trečiųjų asmenų G. M. ir K. D. paaiškinimais, nurodydamas, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau vadovavosi atsakovo, kuris taip pat yra suinteresuotas jos baigtimi, išdėstyta pozicija. Atsakovo paaiškinimai prieštaravo tiek ieškovo, minėtų trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymams, tiek byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams (elektroniniams laiškams, pakvitavimams ir kt.). Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes jos nepasirašė trečiasis asmuo G. M., tačiau ji nebuvo šios sutarties šalimi, be to, ji nurodė, kad neprieštaravo jungtinės veiklos santykiams.

18.4.                      Šalys yra sudariusios rašytinę sutartį, kurioje susitarė dėl prieš jos sudarymą panaudotų įnašų įskaitymo, todėl negalima teigti, kad šalių nuo 2005 metų nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes dėl jų nebuvo rašytinės sutarties. Šalims nėra draudžiama sutartyje aptarti teisinius santykius, atsiradusius iki jos pasirašymo. Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti remtis liudytojų parodymais, juo labiau kad ieškovas jais įrodinėjo ne sutarties sudarymo faktą, o šalių elgesį iki sutarties sudarymo.

18.5.                      Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai, teisiškai nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių, nepateikė argumentų dėl jų prigimties, šalių teisių ir pareigų bei neatskleidė bylos esmės.

18.6.                      Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus ir nepagrįstai vertino, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos. Jungtinės veiklos sutartyje buvo išdėstytas šalių bendro pobūdžio susitarimas sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą. Sutarties sudarymo metu kaimo turizmo sodyba nebuvo baigta statyti ir nebuvo įregistruota kaip nekilnojamojo turto vienetas, o žemės sklypas jungtinės veiklos sutarties tekste nėra minimas kaip ieškovo turtinis įnašas.

19.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos netiesioginį ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas nepagrįstai jungtinės veiklos sutartį laikė ketinimų protokolu, kadangi joje buvo susitarta dėl visų būtinųjų sąlygų. Teismas nepagrįstai vertino, kad jungtinės veiklos sutarties 1 priedo sudarymas – tai esminė sutarties sąlyga ir kad šalys dar turėjo jame tikslinti įnašų dydžius, nes įnašų dydžiai buvo aptarti sutartyje. N. M. nebuvo jungtinės veiklos sutarties šalimi, sutartimi nebuvo perleidžiamas nekilnojamasis turtas, todėl jos parašas nebuvo būtinas.

19.2.                      Jungtinės veiklos sutartis turi būti tvirtinama notariškai, jeigu savo turiniu ji yra sandoris, kuriam nustatyta privaloma notarinė forma. Šalys jungtinės veiklos sutartyje nustatė, kad 60 proc. pastatyto objekto bus perleista atsakovui ar kitam jo nurodytam asmeniui tik po to, kai pasibaigs Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatyti disponavimo šiuo objektu ribojimai arba vietoje turto bus išmokėta kompensacija pinigais. Tai reiškia, kad tik ateityje turėtų būti sudaromas kitas notarinis sandoris, kuriuo būtų perleista objekto dalis.

19.3.                      Jungtinės veiklos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad šis sandoris galioja santykiams, susiklosčiusiems iki jo sudarymo. Atsakovas byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu pripažino, kad dar iki minėtos sutarties sudarymo su ieškovu siekė pastatyti kaimo turizmo sodybą. Atsakovas pripažįsta, kad prie jungtinės veiklos prisidėjo savo piniginiais įnašais, žiniomis ir darbu, byloje yra atsakovo surašytas pinigų perdavimo raštelis, kuriame jis nurodo, kad perduoda pinigus pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovo aktyvūs veiksmai, liudytojų parodymai, ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2005 metų egzistavo jo ir ieškovo jungtinės veiklos santykiai, o vėliau šalys sudarė rašytinę sutartį. Teismas atmetė visus šiuos įrodymus, nors jie vieni kitus papildo ir prieštarauja tik subjektyviai ir įrodymais nepagrįstai atsakovo pozicijai.

19.4.                      Teismas nevertino liudytojo V. R. paaiškinimų. Minėtas liudytojas atsakovo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad A. B., tapęs BUAB (duomenys neskelbtini) akcininku, buvo ir jos faktiniu vadovu, kuris sprendė visus su įmonės veikla susijusius klausimus. Jo nurodymu iš UAB „Rekosta“ buvo gauta paskola, o gauti pinigai buvo paskolinti ieškovui kaimo turizmo sodybos statybos darbams užbaigti. Įvertinus sudarytus sandorius matyti, kad atsakovas su ieškovu turėjo bendrą tikslą, atsakovo iniciatyva ieškovui buvo paskolinti pinigai kaimo turizmo sodybai užbaigti, kurių įmonė tuo metu negalėjo skolinti ir kurių ji net nebandė atgauti suėjus skolos grąžinimo terminui.

19.5.                      Atmesdamas argumentus dėl atsakovo kaltės teismas ignoravo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytas aplinkybes, ieškovo, UAB „Rekosta“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) vadovų paaiškinimus, kad paskolos sutarties sudarymą organizavo atsakovas. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepaisė BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių interesų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nevertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. UAB „Lankstinys“ šioje byloje rėmėsi tyčinio bankroto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias prašė laikyti prejudiciniais faktais. Minėtoje byloje teismai aiškiai nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu gautos itin didelės pinigų sumos paskolinimas ieškovui sukėlė tyčinį bankrotą, dėl kurio įmonė ir jos kreditoriai patyrė neigiamų pasekmių. Teismai minėtoje byloje nustatė visas sąlygas, reikalingas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovų ir dalyvių civilinei atsakomybei kilti.

19.6.                      BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta vykdant jungtinę veiklą, ieškovas ir atsakovas buvo jos faktiniais vadovais ir žinojo, kad ši įmonė įsteigta siekiant gauti paskolas ir įgyti įrangą kaimo turizmo sodybai. Abu partneriai siekė bendro tikslo sudarydami įmonei nenaudingus sandorius ir netinkamai ją valdydami, todėl jų atsakomybė solidari. Ieškovas pripažino savo prievolių solidarumą pareiškęs ieškinį šioje byloje.

19.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Lankstinys“ reikalavimo teisė žalą padariusiam asmeniui nėra neginčijama, kadangi BUAB (duomenys neskelbtini) patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis yra nustatytas teismo nutartimis.

20.       Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas prašo jų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:  

20.1.                      Šalys nebuvo susitarusios dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, nes nebuvo suderintos esminės susitarimo sąlygos: sutarčiai nepritarė ieškovo sutuoktinė G. M., nebuvo surašytas pagrindinis investicijų dokumentas – sutarties 1 priedas. Ieškovas niekada neleido atsakovui dalyvauti verslo organizavime ir nuo kaimo turizmo sodybos veiklos pradžios vykdė veiklą vienas, nuo 2014 metų – su savo dukters K. D. mažąja bendrija (toliau – MB) „Jurvingė“.

20.2.                      Jungtinės veiklos teisinius santykius paneigia įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015, kurioje ieškovas įrodinėjo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė jam paskolos, bet atsakovas per šią įmonę perdavė įnašą į jungtinę veiklą; teismo sprendimai kitose bylose, kuriose kreditoriai reiškė reikalavimus tik ieškovui, o jis neįrodinėjo, kad prievolės yra solidarios, ieškovo bankroto byloje pateikti duomenys, rašytiniai įrodymai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokio bendro tikslo siekė šalys, kokius konkrečius įnašus į bendrą veiklą padarė kiekviena iš jų. Byloje nėra duomenų, kad šalys bendrai sprendė lėšų panaudojimo ir kitus klausimus. Kreditą iš AB DNB banko gavo ieškovas, kuris vienašališkai juo disponavo, naudojo ne pagal paskirtį, savo nuožiūra ir interesais, nederindamas jo panaudojimo su atsakovu. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitarę veikti bendrai ir siekti bendro tikslo.

20.3.                      Teismas pagrįstai atmetė reikalavimus pripažinti prievoles solidariomis. Ginčai su kreditoriais yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir ieškovas neturi pagrindo šioje byloje kitaip aiškinti teismų įvertintų teisinių santykių. Atsakovas niekada nedalyvavo santykiuose su AB DNB banku, kitais ieškovo kreditoriais, neveikė kaip jungtinės veiklos dalyvis ir neturi pareigos solidariai atsakyti pagal jo prievoles.

20.4.                      Priešingai nei nurodė trečiasis asmuo, jokiame teismo priimtame procesiniame sprendime nėra konstatuota aplinkybė, kad atsakovas vykdė jungtinę veiklą, todėl šie argumentai turi būti atmesti. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde remiasi baudžiamosios bylos duomenimis, kurių nėra šioje byloje ir kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl šios aplinkybės taip pat neturi būti vertinamos.

20.5.                      Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas veikė kaip BUAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas. BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes jos vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau trečiasis asmuo kaip žalą nurodo visus bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus, neteikdamas jokių įrodymų, kada konkrečiai įmonė tapo nemoki ir kaip nuo šio momento pakito kreditoriams pradelstų reikalavimų suma. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, nuo kada trečiasis asmuo kildina atsakovo, kaip akcininko, atsakomybę, ir nuo kada – kaip vadovo.

20.6.                      Atsakovas nebuvo BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu 2007 metais, kai buvo sudaryta trečiojo asmens nurodyta paskolos sutartis. Trečiasis asmuo nereiškia reikalavimų dėl tuomečio vadovo atsakomybės.

20.7.                      Trečiasis asmuo neturi pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį. BUAB (duomenys neskelbtini) neturi turtinio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, priešingai, tai atsakovas yra šios bendrovės kreditoriumi, kurio reikalavimas yra patvirtintas jos bankroto byloje.

21.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir šioje byloje nustatytų faktų jo atžvilgiu nelaikė prejudiciniais.  

21.2.                      Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovo ir atsakovo atsakomybė yra solidari. Trečiasis asmuo nurodė, kad žalą sudaro visi BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje nepatenkinti reikalavimai, kurių suma sudaro 230 574 Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovas prisidėjo prie visų šios bendrovės sudarytų sandorių, dėl kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisė. Ieškovas buvo tik 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties šalimi. Trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina ieškovo ir atsakovo jungtinės veiklos teisinius santykius su juridinio asmens vadovų ir dalyvių atsakomybe.

21.3.                      BUAB (duomenys neskelbtini) negrąžinta paskolos dalis ir mokėtinos palūkanos yra priteistos iš ieškovo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu. BUAB (duomenys neskelbtini)“ jau įgyvendino savo turtinę teisę pareikšdama reikalavimą ieškovui, todėl nėra pagrindo šią pinigų sumą iš ieškovo priteisti pakartotinai.

22.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškovo ir trečiojo asmens pareikšti ieškiniai. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija tik sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys. Trečiojo asmens vertinimu, šiuo atveju turėtų būti patenkinti ir jo pareikšti reikalavimai dėl žalos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovo. Grįsdamas savo poziciją, trečiasis asmuo remiasi iš esmės tapačiais, kaip ir jo apeliaciniame skunde, argumentais dėl ieškovo ir trečiojo asmens prievolės solidarumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

24.       2005–2008 metais ieškovas vykdė gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini), statybas (2 t., b. l. 12–13). Iš šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų, taip pat ieškovo pareiškime iškelti jam bankroto bylą (1 t., b. l. 17–33) išdėstytų aplinkybių matyti, kad po to, kai buvo pradėti pirmiau minėtų objektų statybos darbai, ieškovas nutarė vykdyti juose kaimo turizmo veiklą ir šiam tikslui gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. 

25.       2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas ir Nacionalinė mokėjimo agentūra sudarė Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartį (1 t., b. l. 89–103), kuria ieškovas įsipareigojo, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų ir teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, įvykdyti projektą „Kaimo turizmo veiklos organizavimas (duomenys neskelbtini) sodyboje“. Paramos sutartyje buvo nurodyta, kad projekto vykdytojui yra kompensuojama iki 1 147 956 Lt (332 471,04 Eur) arba 50 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (paramos sutarties 1.1.3 papunktis). Pagal paramos sutarties 1.1.4 papunktį, projekto vykdytojas taip pat įsipareigojo prisidėti 1 147 956 Lt (332 471,04 Eur) įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti, kad būtų apmokėtos visos kitos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos (be kita ko, ir netinkamos finansuoti). Paramos sutarties 2.3.3 papunktyje nustatyta, kad projekto vykdytojas be Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinio sutikimo nekeis savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduos ir kitaip neperduos kitam asmeniui už paramos lėšas įsigyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.

26.       Ieškovo teigimu, ginčui aktualiu laikotarpiu jis neturėjo reikiamos pinigų sumos tam, kad galėtų savo lėšomis prisidėti prie kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbų, todėl dar prieš tai, kai buvo pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra, t. y. 2006 m. spalio 20 d., ieškovas ir AB DNB bankas sudarė kreditavimo sutartį, kuria ieškovui iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteiktas 500 000 Lt (144 810 Eur) tikslinis kreditas kaimo turizmo sodybai statyti ir įrengti (1 t., b. l. 71–73). 2007 m. balandžio 27 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. gegužės 8 d., 2008 m. rugpjūčio 22 d., 2009 m. kovo 5 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2012 m. balandžio 27 d., 2014 m. birželio 19 d. susitarimais ši kredito sutartis buvo keičiama, be kita ko, padidinant kredito sumą, keičiant kredito grąžinimo grafiką (1 t., b. l. 34–40, 43–81, 119–120, 134–141). Pagal ieškovo pateiktus duomenis, bendra AB DNB banko kaimo turizmo sodybai suteikta kredito suma sudarė 608 202,04 Eur. 

27.       Užtikrinant įsipareigojimų, prisiimtų kreditorės AB DNB banko atžvilgiu, įvykdymą, 2006 m. spalio 20 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria ieškovo sutuoktinė trečiasis asmuo G. M. įsipareigojo solidariai atsakyti AB DNB bankui visu savo turtu, jeigu ieškovas neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį arba jeigu jis įvykdys jas netinkamai (1 t., b. l. 41–42). Iš kredito sutarties ir ją keičiančių susitarimų sąlygų taip pat matyti, kad ieškovo prievolės buvo užtikrintos, be kita ko, jo ir G. M. turto įkeitimu, už ieškovo prievolių įvykdymą savo turtu laidavo ir jo duktė trečiasis asmuo K. D..

28.       Pažymėtina, kad ieškovas laiku ir tinkamai neįvykdė prievolių AB DNB bankui, todėl ieškovo kreditorė ėmėsi veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų išieškotas priverstinai. 2015 m. lapkričio 27 d. AB DNB bankui buvo išduoti notaro vykdomieji įrašai išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto ieškovo ir trečiojo asmens G. M. turto, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu už akių buvo patenkintas pastarosios kreditorės reikalavimas priteisti ieškovo įsiskolinimą pagal kredito sutartį iš laiduotojų trečiųjų asmenų G. M. ir K. D.. AB DNB banko 2017 m. vasario 21 d. pažymoje (1 t., b. l. 122) nurodyta, kad ieškovo įsiskolinimas pagal kredito sutartį AB DNB bankui 2017 m. vasario 21 d. sudarė 260 163,90 Eur (ieškovas turėjo sumokėti savo kreditorei 238 782,24 Eur negrąžinto kredito, 19 884,37 Eur palūkanų, 72,99 Eur delspinigių ir 1 424,30 Eur notaro atlyginimą).

29.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas prisiėmė ir kitų įsiskolinimų, kurie, ieškovo teigimu, buvo reikalingi siekiant užbaigti kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbus:

29.1.                       2007 m. gruodžio 21 d. ieškovas ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį (5 t., b. l. 193). Šia sutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) paskolino ieškovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur), o ieškovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų. Tą pačią dieną buvo išrašytas kasos pajamų orderis, kuriame užfiksuota, kad BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius perdavė ieškovui minėtą sumą (5 t., b. l. 194). Byloje yra pateiktas 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad ieškovas grąžino BUAB (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt (14 459,22 Eur), likusios paskolos dalies ieškovas negrąžino. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu BUAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo buvo priteisti 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos, taip pat palūkanos ir procesinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 113–118);

29.2.                      ieškovas nurodo, kad kaimo turizmo sodybai įkurti jis buvo gavęs paskolą iš RUAB „Lucanica“. Byloje yra pateiktas 2008 m. spalio 15 d. ieškovo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo jis įsipareigojo iki 2009 m. spalio 15 d. sumokėti RUAB „Lucanica“ 390 000 Lt (112 951,81 Eur) ir 7 proc. metines palūkanas (1 t., b. l. 121), o trečiasis asmuo G. M. laidavo, kad prievolė bus įvykdyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei pagrindinis skolininkas, nei jo laiduotoja neįvykdė prievolės nustatytu laiku. 2017 m. rugsėjo 18 d. Plungės rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens G. M. 120 858,44 Eur nesumokėtos skolos ir palūkanų, taip pat procesines palūkanas (8 t., b. l. 183).

30.       Be pirmiau minėtų įsiskolinimų kreditorėms AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini) ir RUAB „Lucanica“, ieškovas taip pat turi neapmokėtų įsiskolinimų už kaimo turizmo sodyboje atliktus darbus:

30.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš ieškovo UAB „Rekosta“ naudai buvo priteista 119 912,78 Lt (34 729,14 Eur) skola, taip pat delspinigiai, palūkanos ir procesinės palūkanos už UAB „Rekosta“ atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. šalių sudarytą statybos rango sutartį (1 t., b. l. 154–156). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi pirmiau minėtas sprendimas paliktas nepakeistas;

30.2.                      iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteista 15 977,28 Eur skola, taip pat delspinigiai ir procesinės palūkanos UAB „Jens transportas“. Ši skola atsirado ieškovui neatsiskaičius su UAB „Jens transportas“ už trinkelių klojimo darbus ir kitus susijusius darbus, atliktus pagal 2008 m. balandžio 21 d. subrangos sutartį.  

31.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas turėjo ketinimų plėtoti kaimo turizmo veiklą ne vienas, o pasitelkęs partnerį – atsakovą. Įgyvendindami šį tikslą, 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 131). Abu asmenys, ketinę bendrai vykdyti kaimo turizmo veiklą, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susiję su BUAB (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 21 d. paskolinusia ieškovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur) – ieškovas buvo šios bendrovės darbuotoju (5 t., b. l. 171), o atsakovas A. B. – akcininku (6 t., b. l. 88–98). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2007 m. gruodžio 19 d., likus vos kelioms dienoms iki paskolos sutarties su ieškovu sudarymo, pati BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį su UAB „Rekosta“ (5 t., b. l. 140), kuria UAB „Rekosta“ paskolino BUAB (duomenys neskelbtini) 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grąžinti šią sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų.  

32.       Tiek duomenys iš Nekilnojamojo turto registro (2 t., b. l. 12–13), tiek ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad kaimo turizmo sodyba buvo baigta statyti 2008 metais. Tačiau, kaip minėta, užbaigęs statyti ir įrengti kaimo turizmo sodybą, ieškovas neatsiskaitė su visais savo kreditoriais ir šios skolos buvo priteistos kreditoriams įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Neturėdami galimybių įvykdyti savo prievolių, 2016 m. spalio 17 d. ieškovas ir trečiasis asmuo G. M. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą (1 t., b. l. 17–33). Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovui ir G. M. buvo iškelta bankroto byla (6 t., b. l. 5–18).

33.       Bankroto byla taip pat buvo iškelta ir BUAB (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 130–132), o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (1 t., b. l. 123–129). Teismo nutartyse kaip viena iš aplinkybių, pagrindžiančių, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumas buvo sukeltas tyčiniais veiksmais, yra nurodyta aplinkybė, jog ši bendrovė sudarė nuostolingą sandorį, suteikdama ieškovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur) paskolą.

34.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovą ir atsakovą siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ar jie turi pareigą bendrai įvykdyti pinigines prievoles kreditorėms AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini), RUAB „Lucanica“, UAB „Rekosta“ ir UAB „Jens transportas“. Taip pat byloje yra keliamas ginčas dėl to, ar šiuo atveju kilo ieškovo ir atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) įmonės faktinių vadovų ir akcininko, civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutiko su ieškovo pozicija, kad jis ir atsakovas veikė kaip jungtinės veiklos partneriai statydami ir įrengdami kaimo turizmo sodybą ir nelaikė ieškovui atsiradusių prievolių bendromis jų prievolėmis. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis neatitiko įstatyme nustatytų formos reikalavimų (pradžioje šalių susitarimas buvo tik žodinis, vėliau jos sudarė paprastos rašytinės formos, o ne notarinę sutartį), šalys nesusitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, todėl ši sutartis negali būti laikoma galiojančia. Teismas taip pat nesutiko su trečiojo asmens UAB „Lankstinys“, pareiškusio netiesioginį ieškinį BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, pozicija, kad ieškovas ir atsakovas turi atlyginti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams sukeltą žalą, kurios dydis atitinka bankroto byloje patvirtintų ir nepadengtų reikalavimų sumą. Teismas nurodė, kad UAB „Lankstinys“, įrodinėdama ieškovo ir atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis procesiniuose sprendimuose, kuriais BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau, teismo vertinimu, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.

35.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkinti jo reikalavimai pripažinti prievoles solidariomis ir priteisti ieškovui iš atsakovo dalį jo kreditoriams sumokėtų sumų. Ieškovas nesutinka su teismo pozicija, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir atsakovui nekilo pareiga atsiskaityti pagal ieškovo prisiimtas prievoles, atsiradusias statant kaimo turizmo sodybą. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Lankstinys“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo pareikštą netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino ieškovą ir atsakovą siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių ir nevertino įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių dėl BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos.

Dėl ieškovą ir atsakovą (ne)siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių

36.       Jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

37.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje yra priskiriama bendradarbiavimo sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai, grupei. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis yra įgyvendinama sėkmingai, yra patenkinami visų jungtinėje veikloje dalyvavusių partnerių interesai. 

38.       Pažymėtina, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai, jais gali būti bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Todėl, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos santykius, yra būtinas šalių tarpusavio susitarimas vykdyti jungtinę veiklą. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019).

39.       Aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą ir siekti tam tikrų tikslų kartu, ne visada yra akivaizdi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų spręsdamas, ar šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą, nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kasacinis teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad taikant įstatymo nustatytas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. pirmiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019). Taigi, aiškinantis, ar šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, yra reikšmingas tiek sutarties tekstas ir jos sąlygos, tiek ir šalių elgesys prieš sudarant sutartį ir po to, kai sutartis buvo sudaryta.

40.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, ar ieškovas ir atsakovas vykdė jungtinę veiklą bendrai statydami ir įrengdami kaimo turizmo sodybą. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas turėjo bendrą tikslą – jie siekė, panaudodami Nacionalinės mokėjimo agentūros suteiktą paramą, pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir vertino, kad šalys nebuvo pasiekusios sutarimo dėl visų esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų, todėl jų tarpusavio santykiai negali būti vertinami kaip jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, šioje byloje turi būti įvertinta, ar šalys turėjo ketinimų bendrai vykdyti veiklą ir siekti bendrų tikslų, ar jos susitarė dėl visų jungtinės veiklos sąlygų ir aptarė visas šiai veiklai reikšmingas aplinkybes, taip pat ar šalys realiai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ar jos ne tik išreiškė ketinimą bendrai vykdyti veiklą, tačiau ir patyrė bendrų išlaidų siekdami savo tikslo, o vėliau, pastatę kaimo turizmo sodybą, kartu ją valdė ir bendrai organizavo joje kaimo turizmo veiklą.

41.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaimo turizmo projekto vykdymo pradžioje ieškovas ir atsakovas turėjo ketinimų kooperuojant savo turimus išteklius pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybos objektus bei šį tikslą pradėjo realizuoti. Šį faktą nagrinėjamoje byloje pripažino ir pats atsakovas, kuris nurodė, kad šalys turėjo siekį vykdyti bendrą veiklą, tačiau tokie ketinimai nebuvo įgyvendinti nepavykus suderinti visų esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų (žr., pvz., atsakovo baigiamąją kalbą, 12 t., b. l. 197–200). Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovo teiginiai, išdėstyti kitose anksčiau išnagrinėtose bylose. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyse (1 t., b. l. 123–132), priimtose civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, yra užfiksuota, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, jog BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta iš esmės siekiant plėtoti kaimo turizmo projektą kartu su ieškovu, o teikdamas šioje byloje atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad šalis ginčui aktualiu laikotarpiu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ieškovui dėl paskolos grąžinimo bei ieškovo priešieškinį BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, kuriuo jis prašė pripažinti, kad paskolos sutartis yra negaliojanti, atsakovas nurodė, jog jo įnašą į jungtinę veiklą sudarė grynieji pinigai, įranga ir transportas. Tai rodo, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas iš esmės pripažino, kad pradiniame tarpusavio santykių etape jie turėjo ketinimų vykdyti jungtinę veiklą.

42.       Be atsakovo patvirtinimo, aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovas ketino bendrai pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybą, tikėtinai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, byloje yra pateikti 2008 m. rugpjūčio 5 d., 2008 m. rugpjūčio 14 d, 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 26 d. raštai, kuriais ieškovas patvirtino gavęs iš atsakovo 10 000 Lt (2 896,20Eur), 70 000 Lt (20 273,40 Eur), 27 000 Lt (7 819,74 Eur), 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kaimo turizmo sodybai pastatyti (1 t., b. l. 83–87). Taip pat byloje yra pateiktas 2009 m. kovo 31 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovas paskolino ieškovui 68 700 Lt (19 896,90 Eur) su kaimo turizmo sodyba susijusiai veiklai plėtoti (1 t., b. l. 88). Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pradiniame statybų etape investavo savo lėšas į statomą objektą, taip pat skolino pinigų ieškovui.

43.       Byloje yra pateikti atsakovo elektroniniai laiškai rangovei UAB „Rekosta“, iš kurių matyti, kad būtent atsakovas derino su šia bendrove tam tikrus su kaimo turizmo sodybos statybomis susijusius klausimus – atsakovas siuntė UAB „Rekosta“ subrangos sutartį su UAB „Eurosrovė“, kuri turėjo atlikti apdailos darbus kaimo turizmo sodyboje, taip pat pažymos AB DNB bankui apie ieškovo įsiskolinimus už atliktus darbus kaimo turizmo sodyboje pavyzdį, derino sutikimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangove UAB „Jens transportas“ (3 t., b. l. 27–33). Taip pat byloje yra pateiktas atsakovo laiškas kreditą ieškovui suteikusiai AB DNB bankui, kuriame atsakovas pagrindžia, kokios investicijos yra reikalingos projektui užbaigti ir prašo suteikti atitinkamo dydžio paskolą (5 t., b. l. 79). Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laiške, adresuotame AB DNB bankui, nėra nurodyta, kad atsakovas veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, visi pirmiau nurodyti laiškai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas rūpinosi, kad kaimo turizmo sodyba būtų pastatyta ir veikė santykiuose su kitais asmenimis kaip ieškovo partneris.

44.       Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovas pradiniame savo santykių etape veikė bendrai, patvirtino ir dalis byloje apklaustų liudytojų. Antai, 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V. ir R. U., rengę verslo projektą, reikalingą siekiant gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą kaimo turizmo projektui plėtoti, nurodė, kad, jų vertinimu, ieškovas ir atsakovas veikė kaip partneriai. Iš šių liudytojų paaiškinimų matyti, kad dėl rengiamo projekto kylantys klausimai turėjo būti derinami su atsakovu, su juo taip pat buvo derinami klausimai dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsiskaityta už šiuos darbus buvo iš ieškovo sąskaitos, be to, su ieškovu turėjo būti derinami ir tam tikri iškylantis ūkinio pobūdžio klausimai. Tame pačiame teismo posėdyje apklaustas UAB „Rekosta“, kuri atliko darbus statant ir įrengiant kaimo turizmo sodybą, direktorius K. S. nurodė, kad atsakovas aktyviai veikė šalims realizuojant kaimo turizmo projektą, lankydavosi objekte, teikdavo pasiūlymus, kokią bendrovę pasitelkti statybos darbams atlikti ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, nesirėmė šių liudytojų parodymais. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, todėl ieškovas ir atsakovas, žodžiu susitarę dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, negali tokio susitarimo įrodinėti remdamiesi liudytojų parodymais. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju liudytojų parodymais yra grindžiama faktinė aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas veikė kartu pradėdami vykdyti su kaimo turizmo veikla susijusį projektą, o ne aplinkybė, kad jie buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti pirmiau aptartais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

45.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pradėję vykdyti bendrą veiklą, ieškovas ir atsakovas siekė formalizuoti tarpusavio santykius ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį laikė prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad žemės sklypas, kuriame yra statoma kaimo turizmo sodyba, yra jų bendroji dalinė nuosavybė, taip pat nustatė nuosavybės dalis statomame kaimo turizmo objekte. Teismas vertino, kad tokia sutartis, kuria yra perduodama nuosavybės teisė į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis, turėjo būti patvirtinta notaro ir, šalims nesilaikius šio reikalavimo, ji negalioja. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

46.       Sandoriai, kuriems yra nustatyta privaloma notarinė forma, yra išvardinti CK 1.74 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, notarine forma turi būti sudaromi iš esmės visi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); įstatyme apibūdintos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir kiti sandoriai, kuriems CK yra nustatyta privaloma notarinė forma. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatyme nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

47.       Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas šios nutarties 46 punkte išvardintas teisės normas, yra nurodęs, kad aiškinamos kartu jos reiškia, jog notarine forma turi būti sudaromos tokios jungtinės veiklos sutartys, kurias sudarant yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017). Jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobūdžio susitarimas kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrąją dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalės būti notarinės formos; notarine forma vieno ar abiejų partnerių vardu bus sudaromas konkretus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar suvaržymo sandoris. Kitaip tariant, sprendžiant, ar jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma notarinė forma, reikia atsakyti į klausimą, ar sudaryta jungtinės veiklos sutartimi jungtinėje veikloje dalyvaujantis asmuo įgyja daiktines teises į jungtinėn veiklon partnerio perduotą arba jungtinės veiklos procese sukuriamą, iš esmės keičiamą nekilnojamąjį daiktą. Jeigu atsakymas teigiamas, jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

48.       Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos jungtinės veiklos sutartį, ketino prisiimti įsipareigojimą bendromis pastangomis ir lėšomis pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybą bei organizuoti joje veiklą (jungtinės veiklos sutarties 1 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte šalys nurodė, kad ieškovo gautas kreditas iš AB DNB banko ir parama, gauta ieškovui sudarius paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra, bus vertinami kaip šalių lygiomis dalimis į projektą investuoti pinigai ir kad šalys įsipareigoja lygiomis dalimis iš gauto pelno ar asmeninių lėšų atsiskaityti pagal kredito sutartį. Šios sutarties 3 punkte šalys nustatė, kad kiti objektui plėtoti skirti įnašai, kurie jau buvo padaryti ar bus padaryti ateityje, bus paskirstomi tokia tvarka – atsakovo įnašai sudarys 60 proc., ieškovo – 40 proc. Nuosavybės teisė į visą jungtinės veiklos sutarties pagrindu pastatytą kaimo turizmo objektą, gautas pelnas ir naujai sutartos investicijos kiekvienai iš šalių taip pat turėtų būti paskirstomos analogišku būdu, kaip ir jų įnašai į jungtinę veiklą, t. y. nustatant 60 ir 40 proc. dalis (jungtinės veiklos sutarties 4 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nustatyta, kad ieškovas turėjo per 1 mėnesį po to, kai pasibaigs jo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos sutartyje nustatyti ribojimai disponuoti turtu, neatlygintinai perleisti atsakovui arba kitam jo nurodytam asmeniui nuosavybės teisę į 60 proc. kaimo turizmo objekto. Ieškovui neįvykdžius šios sąlygos, atsakovui turėtų būti kompensuojama 70 proc. objekto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų vertintojų.

49.       Įvertinus pirmiau aptartas jungtinės veiklos sutarties sąlygas, matyti, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys šia sutartimi neperleido konkretaus nekilnojamojo turto ar jo dalių, tačiau tik susitarė, kokiu principu ir kokia tvarka šis turtas turėtų būti padalintas ateityje. Iš byloje esančių domenų matyti, kad sudarant junginės veiklos sutartį, kaimo turizmo sodyba dar nebuvo baigta įrengti, be to, kaip buvo minėta pirmiau (žr. šios nutarties 25 punktą), sudarydamas paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra, ieškovas įsipareigojo neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos, todėl jungtinės veiklos sutartimi ieškovas negalėjo perleisti atsakovui nuosavybės teisės į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis. Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte šalys aiškiai susitarė, kad atsakovo nekilnojamojo turto objekto dalis turės būti jam perleista pasibaigus paramos sutartyje nustatytiems ribojimams disponuoti turtu. Taigi, šalys ketino sudaryti kitą, savarankišką sutartį dėl nekilnojamojo turto dalies perleidimo atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jungtinės veiklos sutartis turėjo būti patvirtina notariškai.

50.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys, pasirašydamos jungtinės veiklos sutartį, nesusitarė joje dėl visų esminių jungtinės veiklos sąlygų ir dėl kilusių nesutarimų vėliau atsisakė ketinimų vykdyti bendrą veiklą. Įvertinus jungtinės veiklos sutarties turinį, matyti, kad šalys joje konkrečiai neįvardino kiekvieno iš partnerio įnašų į jungtinę veiklą, atliktų iki tol, kai buvo pasirašyta ši sutartis. Jungtinės veiklos sutarties 3 punkte šalys nustatė partnerių įnašų procentines reikšmes ir susitarė, kad konkretūs anksčiau atlikti įnašai į jungtinę veiklą bus aptarti jungtinės veiklos sutarties 1 priede. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, toks priedas nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas. Tai reiškia, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl to, kokią pinigų sumą kiekviena iš jų jau investavo į bendrą veiklą. Apeliaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo įrodinėja, kad ši aplinkybė nėra reikšminga ir nekliudė šalims vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Nepasiekusios susitarimo dėl kiekvienos iš šalių anksčiau padarytų investicijų į jungtinę veiklą, šalys negalėtų pagal jų sudarytos sutarties sąlygas ateityje daryti kitus įnašus į bendrą veiklą, kadangi jos negalėtų nustatyti, kiek kiekviena iš jų turi investuoti, kad būtų išlaikyta jungtinės veiklos sutartyje nustatyta įnašų proporcija.

51.       Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad šalys, sudarydamos rašytinę jungtinės veiklos sutartį, buvo susitarusios dėl visų esminių jos sąlygų, įskaitant ir sąlygas dėl šalių pateiktų įnašų įskaitymo, tačiau šioje byloje nėra pateikta tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas pateikė byloje ranka surašytą raštą (9 t., b. l. 45), kuris, anot jo, buvo parengtas kaip jungtinės veiklos sutarties 1 priedas, tačiau šiame rašte nėra minima šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taip pat jame nėra nei ieškovo, nei atsakovo parašų, nėra nurodyta, kada jis buvo surašytas, nėra detalizuota, kokias pinigų sumas į jungtinę veiklą investavo pats ieškovas. Byloje taip pat yra pateiktas kitas ranka surašytas raštas, kuriame yra nurodytos kitokios projektui plėtoti panaudotos sumos ir kitokie jų finansavimo šaltiniai (9 t., b. l. 46).

52.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas nebuvo nuoseklus įvardindamas atsakovo į jungtinę veiklą investuotas pinigų sumas. Pavyzdžiui, šioje byloje pateiktame ieškinyje ieškovas, vadovaudamasis pirmiau minėtais jo pasirašytais raštais apie iš atsakovo gautas pinigų sumas kaimo turizmo sodybai įrengti, nurodė, kad atsakovas investavo į jungtinę veiklą 61 022 Eur, o vėliau, įrodinėdamas, kad šalys jungtinės veiklos sutartyje buvo susitarusios dėl jų padarytų piniginių įnašų, pateikė ranką surašytą dokumentą, kuriame, be minėtos 61 022 Eur sumos yra nurodytos ir kitos atsakovo galimai ieškovui perduotos pinigų sumos. Tuo tarpu prašyme iškelti jam bankroto bylą ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdė jungtinės veiklos sutarties ir investavo į kaimo turizmo veiklą tik apie 100 000 Lt (28 962 Eur) galimai asmeninių lėšų (1 t., b. l. 17–33), civilinėje byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš ieškovo jo negrąžintą paskolą, ieškovas pateikė priešieškinį, kuriame įrodinėjo, kad ieškovo ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis – tai apsimestinis sandoris, o BUAB (duomenys neskelbtini) ieškovui pervesta 417 000 Lt (120 771,55 Eur) suma yra atsakovo piniginiu įnašu į šalių vykdomą jungtinę veiklą (1 t., b. l. 113–118). Tokia nenuosekli ieškovo pozicija dėl atsakovo įnašų į jungtinę veiklą kelia abejonių dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad šalys buvo tinkamai susitarusios dėl jų investuotų sumų.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė dėl visų esminių šios sutarties sąlygų, neįvertino jo pateiktų paaiškinimų dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo rengiamas šis sutarties priedas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas įvertino tiek byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šalių piniginių įnašų į jungtinę veiklą, tiek ieškovo, trečiojo asmens G. M. ir atsakovo pateiktus paaiškinimus apie jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybes. Nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalys derėjosi dėl piniginių įnašų į jungtinę veiklą dydžių ir kad jos laikėsi pozicijos, jog jungtinės veiklos sutartis galės būti laikoma sudaryta tik tada, kai bus konkrečiai susitarta, kiek kiekviena iš šalių panaudojo ar dar panaudos lėšų vykdydama jungtinę veiklą, t. y. kai bus nustatyta tvarka suderintas ir parengtas jungtinės veiklos sutartyje nurodytas jos 1 priedas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 43–45 punktus). Tai, kad teismas, įvertinęs tam tikras aplinkybes, interpretavo jas kitaip, nei ieškovas, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ar kad jos buvo išnagrinėtos netinkamai.

54.       Be pirmiau išdėstytų duomenų, aplinkybę, kad šalys nesusitarė dėl visų esminių jungtinės veiklos sąlygų, todėl negalėjo toliau vykdyti bendros veiklos ir nelaikė, kad ši sutartis jas saisto, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie šalių elgesį po to, kai buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Nors ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad jis ir atsakovas ketino kartu organizuoti kaimo turizmo veiklą jų bendromis jėgomis pastatytoje ir įrengtoje kaimo turizmo sodyboje, jis nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad pabaigus statyti kaimo turizmo sodybą ir pradėjus vykdyti joje veiklą ieškovas ir atsakovas veikė bendrai. Byloje nėra įrodymų, kad šalys kartu vykdė kaimo turizmo veiklą ir sprendė su šia veikla susijusius klausimus, ieškojo klientų, derino, kaip turėtų būti panaudotas gautas pelnas, jį dalinosi, sprendė dėl papildomų investicijų ir kt. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs kokių nors pajamų iš kaimo turizmo sodyboje vykdomos veiklos. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tik ieškovas vykdė kaimo turizmo veiklą pastatytame objekte.

55.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) turi įregistravęs ūkininko ūkį (5 t., b. l. 102). Ieškovas taip pat vykdo individualią veiklą – nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas vykdo apgyvendinimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, pramogų ir poilsio organizavimo veiklas, o nuo (duomenys neskelbtini) – dar ir posėdžių bei verslo renginių organizavimą (5 t., b. l. 101). Tačiau ieškovo ūkyje niekada nėra ir nebuvo registruoti ūkininko partneriai (5 t., b. l. 167). Tai reiškia, kad atsakovas niekada nebuvo išviešintas kaip ieškovo partneris, bendrai su juo organizuojantis ir vykdantis kaimo turizmo veiklą, nors būtent tokį siekį šalys buvo deklaravusios jungtinės veiklos sutarties 1 punkte.

56.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, baigęs statyti ir įrengti kaimo turizmo sodybą, pasitelkė kitą partnerę bendrai veiklai šiame objekte vykdyti. 2014 m. gruodžio 3 d. ieškovas sudarė kitą jungtinės veiklos sutartį su savo dukters trečiojo asmens K. D. valdoma MB „Jurvingė“, kuria šalys susitarė kooperuodamos savo turtą, darbą ir profesines žinias veikti bendrai teikdamos kaimo turizmo paslaugas, organizuoti posėdžius ir verslo renginius, poilsį ir pramogas, teikti restoranų ir apgyvendinimo veiklą (7 t., b. l. 26–29). Šios jungtinės veiklos sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovas, kaip savo įnašą į jungtinę veiklą, be kita ko, suteikia savo partnerei teisę naudotis ginčo kaimo turizmo sodyba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip ieškovo partneris, dalyvautų sudarant šią sutartį ar būtų davęs ieškovui sutikimą leisti naudotis MB „Jurvingė“ ginčo sodyba. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, organizuodamas veiklą užbaigtame kaimo turizmo objekte, nevertino atsakovo kaip savo partnerio.

57.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pasibaigus ieškovo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sudarytoje paramos sutartyje nustatytam terminui, per kurį ieškovui buvo draudžiama disponuoti ginčo turto, ieškovas ir atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodyta turto dalis būtų perleista atsakovui. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo teismo argumentu, apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nesikreipė į jį su prašymu perleisti jam turtą, tačiau pažymėtina, kad pagal jungtinės veiklos sutartį, kuri, anot ieškovo, saisto šalis, ieškovas turėtų būti suinteresuotas įvykdyti sutarties sąlygas dėl atitinkamų turto dalių perdavimo atsakovui, nes priešingu atveju, pagal jungtinės veiklos sutarties 5 punktą, jam kiltų pareiga kompensuoti atsakovui 70 proc. pastatyto objekto rinkos vertės. Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovas nesiekė, kad jungtinės veiklos sutarties sąlygos dėl turto perleidimo atsakovui būtų įvykdytos laiku.

58.       Ieškovas ne tik neperleido atsakovui dalies pastatyto turto ir vienas vykdė jame kaimo turizmo veiklą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis įvardino šį turtą kaip savo nuosavybę. Tokią aplinkybę patvirtina tai, kad teikdamas teismui prašymą iškelti jam ir trečiajam asmeniui G. M. bankroto bylą, ieškovas, kaip jam priklausantį turtą, be kita ko, nurodė ginčo kaimo turizmo sodybos pastatus. Ieškovas nenurodė teismui, kad nuosavybės teisė į didesnę dalį (60 proc.) šio turto objekto nepriklauso jam, tačiau turėtų būti perleista jo partneriui pagal jungtinės veiklos sutartį, ar kad neįvykdžius šios prievolės atsakovui turėtų būti išmokėta pinigų suma, atitinkanti 70 proc. objekto rinkos kainos. Pažymėtina, kad pareiškime iškelti bankroto bylą visus įsiskolinimus, kuriuos šioje byloje ieškovas siekia pripažinti solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis, ieškovas taip pat įvardino kaip jo turimus įsiskolinimus, nenurodydamas, kad šias prievoles kartu su juo turėtų įvykdyti ir atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad analogiškos pozicijos ieškovas laikėsi ir civilinėse bylose, kuriose buvo patenkinti šios nutarties 29.2, 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodyti jo atžvilgiu pareikšti kreditorių reikalavimai. Tik byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti ieškovo įsiskolinimą, ieškovas, kaip minėta, įrodinėjo, kad jam perduota pinigų suma – tai atsakovo piniginis įnašas į jungtinę veiklą. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas nevertino kaimo turizmo sodybos kaip bendro jo ir atsakovo turto, o šiai sodybai įrengti paskolintų pinigų – kaip bendrų jų prievolių.

59.       Atsižvelgdama į šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ pozicija, kad ieškovą ir atsakovą siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl visų esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų ir nevykdė jungtinės veiklos. Ieškovas neįrodė, kad kaimo turizmo sodyboje buvo vykdyta bendra jo ir atsakovo veikla, o byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kad ieškovas pastatytą nekilnojamojo turto objektą naudojo kaip savo nuosavybę ir neketino perleisti atsakovui jos dalies arba vykdyti kartu su juo bendrą veiklą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovo prievoles, jo teigimu, atsiradusias jam statant ir įrengiant kaimo turizmo sodybą, solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.

60.       Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog visos lėšos, gautos iš ieškovo nurodytų sandorių, neabejotinai buvo panaudotos statant ir įrengiant ginčo kaimo turizmo sodybą, o ne, pavyzdžiui, ieškovui vykdant kito gyvenamojo namo, duomenys apie kurį buvo pateikti nagrinėjant šią bylą teisme (11 t., b. l. 113–122), statybas. Tokias abejones, be kita ko, patvirtina tai, kad ieškovas dalį AB DNB banko kredito sutarties pagrindu jam pervestų pinigų pervesdavo į kitą savo sąskaitą, esančią tame pačiame banke, ir išimdavo juos grynaisiais pinigais (11 t., b. l. 2–22; 12 t., b. l. 22–44). Pavyzdžiui, 2007 m. sausio 23 d. ieškovui buvo pervesta 6 000 Lt (1 737,72 Eur) kredito dalis. Tą pačią dieną ieškovas pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) į kitą savo turimą banko sąskaitą, o vėliau, 2007 m. sausio 28 d. ir vasario 4 d. išėmė grynaisiais pinigais 3 750 Lt (1 086,08 Eur). 2007 m. vasario 8 d. AB DNB bankas pervedė ieškovui 60 000 Lt (17 377,20 Eur) . Kitą dieną, 2007 m. vasario 9 d., ieškovas pervedė 17 000 Lt (4 923,54 Eur) į savo kitą sąskaitą, o 2007 m. vasario 11 d. paėmė iš šios sąskaitos grynaisiais pinigais 5 000 Lt (1 448,10 Eur), vasario 13 d. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), vasario 14 d. ir vasario 17 d. – po 2 000 Lt (579,24 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokiu būdu ieškovas į kitą savo sąskaitą nuo 2007 m. sausio 23 d. iki 2008 m. birželio 3 d. pervedė apie 451 000 Lt (130 618,63 Eur), didelė dalis šios sumos buvo išimta grynaisiais pinigais. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kokiu tikslu buvo panaudotos visos ieškovo išgrynintos pinigų sumos, nors abejonės dėl šių aplinkybių buvo iškeltos tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir ginčijamame teismo sprendime.

Dėl ieškovo ir atsakovo civilinės atsakomybės

61.       CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).

62.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1015 redakcija) 37 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, informacijos pateikimą akcininkams, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 10 dalies 1, 2, 8 ir 9 punktai). Juridinio asmens vadovas taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje išdėstytas fiduciarines pareigas – jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konfliktų ir kt. Nuo paskyrimo į pareigas momento juridinio asmens valdymo organai įgyja įstatymuose nustatytus įgaliojimus ir pareigas, o jas pažeidę turi atlyginti juridiniam asmeniui kilusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

63.       Civilinės atsakomybės prasme kaip juridinio asmens vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo nuolat atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

64.       Priešingai nei juridinio asmens vadovas, jo dalyvis (akcininkas) nėra laikomas juridinio asmens valdymo organu ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis). Pagal ABĮ nuostatas, bendrovės dalyvis, be kita ko, turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, gauti ABĮ nurodytą informaciją apie bendrovę, kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (ABĮ 16 straipsnio 1 dalis). Tačiau bendrovės dalyvių susirinkimas negali atlikti valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Dalyvių susirinkimas, neperžengdamas įstatyme apibrėžtų kompetencijos ribų, sprendžia strateginio bendrovės valdymo klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

65.       Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, yra ribota. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. Aptariamo straipsnio 3 dalyje yra nustatyta šios taisyklės išimtis – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

66.       Trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ nagrinėjamoje byloje pareiškė netiesioginį ieškinį trečiojo asmens BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, prašydamas priteisti šiai bendrovei iš ieškovo ir atsakovo 230 574,88 Eur žalai atlyginti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų ir jo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovo ir atsakovo civilinę atsakomybę trečiasis asmuo kildina iš 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. sudarytų paskolos sutarčių, kuriomis BUAB (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš UAB „Rekosta“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o vėliau iš esmės analogišką pinigų sumą, t. y. 417 000 Lt (120 771,55 Eur), paskolino ieškovui (žr. plačiau šios nutarties 31 punktą). Trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieškovui civilinė atsakomybė kilo kaip faktiniam BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui, tuo tarpu atsakovui atsakomybė, anot trečiojo asmens, kilo kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkui. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas taip pat veikė ir kaip faktinis bendrovės vadovas (žr. apeliacinio skundo 12 psl.). Savo reikalavimus trečiasis asmuo grindė aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. 

67.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovas nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo civilinės atsakomybės. Kartu teismas nurodė, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo nustatyti ir atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko, neteisėti veiksmai, susiję su ieškovo, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta“ sudarytomis paskolos sutartimis, kurie sudaro šioje byloje trečiojo asmens pareikšto ieškinio faktinį pagrindą. Todėl teismas vertino, kad ir šiuo aspektu trečiojo asmens nurodytoje byloje padarytos išvados neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino trečiojo asmens pareikšto netiesioginio ieškinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos tik iš dalies.

68.       Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodyta, kad apie gautą prašymą pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu buvo informuoti bendrovės kreditoriai ir įgaliojimų netekę BUAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad byloje buvo gautas atsakovo (BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus ir buvusio vadovo) atsiliepimas. Iš minėtoje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad atsakovas buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas dalyvavo civilinėje byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Savo ruožtu duomenų apie ieškovo dalyvavimą šioje byloje nagrinėjamu atveju nėra. Byloje nėra nustatyta, kad, teismui iškėlus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, ieškovas buvo jos valdymo organu, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas buvo šios bendrovės kreditoriumi, todėl šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo informuotas apie bylą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu ir joje nedalyvavo.

69.       Iš trečiojo asmens nurodytų procesinių sprendimų turinio matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl šių aplinkybių: 1) bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą prašydamas iškelti jai bankroto bylą; 2) bendrovės veikla buvo ydinga, o sudaromi sandoriai buvo nuostolingi; 3) bendrovei tapus nemokia buvo siekiama sumažinti jos turto kiekį; 4) bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovą faktiškai siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kad ši bendrovė buvo sudariusi daug sandorių su ieškovu ar su juo susijusiais asmenimis, kurie buvo reikalingi siekiant plėtoti ieškovo vykdytą kaimo turizmo veiklą, kad ieškovas veikė kaip faktinis BUAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

70.       Byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat buvo įvertintos ir šioje byloje trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta“ sudarytų paskolos sutarčių ydingumo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini), sudarydama minėtas paskolos sutartis, prisiėmė finansinius įsipareigojimus UAB „Rekosta“ atžvilgiu faktiškai tenkindama tik ieškovo interesus, todėl toks sandoris teismo buvo pripažintas akivaizdžiai nenaudingu BUAB (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) negavo jokios naudos sudariusi nurodytas sutartis, nes tiek paskolos sutartyje, kurios pagrindu pinigus gavo BUAB (duomenys neskelbtini), tiek ir paskolos sutartyje, kuria šie pinigai buvo paskolinti ieškovui, buvo nustatytos tokios pačios palūkanos. Teismas taip pat nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini)“, padėjusi ieškovui gauti finansavimą kaimo turizmo veiklai, ne tik jo naudai prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus UAB „Rekosta“, kurių nevykdė, tačiau taip pat neįgyvendino savo reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu ir nereikalavo, kad jis mokėtų palūkanas. Teismas konstatavo, kad dėl bendrovės neveikimo jai buvo padaryta žala, kuri pasireiškė kaip UAB „Rekosta“ priskaičiuotos palūkanos. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmiau minėti sandoriai sukėlė BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumą, dėl šių sandorių bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

71.       Įvertinusi šios nutarties 68–70 punktuose išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios ieškovui, nes jis nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl šių aplinkybių prejudicinės galios atsakovui. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, atsakovas dalyvavo minėtoje civilinėje byloje, o jos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo, UAB „Rekosta“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudarytų sandorių įtakos BUAB (duomenys neskelbtini) finansinei būklei. Todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl paskolos sutartimis BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

72.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami bylą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu ir konstatavę, kad BUAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutartys, sudarytos su UAB „Rekosta“ ir ieškovu, buvo BUAB (duomenys neskelbtini) aiškiai nenaudingos ir sukėlė jos bankrotą, nevertino, kas – ieškovas, įvardintas minėtoje byloje kaip faktinis bendrovės vadovas, atsakovas, buvęs jos akcininku, ar tuometis bendrovės direktorius – yra laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudaryti šie sandoriai. Teismai taip pat nenustatė, kokia žala buvo sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) dėl šių konkrečių jai nenaudingų sutarčių. Todėl tretiesiems asmenims pareiškus reikalavimą taikyti ieškovui ir atsakovui civilinę atsakomybę dėl minėtų sandorių, tokios aplinkybės turėjo būti įvertintos šioje byloje.

73.       Iš trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad, jo vertinimu, žala BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sukelta bendrais ieškovo ir atsakovo, priiminėjusių esminius sprendimus dėl šios bendrovės veiklos, veiksmais. UAB „Lankstinys“ įrodinėja, kad šie du asmenys nuo BUAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo organizavo jos veiklą tokiu būdu, kad per šią bendrovę būtų gautos paskolos ir įgyta įranga, reikalinga vykdant kaimo turizmo sodybos statybos darbus. Todėl šiuo atveju yra aktualu nustatyti, ar BAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta ir vykdė veiklą tik tenkindama poreikius, susijusius su kaimo turizmo sodybos statybomis, kas priimdavo sprendimus dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turi būti laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudarytos BUAB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nenaudingos, jos nemokumą sukėlusios paskolos sutartys.

74.       Byloje yra pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas dirbo BUAB (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. sausio 11 d. (5 t., b. l. 17). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas šioje bendrovėje ėjo vadovaujančias pareigas – ieškovas buvo BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. 2008 m. sausio 9 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį nuo 2008 m. sausio 11 d. iš bendrovės direktoriaus pareigų bendru darbuotojo ir darbdavio sutarimu (6 t., b. l. 136). Atsakovas nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo BUAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, o nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas. Tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromi ginčijami sandoriai, t. y. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 1 d. BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo paskirtas V. R. (6 t., b. l. 88–98). 

75.       Vadovaujantis Juridinių asmenų registre pateiktais duomenimis (6 t., b. l. 88–98), BUAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 8 d., kai ši bendrovė buvo įregistruota, iki 2007 m. sausio 25 d., buvo (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas antstolio 2010 m. birželio 14 d. turtinės padėties patikrinimo vietoje aktas (6 t., b. l. 137), kuriame užfiksuota, kad šis BUAB (duomenys neskelbtini) adresas sutapo su ieškovo tėvų gyvenamosios vietos adresu. Šiame akte taip pat nurodyta, kad, ieškovo teigimu, bendrovė buvo įregistruota jo ir jo tėvų adresu atsakovo prašymu. Taigi, nuo pat įsteigimo momento, kai ieškovas dar nedirbo BUAB (duomenys neskelbtini), o atsakovas nebuvo jos akcininku, ši bendrovė buvo registruota su ieškovu susijusiose patalpose. Nuo 2012 m. balandžio 18 d. BUAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas – tai šioje byloje jau minėto kito ieškovui anksčiau priklausiusio gyvenamojo namo adresas (11 t., b. l. 113–122).

76.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė su ieškovu ne vieną sutartį, kuria buvo teiktos prekės ar paslaugos ieškovo statytai kaimo turizmo sodybai. Pavyzdžiui, 2008 m. gegužės 19 d. BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovas sudarė įrangos tiekimo sutartį, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti ieškovui baldus, virtuvės ir konferencijų įrangą, turistinį ir aplinkos priežiūros inventorių, mikroautobusą, priekabą valtims transportuoti, lauko baldus ir inventorių, kurių bendra vertė 528 345 Lt (153 019,29 Eur), taip pat sumontuoti virtuvės ir konferencijų įrangą kaimo turizmo sodyboje (6 t., b. l. 138). Byloje yra pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos 2016 m. kovo 21 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas ir BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę nuomos sutartis, kuriomis ieškovas nuomojo iš šios bendrovės transporto priemonę ir stelažus (7 t., b. l. 35–57). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi daug sandorių su ieškovu ir su juo susijusiais asmenimis, buvo konstatuota ir pirmiau minėtoje byloje dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

77.       2018 m. spalio 30 d. vykusiame teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. nurodė, kad esminius sprendimus dėl bendrovės veiklos priimdavo jos akcininkas. Liudytojas nurodė, kad jis derindavo su bendrovės akcininku finansinius klausimus, taip pat klausimus dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo. Teikdamas paaiškinimus dėl ginčo paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių liudytojas nurodė, kad ieškovas informavo jį apie poreikį sudaryti paskolos sutartį su UAB „Rekosta“. Liudytojo teigimu, ieškovas jam sakė, kad pritrūko lėšų, todėl susitarė dėl ginčo paskolų. Nors liudytojas teigė nežinąs apie ieškovo ir atsakovo susitarimus dėl minėtų sandorių, jis nurodė, kad ieškovas ir atsakovas bendraudavo ir tardavosi tarpusavyje.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas buvo susiję su BUAB (duomenys neskelbtini) anksčiau, nei pradėjo joje dirbti ar tapo jos dalyviu, kad minėta bendrovė teikė daug paslaugų, susijusių su kaimo turizmo sodybos statybomis ir įrengimu, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas ėjo vadovaujančias pareigas bendrovėje, o atsakovas buvo jos vieninteliu akcininku ir galimai jie kartu ar atskirai faktiškai priimdavo sprendimus dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir sudaromų sandorių, gali būti reikšmingi sprendžiant, ar trečiojo asmens pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.

79.       Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo įvertinta, ar BUAB (duomenys neskelbtini) vykdė kitokią veiklą, nesusijusią su ginčo kaimo turizmo sodybos statybomis, ar ji yra sudariusi sutarčių su asmenimis, nesusijusiais su ieškovu ir atsakovu, ir gavusi pajamų iš kitokios veiklos, ar BUAB (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas ir prekes, kaimo turizmo sodybai nuo pat savo įsteigimo momento ir pan. Byloje taip pat nebuvo plačiau vertinama, kokiu būdu buvo organizuojamas BUAB (duomenys neskelbtini) valdymas, kokius įgaliojimus pagal bendrovės vidaus dokumentus turėjo ieškovas, ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, kokios įtakos bendrovės priimamiems sprendimams turėjo jos akcininkas (atsakovas). Nors šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo pagrįstai teigia, kad BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta turint ketinimą pasitelkiant šią bendrovę vykdyti kaimo turizmo sodybos statybas, ir kad ieškovas su atsakovu yra atsakingi dėl bendrovei nenaudingų paskolos sutarčių sudarymo, apeliacinės instancijos teismas negali jų įvertinti, nes byloje yra stokojama šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (byloje nėra BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentų, direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo ir kt.).

80.       Byloje taip pat liko neatskleistos aplinkybės, dėl trečiojo asmens prašomos priteisti žalos dydžio ir jos priežastinio ryšio su ieškovo ir atsakovo galimai atliktais neteisėtais veiksmais. Trečiasis asmuo kaip BUAB (duomenys neskelbtini) patirtą žalą vertino visus kreditorių pareikštus reikalavimus, kurie buvo patvirtinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir nebuvo patenkinti. Tačiau pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės, susijusios su ginčo paskolos sutarčių sudarymu, kuriomis remiasi šioje byloje tretieji asmenys, nebuvo nurodytos kaip vienintelis veiksnys, nulėmęs minėtos bendrovės nemokumą ir sukėlęs jai žalą. Teismų procesiniuose sprendimuose buvo nurodytos ir kitos aplinkybės, dėl kurių BUAB (duomenys neskelbtini) nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, pavyzdžiui, kiti nuostolingi šios bendrovės sudaryti sandoriai, delsimas kreiptis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą ir kt. (žr. plačiau šios nutarties 69 punktą). Todėl siekiant nustatyti, kokia konkreti žala buvo sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) jai sudarius ginčo paskolų sutartis, turi būti išsamiai įvertinti duomenys apie BUAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį (turimą turtą, įsiskolinimus ir pan.) prieš sudarant šiuos sandorius, taip pat turi būti nustatyta, kaip faktinė situacija pasikeitė po to, kai jie buvo sudaryti.

81.       Sprendžiant dėl BUAB (duomenys neskelbtini) atlygintinos žalos dydžio, turėtų būti įvertinta ir byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta aplinkybė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) patirtą žalą, be kita ko, sudaro UAB „Rekosta“ jai priskaičiuotos palūkanos (žr. šios nutarties 70 punktą). Taip pat šiuo atveju turėtų būti įvertinos aplinkybės, kad ieškovo įsiskolinimas BUAB (duomenys neskelbtini) pagal ginčo paskolos sutartį jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr. šios nutartis 29.1 papunktį) ir kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria, be kita ko, yra grindžiamas trečiųjų asmenų prašomos priteisti žalos dydis, buvo patvirtintas ir atsakovo, iš kurio prašoma priteisti žalą, 147 828 Lt (42 813,95 Eur) kreditorinis reikalavimas (6 t., b. l. 53). Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šios aplinkybės nebuvo įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir byloje nėra pateikta išsamių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

82.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

83.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti trečiųjų asmenų reikalavimus atlyginti BUAB (duomenys neskelbtini) patirtą žalą buvo grindžiamas iš esmės tik tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės šioje byloje negalėtų būti laikomos prejudiciniais faktais. Teismas nevertino, ar šiuo atveju egzistuoja ieškovo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ar UAB „Lankstinys“ nurodytos aplinkybės dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos tikslo, šios bendrovės valdymo ir pan. yra pagrįstos, nors pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, spręsdamas turtinius ginčus, kuriuose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, teismas turi būti aktyvus kaip ir bankroto procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019). 

84.       Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai nustatyti, ar trečiųjų asmenų ieškovui ir atsakovui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, kokio dydžio žala galėjo būti sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) dėl nurodytų asmenų veiksmų, ar ieškovas ir atsakovas turėtų atsakyti kaip solidarūs skolininkai. Siekiant įvertinti minėtas aplinkybes, byloje turi būti surinkti išsamūs duomenys apie BUAB (duomenys neskelbtini) vykdytą veiklą, gautas pajamas, šios bendrovės valdymą ir kt. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, ši bylos dalis liko neatskleista, todėl ji turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties, trečiojo asmens prašymo sustabdyti bylą

85.       Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti ieškovo nurodytas prievoles solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis bei priteisti ieškovui iš atsakovo atitinkamas jo kreditoriams sumokėtų sumų dalis, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, atmesdamas ieškovo pareikštus reikalavimus, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimai priteisti žalą iš ieškovo ir atsakovo, panaikinama ir perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

86.       Pažymėtina, kad tretieji asmenys UAB „Lankstinys“ ir UAB „Prolain“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovui yra pareikšti kaltinimai sukėlus BUAB (duomenys neskelbtini) tyčinį bankrotą ir tokiu būdu padarius žalos šiai įmonei bei jos kreditoriams. Tretieji asmenys nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra vertinamos tos pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybės dėl atsakovo kaltės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi bylos dalis dėl civilinės atsakomybės ieškovui ir atsakovui taikymo yra perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, trečiųjų asmenų prašymas sustabdyti bylą nėra sprendžiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį prašymą turėtų išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį dėl BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos atlyginimo.

87.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) netenkino ieškovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, grąžino jam 50 Eur nepanaudoto užstato, sumokėto už liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, priteisė iš ieškovo valstybei 1 652 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios sumokėjimo terminas buvo atidėtas teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, ir 80,68 Eur pašto išlaidų; 2) priteisė atsakovui iš ieškovo 483,23 Eur ekspertizės išlaidų, grąžino atsakovui 316,77 Eur nepanaudoto avanso už ekspertizę ir 50 Eur nepanaudoto užstato, sumokėto už liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje; 3) netenkino trečiųjų asmenų UAB „Rekosta“ ir UAB „Lankstinys“ prašymų atlyginti jų patirtas atstovavimo išlaidas, nurodęs, kad tretieji asmenys palaikė byloje ieškovo poziciją.

88.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas, paskirstydamas ieškovo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat grąžindamas jiems sumokėtas užstato ir avanso dalis, priteisdamas iš ieškovo nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, išsprendė klausimą dėl išlaidų, kurios iš esmės buvo susijusios su bylos dalimi, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Todėl ši teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista. Tačiau iš trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ pateiktų duomenų apie jų patirtas atstovavimo išlaidas negalima spręsti, kad šios išlaidos yra susijusios tik su bylos dalimi pagal ieškovo ieškinį dėl jungtinės veiklos teisinių santykių. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ reikalavimų grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinama ir grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybei buvo priteistos dokumentų siuntimo išlaidos, ir šis klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šios išlaidos taip pat negali būti vertinamos kaip susijusios tik su konkrečia bylos dalimi.

89.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovui iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 1 652 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą.

90.       Trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ pateikė prašymą atlyginti jam 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šia teismo nutartimi bylos dalis, dėl kurios buvo pateiktas trečiojo asmens apeliacinis skundas, yra grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šis prašymas nesprendžiamas. Klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės būti išspręstas, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, buvo paskirstytos trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ patirtos atstovavimo išlaidos, iš ieškovo N. M. buvo priteista 80,68 Eur dokumentų siuntimo išlaidų ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 652 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                                                                              Gintaras Pečiulis 

                                                                                                      Aldona Tilindienė