(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas) ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad, įgyvendindama projektą „Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas “, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0010 (toliau – Projektas), įvykdė supaprastintą atvirą Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimą, pirkimo Nr. 386093 (toliau – Pirkimas).

Teigia, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. ir vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – Pirkimo sąlygos), todėl teigia, jog Pirkimui turi būti taikomos (toliau – VPĮ) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos nuostatos. 2.

Pirkimo objektas - Filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos remonto darbai, į kurių apimtis įeina grindų remontas, vėdinimo sistemos remontas, elektros tiekimo sistemos remontas, saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai (toliau – Tvarkybos ir remonto darbai), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Visi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Pirkimo sąlygų 3.4 lentelėje, be kita ko buvo keliami tokie reikalavimai tiekėjui:

- 8 punkte - turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatą (ar lygiavertį dokumentą) suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai (VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotas dokumentas (atestatas ar teisės primažimo pažyma), patvirtinantis teisę tiekėjui atlikti darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai) (toliau – Reikalavimas Nr. 1).

- 5 punkte - turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūros specialistą, atestuotą šiose tvarkybos darbų projektų rūšyse: 1. Architektūrinio paveldo tvarkybos projektai; 2. Architektūrinės polichromijos tvarkybos projektai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotas atestatą patvirtinantį teisę eiti nurodytas pareigas. Jei Kultūros paveldo specialisto atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai. Jei atestatas išduotas po 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai; specializacija: tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūra (toliau –Reikalavimas Nr. 2).

- 6 punkte – turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų rengimo specialistą, kuris turi teisę rengti ir/ar vadovauti projektavimui šiose specializacijose: 1. Architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas; 2. Architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektavimas. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotas atestatas patvirtinantis teisę eiti nurodytas pareigas. Jei kultūros paveldo specialisto atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai; Jei atestatas išduotas po 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; specializacija: architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Tiekėjas tą patį specialistą gali siūlyti į kelias pozicijas, jeigu jis turi reikiamą kvalifikaciją (toliau – Reikalavimas Nr. 3).

Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 6 priede buvo nustatyta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka (toliau – Pasiūlymo vertinimo tvarka), kurios vienas iš kriterijų buvo (T1) „Darbų atlikimo laikas“, pasiūlyme nurodomas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą (darbų atlikimo grafiko aiškinamąjį raštą), kuris turėjo pagrįsti siūlomą darbų atlikimo terminą. Nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu, toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Teigia, jog 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškėja ir Pirkimo laimėtojas UAB „Infes“ (toliau – Tiekėjas) sudarė Pirkimo sutartį Nr. Ū-164 (toliau – Pirkimo sutartis) ir 2019 m. sausio 22 d. Agentūrai pateikė Pirkimo sąlygas. Atlikusi Pirkimo sąlygų patikrą, Agentūra įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Nurodo 2019 m. rugsėjo 30 d. iš Tiekėjo priėmusi pagal Pirkimo sutartį atliktus darbus ir patvirtinusi, kad šie buvo atlikti tinkamai ir laiku.

Teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019 m. balandžio 19 d. parengė „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą“ (toliau – Ataskaita), kurioje pateikiami bendro pobūdžio pastebėjimai dėl Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos.

Nurodo 2020 m. balandžio 23 d. gavusi Agentūros 2020 m. balandžio 22 d. lydraštį Nr. 2020/2-2843, kuriuo kartu buvo įteiktas Sprendimas. Teigia, jog Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 311 punkto, 7 priedo 6 punkto ir 10 punkto nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Naujos gairės), pritaikė bendrą 25 procentų nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, finansinę korekciją. Pažeidimo tyrimo metu netinkamomis finansuoti išlaidomis nustatyta 359 627,13 Eur (25 proc. nuo tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės – 1 438 508,50 Eur.).

Pareiškėja nurodo nesutinkanti su Sprendimu.

Dėl Reikalavimo Nr. 1.

Teigia, kad Agentūra Sprendime konstatavo, jog, nustatydama Reikalavimą Nr. 1, pareiškėja nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, kadangi: a) Pirkimo paskelbimo metu žinojo, kad Pirkimo objektu esantys Tvarkybos ir remonto darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai; b) Pirkimu faktiškai įsigyti tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai, kurių rūšis – paprastasis remontas. Atsižvelgiant į tai ir į teisinį reglamentavimą, pagal kurį kultūros paveldo objekte atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, rangovas neprivalo būti atestuotas, todėl konstatavo, kad pareiškėja Pirkimo objektui nustatė neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą.  

Nurodo Pirkimo paskelbimo metu neturėjusi duomenų ir negalėjusi nustatyti, kad Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai, tuo tarpu Reikalavimo Nr. 1 (teisė atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose) nustatymas Pirkimo sąlygose pateisinamas ypatinga objekto svarba, keliamais specifiniais kultūros paveldosaugos reikalavimais ir kitomis objektyviomis priežastimis.

Vadovaujasi VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010) ir teigia, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punktą Pirkimu kartu buvo perkami Tvarkybos ir remonto darbai bei projektavimo paslaugos. Pirkimo paskelbimo ir laimėtojo nustatymo metu nebuvo žinoma, kokios rūšies statinio remonto darbai bus atliekami, kadangi nebuvo parengtas statybos projektas.

Nurodo, jog iš Pirkimo sąlygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“ pateikiamo numatomų atlikti darbų aprašymo aišku, kad numatomų atliki statybos darbų rūšis - statinio remontas. Nuorodų į konkrečia statinio remonto rūšį (paprastasis ar kapitalinis) Pirkimo sąlygų 3 priede nėra. Įvertinus STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII ir VIII skyriuose paprastajam ir kapitaliniam remontui priskiriamus darbus, taip pat atsižvelgus į tai, kad Pirkimo sąlygų rengimo ir Pirkimo vykdymo metu statybos projektas dar nebuvo parengtas, o Tvarkybos ir remonto darbai bus atliekami seniai statytame, ypatingos svarbos ir reikšmės kultūros paveldo statinyje, pareiškėja teigia negalėjusi tiksliai nusakyti remonto rūšies Pirkimo vykdymo metu.

Teigia, jog kultūros paskirties pastatas, esantis Aušros Vartų g. 5, Vilniuje (toliau – Filharmonija), yra ypatingasis statinys, didžiulės architektūrinės bei istorinės vertės pastatas, užregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre kaip buvę Miesto salės rūmai, unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, įregistravimo registre data – 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1553 „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais“ buvę Miesto salės rūmai (Filharmonija) – paskelbti paminklu (Nr. S921). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (toliau – Įsakymas Nr. V-190) nustatytas Filharmonijos apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Vadovaujasi Įsakymu Nr. V-190 ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis ir teigia, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. KPD-RM-1818 (toliau – Aktas) nustatė šias Filharmonijos vertingąsias savybes: aukštų išplanavimas - kapitalinių sienų tinklas (Akto 7.1.1.2 punktas); konstrukcijos - Didžiosios salės betono monolito cilindrinis skliautas; dvivėrių medinių įsprūdinių durų tipas į Didžiąją, Mažąją sales ir bufeto patalpą; Didžiosios salės metalinis su paauksuotomis detalėmis balkono aptvėrimas (Akto 7.1.1.4 punktas); patalpų architektūrinės detalės - Didžiosios salės balkonas, paremtas pasparomis ir dekoruotas gipso lipdiniais (Akto 7.1.1.5 punktas); interjeras - Didžiosios salės patalpos Nr. 3 visumos sprendinys (Akto 7.1.1.6 punktas).

Atsižvelgdama į tai, kad Didžiosios salės interjero vertingoji savybė yra visumos sprendinys, Pirkimu buvo numatyta atlikti Didžiosios salės tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkybos remonto darbus (Užsakovo reikalavimų 1.2 punktas), kuriems pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 5 10 punktą priskiriami prarastų fizinių savybių atstatymo darbai, kuriuos atliekant maksimaliai saugomos vertingosios savybės: išlaikoma objekto elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas, kontūrai, išvaizda, matmenys), esamose konstrukcijose bei elementuose panaudotos medžiagos (statybos produktai, sudėtinės daiktų dalys). Taigi, visi Didžiosios salės patalpoje atliekami darbai turėjo būti priskirti tvarkybos (konservavimo ir restauravimo) darbams, veikiantiems objekto vertingąsias savybes.

Šio Pirkimo atveju buvo galimi tik tvarkybos konservavimo ir restauravimo darbai, todėl, pareiškėjos manymu, akivaizdu, kad buvo neįmanoma atlikti Pirkimo sąlygose nurodytus Didžiosios salės patalpos darbus nekeičiant nustatytų vertingųjų savybių, net jeigu tai būtų buvę ir kai kurie paprastojo remonto darbai. Didžiosios salės kėdžių demontavimo, grindų medinių konstrukcijų ardymo, naujų grindų įrengimo, pasenusių apšvietimo sistemų atnaujinimo darbai būtų buvę traktuojami, kaip vertingąsias savybes sunaikinę darbai, už ką fiziniai ir juridiniai asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka (PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 27 punktas).

Atsižvelgdama į tai, teigia, kad Projekto rengimo metu buvo privalu tikslinti (keisti) vertingąsias savybes, parinkti ir atlikti Tvarkybos ir remonto darbus taip, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas būtų tinkamas naudoti, kaip tai numatyta NKPAĮ 2 straipsnio 41 dalyje.

Atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas (Statybos įstatymas) netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato NKPAĮ.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kurios patvirtina ypatingą kultūros paveldo statinio svarbą ir didžiulę architektūrinę bei istorinę vertę, teigia, kad Pirkimo sąlygose nustatydama Didžiosios salės tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, vadovavosi NKPAĮ reikalavimais.

Pažymi, kad PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 13 punkte įtvirtinta, kad paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, gali būti atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimu. Tvarkybos ir remonto darbai, kurie susiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimu, nepatenka į STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ paprastojo ir kapitalinio remonto siauriai taikomų sąvokų apimtį.

Kadangi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai buvo perkami kartu su projektavimo paslaugomis, į kurių apimtį įeina tyrimai ir tyrinėjimai (Pirkimo sutarties 5.2 punktas), neatlikus tyrimų, nepatikslinus vertingųjų savybių ir neparengus tvarkybos darbų projekto, nebuvo galima tiksliai nustatyti nei darbų rūšies, nei darbų apimčių. Po tyrimų, t. y. jau Pirkimo sutarties vykdymo metu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. vasario 12 d. aktu Nr. KPD-RM-18181 patikslino buvusių Miesto salės rūmų (Filharmonijos) Didžiosios salės interjero vertingąją savybę – „visumos sprendinys“, kas įgalino Tiekėją nustatyti tvarkybos darbų rūšį - remonto darbai, ir jų apimtis.

Vadovaujasi NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį kultūros paveldo objekto valdytojas privalo patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą, todėl buvo planuojama remontuoti vėdinimo sistemą (Pirkimo sąlygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ V skyrius), kuri nebeužtikrino reikiamo mikroklimato Didžiojoje salėje.

Teigia, kad rengiant Pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į aukščiau išvardintus faktus, tvarkomiesiems statybos darbams galbūt galėjo būti priskirti tik vėdinimo sistemos remonto darbai, tačiau tai negalėjo būti įprasti remonto darbai – pakeisti senus ortakius ir ventiliatorius naujai, nes, net ir atlikus šiuos darbus, modernizuota vėdinimo sistema negalėjo užtikrinti reikiamo mikroklimato palaikymo Didžiojoje salėje, dėl to buvo planuojama dalį ventiliacijos sistemos įrengti po grindimis, keičiant kai kurias salės laikančiąsias konstrukcijas. Nurodo, jog rengiant Pirkimo sąlygas, vėdinimo sistemos skaičiavimai nebuvo atlikti, projektas nebuvo parengtas, todėl nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti, ar pavyks pasiekti ypatingai svarbius patalpos temperatūros, tiekiamo šviežio lauko oro ir ištraukiamo oro kiekio parametrus, nepažeidžiant triukšmo lygio patalpoje reikalavimų ir, kas ypatingai svarbu, Didžiosios salės natūralios akustikos ir vertingųjų savybių. Dėl šių priežasčių Pirkimo sąlygose buvo pasirinkta apibendrinta statybos darbų rūšis - remontas, tiksliau nenurodant, ar tai bus kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, tačiau darant pagrįstą prielaidą, kad vėdinimo sistemos keitimas gali būti susijęs su kapitalinio remonto darbais.

Tuo pačiu mano, jog yra svarbu įvertinti, kad Pirkimo pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 2 d., o visi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Pareiškėjos vertinimu, tai tikrai trumpas laiko tarpas, per kurį Tiekėjas įvykdė Pirkimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad reikėjo atlikti būtinus tyrimus, parengti projektą, gauti leidimą darbams atlikti bei atlikti pačius Tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus.

Pareiškėjos teigimu, įvertinus šias aplinkybes, buvo baiminamasi, kad Pirkimo sąlygose nenustačius Reikalavimo Nr. 1, t. y. turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose, vėliau laimėjusiam tiekėjui pradėjus vykdyti Pirkimo sutartį, atlikus tyrimus ir sukonkretinus būtinus atlikti darbus bei nustačius statinio statybos rūšį – kapitalinis remontas, galėjo išaiškėti potencialaus tiekėjo (rangovo) kvalifikacijos trūkumas. Dėl to būtų buvę būtina stabdyti Tvarkybos ir remonto darbus ir skelbti naują pirkimą su patikslintais kvalifikaciniais reikalavimais. Tačiau bet koks darbų stabdymas galėjo sutrukdyti 2019 m. lapkričio 16 d. įvykusiam VIII Tarptautiniam M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui ir kitiems Didžioje salėje numatytiems tarptautiniams renginiams.

Pareiškėja įsitikinusi, kad įvertinus didžiulę Filharmonijos pastato istorinę ir architektūrinę vertę, atsižvelgus į kultūros paveldo objektų tvarkybai ir remontui taikomą sugriežtintą teisinį reglamentavimą, vėdinimo sistemos projektavimo ir jos įrengimo sudėtingumą bei Didžiosios salės tvarkybos darbus, siekiant užtikrinti VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos įgyvendinimą, Pirkimo sąlygose nustatytas Reikalavimas Nr. 1 yra pagrįstas, būtinas, proporcingas ir susijęs su Pirkimo objektu.  

Mano, kad šiuo konkrečiu atveju, formalus STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ taikymas neatskleidžia specifinių kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimo ir apsaugos reikalavimų, kurių pagrindu statybos sektoriaus ūkio subjektų dalyvavimo Pirkime ribojimas yra pagrįstas, objektyviai būtinas ir pateisinamas Filharmonijos svarba bei viešojo intereso apsauga.

Tuo pačiu pareiškėja pažymi, kad iš viešai SPSC (http://www.spsc.lt/) skelbiamos informacijos matyti, jog yra daugiai nei 41 įmonė, turinti teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus negyvenamuosiuose statiniuose, kas, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad nustatytas Reikalavimas Nr. 1 nebuvo perteklinis ir (ar) dirbtinai ribojantis konkurenciją.

Dėl Tiekėjo specialistų atitikties Reikalavimams Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. teisės vykdyti veiklą architektūrinės polichromijos tvarkybos projektų srityje.

Pareiškėja nurodo, nesutinkanti su Sprendimo išvada, kad, neatmesdama Tiekėjo, kuris neva neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, pasiūlymo, ir pripažindama jį laimėtoju, pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalį. 

Teigia Pirkime pateiktų pasiūlymų atitiktį vertinusi pagal Pirkimo sąlygų Reikalavimo Nr. 2 ir Reikalavimo Nr. 3 dešinėje pusėje reikalaujamą pateikti dokumentaciją, todėl teigia pagrįstai pripažino Tiekėjo pasiūlymą atitinkančių Pirkimo sąlygų reikalavimus.

Nurodo, jog rengiant Pirkimo sąlygas, buvo vadovaujamasi VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika). Paaiškina atsižvelgusi į Pirkimo pobūdį, vertę, sudėtingumą, potencialius tiekėjus rinkoje ir nustačiusi tikslius, aiškius ir objektyviai patikrinamus kvalifikacijos reikalavimus Pirkimo objekto reikalavimus. Teigia, jog Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta ir reikalaujama, kad atestatas būtų ne žemesnės, kaip II kategorijos; buvo reikalaujama tik architektūros projektų specializacija. 

Vadovaujasi PAFT 463 punkto nuostata ir teigia, kad Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo pareiškėjos ir Agentūros diskusijų objektas dar prieš paskelbiant Pirkimą. Nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 8 d. išankstiniam įvertinimui pakartotinai pateiktas Pirkimo sąlygas bei siekdama galimų Pirkimo procedūrų pažeidimų prevencijos Agentūra 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 2018/2-3946 (toliau – Raštas Nr. 2018/2-3946) teikė pastabas ir rekomendacijos dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, rekomenduodama koreguoti Pirkimo dokumentų 4.4 lentelės 6 punktą (po atliktų pakeitimų tai tapo Pirkimo sąlygų 3.4 lentelės 5 punkto reikalavimu (Reikalavimas Nr. 1)) pateikiamą tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros specialisto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašą, jame nurodant, kokie atestatai bus tinkami ir detalizuoti jį taip: 

„- iki 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas, veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai.“

„- po 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas, veiklos rūšis – tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai: specializacija: tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūra“.

Rašto Nr. 2018/2-3946 8 punkte Agentūra nurodė rekomenduojanti Pirkimo dokumentų 4.4 lentelės 7 punkte (po atliktų pakeitimų tai tapo Pirkimo sąlygų 3.4 lentelės 6 punkto reikalavimu (Reikalavimas Nr. 2)) pateikiamą kultūros paveldo specialisto, turinčio teisę rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašą patikslinti taip:

„- iki 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas, veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai.“

„- po 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas; veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; specializacija: architektūros paveldo tvarkybos darbų projektavimas.“

Pareiškėjos teigimu, įvertinusi Agentūros Raštu Nr. 2018/2-3946 nurodytas rekomendacijas, ji  pakoregavo Pirkimo sąlygų Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3 taip, kaip Rašte Nr. 2018/2-3946 buvo nurodžiusi Agentūra.

Pagal Pirkimo sąlygose nurodytus Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3 Tiekėjo darbuotojui A. L. 2016 m. sausio 21 d. išduotas atestatas, kuriame nurodyta „Veiklos rūšis – Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – Architektūros projektai, Pirma kat.“, todėl buvo pripažintas tinkamu ir teigia, jog vadovaujantis tais pačiais reikalavimais taip pat buvo vertinama ir kitų Pirkimo dalyvių kvalifikacija.

Pareiškėja tvirtina iki Pirkimo sutarties vykdymo pradžios įsitikinusi, jog Tiekėjas turi teisę atlikti visus Pirkimo sutarties objektu esančius darbus. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 pateiktu išaiškinimu, VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ir teigia, kad šios nuostatos buvo perkeltos į Pirkimo sąlygų 3.10 punktą ir Pirkimo sutarties 5.10 punktą ir nesutinka su Agentūros argumentais, kad pirkimų dalyviai reikalaujamą kvalifikaciją turi įgyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 nepagrindžia Tiekėjo atitikimo Reikalavimams Nr. 2 ir Nr. 3.

Papildomai pažymi iki Pirkimo sutarties vykdymo prašiusi Tiekėjo specialistų patikslinti Pirkimo sutarčiai vykdyti būtiną kvalifikaciją ir pastebi, kad Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 atitiko Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3, tuo pačiu teigdama, kad su šia aplinkybe Sprendime sutinka ir Agentūra.

Teigia, jog tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų leidusi Tiekėjui patikslinti teisės verstis veikla trūkumo ir būtų atmetusi jo pasiūlymą, toks sprendimas potencialiai būtų pripažintas neteisėtu.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos pagrįstumo

Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvada, jog Pirkimo sąlygų 6 priede nustačiusi Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką, pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas. Teigia, jog kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiškinamasis raštas „Darbų vykdymo aprašymas“ su Pirkimo sąlygose įvardintomis dalimis, todėl nebuvo poreikio detalizuoti „Darbų vykdymo aprašymo“ struktūrinių dalių informacijos turinio.

Vadovaujasi VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2001 m. spalio 18 d. sprendime SIAC Construction, C-19/00, 2003 m. gruodžio 4 d. sprendime byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, 2012 m. gegužės 10 d. sprendime Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad VPĮ ir teismų praktika neriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti savo poreikius atitinkančius kriterijus, tačiau pasiūlymų vertinimo rezultatas neturi iškraipyti konkurencijos ir suteikti neribotos laisvės perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti pasiūlymus.

Pareiškėja nurodo, kad kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiškinamasis raštas „Darbų vykdymo aprašymas“ su Pirkimo sąlygose įvardintomis dalimis. Pirkimo sąlygų 6 priede nurodyta, kad pasiūlymus vertinant pagal pasiūlymų vertinimo kriterijų (T1) „Darbų atlikimo laikas“ – geriausiai bus įvertintas tiekėjo pasiūlymas, kuriame nurodytas darbų atlikimo terminas yra trumpiausias. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarkoje taip pat nurodyta, kad „Apskaičiuojant balo reikšmę iš 2019-09-30 atimama tiekėjo nurodyta kalendorinė data ir taip apskaičiuojamas darbų atlikimo laiko sutaupymas dienomis. Didžiausią darbų atlikimo laiko sutaupymą dienomis pasiūlęs tiekėjas įvertinamas maksimaliu balu, kitų tiekėjų vertinimas apskaičiuojamas proporcingai“. Taigi, (T1) „Darbų atlikimo laikas“ kriterijumi ir nustatyta tvarka nebuvo siekiama ekonominę naudą pamatuoti vertinant tiekėjų pasiūlymuose pateiktus aprašymus, jie yra skirti pasiūlyme nurodytam darbų atlikimo terminui pagrįsti, t. y. tiekėjams nėra duodami papildomi balai už pateiktus tiekėjų aprašymus ir (ar) jų detalumą. 

Pareiškėjos teigimu, kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiškinamasis raštas „Darbų vykdymo aprašymas“, todėl nesutinka su Sprendimo motyvu, kad „(T1) „Darbų atlikimo laikas“ balų skyrimas priklausė nuo pateikto Grafiko ir „Darbų vykdymo aprašymo“, kurių vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta“.

Teigia, jog vadovaujantis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarka, reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo aprašymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) būtų tuo atveju, jei pateiktame Darbų vykdymo aprašyme pateikta ne visą aukščiau nurodyta informacija, arba iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiškas ir pan.). Todėl dalyviui nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar jį pateikus netinkamą, jis nėra pašalinamas ir jam leidžiama toliau varžytis Pirkime, tačiau jo pasiūlymas pagal Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką vertinamas 0 balų.

Tvirtina, kad iš pateikto Darbų atlikimo grafiko ir privalomo pateikti Darbų atlikimo aprašymo, pareiškėja turėjo galimybę įvertinti, ar tiekėjas gebės atlikti darbus jo nurodytu laiku, o reikalavimu pateikti Darbų atlikimo grafiką ir jo aiškinamąjį raštą „Darbų vykdymo aprašymas“ buvo siekiama užtikrinti, kad tiekėjas nenurodytų nepagrįstai trumpo darbų atlikimo termino, pasirinkdamas Pirkimo sutarties vykdymo metu geriau mokėti Pirkimo sutartyje nustatytas netesybas.

Teigia, jog Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkoje nurodyta, kad tuo atveju, jei dalyvis nepateikia Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo aprašymo arba pateikia reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu ir toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi, tiek Pirkimo dalyvis nepateikęs nurodytų dokumentų, tiek dalyvis pateikęs reikalavimų neatitinkančius dokumentus atsidurtų toje pačioje padėtyje, abu būtų įpareigoti Pirkimo darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir šio reikalavimo nesilaikant, būtų taikomos Pirkimo sutartyje nustatytos priemonės. Pareiškėjos manymu, nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra objektyvus, užtikrina objektyvų pasiūlymų palyginimą ir vertinimą bei visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems Pirkimo dalyviams leido vienodai jį suprasti ir aiškinti, o Perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai vienodai jį atitinka.

Tuo pačiu mano, kad Projekto atžvilgiu negali būti taikomos Naujos gairės, kadangi jos priimtos po Agentūros užregistruoto įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01. Teigia, jog Gairės ir Naujos gairės numato skirtingą pažeidimų kvalifikavimą, t. y. pažeidimų sudėtį ir taikomų finansinių korekcijų dydį bei galimybes šį dydį mažinti. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja mano, kad Agentūra Sprendime neteisingai kvalifikavo pažeidimus bei taikė neproporcingai didelius finansinių korekcijų dydžius.

Naujų gairių 2 straipsnyje įtvirtinta, kad „Komisija šias gaires taiko po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms“. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija Naujas gaires priėmė 2019 m. gegužės 14 d., t. y. po Agentūros užregistruoto įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01 Projekte, todėl Agentūra negalėjo nei atsižvelgti, nei vadovautis Naujomis gairėmis ar taikyti jas pagal analogiją. 

Pažymi, kad Gairės ir Naujos gairės numato skirtingą pažeidimų kvalifikavimą, t. y. pažeidimų sudėtį, ir taikomų finansinių korekcijų dydį bei galimybes šį dydį mažinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų pažeidimą dėl Reikalavimo Nr. 1, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 10 punktu gali būti taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. Nepaisant to, kad Naujos gairės nėra taikomos Projekto atžvilgiu, Agentūra Sprendime nurodo atsižvelgianti į Naujų gairių 2.1 lentelės 11 punktą ir taikanti maksimalią 10 proc. finansinę korekciją. Tuo pačiu pareiškėja nurodo abejojanti, ar taikydama finansinę korekciją Reikalavimo Nr. 1 atveju, Agentūra įvertino galimybę taikyti 5 proc. pataisos normą, atsižvelgiant į akivaizdų tariamo pažeidimo mažareikšmiškumą ir lengvą sunkumo pobūdį.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 pažymi, kad Gairių 2.2 lentelės 13 punkte nurodytas pažeidimas nustatomas tada, kai „atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką, todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo būti priimti, jeigu būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai“, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Tuo tarpu Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodytas pažeidimas nustatomas tada, kai „atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai“, ir taikoma 25 proc. pataisos norma.

Nurodo, kad iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Agentūra pažeidimą kvalifikuoja pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kadangi Sprendime nėra argumentuojama dėl atrankos kriterijaus (Reikalavimo Nr. 2 ir Nr. 3) pakeitimo Pirkimo procedūrų metu, tačiau Agentūra Sprendime nurodo, kad pareiškėja atrankos etapo metu netinkamai taikė atrankos kriterijus (Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3), todėl buvo priimtas toks laimėjęs pasiūlymas (Tiekėjo), kuris, Agentūros vertinimu, nebūtų buvęs priimtas, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3). 

Iš šių aplinkybių pareiškėjai aišku, kad Agentūra ne tik atsižvelgė į Naujas gaires, kaip nurodo Sprendime, bet, kvalifikuodama pažeidimus ir taikydama finansines korekcijas Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 atvejais, išskirtinai vadovavosi Naujų gairių nuostatomis, kurios, pareiškėjos įsitikinimu, apskritai neturėtų būti taikomos.

Tuo atveju, jeigu Agentūra vadovautųsi Gairėmis, pasikeistų Sprendime pateiktas pažeidimų dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 kvalifikavimas: Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 atveju būtų iš viso netaikoma finansinė korekcija arba taikoma mažiausia 5 proc. finansinė pataisa dėl pažeidimo sunkumo pobūdį lengvinančių aplinkybių, kurių Agentūra Sprendime tinkamai neįvertino, pvz., tai, kad Agentūra pati rekomendavo pareiškėjai nustatyti aptariamus Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3; kad buvo taikomi vienodi kriterijai tiekėjų pasiūlymams vertinti, o pareiškėja dar prieš pradedant vykdyti Pirkimo sutartį įsitikino, jog Tiekėjas turi teisę teikti Pirkimo sutarties objektu esančius darbus ir paslaugas. 

Tuo pačiu pareiškėja tvirtina, kad Agentūros nustatytas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos pažeidimas negalėjo būti kvalifikuojamas pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, o atsižvelgdama į Projektui taikomų Gairių 2.1 lentelės 8 punktą, Agentūra turėjo taikyti minimalią 5 proc. finansinę pataisą, kadangi atrankos kriterijai buvo nustatyti, tačiau gal tik nepakankamai išsamūs. Kadangi Naujos gairės Projekto atžvilgiu negalėjo būti taikomos, vien ši aplinkybės lemia absoliutų CPVA Sprendimo neteisėtumą.

Dėl skirtos 25 proc. dydžio finansinės korekcijos proporcingumo.

Pareiškėja teigia, kad finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, bet priešingai – jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pareiškėjos manymu, Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris taip pat įtvirtintas kaip bendrasis ES principas finansinių korekcijų taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 5 straipsnis, ESTT 2009 m. liepos 7 d. sprendimas British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:142; Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iš struktūrinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 2 straipsnio 2 punktas; Gairių 1.2 punktas).

Nurodo, kad Agentūra tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus ir neatsižvelgė į nurodytuose teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį, nevertino: pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai konkurencija nebuvo apribota, o Pareiškėjos priimtus sprendimus Pirkimo metu lėmė aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės ir priežastys.

Pareiškėja pažymi, kad Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, Agentūra turi teisę nuo jų nukrypti, atsižvelgdama į pažeidimų mažareikšmiškumą ir (ar) įvertinusi lengvą šių pažeidimų pobūdį, galėjo iš viso netaikyti finansinių korekcijų arba taikyti minimalias finansinių korekcijų reikšmes. Ypač įvertinus tai, kad Pirkimas buvo vykdomas supaprastina tvarka ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, todėl laikytinas nereikšmingu ES vidaus rinkai.

Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėja. Teigia, jog išsamūs Agentūros argumentai dėl nustatytų pažeidimų yra pateikti Sprendime, todėl atsiliepime jų nekartoja.

Dėl kvalifikacijos reikalavimų.

Vadovaujasi VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir, sistemiškai vertindama viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, daro išvadą, kad kvalifikacinių reikalavimų tikslas - padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, todėl, siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas), kuriais negali būti siekiama kitų tikslų, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos.

Nurodo, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu ir teigia, kad, aiškindami viešųjų pirkimų nuostatas nacionaliniai teismai, taip pat akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą, atsižvelgiant į pirkimo objektą, nustatyti tikslius, aiškius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju vertindama Pirkimo sąlygas, Agentūra nustatė, kad pareiškėja įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), o Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad Pirkimą laimėjęs rangovas turės suprojektuoti ir atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas.

Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 3.4 lentelės 8 punkte nustatytas Reikalavimas Nr. 1. Vadovaujasi Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalimi ir teigia, kad NKPAĮ nustato reikalavimus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistams, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovams ir nei Statybos įstatymas, nei NKPAĮ nenustato reikalavimo, kad kultūros paveldo statinyje atlikdamas tvarkomuosius paveldosaugos darbus ar tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, rangovas būtų atestuotas Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju tiek tvarkomuosius paveldosaugos, tiek tvarkomuosius statybos darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl teigia pagrįstai nustačiusi, kad aptartas Pirkimo objekto kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas ir nepagrįstas.

Vadovaujasi LAT 2017 m. vasario 14 d, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017) ir daro išvadą, kad tuo atveju, kai atitinkamai sutarčiai vykdyti nereikalinga konkreti, iš specialiųjų teisės aktų reikalavimų, išplaukianti teisė, teisiškai net neįmanoma pagrįsti tokio reikalavimo nustatymo, nes jis (šiuo atveju – Reikalavimas Nr. 1) pripažintinas neteisėtu. Todėl pareiškėjos teiginį, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas Filharmonijos svarba, didžiule architektūrine bei istorine verte bei viešojo intereso apsauga, laiko nepagrįstu ir nepaneigiančiu nustatyto VPĮ pažeidimo. Tuo pačiu nepagrįstu laiko ir pareiškėjos Pirkimo objekte numatytų darbų aiškinimą remiantis galimų darbų prielaidomis, hipotezėmis, kad vėdinimo sistemos keitimas galėjo būti susijęs su kapitalinio remonto darbais.

Nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, kad visi darbai atliekami Didžiosios salės patalpoje turėjo būti priskirti tvarkybos (konservavimo ir restauravimo) darbams, veikiantiems objekto vertingąsias savybes. Vadovaujasi NKPAĮ 2 straipsnio 16, 36 ir 3 punktais, LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 ir daro išvadą, kad esminis skirtumas tarp Statybos įstatymo ir NKPAĮ normų atribojimo yra remonto darbų santykis su statinio vertingosiomis savybėmis ir autentiškumu. Taigi, atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir Statybos įstatymo poįstatyminiais aktais. Tuo atveju, kai remonto darbai susiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo išsaugojimu – vadovaujamasi NKPAĮ ir galimi tik tvarkybos darbai. Taigi remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami ypatingame statinyje, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Nurodo, jog aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo aiškiai ir tiksliai apibrėžti Pirkimo objekto dėl to, kad ketino kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų patikslinimo, vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, nėra pateisinanti aplinkybė, eliminuojanti pareiškėjai nustatytos pareigos tinkamą vykdymą. Pareiga aiškiai apibrėžti Pirkimo objektą yra nustatyta pareiškėjai, o šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos nustatant aukštus kvalifikacijos reikalavimus, kurie, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

Vadovaujasi PAFT 40 skirsnyje reglamentuotomis pirkimų patikros procedūromis ir daro išvadą, kad, vykdydama išankstinę pirkimų patikrą, Agentūra teikia projektų vykdytojams rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, o už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi atsakingas projekto vykdytojas – pareiškėja, bet ne Agentūra. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieš pirkimo skelbimą įvertinusi pirminį Pirkimo dokumentų projektą, Agentūra 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2017/2-8106 rekomendavo pareiškėjai atsisakyti reikalavimo tiekėjui būti atestuotu ypatingų statinių statybos darbų rangovu, nes šis reikalavimas netaikomas paprastojo remonto atveju. Pakartotiniam derinimui Agentūrai pareiškėjos pateiktuose pataisytuose Pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimas dėl ypatingų statinių statybos darbų rangovo nustatytas nebuvo, tačiau paskelbtose Pirkimo sąlygose pareiškėja jį nustatė.

Tuo pačiu teigia, kad nustatytas nepagrįstas ir VPĮ nuostatų neatitinkantis Reikalavimas Nr. 1 negali būti pateisinamas aplinkybe, kad tiekėjai neginčijo Pirkimo procedūrų ir/ar Pirkimo sąlygų, o pasiūlymo pateikimas taip pat neeliminuoja nustatytų Pirkimo pažeidimų, nes priešingas tiekėjų teisių aiškinimas yra nesuderinamas su veiksmingos tiekėjų teisių apsaugos įgyvendinimu.

Pažymi, kad pirkimo procedūrų vykdymo etape kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo vertinimas negali būti analizuojamas sprendžiant, ar yra rinkoje tiekėjų, atitinkančių perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nes pastarasis vertinimas turi būti atliekamas iki viešojo pirkimo paskelbimo, įvertinus pirkimo objektą ir reikalingus tiekėjų pajėgumus pirkimo sutarties įgyvendinimui.

Apibendrinama Agentūra daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, pateisinančių ginčijamo kvalifikacinio Reikalavimo Nr. 1 tikslingumą ir pagrįstumą nagrinėjamo Pirkimo objekto atžvilgiu ir, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu teigia pagrįstai Sprendime konstatavusi, kad Reikalavimas Nr. 1 yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė sąlygų Pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3.

Teigia, jog įvertinusi Tiekėjo pateiktą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistui A. L. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotą 2016 m. sausio 21 d. atestatą Nr. 3635 (toliau – Atestatas), kuriuo buvo grindžiama Tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygų 3.4 lentelės 5 ir 6 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nustatė, kad:

        - A. L. pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo atestuotas veiklos specializacijoje -architektūrinės polichromijos tvarkybos projektai;

        - A. L. suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. Šią kategoriją turintiems asmenims pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintomis Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklėmis suteikta teisė užsiimti nurodytąja atestate veiklos rūšimi objektuose (kurie nėra kultūros paveldo objektai), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje ar saugomoje vietovėje. Pirkimu buvo perkamas kultūros paveldo objekto, o ne objekto, esančio kultūros paveldo teritorijoje ar saugomojo vietovėje, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas, todėl Tiekėjo pateiktas Atestatas negalėjo būti vertinamas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimą, nes specialisto A. L. turima pirma kvalifikacinė kategorija, nesuteikė teisės jam užsiimti nurodytąja atestate veiklos rūšimi kultūros paveldo objektuose. Akcentuoja, kad priešingas šio kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas leistų daryti išvadą, kad pareiškėja Pirkimo sąlygose nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kuris yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, o tai taip pat suponuotų VPĮ pažeidimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos papildomai paprašius pateikti paaiškinimus dėl Agentūros nustatyto pažeidimo, buvo pateiktas specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276, tačiau pažymi, kad pasiūlymo pateikimo metu Tiekėjas šios specialistės kvalifikacija neįrodinėjo Pirkimo sąlygų atitikimo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Agentūra Sprendime nustatė, kad specialistės S. D. atestatas, kuriuo suteikta teisė rengti architektūrinio paveldo tvarkybos ir architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektus, atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nes pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. , nustatytą kvalifikaciją S. D. įgijo 2018 m. rugsėjo 10 d. - pasiūlymo pateikimo dienai ši specialistė tokios kvalifikacijos neturėjo, todėl Tiekėjo pateiktas pasiūlymas negalėjo būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo

Teigia, kad pagal Pirkimo sąlygų 10.1 punktą perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį 6 priede nustatyta tvarka. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų ekonominio vertinimo tvarka“ vienas iš kriterijų buvo (T1) „Darbų atlikimo laikas“, kuris turėjo būti nurodytas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą (darbų atlikimo grafiko aiškinamąjį raštą), kuris turėjo pagrįsti siūlomą terminą. Nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu ir toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Teigia, kad bendruoju atveju ekonominio naudingumo kriterijus „Darbų atlikimo laikas“ yra objektyvus, nes vertinamas konkretus laiko tarpas, per kurį tiekėjas įsipareigoja atlikti darbus, tačiau nagrinėjamo Pirkimo atveju šio ekonominio naudingumo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ balų skyrimas priklausė nuo pateikto Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo aprašymo, kurių vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, todėl toks kriterijus negali būti laikomas objektyviu.

Pirkimo sąlygose nurodoma, kad, nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu, toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Paaiškina, kad Pirkimo sąlygose buvo nurodytos Darbų vykdymo aprašymą sudarančios struktūrinės dalys, tačiau nebuvo detalizuotas struktūrinių dalių informacijos turinys, t. y. nebuvo nurodyti minimalūs reikalavimai turiniui, kurie leistų tiekėjams objektyviai patiems nustatyti, kad jų parengti Darbų vykdymo aprašymai yra tinkami, ir atitinkamai pareiškėjai įvertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą.

Teigia, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 dalyje nurodoma, jog reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo aprašymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo aprašyme pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija, arba iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiškas ir pan.).

Agentūros nuomone, vertinant šios Pirkimo sąlygos turinį, galimi du Darbų vykdymo aprašymo trūkumai, dėl kurių tiekėjui būtų skiriama 0 balų, t. y.: 1) kai Darbų vykdymo aprašyme nėra pateikta visa Pirkimo sąlygų 3 punkte nurodyta informacija, t. y. preziumuojama, kad nepateikus bet kokios dalies informacijos Darbų vykdymo aprašyme, jis bus laikomas netinkamu; 2) Darbų vykdymo aprašyme yra pateikta visa prašoma informacija, tačiau iš jos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siūlomą terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus Pirkimo sąlygose pateiktus netinkamo Darbų vykdymo aprašymo pavyzdžius, negalima objektyviai nustatyti, kokia statybos brigados kiekybinė sudėtis bus laikoma netinkama arba tinkama, nes reikalavimuose Darbų vykdymo aprašymui tai nėra nurodyta. Taigi, Darbų vykdymo aprašymo tinkamumas priklausė nuo pareiškėjos subjektyvaus sprendimo, o ne nuo aiškių ir nedviprasmiškų Pirkimo sąlygų nuostatų, nes Pirkimo sąlygose nebuvo aiškios ir išsamios Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarkos. Todėl teigia, kad pareiškėja neįrodė vienodo elgesio visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 dalyje naudojamos sąvokos ,,akivaizdu“, ,,netinkama“, ,,nelogiška“ negali būti pripažįstamos visuotinai vienodai teikėjų suprantamomis.

Papildomai pažymi, kad pareiškėjai vykdant Pirkimo procedūras, UAB „LitCon“ 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. SR-180723-03LN nurodė, kad kriterijus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ yra neteisėtas, nes yra neapibrėžtas ir nekonkretus, be to, juo nebus privaloma vadovautis įgyvendinant pirkimo sutartį. Atsakovės nuomone, ši aplinkybė patvirtina, jog aptariamas ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimas buvo neaiškus, tačiau pareiškėja neatsižvelgė į LAT formuojamą poziciją ir 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. SD-144 pretenzijos netenkino.

Atkreipia dėmesį į VPĮ Ataskaitą, kurioje, įvertinus trijų vykdytų pirkimų, vienas kurių buvo šis Pirkimas (ataskaitoje nurodomas, kaip Pirkimas Nr. 2), sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Ataskaitos II.2 d.), ekonominio naudingumo kriterijų T1 balų skyrimo tvarka pripažinta neobjektyvia, keliančia problemų dėl vertinimo tvarkos neapibrėžtumo ir sudarančia prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiūlymų vertinimui.

Sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad VPĮ nėra įtvirtinti privalomai taikytini ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, suteikiami balai ir pan., tačiau vadovaujasi VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis, LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 bei ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. C-470/99 bei 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 31/87 pateiktais išaiškinimais ir daro išvadą, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatant ekonominio naudingumo kriterijus, jų vertinimą, lyginamąjį svorį yra ribojama VPĮ įtvirtintais įpareigojimais, o pareiškėjos nustatyta kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, pažeidžianti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Dėl formalaus, mažareikšmio pažeidimo

Vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto nuostata, pagal kurią pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendimu nustatė ir pagrindė pažeidimus ir teigia, kad aptartais VPĮ pažeidimais, kurie laikytini esminiais, pareiškėja tuo pačiu savo veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl mano, kad finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta pagrįstai.

Vadovaujasi Gairių 1.3 punktu ir pažymi, kad, kai viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai, nesilaikant taisyklių, sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmiai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones.

Tuo pačiu vadovaujasi Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostata, kad pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė ir teigia, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Nurodo, kad teisės aktas nesuteikia galimybės netaikyti finansinės korekcijos nustačius, kad iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teigia, kad šiuo atveju konstatuoti pareiškėjos pažeidimai yra esminiai, todėl negali būti laikomi mažareikšmiais ir/ar formaliais, o išmokėjus pareiškėjai su šiais pažeidimais susijusias netinkamas finansuoti išlaidas, padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymi, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Reglamentas Nr. 1303/2013. Vadovaujasi ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) pateiktu Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatyto finansinio koregavimo mechanizmo išaiškinimu, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas ir teigia, kad, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

Dėl finansinės korekcijos proporcingumo padarytam pažeidimui

Nurodo, kad finansinė korekcija kiekvienam nustatytam pažeidimui buvo taikyta vadovaujantis Gairėmis, taip pat pagal analogiją atsižvelgta į Naujas gaires, siekiant papildomai įvertinti jose nustatytus kriterijus.

Teigia, kad pagal Europos Komisijos (toliau – EK) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo 3 punkto nuostatą šios gairės taikomos visiems po 2019 m. gegužės 14 d. pradėtiems pažeidimų tyrimams, ir tuo atveju, jei EK atliktų Projekto patikrinimą ir nustatytų pažeidimus, ji vadovaudamasi minėtu EK sprendimu taikytų ne Gaires, o būtent Naujas gaires, todėl mano, kad Agentūra ne tik galėjo atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis.

Nurodo, kad nustatant kiekvienam pažeidimui taikytą finansinę korekciją, buvo vertintos su tuo pažeidimu susijusios aplinkybės. Teigia, kad nustačius, jog, vertindama Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pareiškėja juos aiškino ir taikė taip, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nustatytų ir apibrėžtų kvalifikacijos reikalavimų turinys buvo pakeistas, siekiant nepagrįstai pateisinti Tiekėjo pateikto Atestato atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad aptartas pažeidimas nepatenka į Gairių taikymo sritį ir atitinkamai už šį pažeidimą Agentūra negalėjo taikyti finansinės korekcijos.

Teigia, kad už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra atsakinga pareiškėja, o ne Agentūra, todėl pirkimų sąlygų derinimo su Agentūra metu Agentūra teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato savarankiškai projekto vykdytojai, todėl pareiškėja savarankiškai yra atsakinga Pirkimo pažeidimus.

Nurodo, kad nustačius, kad ekonominio vertinimo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, šio pažeidimo sudėtis atitinka Gairių 2.1 lentelės 8 punkte apibrėžtą pažeidimą, todėl Agentūra, jos manymu, galėjo taikyti finansinę korekciją. Tuo pačiu teigia, kad vadovavosi Gairių 1.3 dalies 4 pastraipa, pareiškėjai, nustačius kelis skirtingus su ta pačia pirkimo procedūra pažeidimus, pritaikyta didžiausia dėl pažeidimo nustatyta korekcija, t. y. 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Teigia, kad pačiose Gairėse iš dalies yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas ir mano, kad Gairių 23 punkto nuostata, pagal kurią korekciją gali būti sumažinta iki 5 procentų, turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą“. Mano, kad šiuo atveju Agentūra įvertino su kiekvienu pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuris yra proporcingas padarytiems pažeidimams.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, įvykdė supaprastintą Pirkimą, kuris paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. Atlikusi Pirkimo procedūrą, su laimėtoju UAB „Infes“ 2018 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Sutartis. Pirkimu buvo perkami Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato, kuris yra kultūros paveldo objektas – buvę Miesto salės rūmai (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, statusas – paminklas) didžiosios salės tvarkybos ir statybos darbai.

Atlikusi paskesnį Pirkimo dokumentų vertinimą, Agentūra įtarė, kad Pirkimas įvykdytas galimai pažeidžiant pagrindinius VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pirkimų principus, 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei VPĮ 35 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalis, 2019 m. gegužės 7 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

Atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus; Pirkimo laimėtoju pripažindama tiekėją, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalį; pareiškėjos Pirkimo sąlygose nustatyta ekonominio naudingumo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, todėl konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis. 

Vadovaudamasi Gairių 1.3 dalies 4 pastraipa, Agentūra pritaikė 25 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. netinkamomis finansuoti pripažino 359 627,13 Eur nuo 1 438 508,50 Eur Pirkimo sutarties vertės, kurios turi būti sugrąžintos iš pareiškėjos.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Reikalavimo Nr. 1.

Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 8 punkte pareiškėja nustatė kvalifikacijos reikalavimą: „Tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatą (ar lygiavertį dokumentą), suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai.“ Tam, kad atitiktų šį reikalavimą, tiekėjas turėjo pateikti VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotą dokumentą (atestatą ar teisės pripažinimo pažymą), patvirtinantį teisę tiekėjui atlikti darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai.

Sprendime konstatuota, kad, atsižvelgdama į Reikalavimą Nr. 1, Agentūra įvertino Pirkimo dokumentų 3 priedą „Užsakovo reikalavimai“, kuriame aprašyti planuojami vykdyti darbai, ir nustatė, kad planuojamų atlikti tvarkomųjų statybos darbų rūšis yra paprastasis remontas. 

Pareiškėja teigia, kad Pirkimo sąlygų 3 priede nėra nuorodų į konkrečią statinio remonto rūšį (paprastasis ar kapitalinis), o Pirkimo paskelbimo metu teigia neturėjusi duomenų ir negalėjusi nustatyti, kad Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai ir Reikalavimo Nr. 1 nustatymą (teisė atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose) argumentuoja ypatinga objekto, kuris yra kultūros paveldas, svarba, keliamais specifiniais kultūros paveldosaugos reikalavimais, todėl teigia Pirkimo vykdymo metu negalėjusi tiksliai nusakyti remonto rūšies.

Iš Pirkimo sąlygų 3 priedą „Užsakovo reikalavimai“ matyti, kad pareiškėja nurodė tokius planuojamus vykdyti darbus: grindų remontas (esamų didžiosios salės kėdžių demontavimas, esamų didžiosios salės grindų (be scenos) medinių konstrukcijų ardymas, naujų grindų įrengimas); vėdinimo sistemos remontas (esamos didžiosios salės vėdinimo sistemos demontavimas, vėdinimo sistemos įrengimas, orą tiekiant po salės ir balkono grindimis); elektros tiekimo sistemos remontas (didžiosios salės grindų avarinio apšvietimo įrengimas, elektros tiekimo apšvietimo sistemomis tinklų atnaujinimas; saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai (didžiosios salės patalpų vidaus, didžiosios salės patalpų vidaus sienų tinko, architektūros elementų ir detalių (lipdinių) bei polichromijos, metalinių ir medinių stalių gaminių ir elementų, patalpos vidaus apdailos restauravimas).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. To paties straipsnio 53 dalyje pateikta statinio kapitalinio remonto sąvoka – tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Pagal to paties straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pirkimo sąlygose aprašyti pareiškėjos planuoti vykdyti darbai nepatenka nei į Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 bei 72 dalyse nurodytas darbų rūšis, todėl darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai pareiškėjos Pirkimo sąlygose nurodytus darbus vertino kaip paprastąjį remontą.

Pareiškėjos argumentus, susijusius su aplinkybe, jog Filharmonija yra ypatingas kultūros statinys, todėl pareiškėja negalėjo iš anksto žinoti, kokie darbai – kapitalinio ar paprastojo remonto – bus atliekami, teismas atmeta, kadangi minėtose teisės normose šios sąvokos aiškiai apibrėžtos, o pareiškėja aiškiai buvo apibrėžusi perkamų darbų pobūdį.

NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys.

Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą, būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, tačiau šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

Taigi, nagrinėjamuoju atveju pareiškėjos Pirkimo sąlygose nurodytus darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 8 punkte pareiškėja nepagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatą (ar lygiavertį dokumentą), suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. 

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, tikrindama tiekėjo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Reikalavimas Nr. 1 nagrinėjamuoju atveju buvo neproporcingas pirkimo darbams ir neabejotinai apribojo galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems kandidatams. Todėl pripažintina pagrįsta atsakovės išvada, kad pareiškėja, nesilaikydama VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Pirkimo objektui nustatė neproporcingą ir dirbtinai ribojusį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą, kuris nebuvo reikalingas pirkimo sutarčiai įvykdyti, taip susiaurindama galinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratą ir pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3.

Pareiškėja Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 5 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūros specialistą, atestuotą šiose tvarkybos darbų projektų rūšyse: 1. architektūrinio paveldo tvarkybos projektai; 2. architektūrinės polichromijos tvarkybos projektai (Reikalavimas Nr. 2); 6 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų rengimo specialistą, kuris turi teisę rengti ir/ar vadovauti projektavimui šiose specializacijose: 1. architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas; 2. architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektavimas (Reikalavimas Nr. 3).

Tiekėjo atitiktis šiems reikalavimams buvo grindžiama pateiktu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatu Nr. 3635, pagal A. L. (toliau – Atestatas), kuriuo buvo grindžiama Tiekėjo atitiktis Reikalavimams Nr. 2 ir Nr. 3. Iš byloje esančio šio atestato nuorašo matyti, kad juo nuo 2016 m. sausio 21 d. suteikta teisė A. L. užsiimti veikla, kurios rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūros projektai, pirma kategorija.

Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintų Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių (toliau – Atestavimo taisyklės) 7.1 punktą pirmoji atestuotiems specialistams suteikta kvalifikacinė kategorija yra žemiausia, o pagal 9 punkto nuostatą pirmąją kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai gali užsiimti nurodytąja Atestate veiklos rūšimi objektuose (kurie nėra kultūros paveldo objektai), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje ar saugomoje vietovėje.

Kadangi, kaip jau yra nustatyta, Filharmonijos pastatas yra kultūros paveldo objektas – buvę Miesto salės rūmai (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, statusas – paminklas), todėl tiekėjas šiuo aspektu neatitiko pareiškėjos nustatytų Reikalavimo Nr. 2 ir Nr. 3.

Iš byloje esančio Kultūros ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato Nr. 0276 matyti, kad atestuotai specialistei S. D. suteikta teisė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. atlikti Reikalavimuose Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytus darbus - rengti architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektus ir įgyvendinti jų sprendinių priežiūrą, tačiau pasiūlymus tiekėjai turėjo pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., taigi, pasiūlymų pateikimo metu pareiškėjos pasirinktas tiekėjas neatitiko Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3.

Pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, be kita ko – ir kai pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje pareiga perkančiajai organizacijai privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog Pirkimo laimėtoju pripažinusi tiekėją, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl Agentūros sprendimas šiuo aspektu laikytinas pagrįstu.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog šios sąlygos buvo pakoreguotos vadovaujantis Agentūros Raštu Nr. 2018/2-3946 nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, nes, išanalizavus minėtas Agentūros rekomendacijas, matyti, kad pareiškėja jomis pasinaudojo Pirkimo sąlygose, tačiau, vertindama teikėjus šiuo aspektu, pareiškėja nesilaikė Atestavimo taisyklių 9 punkto bei aukščiau nurodytų VPĮ nuostatų.

Pažymėtina tai, jog keistai atrodo situacija, kai pareiškėja, kuri skunde akcentuoja ypatingą Filharmonijos pastato, kaip kultūros paveldo, statusą, siekį išsaugoti pastato vertingąsias savybes, laimėtoju pripažino jos pačios nustatytų reikalavimų neatitikusį tiekėją, neturinti specialistų, atestuotų architektūrinio paveldo tvarkybos projektų ir architektūrinės polichromijos tvarkybos projektavimo tvarkybos darbų rūšyse.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijų.

Pareiškėja Pirkimo sąlygų 10.1 punkte nurodė, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrinktas pagal kainos ir kokybės santykį 6 priede nustatyta tvarka. Pirkimo sąlygų 6 priede nurodyta, kad bus vertinamas, be kita ko ir darbų atlikimo laikas. Iš šio priedo 3 punkte įtvirtintos balų skyrimo tvarkos matyti, kad darbų atlikimo laikas turėjo būti nurodytas kalendorine data ir negalėjo viršyti 2019 m. rugsėjo 30 d. Tuo pačiu nurodyta, jog kartu su pasiūlymu tiekėjas turėjo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą, kuriuo turėjo būti pagrįstas siūlomas terminas.

Pareiškėja pateikė Darbų atlikimo grafiko (grafinio atvaizdavimo) paaiškinimą, nurodydama, kad jis turi apimti: inžinerinių ar kitų tyrinėjimų (jei reikalinga), projektavimo, statybos remonto darbų kiekviename etape (grindų remonto, vėdinimo sistemų, elektros tiekimo, saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai) laiko terminai savaitėmis. Statybvietės sutvarkymo, darbų perdavimo Užsakovui ir defektų ištaisymo laiko terminai. Darbų atlikimo grafikas turi būti išsamus ir detalus, kuriame darbai išdėstyti į optimalius darbų etapus. Darbų atlikimo grafike turi būti įvertintas nepertraukiamas objekto eksploatavimas ir jo įtaka darbų vykdymui.

Tuo pačiu pareiškėja nurodė, jog tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas turi būti pagrįstas, apimti laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki visiško sutarties įvykdymo.

Pareiškėja pateikė ir Darbų vykdymo aprašymo reikalavimus, nurodydama, kad pateiktas detalus aiškinamasis raštas, su technologiškai pagrįsta informacija pagal skyrius: aprašyti per tiekėjo pateiktą darbų atlikimo terminą visuose statybos darbų etapuose sutarties įgyvendinimui reikalingi darbai, nurodyti pagrįsti darbų metodai; pateiktas technologiškai pagrįstas darbų eiliškumas statybų metu; kiekvieno darbų etapo statybos darbų metodologinis aprašymas; išsami specialistų (statybos brigados ir jos grandžių) kiekybinė sudėtis, darbų paskirstymas, darbo našumo skaičiavimai; nurodomi detalizuoti kiekybine apimtimi numatomi naudoti technologiškai pagrįsti mechanizmai ir įranga, saugos priemonės, pateikiamas detalus jų naudojimo eiliškumo grafikas; pateikiami jų parinkimo pagrindimo ir darbo našumo skaičiavimai; pateikiama išsami ir detalizuota su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategija bei nurodomos darbų vykdymo metu galinčios pasireikšti rizikos susijusios su šio pirkimo objektu, kiekvienos identifikuotos rizikos galimas poveikis sutarties dalyviams ir identifikuotos priemonės, būdai šioms rizikoms mažinti.

Pareiškėja nurodė, kad, nepateikus Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas bus pripažįstamas nepagrįstu, Darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Pareiškėja tuo pačiu nurodė, kad reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo aprašymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo aprašyme bus pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija arba iš pateiktos informacijos bus akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiškas ir pan.).

VPT Ataskaitoje įvertino pareiškėjos vykdytų trijų pirkimų, be kita ko ir Pirkimo, Ataskaitoje nurodyto kaip Pirkimas Nr. 2, sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Ataskaitos II.2 d.). VPT Ataskaitoje konstatavo, kad ekonominio naudingumo kriterijų T1 balų skyrimo tvarka yra neobjektyvi, kelia problemų dėl vertinimo tvarkos neapibrėžtumo ir sudaro prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiūlymų vertinimui, dėl ko tiekėjai dažnai teikia prašymus paaiškinti pirkimo sąlygas, pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, reikalaudami nustatyti balų skyrimo tvarką „pamatuojamai“, t. y. kad būtų aišku, kada bus skiriama vienas ar kitas balas.

Pažymėtina tai, kad UAB „LitCon“ 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. SR-180723-03LN pareiškėjai nurodė, kad kriterijus (T1) Darbų atlikimo laikas yra neteisėtas, nes yra neapibrėžtas ir nekonkretus, be to, juo nebus privaloma vadovautis įgyvendinant pirkimo sutartį, tačiau pareiškėja 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. SD-144 pretenzijos netenkino.

Atsižvelgdama į Ataskaitą, Agentūra 2019 m. spalio 4 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama paaiškinti Ataskaitoje nustatytas aplinkybes. Įvertinusi turimą informaciją bei pareiškėjos 2019 m. spalio 9 d. pateiktą atsakymą, Agentūra Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėja kiekybinio kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimą susiejo su Darbų atlikimo grafiku ir Darbų vykdymo aprašymu, kurie buvo vertinami kokybiniu aspektu, t. y. tiekėjas balą už kiekybinio kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ galėjo gauti tik tada, jeigu pareiškėja pripažintų, kad Darbų atlikimo grafikas ir Darbų vykdymo aprašymas parengti kokybiškai. Esant tokiai situacijai, tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis kokybiniu ekonominio naudingumo kriterijumi, kuris tiekėjams nebuvo išviešintas, o jo vertinimo tvarka nenustatyta, todėl iš viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų negalima nustatyti, kada tiekėjų pateikti pasiūlymai būtų laikomi tinkamais. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Vertinant aptariamų Pirkimo sąlygų (6 priedo 3 dalis) turinį, darytina išvada, kad iš jų nėra galimybės nustatyti, kaip bus vertinamas Darbų vykdymo aprašymo tinkamumas, t. y. jo vertinimas priklausė grynai nuo subjektyvaus pareiškėjos požiūrio. Ir jei nors pareiškėja aiškiai išvardijo, kokia informacija turi būti pateikta Darbų vykdymo aprašyme ir tuo atveju, jeigu tiekėjas nepateiktų visos nurodytos informacijos, tokia nuostata galėtų būti laikoma tinkama, tačiau pareiškėja pasiliko sau teisę vertinti, ar iš pateiktos informacijos bus akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys ir nuo tokio vertinimo priklausė, tiekėjo tinkamumo nustatymas.

Nurodoma, jog reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo aprašymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo aprašyme pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija, arba iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiškas ir pan.).

Agentūros nuomone, vertinant šios Pirkimo sąlygos turinį, galimi du Darbų vykdymo aprašymo trūkumai, dėl kurių tiekėjui būtų skiriama 0 balų, t. y.: 1) kai Darbų vykdymo aprašyme nėra pateikta visa Pirkimo sąlygų 3 punkte nurodyta informacija, t. y. preziumuojama, kad nepateikus bet kokios dalies informacijos Darbų vykdymo aprašyme, jis bus laikomas netinkamu; 2) Darbų vykdymo aprašyme yra pateikta visa prašoma informacija, tačiau iš jos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siūlomą terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus Pirkimo sąlygose pateiktus netinkamo Darbų vykdymo aprašymo pavyzdžius, negalima objektyviai nustatyti, kokia statybos brigados kiekybinė sudėtis bus laikoma netinkama arba tinkama, nes reikalavimuose Darbų vykdymo aprašymui tai nėra nurodyta. Taigi, Darbų vykdymo aprašymo tinkamumas priklausė nuo pareiškėjos subjektyvaus sprendimo, o ne nuo aiškių ir nedviprasmiškų Pirkimo sąlygų nuostatų, nes Pirkimo sąlygose nebuvo aiškios ir išsamios Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarkos. Todėl teigia, kad pareiškėja neįrodė vienodo elgesio visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 dalyje naudojamos sąvokos ,,akivaizdu“, ,,netinkama“, ,,nelogiška“ negali būti pripažįstamos visuotinai vienodai teikėjų suprantamomis.

VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pagal VPĮ 55 straipsnio 5 dalį pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Pagal to paties straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

Vadovaudamasis šiomis VPĮ nuostatomis ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra galimybės objektyviai patikrinti pareiškėjos Pirkimo sąlygose nustatyto kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarkos, ji nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta ir galėjo suteikti pareiškėjai neribotą pasirinkimo laisvę. Todėl Agentūros išvada, jog pareiškėja šiuo aspektu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis laikytina pagrįsta.

Dėl pažeidimų kvalifikavimo ir skirtos 25 procentų finansinės korekcijos.

Sprendime nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, Agentūra vadovavosi, PAFT 311 punkto, 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis, tuo pačiu atkreipė dėmesį į Naujas gaires, vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452 4 punkto nuostata, pagal kurią šiose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas gaires dėl finansinių pataisų, atliktinų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, ir paaiškinama, kokio dydžio pataisos turi būti taikomos laikantis proporcingumo principo ir direktyvų 2014/23/ES, 2014/24/ES bei 2014/25/ES. Be to, naujų Gairių 1.1 dalyje pateikti jų tikslai - padidinti valstybių narių teisinį tikrumą ir užtikrinti proporcingumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus naujose Gairėse paaiškintos situacijos, kuomet parenkama viena ar kita finansinė korekcija atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, konkurencijos lygį bei proporcingumo principą. Atsižvelgdama į tai, kad kriterijai ir principai, kuriais vadovaujantis nustatomos finansinės korekcijos, yra tie patys, Agentūra padarė išvadą, kad nustatant finansinę korekciją dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, galima atsižvelgti ir į Naujas gaires.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės). PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatytos Naujos gairės, 5 punkte įtvirtinta, kad „šios gairės turėtų būti taikomos po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms“. Naujų gairių 2 straipsnyje įtvirtinta: „Komisija šias gaires taiko po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms“.

Nagrinėjamuoju atveju Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. liepos 17 d., pareiškėja su UAB „Infos“ 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė Pirkimo sutartį. Įtarimas apie pažeidimą įregistruotas 2019 m. gegužės 7 d., taigi finansinių pataisų procedūra pradėta iki 2019 m. gegužės 14 d.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju Agentūra, taikydama finansinę korekciją pareiškėjai, negalėjo vadovautis Naujomis gairėmis.

Dėl Reikalavimo Nr. 1, atsakovė pareiškėjai pritaikė 10 procentų finansinę korekciją. Atsakovė vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 10 punktu ir pagal analogiją atsižvelgė į Naujųjų gairių 2.1 lentelės 11 punktą ir įvertino šias aplinkybes: kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; kad nustatytas reikalavimas nebuvo proporcingas Pirkimo objektui, tačiau įvertinus viešai prieinamą informaciją (tokį atestatą turėjo daugiau nei 40 tiekėjų), daroma išvada, kad jis nebuvo toks, kuris sudarytų sąlygas pasiūlymą pateikti išimtinai vienam tiekėjui; kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, iš kurių du buvo atmesti, nes nepateikė / nepatikslino dokumentų, susijusių su pasiūlymu, tačiau ne dėl diskriminuojančio Reikalavimo Nr.1; kad pretenzijų dėl Reikalavimo Nr. 1 nebuvo.

Pažymėtina tai, kad pagal Gairių 2.1 lentelės 10 punktą už pažeidimą, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, numatyta 25 procentų pataisos norma, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų. Pagal Naujųjų gairių 11 punktą, į kurį atsižvelgė atsakovė, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi, nustatyta 10 procentų pataisos norma.

Taigi, iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors atsakovė nurodė taikanti tiek Gairių, tiek Naujųjų gairių nuostatas, finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta atsižvelgiant į Naujųjų gairių nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, jos nagrinėjamuoju atveju negalėjo būti taikomos.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, įvertinusi tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, taip pat tai, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, iš kurių du buvo atmesti, nes nepateikė / nepatikslino dokumentų, susijusių su pasiūlymu, tačiau ne dėl Reikalavimų Nr.2 ir Nr. 3, atsakovė pareiškėjai pritaikė 25 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Atsakovė nurodo, jog tokia pataisa paskirta pagal analogiją vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką, todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo būti priimti, jeigu būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Tuo pačiu atsakovė atsižvelgė pagal analogiją į Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma.

Taigi, šiuo atveju atsakovė taip pat neįvertino pažeidimo sunkumo, kaip turėtų būti pagal Gairių 2.2 lentelės 13 punktą, tačiau skyrė pareiškėjai maksimalią 25 procentų finansinę korekciją, kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamuoju atveju pažeidimas dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytas pripažinus, kad pareiškėja nepagrįstai laimėjusiu pripažino tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau ne dėl to, kad atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką.

Skirdama pataisą už pažeidimą, susijusį su ekonominio naudingumo kriterijumi, atsakovė įvertino tai, kad: buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, dėl reikalavimo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą ar šių dokumentų trūkumo nebuvo atmestų tiekėjų, dėl reikalavimo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą buvo teikta tiekėjo pretenzija, į kurią nebuvo atsižvelgta; atsižvelgiant į tai, kad VPT Ataskaitoje nurodė, kad reikalavimai dėl Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo aprašymo buvo neaiškūs, todėl tai sudarė prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiūlymų vertinimui.

Vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 8 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) nenurodomi atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose, ir taikoma 25 procentų pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procento, jei atrankos ir sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai bei pagal analogiją atsižvelgdama į Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas ir esant situacijai, kai nei paskelbtame skelbime apie pirkimą, nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai išsamios informacijos trūkumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius), ir taikoma 10 proc. pataisos norma.

Gairių 2.1 lentelės 8 punkte įtvirtinta pažeidimo rūšis, kada nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba), arba atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose. Iš pateikto pažeidimo aprašymo matyti, kad pažeidimas galėtų būti konstatuotas kai skelbime apie pirkimą nėra nustatyti atrankos kriterijai ir (arba) nei skelbime apie pirkimą, nei konkurso specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų korekciniai koeficientai. Tokiu atveju už nustatytą pažeidimą taikoma 25 procentų pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai.

Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punkte įtvirtinta pažeidimo rūšis, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) pakeičiamos atplėšus vokus su pasiūlymais arba netinkamai taikomos. Iš pažeidimo aprašymo matyti, kad tokiu atveju atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) turėjo būti pakeisti atrankos etape arba netinkamai taikyti atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Už šį pažeidimą numatyta 25 procentų dydžio pataisa.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad šiuo atveju nebuvo pritaikyta maksimali 25 procentų pataisos norma, kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte, ir iš aplinkybės, kad pataisos norma buvo sumažinta iki 10 procentų, tikėtina, kad šiuo atveju buvo taikytos Gairių 2.1 lentelės 8 punkto nuostata, tačiau iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl pareiškėjos atveju negalėjo būti pritaikyta šiame punkte numatyta 5 procentų dydžio pataisos norma.

Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje buvo įtvirtinti viešojo administravimo principai, be kita ko, išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (13 punktas) bei draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties (14 punktas). To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui ir nustatyta, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamuoju atveju konstatavus, jog Agentūra nepagrįstai pareiškėjos pažeidimo tyrimo atveju pritaikė Naujųjų gairių nuostatas, galėjo būti neteisingai įvertinti Sprendime nustatyti pareiškėjos pažeidimai bei pritaikytos finansinės korekcijos. Todėl konstatuotina, kad Sprendimo dalis dėl finansinių korekcijų taikymo neatitinka Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 ir 14 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija ir nustatyta netinkama finansuoti 359 627,13 Eur išlaidų suma nuo tinkamos finansuoti 1 438 508,50 Eur Pirkimo sutarties vertės, naikintina ir atsakovė įpareigotina netinkamų finansuoti lėšų klausimą išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Sprendime pateiktus išaiškinimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur pareiškėjos 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22351 sumokėto žyminio mokesčio ir 5 376,75 Eur išlaidų už teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LIN Nr. 8003774 bei 2020 m. birželio 11 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1.

Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2020 m. gegužės 26 d. Oficialios statistikos portale (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7315693) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1 358,6 Eur. Taigi, atitinkamai maksimalus priteistinas užmokestis už skundo parengimą šiuo atveju būtų 3 396,5 Eur (1 358,6 Eur x 2,5). Iš pareiškėjos pateiktos teisinių paslaugų specifikacijos matyti, kad visa nurodyta suma išimtinai susijusi su skundo teismui parengimu. Pažymėtina, kad byla nėra ypatingai sudėtinga. Nors skundas nėra labai mažos apimties, didžiąją dalį turinio sudaro ginčijamo Sprendimo bei pareiškėjos anksčiau parengtų Pirkimo dokumentų bei teisės aktų citatos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašoma priteisti 5 376,75 Eur, susijusių su advokato pagalba, suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra protingo dydžio, todėl protingo dydžio suma už teisines paslaugas nagrinėjamuoju atveju laikytina 3 396,5 Eur suma.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėja skunde reiškė 1 reikalavimą – panaikinti Sprendimą. Dalis (3/4) Sprendimo teismo konstatuota kaip pagrįsta, todėl pareiškėjai atlygintina ¼ dalis išlaidų: 849,13 Eur už teisines paslaugas ir 5,63 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio (viso 854,76 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatytas 25 procentų netinkamų finansuoti išlaidų dydis ir nustatyti 359 627,13 Eur netinkamų finansuoti išlaidų ir įpareigoti viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą spręsti netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo klausimą iš naujo.

Likusios pareiškėjos skundo dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, juridinio asmens kodas 126125624, pareiškėjai koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai, juridinio asmens kodas 300011619, 854,76 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt keturi eurai 76 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                        Jovita Einikienė

                                                                Violeta Petkevičienė

                                                                Ernestas Spruogis