Administracinė byla Nr. I1-3568-644/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-2-00334-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 17 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 15000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 17-19) palaikė ir nurodė, jog nuo
2020-05-06 atskirais laikotarpiais jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo užtikrintas privatumas ilgalaikių pasimatymų patalpose. Pažymėjo, kad kamerų durys iš vidaus neužsirakino, todėl į šias patalpas galėjo bet kas ir bet kada užeiti. Ilgalaikių pasimatymų su žmona metu patikrinimai (skaičiuotės) vyko tris kartus per parą, tame tarpe ir nakties metu. Pareigūnai pro neužrakintas duris užeidavo ne dienotvarkėje nustatytu patikrinimų laiku, bet apie 21.30 val. ir vėliau. Dėl pareigūnų vykdomų patikrinimų ilgalaikių pasimatymų su žmona metu pareiškėjas patyrė įtampą, baimę, išgyvenimus ir pan.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 23-27) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigų pareigūnai turi užtikrinti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminę priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 72 punkte nurodoma, kad patikrinimai (skaičiuotės) gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną (ryte ir vakare) dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui – bet kuriuo paros laiku. Todėl užtikrinant tinkamą įstaigos veiklą ir funkcionavimą, paskirtos bausmės vykdymą, kelis kartus paroje atliekamas nuteistųjų skaičiavimas, taip pat ir pasimatymų metu.
Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja nuteistojo teisės ar galimybės užsirakinti kamerose ilgųjų pasimatymų metu. Ilgalaikių pasimatymų metu nuteistiesiems taikoma tokia pati dienotvarkė ir režimo reikalavimai, kaip ir pataisos namuose. Pasimatymų kambarių durys nerakinamos, kadangi pareigūnai privalo tikrinti nuteistuosius pagal nustatytą dienotvarkę. Nuteistieji ir jų artimieji iš anksto yra įspėjami apie vykdomus patikrinimus. Prieš užeidamas į patalpą, pareigūnas pabeldžia į duris. Pareigūnai laikosi teisės aktų reikalavimų, dienotvarkės režimo patikrinimus (skaičiuotes) atlieka laikantis nustatyto režimo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas ilgalaikių pasimatymų metu, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas yra visiškai nepagrįstas.
Skundas atmestinas..
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus jam privatumo ilgalaikių pasimatymų patalpose laikotarpiu nuo 2020-05-06 iki skundo padavimo teismui dienos (2022-02-03).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020-05-06 iki 2022-02-03, pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje paprastosios grupės sąlygomis ir jam buvo taikoma Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. V-362 patvirtina 3-jo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 89, 101-102). Remiantis Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus nuteistųjų dienotvarke, nuteistųjų patikrinimai vykdomi du kartus per parą, t. y. ryte nuo 8.10 val. iki 8.40 val. ir vakare nuo 21.30 val. iki 22 val. (b. l. 101-102).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikti šie ilgalaikiai pasimatymai: 2021-06-15, 2021-06-16, 2021-07-17, 2021-10-20 ir 2021-12-10 – 1 kambaryje, 2021-09-08 ir 2021-12-30 – 2 kambaryje, 2021-11-12 ir 2022-01-21 – 6 kambaryje (b. l. 52). Konkrečių duomenų apie ilgalaikių pasimatymų metu vykdytus pareiškėjo patikrinimus byloje nėra, atsakovės atstovo teigimu, tokie duomenys nekaupiami (b. l. 89). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ilgalaikių pasimatymų metu susitiko su sutuoktine.
Nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). BVK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint pataisos įstaigos administracijai arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Remiantis BVK 94 straipsnio 2 dalimi, prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų; 2) specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas, – iki dviejų valandų; 3) pataisos įstaigos patalpose, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, – iki trijų valandų.
Pagal BVK 94 straipsnio 4 dalį, pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) specialiose pataisos įstaigos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų; 2) pilnamečiam nuteistajam be palydos, o nepilnamečiam nuteistajam – kartu su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis išvykstant pasimatyti už pataisos namų teritorijos ribų, – iki aštuonių valandų; 3) parvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar pas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius – iki trijų parų, o nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų (BVK 94 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu (sugyventiniu) ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas (BVK 94 str. 5 d.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, nuteistajam leidžiama pasimatyti su sutuoktiniu specialiose pataisos įstaigos patalpose iki 24 val. pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint.
Pagal BVK 112 straipsnio 2 dalį, vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra nuolatinė jų priežiūra. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 10 punktą, įstaigose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Pagal Instrukcijos 11 punktą, asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama, be kita ko, jų patikrinimais ir skaičiuotėmis.
Nuteistų asmenų tikrinimas pasimatymų metu numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-05-15 įsakymu Nr. V-136 patvirtintose Nuteistųjų (suimtųjų), atliekančių laisvės atėmimo bausmę (suėmimą) laisvės atėmimo vietų įstaigose ir asmenų, atvykusių į pasimatymą su nuteistuoju (suimtuoju), elgesio per pasimatymą taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 4.5 punkte nustatyta, kad ilgalaikio pasimatymo metu visi pasimatymo dalyviai bendraudami su pareigūnais patikrinimo metu turi būti apsirengę viršutinius drabužius. Pagal Taisyklių 10 punktą, nuteistieji (suimtieji) ir asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju (suimtuoju) pirmą kartą, pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis. Ne pirmą kartą atvykstantiems į pasimatymą nuteistiesiems (suimtiesiems) ir asmenims žodžiu primenamos Taisyklės, o pasirašytinai supažindinama tik su Taisyklių pakeitimais.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr. EŽTT sprendimą Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimas Nr. 25498/94, 61 p.). Vertinant situaciją minėtos EŽTT bylos kontekste, pasisakytina, kad organizuodama nuteistųjų ilgalaikius pasimatymus, pataisos įstaiga turėtų vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į privataus šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama EŽTT praktikoje ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančius tinkamą šios teisės įgyvendinimą.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patikrinimų (skaičiuočių) ilgalaikių pasimatymų metu vykdymo, teismas pažymi, kad pataisos įstaiga, užtikrindama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų priežiūrą, turi teisę vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus nuteistųjų buvimo vietose, tame tarpe ilgalaikių pasimatymų metu, pagal nustatytą dienotvarkę. Tačiau aplinkybė, kad pareigūnai privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų priežiūrą, negali būti prioritetiškai svarbesnė už teisės, kad būtų gerbiamas nuteistojo privatus ir šeimos gyvenimas.
Šiuo atveju atsakovės atstovas nurodė, kad patikrinimai ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo vykdomi dienotvarkėje nustatytu metu (ryte nuo 8.10 val. iki 8.40 val. ir vakare nuo 21.30 val. iki 22 val.) (b. l. 89). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimas apie patikrinimų vykdymo tvarką ilgalaikių pasimatymų patalpose pagal nustatytą dienotvarkę. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnai ginčo laikotarpiu patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose būtų atlikę ne dienotvarkėje nustatytu laiku, ar kitaip būtų pažeidę patikrinimų atlikimo tvarką, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Be to, nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde teigia, kad vakariniai patikrinimai vyko nuo 21.30 val., kas, teismo vertinimu, atitinka nustatytą dienotvarkę, o konkrečių duomenų apie pareiškėjo patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose nakties metu byloje nėra. Kita vertus, pareiškėjas savo argumentus dėl patikrinimų vykdymo nakties metu grindė abstrakčiais teiginiais ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis šie patikrinimai buvo vykdomi. Pareiškėjas skunde taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad pareigūnai užeidavo ne dienotvarkėje nustatytu patikrinimų laiku, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Teismas taip pat pažymi, kad patikrinimai trunka neilgai ir, kaip matyti iš bylos duomenų, vykdomi pagal nustatytą dienotvarkę, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai ilgalaikių pasimatytų metu dienotvarkėje nustatytų patikrinimų metu, teismo vertinimu, negalėtų pareiškėjui sukelti skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Juo labiau, kaip buvo minėta, nuteistieji ir juos lankantys asmenys yra supažindinami su pasimatymų taisyklėmis, kurių 4.5 punktas nustato pareigą patikrinimų metu ilgalaikių pasimatymų patalpose būti pasiruošusiems (apsirengusiems). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė S. M. buvo pasirašytinai supažindinta su elgesio taisyklėmis pasimatymo metu, taigi turėjo žinoti, kaip elgtis patikrinimų metu (b. l. 94-95). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu organizuodamas nuteistųjų patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų durys iš vidaus neužsirakino, todėl pasimatymų su žmona metu į kamerų patalpą bet kas galėjo užeiti. Tačiau teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles nenumato, jog ilgalaikių pasimatymų patalpų durys iš vidaus gali būti rakinamos. Teismo vertinimu, pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, maža tikimybė, jog į kamerą ilgalaikio pasimatymo metu užeitų bet kas. Kita vertus, vien tik aplinkybė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų iš vidaus nebuvo galimybės užrakinti, t. y. nenustačius, jog pro neužrakintas duris į ilgalaikių pasimatymų patalpas pasimatymo metu kiti asmenys būtų įėję, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ilgalaikių pasimatymų patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, įtampa, baime ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis