Civilinė byla Nr. 2KT-206-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.2.4.; 3.1.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Artūras Driukas, susipažinęs su M. R. pateiktu nušalinimo pareiškimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-573-280/2019 nagrinėjimo.

Pareiškėjas nušalinimo pareiškimą motyvuoja tuo, jog civilinė byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama jau daugiau nei trejus metus, Lietuvos apeliaciniam teismui vis naikinant šio teismo priimtus sprendimus ir grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, šiuo metu civilinė byla nagrinėjama jau ketvirtą kartą, todėl tai kelia abejonių dėl šio teismo teisėjų kompetencijos, objektyvumo ir nešališkumo. Be to, ieškovą atstovaujanti advokatė I. M. yra Panevėžio apygardos teismo teisėjo V. M., kuris yra buvęs šio teismo pirmininku, sutuoktinė, o tai kelia nepasitikėjimą visais šio teismo teisėjais.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Vertinant nušalinimo pareiškime dėstomus argumentus, susijusius su apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais jau išnagrinėtose bylose, svarbu pažymėti, jog tokio pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Tačiau pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ieškovą (priešingą bylos šalį) atstovaujanti advokatė yra Panevėžio apygardos teismo teisėjo sutuoktinė, nepatenka į CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytą reguliavimą, kadangi jis taikomas tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais).

Siekiant pašalinti pareiškėjo nuogąstavimus dėl galimo Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo, kurie, kaip matyti iš bylos medžiagos, paremti tik pareiškėjo subjektyvia nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjantys bylą teisėjai turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, daroma išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-573-280/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

n u t a r i a:

M. R. nušalinimo pareiškimo visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-573-280/2019 nagrinėjimo netenkinti.

Teisėjas, laikinai                                         Artūras Driukas

einantis skyriaus pirmininko pareigas