Administracinė byla Nr. II-7-549/2016
Teisminio proceso numeris 4-10-3-00658-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.2.; 2.14.5.
(S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. vasario 29 d.
Palanga
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant M. M., jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei I. Š., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2015 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. SAVADN-39462263-15 panaikinimo,
n u s t a t ė :
Institucijos 2015 m. spalio 1 d. nutarimu M. M. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir jai paskirta 86 EUR bauda už tai, kad 2015-06-09, 2015-06-16 Palangos mieto savivaldybės administracija gavo R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) , Palanga skundus Nr. VŠTS2-33 ir Nr. K-810r, kuriuose pareiškėjas skundžiasi, kad nakties metu t.y. po 24 val. iš kavinės „S.L.“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje sklinda triukšmas, kuris trukdo ramiai ilsėtis vietos gyventojams ir svečiams, kurie nuomojasi patalpas netoli šios kavinės. 2015 m. liepos 4-5 d. 23:30 val. - 00:30 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko akustinio triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga. Vadovaujantis 2015-07-08 akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-KL-T-112 duomenimis, kambaryje su mini virtuvėle adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje, 22:00-06:00 val. laikotarpiu išmatuotas visuminis ekvivalentinis garso slėgio lygis – 46,7 dBA, grojant muzikai kavinėje „A.Š.”, kuris viršijo didžiausią leidžiamą ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį, o negrojant kavinės muzikai garso slėgio lygis – 31,2 dBA, kuris neviršijo nustatytų ribinių dydžių. Taip pat kambaryje su mini virtuvėle adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje 22:00-06:00 val. laikotarpiu išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis – 55,2, grojant muzikai kavinėje „S.L.”, kuris viršijo didžiausią leidžiamą ribinį maksimalų garso slėgio lygį, o negrojant kavinės muzikai garso slėgio lygis – 43,1 dBA, kuris neviršijo nustatytų ribinių dydžių. Kavinės „S.L.” adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje gretimybėje, gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini) , Palangoje išmatuoto visuminio ekvivalentinio garso slėgio lygio (46,7 dBA, grojant muzikai kavinėje „S.L.”) skirtumas su liekamuoju ekvivalentiniu garso slėgio lygiu (31,2 dBA, negrojant muzikai kavinėje „S.L.”) yra 15,5 dBA t.y. didesnis nei 10 dBA, todėl išmatuotas visuminis garso slėgio lygis priskiriamas kavinėje „S.L.” adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje, grojančios muzikos keliamam triukšmui. Kavinės „S.L.” adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje gretimybėje, gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini) , Palangoje išmatuoto visuminio maksimalaus garso slėgio lygio (55,2 dBA, grojant muzikai kavinėje “S.L.”) skirtumas su liekamuoju ekvivalentiniu garso slėgio lygiu (43,1 dBA, negrojant muzikai kavinėje “S.L.”) yra 12,1 dBA t.y. didesnis nei 10 dBA, todėl išmatuotas visuminis garso slėgio lygis priskiriamas kavinėje „S.L.” adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje, grojančios muzikos keliamam triukšmui. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuoja, kad gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, 22:00-06:00 val. laikotarpiu ribinis ekvivalentinis garso slėgio lygis yra 35 dBA, ribinis maksimalus garso slėgio lygis yra 45 dBA. M. M. būdama UAB „S.L.“ kavinės „S.L.“ direktoriaus pavaduotoja pagal 2015-06-17 darbo sutartį Nr. 2015-44 ir atsakinga už įmonės veiklą pagal 2015-06-18 UAB „S.L." direktoriaus įgaliojimą Nr. 1 neužtikrino, kad kavinėje „S.L.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini) , Palangoje, būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01- 30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12, 12.1 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais ir 28 punkto nuostatas, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų ribinių dydžių. Viešąją vieta pagal minėtų taisyklių 6 punktą laikoma vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar pasitikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Tokia veika M. M. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 28 punkto reikalavimų nuostatas.
Kitos aplinkybės: pagal 2015-09-22 gautą raštą atliktas papildomas tyrimas dėl galimai neteisingai atliktų garso matavimų.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 9 punkte nurodoma, kad asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę ar pramoninę veiklą statiniuose, kurių statybai statybos leidimas (statybą leidžiantis dokumentas) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą buvo išduotas iki šios higienos normos įsigaliojimo datos, šios higienos normos 1 lentelės 4 punkte nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai iki 2016 m. lapkričio 1 d. gali būti viršijami, bet ne daugiau kaip 10 dB. Ši higienos normos 9 punkto nuostata taikoma gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, o šiuo atveju akustinio triukšmo matavimai buvo atlikti gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini) , Palangoje dėl kavinės „S.L.“ keliamo triukšmo, todėl šis higienos normos punktas nėra taikomas išmatuotiems triukšmo ribiniams dydžiams.
Vadovaujantis 2015-07-08 akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-KL-T-112 duomenimis akustinio triukšmo matavimai gyvenamosiose patalpose buvo pradėti 2015-07-04 nuo 23.30 val. kai transporto eismas J. Basanavičiaus gatvėje yra draudžiamas.
Tokiais veiksmais M. M. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12, 12.1, 28 punkto reikalavimų nuostatas.
M. M. skundu apylinkės teismui prašo panaikinti Institucijos nutarimą Nr. SAVADN-39462263-15 ir bylą nutraukti.
Skunde nurodoma kad (duomenys neskelbtini) , patalpose apskaičiuojant skirtumą tarp maksimalaus garso slėgio lygio ir liekamojo ekvivalentinio garso slėgio lygio nebuvo atsižvelgta į matavimo prietaiso paklaidą, kuri yra 2,2 dBA. Tokiu atveju skirtumas tarp visuminio maksimalaus garso slėgio lygio ir liekamojo ekvivalentinio garso slėgio lygio yra 9,9 dBA, o tai yra mažiau negu 10 dBA, todėl išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis negali būti priskiriamas kavinei „S.L.“. Taip pat atsižvelgiant į matavimo prietaiso paklaidą, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis negrojant muzikai kavinėje „S.L.“, buvo 45,3 dBA, o tai viršija nustatytus ribinius dydžius. Be to, nors protokole nurodyta, kad matavimai buvo pradėti 23:30 val., kuomet eismas J. Basanavičiaus gatve yra draudžiamas, bet nenurodyta, kad matavimai baigti 00:30 val, o nuo 00 val. eismas J. Basanavičiaus gatve yra leidžiamas ir jis yra gana intensyvus, todėl keliamas mašinų triukšmas iškraipo matavimo rezultatus. Skunde pažymima, kad skunduose dėl triukšmo R. K. nurodė būtent laiką po 24 val.
Skunde nurodoma, jog M. M. 2015-09-16 Institucijos rašytiniu prašymu prašė pateikti informaciją apie pastatą, iš kurio buvo atlikti garso matavimai: kada buvo išduotas statybos leidimas pastatui ir kokia yra jo paskirtis, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokie yra leidžiami garso slėgio lygiai jame (remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“). Taip pat prašė atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, kol negaus reikiamos informacijos, tačiau į jos prašymą atsižvelgta nebuvo, jokio atsakymo ji nėra gavusi iki skundo teismui surašymo dienos t.y. 2015-11-02.
Atsiliepimu į M. M. skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2015-10-01 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad M. M. būdama UAB „S.L.“ kavinės „S.L.“ direktoriaus pavaduotoja pagal 2015-06-17 darbo sutartį Nr. 2015-44 ir atsakinga už įmonės veiklą pagal 2015- 06-18 UAB „S.L.“ direktoriaus įgaliojimą Nr. l neužtikrino, kad kavinėje „S.L.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini) , Palangoje, būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12, 12.1 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais ir 28 punkto nuostatas, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų ribinių dydžių.
Tokia veika M. M. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 28 punkto reikalavimų nuostatas. UAB „S.L.“ direktoriaus pavaduotojos M. M. reikalaujama vykdyti „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 28 punkto reikalavimų nuostatas. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vertinant matavimų rezultatus, imami 1 lentelės 1 punkte nurodyti parametrai, kadangi matavimai buvo atliekami gyvenamosiose patalpose, o ne aplinkoje (lauke), tad pareiškėjos prašymas pateikti statinio, kuriame buvo atliekami matavimai, statybos leidimą, visiškai nesusijęs su nagrinėjamu pažeidimu. Išanalizavus pateiktus įrodymus daroma išvada, kad M. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 424 str. 3 d. ir bauda jai paskirta teisėtai ir teisingai.
Teismo posėdyje pareiškėjos M. M. atstovas advokatas Raimondas Simonavičius nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus. Paaiškino, jog administracinė atsakomybė buvo pritaikyta už tai, kad neva pažeisti ribiniai dydžiai ir pažeista HN 33:2011, tačiau ši higienos norma yra taikoma gyvenamosiose patalpose. V. A. ministro patvirtintu Statybos reglamentu – 6.11 p. yra nurodyta, kad pastatai skirstomi į 2 pagr. grupes: gyvenamuosius ir negyvenamuosius. 8 p. šio reglamento – negyvenamieji pastatai dar skirstomi į pogrupius: maitinimo paskirties pastatai yra skirti žmonėms maitinti. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad pastatas (duomenys nesklebtini) yra įvardintas kaip kavinė, kurio paskirtis – maitinimo, bet iš tikrųjų tai yra svečių namai. Registro duomenyse nėra pakeista pastato paskirtis. Be to, Registro išraše yra fiksuota tai, kad tai yra savavalė statyba ir akivaizdu, kad šitas pastatas negali būti priskirtas gyvenamajam statiniui. Pagal jo pobūdį tai būtų negyvenamasis statinys, o teisiškai jis neregistruotas, tad kaip ir negali būti tokio statinio.
Nors matavimai buvo atlikti uždarius langus, virtuvėlėje, bet, neaišku, kokiomis medžiagomis pastatas statytas, aišku, kad jis neatitinka viešbučiui keliamų reikalavimų. Be to, HN 33-2011 2 p. yra pažymėta, kad ši norma taikoma visuomeninės paskirties pastatams, išskyrus maitinimo ir kultūros pastatus. Garso matavimo protokole nėra pažymėta, koks atstumas yra tarp pastatų sienų. Taip pat neaišku, kurį punktą reikia taikyti – institucija taikė 1 p., tačiau jo nuomone turėjo būti taikomas 4 p.
Atliekant matavimus nebuvo įvertintas transporto keliamas triukšmas. Triukšmo matavimai atlikti nuo 23.30 val. iki 00.30 val., neatsižvelgta į tai, kad nuo 00.00 eismas gatvėje leidžiamas, be to nereikia pamiršti, kad pagal galiojančius KET ženklus maršrutiniai taksi į Basanavičiaus gali įvažiuoti ir iki 00.00 val.
Be to atsakomybė pritaikyta ne tam subjektui. Juridiniam asmeniui iš viso negali būti taikoma administracinė atsakomybė – nėra numatyta ATP kodekse, o juridinį asmenį atstovauja tik jo vadovas, o šiuo atveju M. M. nėra vadovas, tik turi kai kuriuos įgaliojimus. Byloje esančiame įgaliojime, kuris apibrėžia direktoriaus pavaduotojo sferą, yra pažymėta, kad ji turi teisę atstovauti įmonės interesus valstybinėse ir privačiose institucijoje – rūpintis licencijomis ir pan., tačiau jai nėra pavesta juridinio asmens vadovo atsakomybė, už tai gali atsakyti tik vadovas.
M. M. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo reikalavimus, išdėstytus skunde.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą įgaliota atstovė I. Š. paaiškino, jog Higienos normoje yra apibrėžiama kas tai yra visuomeninės paskirties pastatas. Įstatymas ir higienos norma nereikalauja gilesnio aiškinimosi, kas tai yra. Parodė, kad eilę kartų yra atliekami garso triukšmo matavimai UAB „S.L.“ patalpose ir yra priimtas ne vienas UAB „Sporto lizdui“ nepalankus sprendimas šiuo klausimu, kur nurodoma, kad yra viršytas nustatytas triukšmo lygis. Visuomenės sveikatos centro laboratorija, pateikdama protokolą, vadovaujasi nustatytomis metodikomis, visi matavimai atliekami patikrintais, kalibruotais metrologijos tarnyboje prietaisais, tad abejoti jų teisingumu neturi pagrindo. Jai nebuvo žinoma, kad tai yra savavališka statyba, tačiau nurodo, kad tai turi reikšmės matavimo rezultatams. Parodė, kad yra sutartis su laboratorija, kuri atlieka matavimus, ji prisiima atsakomybę. Registre yra nurodyta, kad yra pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – kavinė ir pastatas kiti inžineriniai statiniai. Savavalinės statybos žyma yra prie objekto: naujai pastatyta pavėsinė - rekonstruota kavinė. Negali patvirtinti, kad matavimai buvo atliekami būtent gyvenajame name, tačiau žino, kad tame pastate yra gyvenamieji kambariai, kuriuose gyvena žmonės, ir matavimai buvo atliekami šiuose kambariuose. Ar gyvenamieji kambariai yra įregistruoti kaip viešbutis jai nėra žinoma. Matavimai šioje vietoje buvo atliekami ir anksčiau, tačiau matavimo vieta niekada nebuvo ginčijama. Kauno apygardos teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)380/2015 figuruoja tos pačios patalpos, tas pats kambarys ir šis klausimas nebuvo kvestionuojamas. Atliekant matavimus, ji nedalyvavo (b.l 56). Užduoties matavimams ji neformavo, ją formavo Viešosios tvarkos skyriaus specialistė – sanitarijos inspektorė, kuri kiekvienais metais atlieka šį darbą. Šis klausimas buvo nagrinėjamas ir anksčiau, tačiau niekada nebuvo nuginčytas.
Teismo posėdyje apklausta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėja R. M. parodė, kad 2015-07-04 buvo matuojamas visuminis triukšmas, juos lygint su Lietuvos higienos norma 33:2011, įskaitant ir kavinėje „A.Š.“ grojant muzikai, bei liekamasis triukšmo lygis, matuotas pagal nustatytą metodiką. Visuminis triukšmas, įskaitant kavinėje grojančią muzikai, ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo didžiausią leidžiamą ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį, taip pat viršijo didžiausią leidžiamą ribinį maksimalų garso slėgio lygį. Išmatavus liekamąjį triukšmą negrojant kavinės muzikai, garso slėgio lygis – neviršijo nustatytų ribinių dydžių. Vertinant rezultatus pagal standartą, vertinamas skirtumas tarp išmatuoto visuminio ir liekamojo triukšmo ir jei šis skirtumas yra didesnis nei 10 dBA laikoma, kad išmatuotosios vertės galioja bandomajam šaltiniui. Nuo 22 iki 6 val. išmatuotas visuminis ekvivalentinis garso slėgio lygis, įskaitant kavinėje grojančią muziką, buvo 46,7 dBA, visuminis maksimalus garso slėgio lygis 55,2 dBA.
Negrojant muzikai, ekvivalentinis garso slėgio lygis – 31,2 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 43,1 dBA. Skirtumas tarp visuminio ekvivalentinio maksimalaus garso slėgio lygio ir liekamojo ekvivalentinio garso slėgio lygis yra 15,5 dBA, o maksimalus 12,1 dBA
Matavimas buvo atliktas gyvenamosiose patalpose Basanavičiaus g. 25, kambaryje su mini virtuvėle.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių veiksnių poskyrio laikinai einanti vedėjos pareigas V. B. parodė, kad atliekant matavimus kavinėje „A.Š.“, pagal protokolą ir rezultatų aiškinamajame rašte nurodytus duomenis viršijimas higienos normai buvo nustatytas. Paklaida matavimų prietaisams yra neapibrėžta, standartinė 1 klasės prietaisams paklaida yra 1 dBA, tai numato Standartas 1996:2 tyrimo metodas taikomas triukšmo matavimams. Pritaisai turi patikros liudijimus.
Triukšmas buvo matuojamas gyvenamosiose patalpose, ji neturi įgaliojimų tikrinti patalpų paskirties. Duomenų, kad matavimai buvo atliekami nelegaliame statinyje, neturėjo. Užsakovo prašyme buvo nurodyta, kad matavimus reikia atlikti gyvenamosios paskirties pastate (duomenys neskelbtini) . Higienos normos 9 p. nurodytas punktas vidaus aplinkai nėra taikomas. Atstumo tarp pastatų vertinti atliekant vidaus matavimus nereikia. Pagal matavimus, net pritaikius paklaidą, triukšmo lygis vis tiek viršytas.
Taip pat paaiškino, jog Paklaida yra santykinė, ji gali būti prietaiso, jo kalibravimo, ar pan., neapibrėžtis – apjungia visas paklaidas, tai skaičius didesnis nei paklaida. Matavimams yra vertinama neapibrėžtis. Jei išmatuotas dydis maksimalus garso lygis, grojant muzikai, yra 46,7 ± 2 dBA, neapibrėžtis yra sklaida verčių, kurios gali būti pagrįstai pritaikomos skaičiuojamam dydžiui, t. y. rezultatas skaičiuojant neapibrėžtį, 46,7 atėmus 2,9 dBA, bus 45,5, o pridėjus – 48,9 decibelo. Ir visas svyravimas tarp šių skaičių gali būti priskirtas matavimo dydžiui. Jis taikomas patalpoms pagal Higienos normos 1 lentelės 1 punktą.
M. M. skundas tenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
ATPK 424 str. 3 d., numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į kitus teisės aktus, būtent savivaldybių tarybų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas šių taisyklių pažeidimas.
Teismas, išnagrinėjęs M. M. skunde bei Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, išklausęs proceso dalyvius, liudytojų parodymus ir ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad M. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 424 str. 3 d. sudėties – ji nėra tinkamas pažeidimo subjektas.
M. M. skundžiamu 2015-10-01 nutarimu pripažinta padariusi ATPK 424 str. 3 d., numatytą pažeidimą ir nubausta 86 EUR bauda už tai, kad ji, būdama UAB „S.L.“ kavinės „S.L.“ direktoriaus pavaduotoja pagal 2015-06-17 darbo sutartį Nr. 2015-44 ir atsakinga už įmonės veiklą pagal 2015-06-18 UAB „S.L.“ direktoriaus įgaliojimą Nr. 1 neužtikrino, kad kavinėje „S.L.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini) , Palangoje, būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12, 12.1 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais ir 28 punkto nuostatos, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų ribinių dydžių.
Nors, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pažeidimas buvo fiksuojamas dėl iš UAB „S.L.“ priklausančios kavinės „S.L.“ draudžiamu laiku sklindančio triukšmo, todėl už savivaldybių tarybų triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimą yra atsakinga UAB „S.L.“, tačiau administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti atsakingu už tam tikrą įmonės veiklą, būti įmonės vadovu ir pan.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) numatyta, kad būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N17-1662/2006, N575-868/2012), jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą, todėl ginčijamu atveju administracinėn atsakomybėn privalėjo būti patrauktas UAB „S.L.“ vadovas. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, UAB „S.L.“ vadovas yra D. M.. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimo padarymo metu įmonei vadovavo ar už įmonės bei kavinės „S.L.“ veiklą buvo atsakingas kitas asmuo. Vien tai, kad byloje pateiktas UAB „S.L.“ direktoriaus D. M. 2015-06-18 įgaliojimas, kuriuo jis įgalioja M. M., kuri yra direktoriaus pavaduotoja, atstovauti įmonės interesus valstybinėse ir privačiose institucijose, sudaryti sutartis įmonės vardu (b. l. 30), nepatvirtina, kad ji atsakinga už UAB „S.L.“ veiklą ir turėjo joje valdingų įgaliojimų pažeidimo padarymo metu, tuo labiau, kad įgaliojimas išduotas jau po pažeidimo padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti apie direktoriaus pavaduotojo pareigybinius įgaliojimus ir kompetencijas, leidžiančius spręsti, kad jis yra atsakingas už tai, kad UAB „S.L.“ priklausančioje kavinėje „S.L.“ būtų laikomasi teisės aktais nustatytų taisyklių ir todėl privalo atsakyti už jų pažeidžiamą. Vadinasi, būtent D. M. privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujamai įmonei priklausančiuose objektuose įstatymai ir kiti teisės aktai nebūtų pažeisti ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi teisės aktais, taip pat ir Savivaldybės tarybos nustatytų taisyklių, o bendrovės objektuose juos pažeidus, atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 424 str. 3 d., privalėjo būti traukiamas D. M., o ne M. M..
Nors M. M. pažeidimo tyrimo metu neginčijo, jog ji neatsakinga už įmonės veiklą ir negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, tai nėra pagrindas sutikti su Institucijos argumentais, kad ji yra tinkamas pažeidimo subjektas, nes būtent institucija, surašiusi protokolą, privalo surinkti įrodymus, pagrindžiančius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, taigi nustatyti ir tikrąjį pažeidimą padariusį subjektą, o šių aplinkybių Institucija tinkamai neišsiaiškino, tuo labiau, kad Institucijai, be jau minėto įgaliojimo, kuriame nurodyta, kad M. M. yra UAB „S.L.“ direktoriaus pavaduotoja, buvo pateikta ir M. M. darbo sutartis (b. l. 28-29), patvirtinanti šį faktą.
Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, kad M. M. negali kilti atsakomybė pagal jai inkriminuotą pažeidimą, nes ji yra netinkamas šio nusižengimo subjektas. Todėl M. M. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl kitų skunde išdėstytų argumentų teismas nebepasisako.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 3022 str.,
n u t a r i a :
M. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. SAVADN-39462263-15, kuriuo M. M. paskirta 86 eurų bauda ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Krušienė