Administracinė byla Nr. A-4553-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 27 d. išvadą Nr. V‑06/2020-03-02 (toliau – ir Išvada, ginčijama išvada).

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Pareiškėja eina Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) patarėjos pareigas, yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narė. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 34, 41 ir 42 punktais, bei paaiškino, kad jos tiesioginė vadovė – Skyriaus vedėja D. B. – 2020 m. sausio 31 d. įvertino jos tarnybinę veiklą „gerai“, surašydama Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VTV‑389 (toliau – ir Motyvuotas siūlymas) ir užpildydama Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, įstaigos vadovo ir įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau – ir Vertinimo anketa). Komisijoje 2020 m. vasario 27 d. vykusio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu, jos veikla taip pat buvo įvertinta „gerai“, buvo surašyta ginčijama išvada.

2.2.                      Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo netinkama nuo pat pradžių (Aprašo 8 p.), be to, pareiškėjos Skyriaus patarėjos pareigybės aprašymas nuo 2019 m. balandžio 10 d. (supažindinta 2019 m. gegužės 3 d.) keitėsi, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. Skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme tiesiogiai pavaldžių asmenų nebuvo numatyta, o nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki dabar yra numatyti tiesiogiai pavaldūs asmenys – 5 vyriausieji specialistai. Pokalbio su Skyriaus vedėja metu iš esmės nebuvo aptariami pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciniai kriterijai. Skyriaus vedėja neslėpė išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, jai nepaaiškino ir Motyvuotame siūlyme nepateikė pagrįstų argumentų, faktų, kokių būtent tarnybinės veiklos rezultatų ji nepasiekė, kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ji neatliko ar jas atliko netinkamai. Skyriaus vedėja pateikė tik subjektyvius, abstrakčius, neišsamius, prieštaringus bei nepagrįstus jokiais faktais pamąstymus.

2.3.                      Pareiškėja pokalbio su Skyriaus vedėja metu siekė aptarti ne tik 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus, bet ir einamųjų metų (2020 m.) užduotis; aptarti Skyriaus vedėjos 2020 m. sausio 10 d. el. laiške duotus nurodymus, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius, atkreipiant dėmesį į 4 užduoties rodiklį „teismui teikiami prašymai dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą tenkinti – 100 proc.“, nes šio rodiklio pasiekimui pareiškėja negali daryti tiesioginės įtakos, be to, Skyriaus vedėja ir pareiškėja jį supranta skirtingai. Tačiau Skyriaus vedėja kategoriškai atsisakė minėtus klausimus aptarti, teigdama, jog ji sprendžia dėl minėtų užduočių ir jų vertinimo rodiklių nustatymo, o pareiškėjos argumentai neįdomūs, nors pagal Valstybės tarnybos departamento 2019 m. kovo 26 d. rekomendacijas „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ rodikliai turi būti aiškiai suformuluoti ir suprantami.

2.4.                      Skyriaus (duomenys neskelbtini) dirbančių specialistų tarnybinė veikla 2019 m. du kartus buvo įvertinta „labai gerai“: iš 5 specialistų 3 specialistų veikla 2019 m. neeilinio vertinimo metu buvo įvertinta „labai gerai“; iš 5 specialistų 4 specialistų veikla (1 specialistas nevertintas, nes valstybės tarnautojo pareigas ėjo trumpiau nei 6 mėn.) kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta „labai gerai“. Skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistai ir patarėja per 2019 m. už labai gerą darbą buvo skatinti, suteikiant po 1 laisvą (motyvacinę) darbo dieną. Aplinkybę, kad ne tik Skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistų tarnybinė veikla, bet ir Skyriaus (duomenys neskelbtini) veikla / rezultatai vertintini „labai gerai“, pokalbio metu pripažino ir Skyriaus vedėja. Taigi, pareiškėjos vadovaujamas Skyrius (duomenys neskelbtini) dirba labai gerai, nors, anot Skyriaus vedėjos, pareiškėja beveik nevykdo savo tiesioginių funkcijų ir jos tarnybinė veikla vos ne vos įvertinta „gerai“.

2.5.                      Tiesioginės vadovės įvertinimai balais beveik pagal visus vertinimo kriterijus, tiek vertinant tarnybinės veiklos rezultatus, tiek kvalifikaciją, ženkliai skyrėsi nuo pareiškėjos vertinimų. Pareiškėja nerado jokio realaus pagrindimo dėl tokio jos tarnybinės veiklos bei kvalifikacijos vertinimo. Kriterijų vertinimai buvo pagrįsti ne konkrečiais faktais ar argumentais pagal Aprašo 4 priede pateiktus balų aprašymus, o pateikiant tiesioginės vadovės subjektyvią nuomonę, pagrįstą prielaidomis, naudojant tokias sąvokas kaip „manytina“, „tikėtina“. Pareiškėja pagal vertinimo kriterijų „Žmogiškųjų išteklių valdymas“ buvo įvertinta 1 balu, tačiau tiesioginės vadovės komentarai, susiję su nepatenkinamu vertinimu, yra nekonkretūs, subjektyvūs, pagrįsti prielaidomis, negana to, vadovė tiesiogiai nurodė diskriminacinio pobūdžio vertinimą, susijusį su pareiškėjos veikla ir naryste profesinėje sąjungoje, nurodydama, kad ji skundžia jos, kaip vadovės, veiklą įvairioms institucijoms. Tokie argumentai akivaizdžiai byloja apie tiesioginės vadovės priešišką nusistatymą pareiškėjos, kaip profesinės sąjungos narės, atžvilgiu. Pareiškėja yra aktyvi profesinės sąjungos narė, todėl tokie vadovės argumentai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog ji persekiojama už veiklą bei narystę profesinėje sąjungoje, atitinkamai toks vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu. Pareiškėja yra principinga tarnautoja, nevengianti išsakyti savo nuomonę tais atvejais, kai mano, kad tai yra būtina ir kai yra pažeidžiamos darbuotojų teisės bei teisėti interesai, o tai nepriimtina jos tiesioginei vadovei. Nors Vertinimo anketoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė valstybės tarnautojo veiklos principus bei nesilaikė valstybės tarnautojo etikos principų, tačiau niekada nebuvo patvirtinta jokia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje būtų nustatytos tokios aplinkybės.

2.6.                      Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus vedėjos vertinimu, tikėjosi objektyvumo iš Komisijos, todėl surašė motyvuotą prašymą dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. Tačiau pareiškėjos vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus, šališkas, pareiškėjai paprašius prijungti prie vertinimo medžiagos papildomus dokumentus, Komisijos pirmininkės L. P. vienašališku sprendimu (nepasitarus su kitais Komisijos nariais, nebalsavus ir pan.) juos buvo atsisakyta priimti. Minėtais dokumentais pareiškėja ketino įrodinėti, kad Skyriaus vedėjos komentarai Vertinimo anketoje neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti faktais. Pareiškėjai taip pat nebuvo leista pasisakyti. Komisija nevertino Skyriaus vedėjos akivaizdaus nusistatymo prieš profesinių sąjungų veiklą, nebuvo nagrinėjami Vertinimo anketoje Skyriaus vedėjos išdėstyti nepagrįsti kaltinimai dėl pareiškėjos tiesioginių funkcijų nevykdymo ar blogo vykdymo. Komisijos pirmininkė palaikė šališką ir subjektyvią Skyriaus vedėjos nuomonę, nesiekė objektyviai išnagrinėti pareiškėjos tarnybinės veikos. Pagal Aprašo 45 punktą po pokalbio su pareiškėja Komisijos nariai turėjo aptarti jos vertinimą, tačiau Komisijos posėdžio garso įraše tokio vertinimo aptarimo negirdėti.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Komisija, vadovaudamasi Aprašo 41 ir 42 punktais, išnagrinėjo pareiškėjos veiklą pagal Motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, priėmė sprendimą dėl pareiškėjos veiklos vertinimo ir 2020 m. vasario 27 d. surašė ginčijamą išvadą. Komisija vertino pareiškėjos pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jai paskirtas užduotis, kompetenciją, taip pat ar buvo pareiškėjos veiklos trūkumų vykdant patarėjos pareigas.

3.2.                      Atsakovas negali pasisakyti dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų, pareiškėjos tiesioginiam vadovui atliekant jos kasmetinį 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą. Komisija nenagrinėja skundų dėl vertinimo tvarkos pažeidimų, o pati nagrinėja ir vertina tarnautojo veiklą, atsižvelgdama ir į tiesioginio vadovo siūlymą. Tarnybos direktorius iš pareiškėjos jokio skundo taip pat negavo. Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių duomenų, kad pokalbio su Skyriaus vedėja metu buvo padaryta Aprašo pažeidimų. Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. BV-239 buvo pradėtas pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galbūt netinkamai atliktų patarėjos pareigų ir galbūt netinkamo vaiko teisių apsaugos ir gynimo užtikrinimo dėl vaiko teisių pažeidimo atvejo, dėl Skyriaus vedėjos pavedimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo atveju, nevykdymo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėja, eidama patarėjos pareigas, privalėjo kontroliuoti ir organizuoti Skyriaus (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą bei užtikrinti, kad būtų sukurta užduotis vyriausiesiems specialistams (per 2 darbo dienas nuo vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos, įvertinti grėsmės vaikams lygį ir užpildyti Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketą), arba ji turėjo kreiptis į Skyriaus vedėją su motyvuotu prašymu pratęsti grėsmės lygio vertinimo terminą nepilnamečių vaikų arba vieno iš nepilnamečių atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Grėsmės lygio vaikams vertinimą atliko R. L. (tuo metu ėjusi Skyriaus vedėjo pareigas) nuo 2019 m. liepos 18 d. 20.00 val. iki 2019 m. liepos 19 d. 4.00 val., nors ši užduotis buvo suformuota pareiškėjai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nevykdė Skyriaus vedėjo nurodymų raštu pateikti paaiškinimus dėl užduoties nevykdymo. Pareiškėja negebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų laikinai Skyriaus vedėją pavaduojant R. L., nevykdydama pavedimo pateikti paaiškinimą, elgėsi nemandagiai, nedraugiškai. Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes, todėl pareiškėjos veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“ (tai atsispindi posėdžio garso įraše).

3.3.                      Komisijos pirmininkė pasiūlė pirmiausia išnagrinėti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus pagal Motyvuotą siūlymą, o vėliau peržiūrėti pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, kurie buvo prijungti prie vertinimo medžiagos, perskaityti ir įvertinti. Skyriaus vedėja pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, o tai reiškia, kad pareiškėja tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, įvykdė nustatytas užduotis ir nebuvo pagrindo inicijuoti tarnybinių patikrinimų dėl netinkamo pareigų vykdymo. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl Komisijos pirmininkės šališkumo, tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę. Komisija pareiškėjos veiklą pagal kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Komunikacija ir viešieji ryšiai“, Komisijos pirmininkės siūlymu, priešingai nei Skyriaus vedėja, įvertino „labai gerai“. Komisijos posėdžio metu buvo išnagrinėtos visos užduotys ir jų rezultatai, įvertinta kvalifikacija pagal atskirus kriterijus, o sprendimas dėl pareiškėjos įvertinimo buvo priimtas ne Komisijos pirmininkės vienasmeniškai, o atsižvelgus į daugumos narių nuomonę. Posėdžio metu pareiškėja kalbėjo apie Skyriaus vedėjos netinkamą elgesį, ir Komisijos pirmininkės buvo paprašyta netęsti šios diskusijos, nes vyksta būtent pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas. Posėdžio metu pareiškėja Komisijai detaliai pasakojo apie kiekvieną atliktą užduotį ir pasiektus rezultatus. Komisija, išklausiusi pareiškėją ir uždavusi jai klausimų, sutiko, kad visos užduotys buvo iš esmės įvykdytos pagal vertinimo rodiklius (pagal vieną kriterijų užduotys ir pasiekti rezultatai viršyti) ir bendrai pasiekti rezultatai, vykdant užduotis, įvertinti „gerai“. Po pokalbio su pareiškėja Komisijos nariai išsakė savo nuomonę – penki Komisijos nariai pareiškėjos veiklą įvertino „gerai“, vienas (profesinės sąjungos atstovas) – „labai gerai“. Balsų dauguma priimtas sprendimas pareiškėjos veiklą vertinti „gerai“. Valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, kai jis viršijo vertinimo rodiklius – aktyviai dalyvavo įstaigos veikloje, teikė pasiūlymus dėl įstaigos veiklos gerinimo, strateginių sprendimų priėmimo, buvo iniciatyvus ir kita. Daugumos Komisijos narių nuomone, pareiškėja pateikė nepakankamai argumentų, kad jos 2019 metų tarnybinę veiklą būtų galima įvertinti „labai gerai“.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2019 metus įvertinimo ,,gerai“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta jai užpildžius karjeros valstybės tarnautojų vertinimo anketą, vyko pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės pokalbis. Pareiškėjos tiesioginė vadovė surašė 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje 2 balais įvertino pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 2 balais gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir 2 balais pareiškėjos kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą – „gerai“. Komisija 2020 m. vasario 27 d. išvadoje pareiškėjos 2019 metų tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlymų nesuformulavo.

6.       Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja dalyvavo 2020 m. vasario 27 d. vykusiame Komisijos posėdyje, buvo išsamiai analizuoti Vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek pareiškėjos, tiek jos tiesioginės vadovės, pareiškėjai buvo užduodami klausimai, suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į Vertinimo išvadoje nurodytus Skyriaus vedėjos argumentus, kuriais ji grindė žemesnį įvertinimą balais nei buvo įvertinusi pareiškėja, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja Komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, paneigiančių Vertinimo išvadoje nurodytą jos veiklos įvertinimą.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu buvo pradėtas pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galbūt netinkamai atliktų pareiškėjos pareigų ir galbūt netinkamo vaiko teisių apsaugos ir gynimo užtikrinimo dėl vaiko teisių pažeidimo atvejo, dėl Skyriaus vedėjos pavedimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo atveju, nevykdymo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau nustatyta, kad pareiškėja, eidama patarėjos pareigas, privalėjo kontroliuoti ir organizuoti Skyriaus (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą ir užtikrinti, kad būtų sukurta užduotis vyriausiesiems specialistams (per 2 darbo dienas nuo vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos, įvertinti grėsmės vaikams lygį ir užpildyti Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketą), arba būtų kreiptasi į Skyriaus vedėją su motyvuotu prašymu pratęsti grėsmės lygio vertinimo terminą nepilnamečių vaikų arba vieno iš nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau tai nebuvo padaryta. Grėsmės lygio vaikams vertinimą atliko R. L., nors ši užduotis buvo suformuluota pareiškėjai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nevykdė Skyriaus vedėjos nurodymų raštu pateikti paaiškinimus dėl užduoties nevykdymo. 2019 m. spalio 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja negebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų laikinai Skyriaus vedėją pavaduojant R. L., nevykdydama pavedimo pateikti paaiškinimą, elgėsi nemandagiai ir nedraugiškai. Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, įvertino ir nurodytas aplinkybes, kaip turinčias reikšmės jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymui. Pareiškėjos tarnybinė veikla jos tiesioginės vadovės buvo įvertinta „gerai“, pareiškėja tinkamai atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, įvykdė nustatytas užduotis. Komisija pareiškėjos veiklą pagal kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Komunikacija ir viešieji ryšiai“ įvertino „labai gerai“, nors Vedėjos vertinimas buvo „gerai“. Komisijos posėdžio metu buvo išnagrinėtos visos užduotys ir jų rezultatai, įvertinta pareiškėjos kvalifikacija pagal atskirus kriterijus. Komisija sprendimą priėmė balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys pasisakė, kaip jis vertina pareiškėjos veiklą, penki Komisijos nariai pareiškėjos veiklą įvertino „gerai“, vienas Komisijos (profesinės sąjungos atstovas) – „labai gerai“ ir siūlė suteikti pareiškėjai 5 apmokamas poilsio dienas. Komisijos posėdžio metu pareiškėja detaliai pasisakė dėl kiekvienos atliktos užduoties ir dėl pasiektų rezultatų. Komisijos pirmininkė pasiūlė pirmiausia išnagrinėti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus pagal Motyvuotą siūlymą, o vėliau peržiūrėti pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, kuriuos prijungė prie vertinimo medžiagos. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu kalbėjo apie Skyriaus vedėjos netinkamą elgesį, Komisijos pirmininkė nurodė, kad vyksta pareiškėjos, o ne vedėjos tarnybinės veiklos vertinimas. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjos argumentai dėl Skyriaus vedėjos ir Komisijos šališkumo ir neobjektyvumo nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.

8.       Teismas konstatavo, kad tiesioginės vadovės ir Komisijos atliktas pareiškėjos gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas iš esmės yra pagrįstas ir atitinka pareiškėjos veiklos 2019 metais faktines aplinkybes. Pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjos veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginės vadovės ir Komisijos pagrįstai buvo įvertinta ,,gerai“, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamą išvadą.

III.

9.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas neišsamiai ir vienpusiškai išnagrinėjo šią administracinę bylą, netinkamai ištyrė svarbias faktines bei teisines aplinkybes, nepateikė jokių motyvuotų išvadų ir teisinių argumentų.

9.2.                      Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautojų vertinimo pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktuose nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl Komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

9.3.                      Šiuo atveju ginčijama išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Komisijai nebuvo pateikta jokios rašytinės medžiagos, kuria remiantis būtų galima padaryti išvadą dėl pareiškėjos funkcijų 2019 metais netinkamo atlikimo. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo aiškiai girdėti, kad Komisijai buvo pateiktas tiesioginės vadovės Motyvuotas siūlymas bei Vertinimo anketa, tačiau 2019 m. spalio 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Komisijos nariams nebuvo pateikta. Teismo posėdžio metu Komisijos pirmininkė nepateikė vienareikšmiško atsakymo dėl minėtos išvados pateikimo kitiems Komisijos nariams, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, jog Komisijos nariai nebuvo susipažinę su minėta išvada, todėl negalėjo ja remtis priimdami ginčijamą išvadą. Teismas nevertino pareiškėjos argumentų, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidus procedūrą, nes minėto tyrimo metu pareiškėjai nebuvo inkriminuoti Tarnybinės etikos kodekso pažeidimai, kurie atsirado tik atlikus tyrimą ir surašius išvadą, todėl pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai apsiginti nuo naujai suformuotų kaltinimų. Tokios išvados pagrindu pareiškėja yra baudžiama, tačiau teismui tai nesukėlė jokių abejonių, ir jis pacitavo išvadą skundžiamame sprendime.

9.4.                      Teismas nepasisakė ir nevertino nė vieno pareiškėjos pateikto dokumento, kuriais pareiškėja grindė savo poziciją dėl to, kad jos darbo rezultatai vertintini „labai gerai“. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos diskriminavimo narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, dėl to, kad pagal kriterijų „Žmogiškųjų išteklių valdymas“ buvo įvertinta 1 balu, dėl pareigybės aprašymo 2019 metais pakeitimo (atsiradusių 5 tiesiogiai pavaldžių vyriausiųjų specialistų). Pareiškėjos nuomone, dėl jos pareigybės aprašymo pakeitimo jos vertinimas turėjo būti išskirtas į dvi dalis, nes valstybės tarnautojams, neturintiems pavaldžių asmenų ir turintiems pavaldžių asmenų, yra taikomi skirtingi vertinimo kriterijai bei keliami kiti reikalavimai (Aprašo II ir III skyriai). Teismo posėdžio metu paklausus Komisijos pirmininkės, kodėl pareiškėja buvo vertinama kaip valstybės tarnautoja, visais 2019 metais turėjusi pavaldžių asmenų, buvo atsakyta, kad iki pareigybės aprašymo pakeitimo pareiškėja turėjo padėti vedėjai, kas yra suprantama kaip pavaldžių asmenų turėjimas. Toks nepagrįstas argumentas pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintas kritiškai, tačiau į tai iš viso nebuvo atsižvelgta.

10.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

11.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2020 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. V 06/2020-03-02 pagrįstai pareiškėjos veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“, o ne „labai gerai“.

Dėl bylai aktualaus teisinio reguliavimo

12.       Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VTĮ 22 straipsnį ir Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles.

13.       Ginčo atveju pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pareiškėjai įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) 27 straipsnio 7 dalyje ir Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija) patvirtintame Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 34 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo teisę, „nesutinkant su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu“, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“, pateikti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. 

14.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, nesutikdama su tiesioginės vadovės motyvuotu siūlymu pareiškėjos veiklą už 2019 metus vertinti „gerai“, turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir kad šią teisę pareiškėja realizavo laiku. Ginčas yra kilęs dėl to, ar Komisija tokį vertinimą atliko tinkamai ir ar pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrįstai pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“. Vadinasi, šioje byloje, be kita ko, svarbu nustatyti, kokios pareigos Komisijos nariams kyla atliekant tarnybinį vertinimą Komisijoje VTĮ 27 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 34 punkto pagrindu.

15.       VTĮ 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta „valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios <...> valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo <...>“.

16.       Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintame Apraše. Šio Aprašo 41 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (1 ir 5 priedai) (41.1 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (41.2 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (41.3 p.), surašo išvadą (6 priedas) (41.4 p.). Pagal Aprašo 42 punktą vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina, be kita ko, (1) pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, (2) kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo prašymu – liudytojus. Aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje.

17.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vertinimo komisija yra sudaroma iš valstybės tarnautojų (Aprašo 35 p.), todėl, atlikdami tarnybinį vertinimą VTĮ 27 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 34 punkto pagrindu, vertinimo komisijos nariai privalo vadovautis VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, inter alia (be kita ko) atsakomybės (t. y. tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius), sąžiningumo ir nešališkumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms), padorumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai); teisingumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis).

18.       Teisėjų kolegija Nutarties 15–17 punktuose paminėtą teisinį reguliavimą aiškindama sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste prieina prie išvados, kad vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: (1) išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; (2) išklausyti vertinamą tarnautoją, o jei būtina ir jo tiesioginį vadovą; (3) jei būtina apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus.

19.       Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog pagal Aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiu ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Teisėjų kolegijos nuomone, sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: (1) sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; (2) išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; (3) pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt.

20.       Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas (žr. Nutarties 18–19 p.), taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai išnagrinėjo šią administracinę bylą, netinkamai ištyrė svarbias faktines bei teisines aplinkybes, nepateikė jokių motyvuotų išvadų ir teisinių argumentų.

22.       Primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23.       ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, o byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25.       Teismas tikrinamame sprendime, be kita ko, konstatavo: „išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad pareiškėja Vertinimo komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, paneigiančių Vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjos veiklos įvertinimą“. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prie tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo nevertinęs visų byloje surinktų reikšmingų įrodymų. Iš tikrinamo sprendimo turinio matyti, kad teismas kitų byloje surinktų įrodymų, pirmiausiai, tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme išdėstytų pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės pateiktų motyvų kontekste, visiškai nevertino Komisijos posėdžio garso įrašo turinio. Teismas nenustatinėjo, kokią įtaką Komisijos vertinimui galėjo padaryti tai, kad Komisijos pirmininkė, kaip nustatyta iš garso įrašo, atsisakė priimti pareiškėjos teiktus dokumentus, atsisakė vertinti pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės nesutarimų įtaką kasmetinio vertinimo objektyvumui.

26.       Įvertinusi tikrinamame sprendime išdėstytus teismo motyvus (žr. tikrinamo teismo sprendimo 9 psl. paskutinę pastraipą ir 8 psl. pirmą pastraipą), teisėjų kolegija sprendžia, jog jie negali būti laikomi pakankamais išvadai, kad „pareiškėjos argumentai dėl Vedėjos ir Komisijos šališkumo, neobjektyvumo nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini, kaip nepagrįsti“ pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios savo išvados nepagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimu, nustatė ne visas bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes ir neatsakė į pagrindinius pareiškėjos argumentus. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad Komisijos posėdžio metu buvo vertinta 2019 m. spalio 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 6-648 nurodyta informacija, tačiau niekaip nagrinėjamo ginčo kontekste neįvertino byloje esančiais įrodymais pagrįstos aplinkybės, jog Tarnybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. K-1565 buvo pripažinta, kad pareiškėja paminėtoje išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo nepadarė. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos teismo išvados nepagrindžia ir kitos su vertinimu Komisijoje susijusios teismo paminėtos aplinkybės, nes jos nebuvo įvertintos pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų kontekste.

27.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis šią bylą, privalo tinkamai aktualaus teisinio reguliavimo (žr. Nutarties 15–20 p.) kontekste įvertinti byloje esančius įrodymus. Teismas turi nustatyti, ar Komisija, atlikdama pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, tinkamai įgyvendino jai kylančią pareigą, ar ji vertino tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme išdėstytus pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės pateiktus motyvus dėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kokiais konkrečiais motyvais buvo grindžiamas Komisijos sprendimas nekeisti valstybės tarnautojos (pareiškėjos) veiklos įvertinimo rezultato („gerai“) ir pan. Taip pat teismas turi pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, esančius tarp motyvuotame siūlyme išdėstytų pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės pateiktų motyvų, tarp Komisijos posėdyje jos narių ir pareiškėjos išsakytų teiginių. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant tinkamai įvertinti Komisijos posėdžio garso įraše pateiktų motyvų pagrįstumą ir pakankamumą, šiuos motyvus būtina vertinti visų byloje surinktų reikšmingų įrodymų kontekste, be kita ko, patikrinti, ar nėra esminių prieštaravimų tarp paminėtos informacijos ir vieno iš Komisijos narių A. K. 2020 m. vasario 29 d. atskirojoje nuomonėje nurodytų aplinkybių.

28.       Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas tinkamai, nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29.       Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.