Administracinė byla Nr. eAS-220-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06946-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. kovo 19 d. privalomo nurodymo Nr. ŽPN-87 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) dalį, kurioje numatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2024 m. rugsėjo 14 d., taip pat Privalomojo nurodymo įpareigojimą, atlaisvinti šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užimtą ir naudojamą valstybinę žemę t. y. pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą medinę tvorą, plytų mūro tvoros stulpus, vartus, trinkelėmis klotą aikštelę ir ties (duomenys neskelbtini) stovinčią tvorą, taip pat pašalinti valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos įrengtą trinkelių ir žvyro skaldos įvažiavimą, segmentinę bei medinę tvoras, sandėliuojamas statybines atliekas bei pasodintus krūmus ir užtikrinti, kad nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būtų naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypų ribas.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. gavo Inspekcijos potvarkį Nr. P3-104 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-03-19 privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-87 patikslinimo“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo iš dalies buvo pakeistas Privalomasis nurodymas. Pareiškėja vertino, kad Privalomasis nurodymas patikslintas, įvertinus pareiškėjos 2024 m. lapkričio 6 d. prašymą Inspekcijai „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ ir kad ji Privalomojo nurodymo apskundimo termino nėra praleidusi.

Pareiškėja nurodė, kad Privalomuoju nurodymu yra nustatytos kelios vykdytinos alternatyvos – atlaisvinti valstybinės žemės plotą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Pareiškėja yra pasirinkusi ir įgyvendina antrą Privalomajame nurodyme nustatytą alternatyvą – atlieka faktinius ir teisinius veiksmus tam, jog žemės sklypo dalis (valstybinės žemės dalis) būtų įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Akcentuotina, jog pareiškėja šią teisę bando realizuoti dar nuo 2021 metų, tačiau šis variantas negali būtį įgyvendintas negali būti įvykdytas ne dėl pareiškėjos kaltės dėl nustatyto ypač trumpo jo įvykdymo termino, o nulemtas ir priklausantis tik nuo valstybinių bei savivaldybės institucijų elgesio ir veiksmų. 

Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją ir prašė įvertinti Privalomojo nurodymo sąlygas, kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja siekia įgyvendinti ir įteisinti valstybinės žemės sklypo dalį, kurią faktiškai valdo, be kita ko, ši žemės sklypo dalis – tai dalis, kuri įsiterpusi tarp faktinio kelio ir pareiškėjo žemės sklypo. Taigi, pareiškėja įgytų teisę įteisinti valstybinės žemės sklypo dalį, jei valdžios ir savivaldos institucijos veiktų pagal teisės aktų reikalavimus.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p. ir 9 p.).

Teismas nustatė, kad 2024 m. kovo 19 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota atlaisvinti šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užimtą ir naudojamą valstybinę žemę t. y. pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą medinę tvorą, plytų mūro tvoros stulpus, vartus, trinkelėmis klotą aikštelę ir ties (duomenys neskelbtini) stovinčią tvorą, taip pat pašalinti valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, įrengtą trinkelių ir žvyro skaldos įvažiavimą, segmentinę bei medinę tvoras, sandėliuojamas statybines atliekas bei pasodintus krūmus ir užtikrinti, kad nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būtų naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypų ribas arba turi būti įteisintas valstybinės žemės naudojimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. rugsėjo 14 d.

Vertindamas skundo teiginius, kad Potvarkiu buvo pakeistas Privalomasis nurodymas, todėl pareiškėja termino skundui paduoti nepraleido, teismas patikslino, kad Potvarkis buvo priimtas 
2024 m. spalio 31 d., o ne 2024 m. lapkričio 8 d., kaip teigė pareiškėja.

Įvertinęs Potvarkio turinį, teismas konstatavo, kad juo buvo tik patikslinti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas Privalomasis nurodymas, o Privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai nebuvo tikslinami ir keičiami.

Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad Potvarkiu pareiškėjai nebuvo sukurtos privalomos elgesio taisyklės, nepakeistos jos teisės ir pareigos, todėl darė išvadą, kad šis potvarkis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, o Privalomojo nurodymo, kuris pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, apskundimo terminas buvo praleistas, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

III.

Pareiškėja B. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas, kad Potvarkis yra priimtas 2024 m. spalio 31 d. Pareiškėja į Inspekciją kreipėsi ir pateikė naujus dokumentus bei prašė iš naujo spręsti Privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus ir reikalavimus ar / ir jį panaikinti, kadangi Privalomasis nurodymas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjos prašymas Inspekcijai rašytas 2024 m. spalio 29 d., elektroniniu parašu pasirašytas
2024 m. lapkričio 6 d., taigi, Potvarkis negalėjo būti priimtas 2024 m. spalio 31 d. Be to, kaip matyti iš Inspekcijos dokumentų metaduomenų matyti, kad dokumentai priimti 2024 m. lapkričio 8 d. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundas paduotas 2024 m. gruodžio 2 d., taigi, terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Pareiškėja pažymi, kad pareiškėjos teisių pažeidimas susijęs su valdžios institucijų neveikimu ir biurokratizmu, t. y. dėl savivaldos ir centrinės valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) asmenys negali patirti nuostolių, jiems sukurti teisėti lūkesčiai turi būti įgyvendinti.

Nors teismas nurodė, kad skundžiamas administracinis aktas nebuvo pakeistas, tačiau, pareiškėja teigia, kad ji savo prašyme Inspekcijai prašė įvertinti pridedamus valdžios institucijų dokumentus ir pakeisti nustatytus nurodymus. Aplinkybė, jog pareiškėjai suformuoti įpareigojimai liko nepakeisti, t. y. neatsižvelgta į tas aplinkybes, kurios Inspekcijai nebuvo žinomos Privalomojo nurodymo priėmimo metu. Pareiškėjos teigimu, su prašymu pateikti dokumentai buvo vertinti, tačiau pareigos buvo paliktos tos pačios, kas nereiškia, jog pagal savo pobūdį ir turinį skundžiami dokumentai, nors palikti panašūs į anksčiau priimtus, negali būti skundžiami.

Pareiškėja pažymi, kad jis skunde akcentavo, jog valdžia neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, skundžiami dokumentai nors ir nepakeisti, tačiau buvo jie vertinti iš naujo bei priimti nauji administraciniai individualaus pobūdžio sprendimai. Pati Inspekcija nenurodė, jog prašymas yra pakartotinis ir nenagrinėtinas, taigi, buvo pripažinta, kad pareiškėjos prašymas pagal pobūdį naujas, o Inspekcijos priimtas sprendimas (Privalomasis nurodymas) liko nepakeistas (tačiau naujai svarstytas) ir negalima daryti išvados, jog toks sprendimas negali būti apskundimo dalyku tik dėl to, kad pareiškėjos teisės ir pareigos nebuvo pakeistos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas skundo priėmimo stadijoje sprendė ginčą iš esmės, kas atliekama nagrinėjant bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. privalomo nurodymo Nr. ŽPN-87 dalį.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ir 9 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrinama, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tik tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-218-552/2021).

Apskųstas Privalomasis nurodymas priimtas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdant įstatymų leidėjo pavestas viešojo administravimo funkcijas. Ginčo aktu pareiškėjai buvo suformuluotas konkretus reikalavimas (sukurtos pareigos) Nustatytas konkretus nurodymo įvykdymo terminas. Taigi, spręstina, jog Privalomasis nurodymas patenka į individualaus administracinio akto sąvoką, todėl pirmosios instancijos teismas skundą nepagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Ginčijamas Privalomasis nurodymas surašytas 2024 m. kovo 19 d. Skundas paduotas 2024 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Potvarkiu pareiškėjai nebuvo sukurtos privalomos elgesio taisyklės, nepakeistos jos teisės ir pareigos, padarė išvadą, kad Potvarkis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas panaikinti Potvarkį nebuvo pareikštas apskritai), o Privalomojo nurodymo, kuris pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, apskundimo terminas praleistas, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą taip pat yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Susipažinęs su turima bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarimui, kad Privalomojo nurodymo apskundimo terminas buvo praleistas – nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nėra išdėstytos šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, ar Privalomasis nurodymas buvo įteiktas pareiškėjai ir kada tai buvo padaryta, ar jis galbūt buvo viešai paskelbtas pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir pan. – teisėjų kolegija negali patikrinti, ar aktualios aplinkybės nustatytos teisingai. Spręstina, jog atsižvelgiant tik į Privalomojo nurodymo ir skundo padavimo datas buvo padaryta išvada, jog terminas skundui paduoti yra praleistas.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl skundo padavimo termino laikymosi, teismas galėjo nustatyti pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pavyzdžiui, pasiūlydamas paaiškinti sužinojimo apie Privalomojo nurodymo aplinkybes, o taip pat pasiūlyti pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jei toks terminas iš tiesų buvo praleistas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-150-520/2019).

Skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-39-756/2020).

Atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).  

Apibendrindama išdėstytus motyvus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos B. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius