Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-478/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35580-2019-6

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo netaikyti D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga 2022 m. sausio 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena.

2.       Komisija 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu netaikė nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, nuteistojo asmenybės ypatumus, jo ankstesnius teistumus, požiūrį į savo elgesį, mąstymą ir elgesį.  

3.       Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino nuteistojo D. G. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo asmenybę, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis D. G. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamasis tik neigiamomis aplinkybėmis iš jo praeities, neįvertino jo pastangų bausmės atlikimo metu, neatkreipė dėmesio į jo teigiamus pokyčius.

4.1. Skunde teigiama, kad vienas iš nuteistojo pozityvaus elgesio ir jo asmenybės formavimo kriterijų yra darbas, nes jis pataisos namuose dirba, darbus atlieka stropiai ir laiku, iki bausmės atlikimo dirbo ir išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti. Teigiamus D. G. asmenybės pokyčius akivaizdžiai rodo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, dabar ši rizika yra vidutinė. Nuteistojo manymu, vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra teigiamus nuteistojo pokyčius apibūdinančios aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ir Komisijos nutarimas įrodo, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nei Komisija, nei teismas šios aplinkybės nevertino, nors ji svarbi ir reikšminga, vertinant nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį ir spręsti, ar taikoma probacija pasieks tikslą. 

4.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi šios aplinkybės nekinta visos bausmės metu ir net atlikus bausmę, o teismas nepagrįstai būtent šias aplinkybes vertino ir jų pagrindu padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas D. G. negali būti taikomas. Padarytos veikos pavojingumas, ankstesni teistumai, negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, nes tai prieštarauja BVK 157 straipsnio taisyklei paleisti asmenį atliktus dalį paskirtos bausmės, jei jis savo elgesiu įrodė, kas suprato neteisėtų veiksmų žalingą pobūdį ir deda pastangas reabilituotis. D. G. skunde prašo nevertinti 25 metų senumo jo teistumų, o įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas elgti nepriekaištingai ir koreguoti elgesį teigiama linkme, atsižvelgti į tai, kad šiuo metu sumažėjusi jo nusikalstamo elgesio rizika, kas akivaizdžiai rodo teigiamą požiūrį į savo elgesį, todėl tikslinga sušvelninti jo teisinę padėtį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

6.       Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8.       Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju D. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 96 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl turi būti nustatyta padaryta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. D. G. statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš nustatytų 96 balų sudaro 40 balų, o svertiniai veiksniai sudaro 56 balus. Taigi, nors nuo paskutinio vertinimo šie kintantys veiksniai sumažėjo 12 balų, tačiau likusieji dar sudaro pakankamą balų skaičių, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Toks nežymus kriminogeninių veiksnių balų sumažėjimas negali būti vertinamas kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

9.       Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. D. G. nuteistas jau devynioliktą kartą. Nusikaltimai susiję su nusikaltimais žmogaus sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms. Skunde nuteistasis nurodo, kad iki bausmės atlikimo dirbo, dirba ir pataisos namuose, kas rodo jo pozityvaus elgesio ir jo asmenybės formavimo kriterijų, tačiau pats nuteistasis pripažino, kad vagysčių motyvai buvo nenoras dirbti, todėl vogė, kad pragyventų, kas kelia pagrįstų abejonių į D. G. teigiamą požiūrį į darbą ir dėl galimybės nuteistajam būti įdarbintam, savo veiksmus sieti su iš savo darbo gautomis pajamomis ir gyventi tik iš teisėtai gaunamų pajamų.

10.       Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog paskutiniai du D. G. nusikaltimai yra smurtiniai, susiję su alkoholio vartojimo problema. Teisės pažeidėjui yra būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai fiziškai smurtaujant, apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistojo elgesys, esant nestruktūruotoje aplinkoje, gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Jis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, t. y. alkoholio vartojimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia pašalinti alkoholio vartojimo problemos, nes nelankė jokių užsiėmimų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija. Toks nuteistojo elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog D. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta, tai rodo jo nenorą taisytis, teismo įpareigojimų nevykdymą, nuteistojo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nustatyti net šeši nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

11.       Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti vertintinas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu, o ne elgesys iki laisvės atėmimo bausmės skyrimo, ir ankstesnis elgesys negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, D. G. du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, teismui padarius išvadą, jog yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pirmąjį kartą, būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, padarė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas į pataisos namus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Antro lygtinio paleidimo metu įpareigojimų nepažeidė, tačiau, pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, ir vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į savo paties elgesį pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12.       Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, nes tai prieštarauja BVK 157 straipsnio taisyklei. Toks teiginys nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir teisingumo. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir nuteistasis šį formalų pagrindą atitinka, tačiau pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13.       Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, jog tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamiesi tik neigiamai jį charakterizuojančiomis  aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas D. G. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo D. G. skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Jūratė Jakubonienė

        Algirdas Remeika

        Gytis Večerskas