Byla Nr. TS-9-800/2023

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00075-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 16 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gruodžio 16 d. Oslo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 30 d. Bogrationo apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902)§ 162 pirmąjį skirsnį, trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, penktąjį skirsnį (nelegalus narkotinių medžiagų įvežimas arba laikymas, kai pažeidimas yra susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas) laisvės atėmimu 11 metų. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 11 d.

Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 21 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo T. I. lygtinio paleidimo, 2023 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 357-32 netaikyti T. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio mažinimo priemonėse,  nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Laisvėje nuteistojo požiūris į mokslus buvo paviršutiniškas, nuteistasis turi aštuonių klasių išsilavinimą, profesijos neįgijo. Bausmės atlikimo metu dėl profesijos įgijimo taip pat nesikreipė. Oficiali nuteistojo darbinė patirtis yra tik trys mėnesiai. Lygtinio paleidimo atveju konkrečių planų dėl įsidarbinimo neturi. Taip pat nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, laisvėje planuoja gyventi socialiniame reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, gyvenimo draugės neturi. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje nebuvo struktūruotas, laisvalaikį jis leisdavo ir nusikaltimus darė su draugais, bausmės atlikimo metu ne visada laikėsi vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis save vertina nepagrįstai aukštai, savyje problemų neįžvelgia. Jis bendrauja ne visada adekvačiai, linkęs pateisinti, minimalizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį. Bendravime jaučiamas impulsyvumas, savitvardos praradimas, stebimi mąstymo sunkumai vertinant nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis turimų problemų nepripažįsta arba jas minimalizuoja, realių su perspektyva gyvenimo tikslų neįvardina. Nuteistasis iš dalies pateisina kriminalinės subkultūros nuostatas, taip pat linkęs pateisinti nusikalstamumą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, maža motyvacija darbui, maža darbo patirtis, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, apsunkinti santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, turi labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas, priežiūros pažeidimai. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.  

Nuteistasis T. I., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, nurodydama, kad jo bendravime jaučiasi impulsyvumas, savitvardos praradimas. Tačiau laisvėje jis nei karto nebuvo sulaikytas už agresyvų ar nepadorų elgesį. Alytaus kalėjime nėra nei vieno šilto žmogaus, tačiau jis vis tiek niekada neperžengia impulsyvumo ir savitvardos praradimo ribos, jis tik įsijaučia į pokalbį. Alytaus kalėjime jis lankė vidurinę mokyklą, tačiau dėl Covid-19 pandemijos mokykla buvo uždaryta. Bausmės atlikimo metu jis turėjo sveikatos problemų, vos ne kiekvieną dieną jautė silpnumą ir manė, jog jau nepasveiks, prašė pareigūno vežti jį į ligoninę, tačiau vietoj to gavo nuobaudą, dėl kurios iki šiol neigiamai charakterizuojamas. Nepagrįstai Komisija nurodo ir tai, kad laisvėje nebuvo struktūruotas, kadangi viskas vyksta palaipsniui. Laisvėje jis turi draugę, planuoja įsidarbinti kokioje nors gražaus rašymo firmoje, kadangi jo raštas labai gražus. Nusikalstamumo jis visiškai nepateisina. Bendraudamas su psichologe ir paklaustas, kodėl padarė paskutinį nusikaltimą, jis atsakė, kad taip lėmė likimas, tačiau toks atsakymas buvo tik todėl, kad jam niekas nepaaiškino, jog reikia platesnio paaiškinimo.

Nuteistojo T. I. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. 

 Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo T. I. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą. Už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Jis vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas ir dalyvauja „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programoje, taip pat jis dalyvavo „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos“ programoje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. I., tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo T. I. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine nustatyta net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta, maža motyvacija darbui, maža darbo patirtis, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, apsunkinti santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras bei nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, turi labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas, priežiūros pažeidimai), apsauginių veiksnių nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis vertina save nepagrįstai aukštai, savyje problemų neįžvelgia, pokalbio metu ne visada adekvačiai bendrauja, linkęs pateisinti, minimalizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį, motyvuodamas tuo, jog už kai kuriuos nusikaltimus nuteistas nepagrįstai arba minimalizuoja savo vaidmenį nusikaltimuose. Pokalbio metu jaučiamas impulsyvumas, savitvardos praradimas, kuomet pokalbis krypsta ne jam palankia linkme. Stebimi mąstymo sunkumai vertinant nusikaltimo pasekmes. Turimų problemų nepripažįsta arba jas minimalizuoja, bando jas spręsti, tačiau mano, jog gyvenime daug ką lemia likimas, pats žmogus savo gyvenimą gali įtakoti tik minimaliai. Realių ir su perspektyva gyvenimo tikslų neįvardina. Nuteistasis iki šiol iš dalies pateisina kriminalinės subkultūros nuostatas, linkęs pateisinti nusikalstamumą kaip kito pasirinkimo nebuvimą, kai kuriais atvejais linkęs gyventi pagal savas taisykles. Supranta bendražmogiškąsias vertybes, tačiau savęs suvaržyti dėl asmeninės naudos nėra linkęs. Taigi, įvertinus nuteistojo T. I. mąstymo ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Pirmiau pateikta nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja ir išvadų nedaro.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis T. I. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent – jis iki šiol neįgijo profesinės kvalifikacijos, nesikreipė dėl darbo pagal savo sveikatos būklę, kol kas nedalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas. Minėta ir teigiamai įvertinta, jog nuteistasis  bausmės atlikimo metu vieną kartą paskatintas – 2020 m. kovo 24 d.  jam pareikšta padėka, tačiau vėliau jis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir buvo tris kartus nubaustas drausmine tvarka už šiurkščius pažeidimus: 2020 m. gegužės 19 d. pas nuteistąjį rastas mobiliojo ryšio telefonas, skirta nuobauda – papeikimas, 2020 m. rugpjūčio 13 d. jis grasino administracijos darbuotojams susidorojimu, skirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus vieną mėnesį, 2020 m. gruodžio 2 d. nevykdė administracijos nurodymų, skirta nuobauda – papeikimas. Šiuo metu nuobaudos negaliojančios, visgi tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus, jį neigiamai charakterizuoja, neleidžia daryti išvados apie išimtinai teigiamą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir galimą sėkmingą probaciją, juolab kad priežiūros pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija,  finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nuteistasis bausmę Alytaus kalėjime atlieka nuo 2019 m. spalio 21 d., tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis nedirbo ir dėl darbo pagal savo sveikatos būklę į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją nesikreipė. Jis laisvėje turi tik trijų mėnesių oficialų darbo stažą, iki šiol neįgijęs jokios profesijos. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis, atsainus požiūris į darbą kalėjime per visą bausmės atlikimo laikotarpį, tai, kad darbinių įgūdžių ir profesijos neturėjimas pripažinta jo kriminogeniniais veiksniais, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog beveik visų jo nusikaltimų tikslas yra pasipelnyti, jis savo nusikalstamą elgesį pateisina.

 Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistasis po ankstesnio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo dėjo pastangas susirasti pastovią gyvenamąją vietą laisvėje ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad laisvėje jis apsigyvens  socialinės reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Visgi nepastovi gyvenamoji vieta, silpni ir apsunkinti socialiniai ryšiai su artimaisiais išlieka kriminogeniniais veiksniais. Taigi, šiuo atveju spręsti apie nuteistojo tokius socialinius ryšius ir gyvenimo sąlygas, kurie lemtų sėkmingą probaciją, negalima.

 Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis T. I. teistas šešis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis), anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė ir vėl nusikalto, jam būdingas nusikaltimų modelis. Jau minėta, kad nuteistasis iki šiol palaiko iš dalies kriminalinės subkultūros nuostatas, linkęs minimalizuoti ir pateisinti nusikalstamą elgesį ir nusikalstamo elgesio neutralizavimas pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. I. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. vasario 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo T. I. skundas dėl 2023 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-32 panaikinimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. I. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                               Živilė Janavičienė