Civilinė byla Nr. e2A-67-357/2024

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00303-2022-1

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1.;

                                                                                2.4.4.5.5.; 2.1.2.4.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

                                                                     (S)

 

 

 

 

 

šiaulių apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 28 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

         teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K., atsakovų E. K., S. K., A. K. ir D. K. (atstovaujamos įstatyminio atstovo S. K.) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-100-1065/2023 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovams E. K., S. K., A. K., D. K., kooperatinei bendrovei Grinkiškio kredito unijai, institucijai duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutartinės hipotekos panaikinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams E. K., S. K., A. K., kooperatinei bendrovei (toliau – KB) Grinkiškio kredito unijai, prašydama pripažinti negaliojančiu 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sandorį, sudarytą skolininko E. K. ir kreditorės KB Radviliškio kredito unijos dėl ieškovei A. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 6 000 Eur, 1/4 dalies pastato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 21598 Eur, 1/4 dalies pastato-gamybinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 68000 Eur, l/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 1 Eur, 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 1 Eur, 1/4 dalies pastato-pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertės 400 Eur, l/4 dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies tvora, salyklo talpos, vertės 3000 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

2.       Nurodė, kad 2017-03-30 atsakovė E. K., būdama Radviliškio kredito unijos narys, su Radviliškio kredito unija sudarė Kredito sutartį Nr. ŽEM201703-000010, dėl 40000 Eur kredito žemės ūkio veiklai, veislinių kailinių žvėrelių įsigijimui. E. K. prievolės įvykdymo užtikrinimui, kreditoriui Radviliškio kredito unijai pateikė duomenis, kad yra nekilnojamojo turto savininkė ir kreditoriaus naudai 2017-03-30 įregistravo Sutartinę hipoteką į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė E. K. nuosavybės teisę į įkeistus nekilnojamuosius daiktus VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2010-12-20, pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą. Šiuo aktu E. K. antstolė I. E. perdavė S. K. turtą, kaip vaikams priklausantį turtą, skirtą išlaikymą turtu. Tačiau E. K. vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą viešajame registre asmeninės nuosavybės teise įregistravo savo vardu, nors įstatymas imperatyviai draudžia tėvams įgyti nuosavybėn vaikų turtą, o išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurio tvarkymas uzufrukto teise priklauso tėvams. Tokiais veiksmais atsakovė E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.186 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą įgyti vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievolę vaikų turtą tvarkyti išimtinai vaikų interesais, kaip tai numato CK 3.186 straipsnio 1 dalis. Šie E. K. veiksmai 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020 pripažinti neteisėtais, nustačius, kad visas pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą, išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnametėms A. K., A. K. ir D. K.. Atsakovė E. K. atliko ir kitus neteisėtus veiksmus. Nebūdama turto savininke, 2010-12-09 Dovanojimo sutartimi, atsakovė padovanojo 1/4 dalį nekilnojamųjų daiktų nepilnametėms A. K., A. K. ir D. K.. Šis dovanojimo sandoris minėtu teismo sprendimu pripažintinas niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis, CK 6.470 straipsnio 3 dalis), o A. K., A. K. ir D. K. grąžinta asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis - po 1/3 dalį - nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sandoriu E. K. įkeitė nekilnojamąjį turtą nebūdama įkeičiamo turto savininke, o tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.170, 4.206 straipsniai). Hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nepilnametė (A. K. atstovai pagal įstatymą - tėvai E. K. ir S. K.), todėl pati savarankiškai sprendimų dėl turto valdymo, disponavimo priimti negalėjo. Pažymėjo, kad ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto daliai įkeistas turtas pažeidžia ieškovės teises ir interesus.

3.       Atsakovė KB Grinkiškio kredito unija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės analogiškas reikalavimas jau teisme buvo išspręstas. 2021-04-19 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021 atsisakė tenkinti ieškovės A. K. įstatyminio atstovo S. K. (dabar atsakovas) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554-291/2017 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. S. K. apskundus teismo nutartį, apygardos teismas paliko ją nepakeista. 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554-291/2017 buvo išduotas teismo leidimas įkeisti ieškovės ir kitų atsakovų turtą sutartinės hipotekos pagrindu atsakovui unijai už E. K. paskolą ūkio reikmėms. Sutartinę hipoteką pas notarą laisva valia pasirašė už ieškovę atsakovas S. K.. 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020 pagrindu buvo pripažinta, kad E. K. neteisėtai savo vardu užsiregistravo jos dukroms priklausantį turtą, bei vėliau 3/4 turto dovanodama dukroms (ieškovei ir atsakovėms). Pakruojo rūmų sprendimo pagrindu buvo tik pakeistos ieškovės ir atsakovių A. ir D. K. turto dalys - joms atiteko visas pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0163/10/00051 išieškotas turtas lygiomis dalimis (po 1/3), o ne tos dalys, kurias pareiškėjos gavo dovanojimo sutartimi (po 3/4) iš E. K.. Pažymėjo, kad tik panaikinus juridinį pagrindą - išduotą teismo leidimą 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554-291/2017 sutartinės hipotekos pagrindu įkeisti unijai ieškovių ir kitų atsakovų turtą, atsirastų pagrindas naikinti sutartinės hipotekos sutartį su unija šioje byloje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad S. K. ir E. K., gaudami teismo leidimą dėl turto įkeitimo, kaip nors pažeidė savo dukrų - nepilnamečių vaikų išimtinius interesus. Priešingai, gauta paskola buvo finansuojama ūkio apyvarta, kas atnešė pajamas ir iš ko gyveno ir gyvena nepilnamečiai vaikai, kuomet S. K. neteikė išlaikymo savo vaikams.

4.       Atsakovė E. K. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais.

5.       Atsakovas S. K. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad atsakovė E. K. 2017-03-30 sudarydama Kredito sutartį su Radviliškio kredito unija ir pasirašydama 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sutartį tuo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esantį įrašą Kredito sutarties 2.16 punkte išvardinto viso turto savininke niekada nebuvo, o buvo tik 1/4 dalies nurodomo turto savininke ir turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti tuo turtu, tame tarpe, ir naudoti ji kaip kredito gavėjo įsipareigojimų užtikrinimo priemonę. Nurodė, kad hipoteka, kadangi ji yra neteisėta, turi būti panaikinta ir vaikų turtas turėtų būti atlaisvintas nuo tos prievolės. Atkreipė dėmesį, kad byla dėl proceso atnaujinimo ir ši byla yra visiškai skirtingos pagal savo dalyką ir situaciją.

6.       Institucija duodanti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad areštuotas nepilnametėms priklausantis turtas į kurį bus nukreiptas išieškojimas priverstine tvarka. Sutartinėje hipotekoje nurodyta įkeičiamų daiktų vertė 99000 Eur, kai šiuo metu skolos likutis yra 16000 Eur ir palūkanos, antstolio rašte nurodyta, kad viso skola 21000 Eur. Įkeisto turto vertė gerokai viršija skolos likutį ir tai nepagrįstai suvaržo nepilnamečių teises. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įsipareigojimą kreditoriui KB Grinkiškių kredito unijai po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti įsipareigojo E. K.. Esant tokiems įsipareigojimams, išieškojimas turi būti nukreiptas į E. K. asmeninį turtą, o ne į nepilnamečių mergaičių turtą. Mano, kad 2017 m. kada Vaiko teisės išdavė leidimą, nebuvo žinoma, kad 2010 m. E. K. turto perdavimo aktais buvo perduotas turtas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023-10-02 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. K., atsakovei Grinkiškio kredito unijai 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad 2017-03-27 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje S2-4554-291/2017 priėmė nutartį, kurioje nutarė: leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, jog nepilnamečiai vaikai nuosavybės teise valdo po 1/4 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o jų atstovai pagal įstatymą (pareiškėjai toje byloje) yra nurodę, kad vaikų turto įkeitimas reikalingas 40 000 Eur kredito, kurį suteikia Radviliškio kredito unija, grąžinimui užtikrinti. Prašyme vaikų atstovai pagal įstatymą nurodė, kad pareiškėjos E. K. ūkinė veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, o nekilnojamųjų daiktų techninei priežiūrai būtinos piniginės lėšos, kurios gaunamos iš ūkinės veiklos, kuri užtikrina pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Teismas vadovavosi pareiškėjų prašyme nurodytomis aplinkybėmis, 2017-03-14 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma, kurioje buvo nurodyta, jog nėra duomenų, kad E. K. ir S. K. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad nepilnamečiams vaikams priklausančio turto įkeitimas nepažeis jų interesų ir buvo leista nepilnamečių vaikų turtą įkeisti.

9.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, jog vėliau priimtas 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimas (c. b. Nr. 2-5906-284/2020) galėtų nulemti kitokį proceso dėl teismo leidimo išdavimo rezultatą nenustatyta nei Šiaulių apylinkės teismo 2021-04-19 nutartimi (spendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo; c. b. Nr. A2-2950-797/2021), nei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-494-368/2021); kuria spręstas minėtos pirmosios instancijos nutarties dėl prašymo atnaujinti procesą teisėtumas bei pagrįstumas pagal S. K. atskirąjį skundą. Minėtais 2021 m. teismų procesiniais sprendimais iš esmės buvo pasisakyta ir dar kartą patvirtina, kad aplinkybė dėl vėlesnio nepilnamečių vaikų turto dalių pasikeitimo, t. y. jų padidėjimo (kaip ir aplinkybė, kad E. K. nėra ir nebus įkeisto turto savininkė), neturėjo esminės reikšmės priimant teismo sprendimą dėl teismo leidimo išdavimo. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, taip pat nėra įrodyta naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti sprendžiama, jog teismo leidimas buvo išduotas nepagrįstai.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymu nėra absoliučiai draudžiama įkeisti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą (net jei tas turtas yra vaikų išlaikymas turtu), nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą įkeisti, perleisti ir pan., yra numatyta papildoma sąlyga – reikalingas teismo leidimas. Šiuo atveju leidimas buvo išduotas ir ši įstatymo nustatyta pareiga nepažeista. Paminėtina, kad teismo leidimas išduotas būtent įkeitimo sandoriui, kuris reikalingas paskolos, skirtos ūkinei veiklai vykdyti, grąžinimo užtikrinimui, kas dar kartą patvirtina, jog teismas išduodamas leidimą turėjo galimybę įvertinti ir ketinamo sudaryti sandorio riziką ir pan., t. y. buvo sprendžiama dėl konkretaus sandorio.

11.       Teismas konstatavo, kad sudarant hipotekos sutartį S. K. ir E. K. veikė kaip savo nepilnamečių dukrų įstatyminiai atstovai, todėl privalėjo veikti vaikų interesais. Duomenų, kad jie veikė priešingai vaikų interesams, nenustatyta. Ieškovės ir kitų tuomet nepilnamečių vaikų vardu, tėvai pasirašė kredito sutartį su Radviliškio kredito unija, aiškiai sutiko su savo dukroms priklausančio turto įkeitimu, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo leisti įkeisti turtą nepilnamečių vaikų vardu, išdavimo, o vėliau pasirašė ir turto įkeitimo (hipotekos) sandorį dėl nepilnamečių turto įkeitimo. Nei vaikams, nei atsakovams, jų tėvams, turto įkeitimas niekada iki šiol nekėlė jokių įtarimų, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Nenustatyta ir kreditoriaus Radviliškio kredito unijos kaip sandorio šalies nesąžiningumo. Nėra duomenų, kad E. K. būtų naudojusi paskolos lėšas ne pagal paskirtį ir taip bloginusi savo dukrų materialinę padėtį. Paminėtina ir tai, kad ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas ne išimtinai E. K. interesais, o siekiant užtikrinti ūkinę veiklą, kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tuo pat užtikrinant pajamas šeimos išlaikymui, t. y. paskola susijusi ir su vaikų poreikiais.

12.       Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko teisių pažeidimu, detalesnių argumentų, kaip hipotekos sandoris pažeidžia jos, dabar jau pilnamečio asmens teises, išskyrus tai, kad ji negali nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu, ieškovė nenurodė. Aplinkybės, jog šiuo metu atsakovė E. K. susiduria su kredito sutarties vykdymo sunkumais, savaime nesudaro pagrindo naikinti hipotekos sandorį, kai jis, kaip anksčiau nustatyta, teisėtai sudarytas laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, gavus teismo leidimą

13.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio tenkinti nėra pagrindo, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023-10-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-1065/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą pagalbą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Pagal teisinį reglamentavimą, įkaito davėju hipotekos sandoryje gali būti tik hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. K. 2017-03-30 su Radviliškio kredito unija sudarydama kredito sutartį dėl 40000,00 Eur paskolos žemės ūkio veiklai, prievolės įvykdymo užtikrinimui pateikė duomenis, kad yra nekilnojamojo turto savininkė, nors vėliau, t.y. 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5906-284/2020 buvo pripažinta, kad atsakovės E. K. veiksmai nebuvo teisėti, atsakovė nebuvo įkeičiamo nekilnojamojo turto savininkė. Atsakovė E. K. nebūdama nekilnojamojo daikto savininke, neturėjo teisės sudaryti konkretaus hipotekos sandorio, kuriuo įkeitė savo nepilnamečiams vaikams, bei tuo metu nepilnamete buvusiai, apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad 2017-03-27 teismo leidimas buvo išduotas pagrįstai. Atsakovė E. K. 2017 m. kovo mėn. veikė priešingai nepilnamečių vaikų ir buvusios nepilnametės A. K. interesais. Tai yra įrodyta, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių duomenų byloje nenustatyta. Teismo leidimas yra procedūrinis teisinis veiksmas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertindamas teismo leidimo išdavimo aplinkybes, į jas nesigilino ir jų detaliau netyrė, o patį veiksmą (leidimo išdavimą) išskirtinai sureikšmino neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. į bylos nagrinėjimo metu institucijos teikiančios išvadą argumentus). Įstatyminiai atstovai, t.y. tėvai, turi teisę savo vaikų vardu sudaryti įkeitimo sandorį, tačiau visuma faktinių aplinkybių neturi kelti abejonių. Nagrinėjamo ginčo atveju matyti, kad prašymo išduoti teismo leidimą patenkinimas buvo priimtas remiantis tik institucijos teikiančios išvada pažyma, t.y. įvertinus pažymoje nurodytą informaciją. Tačiau institucijos pozicija tuo pačiu klausimu šiuo metu iš esmės kitokia. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, o ne formaliai pasisakyti - ar kreditorius būtų sudaręs kredito sutartį su atsakove E. K., jeigu prievolių užtikrinimui būtų panaudotas išimtinai tik vaikų (išlaikymui skirtas) turtas.

14.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas ne išimtinai atsakovės E. K. interesais, o siekiant užtikrinti ūkinę veiklą, kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tuo pačiu užtikrinant pajamas šeimos išlaikymui, t. y. paskola susijusi ir su vaikų poreikiais, yra neteisinga ir nemotyvuota. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės E. K. ūkinės veiklos rodiklius, pajamas, vaikų poreikiais ir pan., todėl teismas tokią išvadą padarė nepagristai. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės E. K. prievolė kreditoriui KB Grinkiškio kredito unija, remiantis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-09-05 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-767/2022, yra pripažinta asmenine prievole, todėl skolą kreditoriui privalo grąžinti pati skolininkė E. K.. Atsakovė Grinkiškio kredito unija skolos išieškojimo vykdymą nukreipdama į ieškovės A. K. nekilnojamąjį turtą elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai. Ieškovė A. K. neturi ir neturėjo jokių prievolinių įsipareigojimų kreditoriui Grinkiškio kredito unijai. Pirmosios instancijos teismas to nevertino.

14.4.                      Skundžiamu sprendimu dalyje dėl atsakovo S. K. savarankiškų reikalavimų ginant nepilnamečių vaikų teises ir interesus pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė ir nepasisakė. Tai laikytina, kad neatskleidė ir bylos esmės, kadangi ginčas byloje susijęs ir su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Taip pat pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino ir niekaip nepasisakė dėl institucijos teikusios byloje išvadą argumentų ir motyvų ginant nepilnamečių vaikų interesus, nors institucijos atstovai aktyviai dalyvavo byloje ir išreiškė savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų. Tai laikytina procesinės teisės normų pažeidimu.

15.       Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą atsakovė kooperatinė bendrovė Grinkiškio kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

15.1.                       Apeliantės argumentas, kad pagal teisinį reglamentavimą, įkaito davėju hipotekos sandoryje gali būti tik hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas, yra teisiškai nereikšmingas. Šioje situacijoje ir buvo įkeistas būtent A. K. priklausęs nekilnojamas turtas, o ne kažkam kitam. Konkrečioje bylos situacijoje hipotekos sandoris buvo sudarytas tik kaip prievolės užtikrinimo sandoris, kaip išvestinis paskolos santykių sandoris. Atsakovė E. K. ėmė kreditą iš tuometinės Radviliškio kredito unijos (teises ir pareigas dabar perėmė atsakovas KB Grinkiškio kredito unija) ir prievolės užtikrinimui įkeitė savo dukros A. K. nekilnojamąjį turtą. Leidimą tam suteikė 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017, kuomet buvo išduotas teismo leidimas įkeisti ieškovės A. K. ir kitų atsakovų turtą sutartinės hipotekos pagrindu atsakovui unijai už E. K. paskolą ūkio reikmėms. Apeliantės minėto, 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020, pagrindu buvo tik pakeistos ieškovės ir atsakovių A. ir D. K. turto dalys - joms atiteko visas pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0163/10/00051 išieškotas turtas lygiomis dalimis (po 1/3), o ne tos dalys, kurias ieškovė ir atsakovės gavo dovanojimo sutartimi (po 3/4) iš E. K. iki priimant Pakruojo rūmų sprendimą, ir kurių įkeitimui buvo išduotas teismo leidimas 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554-291/2017. Akcentuotina, kad iki Pakruojo rūmų sprendimo ieškovė A. K. ir kitos atsakovės jau turėjo savo nuosavybės teise 3/4 Sutartine hipoteka įkeisto turto, o Pakruojo teismo sprendimu įvyko tik neryškus pareiškėjų turto dalių dydžio pasikeitimas: iš 1/4 turto dalies į 1/3 po teismo sprendimo. Pakruojo rūmų sprendimas nėra tas sprendimas, kuris pakeitė situaciją iš esmės.

 

15.2.                       Apeliantė nepagrįstai ginčija 2017-03-17 išduoto teismo leidimo pagrįstumą. Galiojantis LR Civilinis kodeksas ir jo nuostatos leidžia tėvams, gavus teismo leidimą, įkeisti nepilnamečių vaikų turtą už tėvų prievoles. Pirmosios instancijos teismo argumentą dėl to, jog 2017 m. teismas pagrįstai išdavė leidimą E. K. ir S. K. įkeisti A. K. priklausiusį turtą, retrospektyviai patvirtino ir 2021-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021, kuomet teismas atsisakė tenkinti tos pačios ieškovės A. K. įstatyminio atstovo S. K. (dabar atsakovas) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554-291/2017 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (dėl minėtojo 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020). Tai dar kartą patvirtino ir Šaulių apygardos teismas palikdamas galioti aukščiau nurodytą 2021-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, o ne formaliai pasisakyti - ar kreditorius būtų sudaręs kredito sutartį su atsakove E. K., jeigu prievolių užtikrinimui būtų panaudotas išimtinai tik vaikų (išlaikymui skirtas) turtas, atsakovė Grinkiškio kredito unija pažymi, kad aplinkybė, jog kreditorius suteikė kreditą, reiškia, kad kreditorius, bei pati E. K., tuometinis jos sutuoktinis ir A. K. tėvas S. K., notaras, tvirtinęs hipotekos sandorį, įvertino hipotekos sandorio teisines pasekmes. Dėl to kreditorius sandorį ir sudarė, nes nematė priežasčių jam nesudaryti. Ką čia teismas kitaip turėjo įvertini, apeliantė nepasako. Taip pat paminėtina, kad teismas, išduodamas leidimą 2017 m. hipotekos sandoriui, ne absoliučiai rėmėsi institucijos teikiama išvada, o tik atsižvelgė į išvadą, šalia kitų visų tuo metu prašymo nagrinėjimo metu reikšmingų aplinkybių.

 

15.3.                       Apeliantė teigia, kad E. K. priešingai veikė jos interesams, tai yra įrodyta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių duomenų nenustatyta. Atsakovė dėl šio argumento pasisako, kad šis argumentas yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. K. veikė priešingai apeliantės interesams, apeliantė tokių įrodymų taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė 2017-03-27 Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 priimta nutartimi, kurios pagrindu ir įvyko hipotekos sandoris. Būtent, teismas minėtoje 2017 m. nutartyje pasisakė, jog prašyme vaikų atstovai pagal įstatymą, t.y. E. K. ir S. K., nurodė, kad pareiškėjos E. K. ūkinė veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, o nekilnojamųjų daiktų techninei priežiūrai būtinos piniginės lėšos, kurios gaunamos iš ūkinės veiklos, kuri užtikrina pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad nepilnamečiams vaikams priklausančio turto įkeitimas nepažeis jų interesų ir buvo leista nepilnamečių vaikų turtą įkeisti. Ieškovė (apeliantė) nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad E. K. kreditą ėmė sau asmeniškai, kažkokioms nebūtinoms investicijoms ar pirkiniams. To nepatvirtino ir pati E. K., dalyvavausi byloje. Apeliantės teiginiai apie tai, kad skolos prievolė atsakovei Grinkiškio kredito unijai yra asmeninė E. K. prievolė ir kad ji privalo grąžinti skolą, o apeliantė A. K. neturi ir neturėjo prievolių Grinkiškio KU, yra niekiniai, kadangi jokio ginčo byloje kas yra skolingas Grinkiškio kredito unijai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė apie prievolės asmenų pasikeitimą, papildymą ir pan. Apeliantė, tikėtina nesupranta, kad ne apeliantė skolinga Grinkiškio kredito unijai, o E. K. yra skolinga, tik prievolė unijai yra užtikrinta ieškovės turtu tuo atveju, jei E. K. nesumokės skolos. Prievolės įvykdymas už kitą asmenį, arba prievolės užtikrinimas trečiojo asmens turtu yra įtvirtina CK nuo 2000 metų. Jei tokios galimybės nebūtų, teismas 2017 m. nebūtų išdavęs teismo leidimo įkeisti apeliantės turtą už atsakovės E. K. skolą, o notaras nebūtų tvirtinęs tokio hipotekos sandorio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog hipotekos sandoris niekaip nepažeidžia A. K. teisių, kadangi nagrinėjamu atveju teismas vertino pačios hipotekos atsiradimo sąlygas, atsižvelgus į hipotekos sandorio atsiradimo aplinkybes, o ne sandorio nevykdymo pasekmes.

 

15.4.                       Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo S. K. veiksmų byloje atskirai nepasisakė, nes S. K. nepateikė jokių savarankiškų reikalavimų į bylą (ieškinio forma), nepateikė prašymo būti bendraieškoviu ar pan., todėl teismas ir neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl S. K. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva teismas nepasisakė dėl institucijos teikiančios išvadą pozicijos, negali net būti analizuojamas, nes teismui išvadą teikiančios institucijos nuomonė yra neprivaloma, teismas vertina visumą aplinkybių.

 

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023-10-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-1065/2023 ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                       Atsakovė E. K. uzufrukto teisėmis valdė savo nepilnamečių vaikų A. K., A. K. ir D. K. nekilnojamąjį turtą gautą kaip išlaikymą. Turimo ūkininko ūkio vystymo reikmėms buvo apsisprendusi paimti kreditą, kurio gavimo sąlygos numatė turto įkeitimą, Kadangi norimas gauti kreditas nebuvo didelis, atsakovė tikėjosi, kad tuo metu nuosavybės teise valdomo turto dalies vertės pakaks prašomo kredito grąžinimui užtikrinti. Tuo metu negalėjo numatyti, kad nepilnamečių savo vaikų turto įkeitimas gali virsti veikimu prieš jų interesus. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė.

 

16.2.                       Dėl gauto kredito savalaikio grąžinimo, sutinkamai su sutarties sąlygomis, buvo dedamos visos pastangos, kad dėl atsakovės veiksmų nenukentėtų vaikų interesai. Susidarius nepalankioms sąlygoms nebepavyko tinkamai tvarkyti vaikų turtą įstatymo suteiktomis uzufrukto teisėmis ir veikti taip, kad nenukentėtų vaikų interesai. Atsakovė E. K. teismo posėdžių metu prisiėmė atsakomybę dėl savo netinkamų veiksmų vaikų turto atžvilgiu, tačiau teismas, priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė. Įstatymai numato, kad visose ginčytinose situacijose prioritetas teikiamas vaikų interesams apginti, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių pasielgė priešingai ir apgynė atsakoves Grinkiškio kredito unijos interesus.

 

17.       Atsiliepimu į E. K. apeliacinį skundą atsakovė KB Grinkiškio kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

17.1.                       Dėl atsakovės argumentų, kad kredito paėmimas, įkeičiant jos nepilnamečių vaikų turtą kredito unijai, buvo veikimas prieš vaikų interesus, ir neva pirmos instancijos teismas to neįvertino, atsakovė Grinkiškio kredito unija pažymi, kad 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nutarties c.b. Nr. S2-4554-291/2017 pagrindu buvo išduotas teismo leidimas įkeisti ieškovės ir kitų atsakovų turtą sutartinės hipotekos pagrindu atsakovei unijai už E. K. paskolą ūkio reikmėms. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, jog nepilnamečiai apeliantės vaikai nuosavybės teise valdo po 1/4 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o jų atstovai pagal įstatymą (pareiškėjai toje byloje) yra nurodę, kad vaikų turto įkeitimas reikalingas 40000 Eur kredito, kurį suteikia Radviliškio kredito unija, grąžinimui užtikrinti. Prašyme vaikų atstovai pagal įstatymą - tėvai nurodė, kad pareiškėjos E. K. ūkinė veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, o nekilnojamųjų daiktų techninei priežiūrai būtinos piniginės lėšos, kurios gaunamos iš ūkinės veiklos, kuri užtikrina pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Teismas išduodamas leidimą įkeisti turtą ir vadovavosi pareiškėjų prašyme nurodytomis aplinkybėmis, bei 2017-03-14 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma, kurioje buvo nurodyta, jog nėra duomenų, kad E. K. ir S. K. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas ir padarė teisingą išvadą, kad nepilnamečiams vaikams priklausančio turto įkeitimas nepažeis jų interesų ir todėl buvo leista nepilnamečių vaikų turtą įkeisti. Taigi, apeliantė neturi teisinio pagrindo teigti, kad kuomet ji ir S. K. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo turto įkeitimui, jie kaip nors pažeidė vaikų interesus vėliau teismo leidimo pagrindu įkeisdami turtą kredito unijai. Tai, kad apeliantei E. K. nepasisekė verslas, dėl ko tenka kreditoriui vykdyti išieškojimą iš įkeisto vaikų turto, negali būti argumentu tenkinti ieškinį - panaikinti sutartinės hipotekos sandorį, nes tokiu būdu būtų pažeisti kreditoriaus interesai.

 

17.2.                       Dėl apeliantės argumentų, kad jai nebegalint grąžinti kredito ir kreditoriui ėmus realizuoti įkeistą turtą, yra pažeidžiami vaikų interesai, atsakovė pažymi, kad joks įstatymas negina absoliučiai vaikų interesų. Yra ginami ir kreditorių interesai. Šioje situacijoje apeliantė manipuliuoja vaikų interesų apsaugos institutu jį argumentuodama kaip prioritetinį. Teismas, leisdamas įkeisti vaikų turtą, atliko valstybės kontrolės funkciją, t.y. įvertino, kad yra rizika, jog kreditas gali būti ir negrąžintas, tačiau išdavė leidimą įkeisti turtą, tuo pačiu apsaugodamas ir kreditoriaus interesą. Nėra įstatymo, kuris naikintų hipotekos sandorį, skolininkui nebegalint grąžinti kredito, ir kuomet už skolininką savo turtą įkeičia trečiasis asmuo. Nėra šiuo atveju ir išskirtinumo, jei yra įkeistas nepilnamečiams priklausantis turtas. Tėvai, sąmoningai įkeisdami savo vaikų turtą, tuo pačiu prisiima ir riziką, kad kreditą teks grąžinti iš įkeisto vaikų turto. Nepilnamečiai vaikai, tapę pilnamečiais, ar nepilnamečius vaikus ginančios institucijos, turi teisę regreso tvarka prašyti skolos grąžinimo iš tėvų, jei dėl jų kaltės buvo realizuotas nepilnamečiams priklausęs ir įkeistas turtas. Tai leidžia CK 4.195 str. 4 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad asmuo, kuris įvykdė prievolę už skolininką arba kurio įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, turi teisę iš skolininko reikalauti jam grąžinti sumokėtą sumą ar atlyginti dėl daikto praradimo patirtus nuostolius.

 

18.       Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. ir atsakovės A. K. ir D. K., atstovaujamos pagal įstatymą S. K., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023-10-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-1065/2023 ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir išspręsti kitus neišspręstus proceso šalių reikalavimus arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

 

18.1.                       Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, kad „Ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko teisių pažeidimu, detalesnių argumentų, kaip hipotekos sandoris pažeidžia jos, dabar jau pilnamečio asmens teises, išskyrus tai, kad ji negali nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu, nenurodoma. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu jau yra nepilnametė, sudaro papildomą teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį,“ yra nepagrįsti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turtas yra areštuotas su tikslu parduoti iš varžytinių būtent pagal atsakovo Kooperatinės bendrovės Grinkiškio kredito unija reikalavimus. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad sulaukęs pilnametystės vaikas dėl to nebegali ginti savo, dar būnant nepilnamečiu vaiku, pažeistų teisių ir interesų.

 

18.2.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-883/2002 nurodyta, kad nagrinėdamas ginčus, kuriuose yra paliečiamos vaikų teisės, teismas turi būti aktyvus ir ex officio parinkti pažeistų vaiko teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime iš viso nepasisakoma apie nepilnamečių A. K. ir D. K. pažeistų vaikų teisių gynimą. Atsiliepime į ieškinį, atsakovas prašė visą 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Teismas nutarė kviesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaitinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovą dėl išvados pateikimo ieškinio dalyko klausimu, o reikalavimo dėl 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sandorio nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. nepripažino savarankišku nagrinėtinu skyriumi. Atsakovo vertinimu, išnagrinėti A. K. ieškinį skyrium nuo kitų nepilnamečių vaikų, kurių turtas įkeistas ta pačia Hipotekos sutartimi ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą buvo neįmanoma, todėl jis pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, kad byloje vieno proceso apimtyje bus apgintos ir kitų nepilnamečių vaikų teisės. Taip pat atsakovui nėra aišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, kad nepilnamečių vaikų turtinės teisės yra nepagrįstai suvaržytos.

 

18.3.                       Hipotekos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi atsakovė E. K. nebuvo turto savininkė ir negalėjo tokio sandorio sudaryti. Sprendime taip pat neatsakyta kieno sprendimu yra padidinta nepilnamečių vaikų kaip įkaitų davėjų turtinė atsakomybė, nes dabar kiekviena iš jų atsako ne 1/4 dalimi įkeisto turto, o 1/3 dalimi turto gauto kaip išlaikymas.

 

18.4.                       Ieškovė A. K. ir atsakovas S. K. kitų nepilnamečių vaikų atžvilgiu neprašė panaikinti ginčijamą Sutartinės hipotekos sandorį tuo pagrindu, kad yra neišduotas teismo leidimas arba, kad išduotas 2017-03-27 teismo leidimas sandoriui šioje byloje yra ydingas. Dėl Sutartinės hipotekos sandorio sudarymo momentu atliktų veiksmų teisėtumo atsakovas S. K. ir jo atstovaujami pagal įstatymą nepilnamečiai vaikai abejonių nekelia, pagrįstos abejonės atsiranda po 2020-12-22 dienos teismo sprendimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienu iš ieškinio netenkinimo motyvų nurodė aplinkybę, kad byloje nebuvo nustatytas 2017-03-27 teismo leidimo neteisėtumo faktas, kadangi buvo prašoma pripažinti sutarinės hipotekos sandorį negaliojančiu kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo įvardinti kredito sutarties vykdymo sunkumai pažeidžia teisėtus vaikų interesus, nėra tinkamas uzufrukto teisių turėtojos pareigų atlikimas ir tai yra teisėtas pagrindas naikinti hipotekos sandorį, ko ir prašo ieškovė ir atsakovas S. K..

 

18.5.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta kreditoriaus Radviliškio kredito unijos kaip sandorio šalies nesąžiningumo. Aplinkybė, kad kreditoriui nekyla abejonių dėl be teisinio pagrindo pareiškėjų turto dalių dydžio pasikeitimo iš 1/4 turto dalies į 1/3 bei, kad negalimas ir tų turto dalių įkeitimas atbuline data, suteikia pagrindo abejoti, kad atsakovė Kooperatinė bendrovė Grinkiškio kredito unija yra nepriekaištingo sąžiningumo subjektas siekiantis teisėtų tikslų.

 

19.       Atsiliepimu į S. K. apeliacinį skundą atsakovė E. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

19.1.                       Atsakovo apeliacinis skundas yra grindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, logiškai argumentuotas, pagrįstais neabejotinais faktiniais duomenimis. Skundžiamas sprendimas nėra teisingas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pažeidžia teisėtus jų interesus, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas apginantis teisėtus vaikų interesus.

 

20.       Atsiliepimu į atsakovų S. K. apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

20.1.                       Atsakovo apeliacinis skundas yra argumentuotas, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Apelianto pateikti reikalavimai yra teisėti ir atitinkantys atsakovės interesus.

 

21.       Atsiliepimu į atsakovų S. K., A. K. ir D. K. apeliacinį skundą atsakovė KB Grinkiškio kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

21.1.                       Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė apie ieškovės A. K. teisinę padėtį jai tapus pilnamete ir pažymėjo, kad ieškinyje nieko neužsiminta apie hipotekos sandorio įtaką dabar, ieškovei tapus pilnamete. Atsižvelgiant į tai, apeliantai nepagrįstai, prieštaraudamas teismo nurodytiems argumentams, teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog sulaukęs pilnametystės vaikas nebegali ginti savo, dar būnant nepilnamečiu vaiku, pažeistų teisių ir interesų.

 

21.2.                       Apeliantų argumentas, kad teismas, nesivadovavo Lietuvos aukščiausio teismo praktika dėl kitų byloje dalyvavusių nepilnamečių atsakovių A. ir D. K. interesų gynimo ex officio yra nepagrįstas. Atsakovių A. ir D. K. pozicija bylos aplinkybių kontekste buvo identiška kaip ir ieškovės A. K.: K. tėvai - atsakovas S. K. ir E. K. įkeitė tuometinių nepilnamečių dukrų turtą sutartine hipoteka, 2017 m. gavę teismo leidimą įkeisti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą. Būtent, pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės, nors ir netiesiogiai pasisakė ir dėl atsakovių A. ir D. K. pozicijų - teismui netenkinus ieškovės A. K. ieškinio, kuomet byloje yra identiška faktinė situacija dėl turto įkeitimo bylos kaip ir atsakovių A. ir D. K., logiška, kad teismas ir negalėtų ex officio pasisakyti kitaip, ar kaip nors išskirtinai dėl atsakovių A. ir D. K., nei teismas sprendimu pasisakė dėl ieškovės A. K. reikalavimo. Nebūtų jokios teisinės logikos, jei teismas atmeta A. K. ieškinį, tačiau, ex oficcio tenkina kitų atsakovių reikalavimus, kurie yra absoliučiai identiški ieškovės reikalavimams.

 

21.3.                       Apeliantai byloje neteikė savarankiškų reikalavimų, o tik atsiliepimu pasisakė dėl ieškovės A. K. ieškinio sutikdami su juo. Apeliantai turėjo teisę teikti savo reikalavimus ieškiniu, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas sprendime ir neturėjo pasisakyti dėl apeliantų pozicijos teisėtumo ar pan., nes sprendimu teismas sprendžia ieškinio klausimus, o ne atskirai aptaria kitų byloje dalyvaujančių atsakovų pozicijas, ar sprendžia dėl kitų atsakovų lūkesčių ar interesų. Taigi, apeliantų argumentai, kad teismas neišsprendė apeliantų reikalavimų, negali būti šio skundo motyvu, ir tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo negali būti ir nagrinėjamas.

 

21.4.                       Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju turi remtis institucijos, teikiančios išvadą, išvada, šioje konkrečioje bylos situacijoje yra atmestinas. Atsakovė Grinkiškio kredito unija pažymėjo, kad teismas neturi absoliučios pareigos remtis institucijos, teikiančios išvadą, išvada. Teismas vertina visas bylos aplinkybes, jų visumos kontekstą. Tarnyba 2017 m. neprieštaravo, kuomet teismas išdavė leidimą įkeisti nepilnamečių ieškovės ir atsakovių turtą. Faktą, jog 2017 m. išduotas teismo leidimas neprieštarauja vaikų interesams, patvirtino ir 2021-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021, kuomet teismas atsisakė tenkinti tos pačios ieškovės A. K. įstatyminio atstovo S. K. (dabar atsakovas) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. S2-4554291/2017 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (dėl 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų priimto sprendimo (c. b. Nr. 2-5906-284/2020). Tai dar kartą patvirtino ir Šaulių apygardos teismas palikdamas galioti aukščiau nurodytą 2021-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugo skyrius nepateikė jokių naujų argumentų, kurie būtų teisiškai reikšmingi ar priešingi, nei tarnybos išvada 2017 m. teismui išduodant teismo leidimą įkeisti nepilnamečių vaikų turtą.

 

21.5.                      Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovei E. K. susiduriant su kredito grąžinimo sunkumais, yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai ir tai, anot apeliantų, yra pagrindas naikinti sutartinės hipotekos sandorį, yra nepagrįstas. Kredito gražinimo valdymas nesietinas su kredito sutarties ar hipotekos sutarties absoliučiu naikinimu. Anot apeliantų, jei kreditas būtų grąžinamas laiku, sutartinė hipoteka galiotų, tačiau atsiradus kredito grąžinimo sunkumams, hipoteka turėtų būti naikinama, kaip pažeidžianti vaikų interesus. Kreditas ir jo grąžinimas savaime yra rizikos elementas, nes niekas negali prognozuoti, kaip seksis verslas ir kaip bus grąžinamas kreditas. Hipotekos sandoris tam ir buvo sudarytas, kad užtikrinti kreditoriaus Grinkiškio kredito unijos (tuometinė Radviliškio kreditinė unija) interesus, ir negalima ginant nepilnamečių vaikų interesus pažeisti kreditoriaus interesų - naikinti hipotekos sandorį. Nepilnamečių vaikų interesai neturi pranašumo prieš kreditoriaus Grinkiškio kredito unijos interesus, apsaugant kredito, išduoto E. K., lėšas.

 

21.6.                       Apeliantai nepagrįstai kvestionuoja atsakovės Grinkiškio kredito unijos sąžiningumą, sudarant hipotekos sandorį. Šis argumentas neturi nieko bendro su ieškinio pagrindu ar teismo sprendimu, nes ieškinyje nebuvo keliamas reikalavimas nuginčyti sandorį dėl vienos iš sandorio šalies nesąžiningumo, apgaulės, ekonominio spaudimo ar pan., todėl atsakovė Grinkiškio kredito unija dėl šio argumento plačiau nepasisako.

 

22.       Atsiliepimu į atsakovų S. K., A. K. ir D. K. bei į atsakovės E. K. apeliacinius skundus ieškovė A. K. prašo apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

 

22.1.                       Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai ir argumentai yra teisingi ir pagrįsti. Ieškovė su visomis apeliaciniuose skunduose išdėstytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir prašo skundus patenkinti.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai netenkinami.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro hipotekos sandorio, kuriuo įkeistas ieškovei priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

18.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys šių aplinkybių taip pat neginčija, kad antstolės I. E. 2010-04-19 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0163/10/00051 patvirtina, jog antstolė vykdydama Pakruojo rajono notarų biuro išduotą 2010-01-01 vykdomąjį įrašą Nr. 44, dėl 501 502,00 Lt išieškojimo iš S. K., neįvykus S. K. IĮ „Senas malūnas“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėms, atsižvelgiant į 2010-04-19 išieškotojos prašymą, perdavė išieškotojai E. K.: pastatą-gamybinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

19.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-12-22 išrašas patvirtina, kad byloje ginčijamos Sutartinės hipotekos sudarymo metu (2017-03-30), nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po 1/4 dalį priklausė A. K., A. K., D. K., ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1/4 dalis priklausė E. K., įregistravimo pagrindas – 2014 m. sausio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 75, įrašas galioja nuo 2014 m. vasario 27 d., bei pastatas-sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-gamybinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po 1/4 dalį priklausė A. K., A. K., D. K., įregistravimo pagrindas – 2010 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartis Nr. 5307, įrašas galioja nuo 2010 m. gruodžio 20 d., ir nuosavybės teise 1/4 dalis priklausė E. K., įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 5 d. Pažyma Nr. 1-1, 2010 m. gegužės 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0163/10/00051, įrašas galioja nuo 2010 m. gruodžio 20 d..

20.       2017-03-27 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje S2-4554-291/2017 priėmė nutartį, kuria nutarė leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato - sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį.

21.       2017-03-30 tarp E. K. ir KB Radviliškio kredito unijos (šiuo metu Radviliškio kredito unijos teises ir pareigas yra perėmusi KB Grinkiškio kredito unija) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ŽEM201703-000010, kurios pagrindu atsakovei E. K. buvo suteiktas 40000 Eur dydžio kreditas žemės ūkiui vystyti (veislinių kailinių žvėrelių auginimui). Prievolei užtikrinti tarp skolininkės E. K. ir kreditorės KB Radviliškio kredito unijos 2017-03-30 buvo sudaryta Sutartinės hipotekos (maksimaliosios) sutartis, kurios pagrindu buvo įkeisti daiktai: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,0816 ha, įkeičiamo daikto vertė 6 000,00 Eur, pastatas - sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1123,77 kv. m., įkeičiamo daikto vertė 21 598,00 Eur, pastatas - gamybinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2282,27 kv. m, įkeičiamo daikto vertė 68000 Eur, pastatas - ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 75,00 kv. m, įkeičiamo daikto vertė 1,00 Eur, pastatas - ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,00 kv. m, daikto vertė 1,00 Eur, pastatas - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 33,00 kv. m, įkeičiamo daikto vertė 400 Eur, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Įkaito davėjai: S. K., E. K., A. K., A. K., D. K., sutartį pasirašė įkaito davėjai S. K. ir E. K. ir įkaitų davėjų A. K., A. K., D. K. atstovai pagal įstatymą tėvai S. K. ir E. K..

22.       Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020-12-22 sprendimu pripažino, kad visas pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0163/10/00051 išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnametėms ieškovėms A. K., A. K. ir D. K.. Teismas pripažino 2010-12-09 Dovanojimo sutartį, kurios pagrindu buvo įregistruotos nepilnamečių nuosavybės teisės į ginčo turtą, niekine ir negaliojančia bei grąžino ieškovėms A. K., A. K., ir D. K. asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis – po 1/3 dalį – nekilnojamuosius daiktus: gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

 

23.       Remiantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2021-02-22 pareiškėjos A. K., A. K., D. K., atstovaujamos S. K., kreipėsi į teismas su prašymu atnaujinti procesą 2017-03-27 dienos Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu, o prašymą leisti įkeisti jų turtą atmesti. Nurodė, jog 2020-12-22 paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo E. K. nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė niekada nebuvo ir įkeisti jo, kaip teisėta savininkė, neturėjo teisėto pagrindo. Pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0163/10/00051, tai yra, gavo kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Po teismo sprendimo nepilnamečių vaikų vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė po 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto. Vaikų vardu turtas įregistruotas kaip išlaikymas turtu, todėl vaikų atstovų pagal įstatymą elgesys, siekiant įkeisti jų turtą, neatitiko įstatymų, įpareigojančių atstovus, tvarkant vaikų turtą, vadovautis išimtinai jų interesais, todėl prašymas išduoti leidimą įkeisti pareiškėjų išlaikymui skirtą turtą turi būti pripažintas neteisėtu ir atmestinu. Nurodė, jog apie tai tapo žinoma po Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-22 sprendimo priėmimo. 2021-04-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai atsisakė atnaujinti procesą 2017-03-27 Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą 2017 m. civilinėje byloje, nes, išduodant teismo leidimą įkeisti vaikams priklausantį turtą, aplinkybė, kad dalis turto buvo registruota E. K. vardu, sprendimo 2017 m. civilinėje byloje nelėmė, nes buvo svarstomas klausimas, ar vaikams priklausančią turto dalį galima leisti įkeisti, o tai teismo leidimu yra galima (CK 3.188 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK)  178, 185 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turto įkeitimu nebuvo ir nėra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, nes paskolos gavėja E. K. tvarkingai moka įmokas, vėlavimų nėra, skolos likutis 16 000 Eur, o paskolos paėmimas, kurios grąžinimui yra įkeistas turtas, duoda pajamas ir taip užtikrina materialinį aprūpinimą nepilnamečiams vaikams, o įkaito davėjai pagal pateiktą hipotekos sutartį yra ne tik vaikai, bet ir S. K. bei E. K..

24.       Šiaulių apygardos teismas 2021-06-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-494-368/2021, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-04-19 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2021-04-17 nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjų įstatyminio atstovo S. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017, kadangi nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą 2017 m. civilinėje byloje, nes, išduodant teismo leidimą įkeisti vaikams priklausantį turtą, aplinkybė, kad dalis turto buvo registruota E. K. vardu, sprendimo 2017 m. civilinėje byloje nelėmė, nes buvo svarstomas klausimas, ar vaikams priklausančią turto dalį galima leisti įkeisti, o tai teismo leidimu yra galima (CK 3.188 str., CPK 178, 185 str.).

25.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. K. pareiškė ieškinį atsakovams E. K., S. K., A. K., kooperatinei bendrovei Grinkiškio kredito unijai, prašydama pripažinti negaliojančiu 2017-03-30 Sutartinės hipotekos sandorį tuo pagrindu, kad atsakovė E. K. nebūdama nekilnojamojo turto savininke, neturėjo teisės tokio sandorio sudaryti, bei, kad ginčijamas sandoris, sudarytas dar ieškovei būnant nepilnamete, apriboja ieškovei galimybę nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu, pažeidžia jos turtines tieses ir interesus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių (kurios nebuvo nagrinėtos proceso atnaujinimo byloje), dėl kurių galėtų būti sprendžiama, jog 2017-03-27 teismo leidimas dėl ieškovei priklausančio turto įkeitimo buvo išduotas nepagrįstai bei, kad sandorio sudarymo metu nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai veikė priešingai vaikų interesams.

26.       Apeliantai A. K., E. K., S. K., A. K. ir D. K. (atstovaujama įstatyminio atstovo S. K.) skundžiamo sprendimo nepagrįstumą iš esmės motyvuoja tais pačiais esminiais argumentais, t.y. aplinkybėmis, kad 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5906-284/2020 buvo nustatyti neteisėti atsakovės E. K. veiksmai įsiregistruojant jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, kad nustatytų aplinkybių kontekste 2017-03-27 teismo leidimas įkeisti ieškovei priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip išduotas pagrįstai, bei, kad atsakovė E. K. nebūdama nekilnojamojo turto savininke neturėjo teisės sudaryti hipotekos sandorio, o tokio sandorio sudarymas pažeidžia tiek ieškovės, tiek kitų atsakovės dukrų teises ir teisėtus interesus.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

27.       CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

28.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). 

29.       Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-04-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021, turinio matyti, kad minėtoje byloje jau buvo išanalizuotos apeliantų S. K., A. K., A. K., D. K., atstovaujamų jų atstovo pagal įstatymą S. K., nurodytos aplinkybės, kad po 2020-12-22 priimto teismo sprendimo paaiškėjus, jog suinteresuotas asmuo E. K. nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė niekada nebuvo ir įkeisti jo kaip teisėta savininkė neturėjo teisėto pagrindo, todėl prašymas išduoti leidimą įkeisti pareiškėjų išlaikymui skirtą turtą turi būti pripažintas neteisėtu ir atmestinu. Teismas atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 konstatavo, kad 2017 m. teismo nutartis buvo priimta, įvertinus byloje esančius įrodymus, pateiktus prašymo motyvus, t. y. teismas sprendė tik prašymą dėl nepilnamečių vaikų turto įkeitimo, ar yra pagrindas jį leisti įkeisti ar ne. Ta aplinkybė, jog tuo metu dalis turto buvo registruota E. K. vardu, nebuvo esminė ir lemiamos reikšmės neturėjo, nes pareiškėjai prašė ir siekė įkeisti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą. Teismas sprendė, jog pareiškėjų, atstovaujamų atstovo pagal įstatymą, nurodytų aplinkybių vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nėra pagrindo, kadangi 2017 m. teismo leidimas įkeisti nepilnamečių vaikų turtą išduotas, prašant vaikų atstovams pagal įstatymą, tuo metu turto dalis buvo registruota nepilnamečių vaikų vardu, prašymas pagrįstas nuosavybės teises pagrindžiančiais dokumentais, pareiškėjams nurodant, kad įkeitimas užtikrintų pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Po 2020 m. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė nepilnamečių vaikų turto dalis, anksčiau pareiškėjos valdė mažesnę dalį, o šiuo metu – didesnę, taip pat pasikeitė įregistravimo pagrindas, bet tuo metu, kai buvo 2017 m. nagrinėjamas prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, turto dalis jau buvo registruota nepilnamečių vaikų vardu. Tai yra, ta aplinkybė, kad turtas priklauso nuosavybės teise nepilnamečiams vaikams, kurį leido įkeisti teismas, buvo žinoma pareiškėjų atstovams pagal įstatymą ir 2017 m. bylos nagrinėjimo metu ir jiems buvo žinoma, kad įregistruoto turto kilmė yra išlaikymas turtu, nes antstoliui buvo perduotas vykdyti priverstinis 500 000 Lt išieškojimas, kuris buvo išlaikymo suma pagal 2009-05-01 sudarytą Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. AAD-3/2009 ir pagal pasirašytą vekselį. 2017 m. pareiškėjai, pateikdami prašymą teismui dėl leidimo išdavimo, siekė nepilnamečių vaikų turto įkeitimo tam, kad būtų užtikrinti vaikų interesai, būtų išsaugotas nekilnojamasis turtas. Teismas nenustatė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą 2017 m. civilinėje byloje, nes, išduodant teismo leidimą įkeisti vaikams priklausantį turtą, aplinkybė, kad dalis turto buvo registruota E. K. vardu, sprendimo 2017 m. civilinėje byloje nelėmė, nes buvo svarstomas klausimas, ar vaikams priklausančią turto dalį galima leisti įkeisti, o tai teismo leidimu yra galima (CK 3.188 str., CPK 178, 185 str.).

30.       Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020) konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant 2017-03-27 teismo leidimo įkeisti ieškovei priklausantį turtą pagrįstumą. Dėl šių aplinkybių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo jau buvo pasisakyta sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, apeliantų argumentus, kad ginčijamas hipotekos sandoris yra naikintinas tuo pagrindu, kad atsakovė E. K. nebuvo įkeičiamo turto savininkė, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju bylos ginčo dalykas yra ieškovei priklausančio turto įkeitimo teisėtumo klausimas, o ginčo, kad atsakovai E. K. ir S. K., kaip įstatyminiai ieškovės atstovai, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti jai, kaip nepilnametei, priklausantį turtą byloje nėra. Apeliantai nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, motyvuotų argumentų, kad atsakovė E. K., kaip įstatyminė ieškovės atstovė, teismo leidimo išdavimo metu, neturėjo teisės uzufrukto teise valdyti jos nepilnametės dukroms priklausantį nekilnojamąjį turtą.

31.       Pažymėtina, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.188 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Pažeidus šią taisyklę, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį (CK 3.187 str. 4 d.). Taip pat pažymėtina, kad remiantis CK 3.157 straipsnio 1 dalimi, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą. CK 2.7 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečių interesų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, CK ne tik kad nedraudžia, bet ir suteikia teisę tėvams nepilnamečio vaiko vardu sudaryti sandorius, nepažeidžiant nepilnamečio interesų.

32.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog sudarant ginčijamą įkeitimo sandorį buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti priešingos išvados. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įkeitimo sandorių sudarymo metu buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-03-27 išduodant leidimą dėl nepilnamečiams vaikams priklausančio turto įkeitimo, teismui buvo pateikti duomenys, kad įkeitimo sandoris reikalingas paskolos, skirtos ūkinei veiklai vykdyti, grąžinimo užtikrinimui, kad E. K. ūkinė veikla yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, gaunamos piniginės lėšos bus panaudotos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pateikė informaciją, kad nėra duomenų, kad E. K. ir S. K. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus. Apeliantai byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos, kurios užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei ir atsakovėms A. K. ir D. K. priklausantis ginčo turtas, pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, išimtai atsakovės E. K. asmeniniams interesams tenkinti bei, kad jos nebuvo naudojamos užtikrinant šeimos išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.185 straipsnio 3 dalį, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Nagrinėjamu atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip išvadą teikianti institucija, bylos nagrinėjimu metu nurodė, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t.y. esant duomenims, kad atsakovei E. K. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui areštuotas ieškovei bei nepilnametėms atsakovėms priklausantis turtas, todėl vaikų turtinės teisės yra suvaržytos, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta institucija arba prokuroras teikė prašymus nušalinti tėvus nuo nepilnamečiams priklausančio turto valdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats hipotekos sandoris savo esme yra tam tikros prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimas. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad hipoteka užtikrintas sandoris yra vykdomas netinkamai, spręsti, kad tik dėl šio pagrindo įkeitimas buvo atliktas neteisėtai, neatitiktų nei prievolių užtikrinimo instituto esmės, nei teisėtų kreditoriaus lūkesčių bei teisingumo ir protingumo principų. Kaip jau minėta, bylos duomenis patvirtina, kad hipotekos sandorio sudarymo metu nepilnamečių vaikų teisėti interesai nebuvo pažeisti. Paminėtina, kad remiantis CK 4.195 str. 4 dalimi, asmuo, kuris įvykdė prievolę už skolininką arba kurio įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, turi teisę iš skolininko reikalauti jam grąžinti sumokėtą sumą ar atlyginti dėl daikto praradimo patirtus nuostolius.

33.       Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju teismo leidimas įkeisti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą buvo išduotas įvertinus visas tuo metu šiam klausimui išnagrinėti svarbias aplinkybes, jo teisėtumo klausimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais jau yra išspręstas ir aplinkybės, kad pasikeitė atsakovei E. K. priklausančio turto apimtis ar, kad atsakovei nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, kreditoriaus reikalavimų įvykdymui išieškojimas gali būti nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, konkrečiu atveju nėra vertintinos kaip turinčios reikšmės teisingam ginčo išsprendimui bei sudarančios pagrindą naikinti ginčijamą sandorį.

34.       Dėl apeliantų nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, neteikė prašymo tapti bendraieškiais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atskirai spręsti dėl atsakovų atsiliepimuose nurodytų pozicijų. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, jog ginčo sandorio sudarymo metu buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės, teismas neturėjo pagrindo ex officio spręsti dėl viso hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog hipotekos sandoriu įkeistas ne tik ieškovei ir atsakovėms A. K. ir D. K. priklausantis nekilnojamas turtas, tačiau ir atsakovei E. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

35.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis išvadą teikiančios institucijos nurodytomis aplinkybėmis dėl nepilnamečių vaikų teisų apribojimo. Pažymėtina, kad pagal CK 3.178 straipsnį, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (1 dalis); valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu; spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Taigi, kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad priimant ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma – šalių paaiškinimais, ištirtomis faktinėmis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, todėl institucijos teikiančios išvadą poziciją pagrįstai įvertino kaip rekomendacinę ir plačiau dėl jos skundžiamame sprendime nepasisakė.

36.       Teisėjų kolegija tai pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas)

37.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

 

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40.       LR CPK

 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

41.       Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės A. K. ir atsakovų E. K., S. K., A. K. ir D. K. (atstovaujamos įstatyminio atstovo S. K.) apeliacinius skundus, ieškovei ir atsakovams A. K., E. K., S. K., A. K. ir D. K. (atstovaujamai įstatyminio atstovo S. K.) neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė KB Grinkiškio kredito unija pateikė teismui prašymą priteisti 4800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme - 2500 Eur iš ieškovės A. K. už susipažinimą su A. K. apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į A. K. apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui; 500 Eur solidariai arba teismo nuožiūra padalinant 500 Eur iš atsakovų S. K. ir E. K. už susipažinimą su jų apeliaciniais skundais; 1200 Eur iš atsakovo S. K. už atsiliepimo į S. K. apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui; 600 Eur iš atsakovės E. K. už atsiliepimo į E. K. apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

42.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinius, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į ieškovės A. K. apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas apima ir susipažinimą su apeliaciniu skundu, atskirai Rekomendacijose užmokesčio dydžiai už susipažinimą su procesiniais dokumentais nėra numatyti, atsakovei Grinkiškio kredito unijai iš ieškovės A. K. priteistinos 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo S. K. - 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės E. K. priteistinos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės kooperatinės bendrovės Grinkiškio kredito unija, juridinio asmens kodas 110087289, naudai 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės kooperatinės bendrovės Grinkiškio kredito unija, juridinio asmens kodas 110087289, naudai 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės kooperatinės bendrovės Grinkiškio kredito unija, juridinio asmens kodas 110087289, naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                 Rasa Bartašienė

 

                                                                                                                                                                                Aleksandras Rusakas

 

                                                                                                                                                                                Irena Stasiūnienė