Baudžiamoji byla Nr. 1-175-417/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00316-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.1., 1.2.3.2.6., 1.2.31.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Rasos Valentinienės, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,

gynėjui advokatui Algirdui Plataunai,

kaltinamajai J. P.,

nukentėjusiajai G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 311 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

kaltinamoji J. P. tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. 2010 m. kovo mėnesį, naktį iš 10 dienos į 11 dieną, duomenys neskelbtini, apleistuose daržuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pavydo sumušė N. P. – vilkinčią tik marškinėliais, išvilko iš lūšnos į lauką, tyčia rankomis ir spardydama kojomis bei nenustatytu įrankiu sudavė N. P. ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, taip padarė kirstinį kairiojo momenkaulio sužalojimą, įspaustinius dešiniojo ir kairiojo momenkaulio, dešinio smilkinkaulio bei lambdinės siūlės lūžius. Keturi įspaustiniai kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiai vertinami kaip sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktas 6.6.1.), dėl to N. P. nuo patirtų sunkių galvos sužalojimų mirė įvykio vietoje, tai yra taip tyčia ją nužudė.

Be to, J. P. kaltinama tuo, kad ir išniekino palaikus, t. y. 2010 m. kovo mėnesį, naktį iš 10 į 11 dieną, Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, apleistuose daržuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama nuslėpti kitą labai sunkų nusikaltimą – N. P. nužudymą, nužudytos N. P. kūną įmetė į išmatų duobę, ant viršaus užmetė visus turėtus mirusiosios drabužius, rastas aplinkoje šiukšles, skudurus, po to padegė, o liepsnai užgesus užbėrė žemėmis. Taip ji išniekino mirusiosios N. P. palaikus.

Kaltinamoji J. P. kalta prisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį N. P. pasiėmė savo 200 litų ir paprašė nueiti nusipirkti pilstuko. Nusipirkę du butelius po 0,7 litro nuėjo į sodą girtauti. Nurodo, kad kartu dar buvo jos sugyventinis V. B., tačiau šis buvo išgėręs, todėl nuėjęs miegoti. Aiškina, kad su N. P. susipyko, nes ji pareiškė, jog gyvens šioje lūšnoje. Tada supykusi ištempė N. P. iš lūšnos į lauką ir pradėjo mušti. Teigia, kad pagaliu trenkusi vieną kartą į galvą, o po to ją spardžiusi tik į galvą. Aiškina, kad ryte atsikėlęs V. B. pasakė, jog N. P. guli negyva, ir pastarajam prisipažino, jog naktį ją suspardė. Tvirtina, kad lavoną paėmusi už kojų nutempė ir paslėpė duobėje, uždengė nereikalingais drabužiais ir kitais daiktais bei žiebtuvėliu uždegė, norėdama, kad sudegtų. Po to liepsnai užgesus, duobę užpylė žemėmis. Parodo, kad ši duobė buvo iškasta prieš dvi dienas iki įvykio ir joje nebuvo jokių išmatų.

Nukentėjusioji G. G. parodė, kad N. P. jos sesuo, artimų ryšių nepalaikė. Nurodo, jog mirus mamai sesuo pradėjo valkatauti ir valkatavo 17–18 metų, paskutinį kartą mačiusi ją prieš mirtį 2010 metų žiemą. Prašo priteisti 1192 Lt turtinės bei 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja J. R. parodė, kad N. P. pažinojo apie 20 metų ir jai ši buvo kaip duktė. N. P. buvo registruota jos bute, turėjo sąskaitą banke, kur jai pervedama pensija. Aiškina, kad ji gauna SMS pranešimą, kai N. P. pervedami pinigai ir taip įsitikina, kad N. P. yra gyva ir sveika. Paskutinį kartą N. P. pasiėmė pinigus iš banko 2010 m. kovo mėnesį, po to savo pinigų neėmė. Kadangi N. P. nepasiima pinigų, manė, kad galėjo atsitikti nelaimė, todėl prašė paskelbti jos paiešką.

Liudytoja R. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė liudytojus J. J. bei V. B.. Teigia, kad atliekant apklausą bei parodymų patikrinimą vietoje šie asmenys buvo blaivūs. Parodo, jog V. B. jai papasakojo, kad J. P. prisipažino nužudžiusi N. P.. Be to, ji parodė nemananti, jog tai buvo išmatų duobė.

Iš liudytojo J. J. parodymų matyti, kad paskutinį kartą matė savo sugyventinę N. P. 2010 m. vasario mėnesio gale, tuo metu jie gyveno namelyje šalia naujai padaryto kelio Kretingos ar Kaštonų gatvėje, pas juos atvažiavo policininkai ir jį išvežė į areštinę, iš kur išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis buvo paleistas 2010 m. kovo 22 d., po to jis grįžo į namelį, kuriame gyveno kartu su N. P., jos nerado. Iš kitų benamių girdėjo, kad N. su drauge Jūrate tuo metu, kai jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susipažino su vyrais iš Panevėžio ir su jais išvažiavo į Kauną. 2010 m. rudenį Klaipėdoje, geležinkelio stotyje, sutiko Jūratę, klausė jos, kur yra N., ji sakė, kad N. liko Kaune, ji taip pat išvažiuoja vėl į Kauną. Daugiau nei Jūratės, nei Natalijos nematė. Jam svarbu surasti Nataliją, kadangi jis gyveno iš jos pinigų, pats jokių pašalpų, pensijos negauna (t. l, b.1. 41–43,51–52,).

Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad 2010-03-10 N. P. gavo pensiją ir atsinešė alkoholio, kurį kartu vartojo. Begeriant grįžo J. P., toliau girtavo visi kartu. Apie 22 val. išėjo iš namų, o grįžęs ryte rado J. P., gulinčia lovoje, o Nataliją ant žemės. Paklausė J. P., kas čia darosi, tai ji atsakė, kad tuoj pat viską sutvarkys. Vėliau grįžęs namo pamatė, kad J. P. degina visus skudurus, paaiškino, kad tvarkosi ir degina nereikalingus daiktus. 2010 m. spalio mėn. J. P. jam papasakojo, kad ji nužudė ir sudegino N. P. (t. 2, b. l. 24–25, 133–136).

Apklausiamas kaip liudytojas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. iš esmės patvirtino šiuos parodymus (t. 2, b. l. 139–140).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu liudytojas V. B. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 32–36).

Asmens parodymo metu atpažinimo iš nuotraukų protokole bei fotolentelėse užfiksuota, kad liudytojas V. B. atpažino N. P. kaip asmenį, su kuria kartu jis ir J. P. gėrė 2010-11-10 ir 11 dienomis soduose, ją J. P. nužudė ir įmetusi į duobę padegė (t. 2, b. l. 26–27, 29–31).

Iš 2011-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti duomenys neskelbtini, kur rasti ir iškasti žmogaus kaulai (t. 2, b.  l. 42–88).

Teismo medicinos specialisto išvados akte Nr. 736/11 (03) konstatuota, kad tikėtina, jog N. P. mirė nuo daugybinių sunkių galvos sužalojimų su atvirais įspaustiniais kaukolės skliauto bei pamato lūžiais ir galvos smegenų pažeidimu. Vienas sužalojimas kairiojo momenkaulio srityje yra kirstinis, padarytas kertančių savybių įrankiu. Kiti sužalojimai – dešiniojo ir kairiojo momenkaulio, dešinio smilkinkaulio bei lambdinės siūlės – padaryti bukais daiktais ar įrankiais, kurie kontakto vietoje turėjo plokščią ribotą paviršių, plokščią ribotą siaurą paviršių, galbūt buką briauną. Tikėtina, kad kaukolės sužalojimai galėjo būti padaryti kirvio pentimi ir (ar) kastuvo ašmenimis bei mentės briauna. Tikėtina, jog mirtis ištiko 2010 m. kovo 10–11 d. (t. 2, b. l. 66–76).

Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-0 110/11(01) konstatuota, kad tyrimui pateikti kaulai yra žmogaus ir priklauso vienam asmeniui – moteriškos lyties individui, kurio biologinis amžius mirties metu buvo 51+_ 10 metai, o kūno ilgis apie 153 cm, palaikai žemėje išbuvo 0,5–3 metus, tai atitinka mirties laiką (t. 2, b. l. 79–85).

Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.MK 128/11(01) konstatuota, kad N. P. kaukolėje yra sužalojimų, padarytų 9 trauminiais poveikiais bei dešinėje mentėje esančių sužalojimų požymiai būdingi artificialiniams sužalojimams (t. 2, b. l. 90–97).

Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.MK-O 12/12(01) konstatuota, kad tiriamoji kaukolė, rasta 2011-11-21 Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, gali priklausyti N. P., gim. 1968 m. (t. 2, b. l. 101–109).

Iš „Swedbank“ AB N. P. sąskaitos išrašo matosi, kad 2010-03-10 buvo paimta iš sąskaitos 200 Lt (t. l, b. l. 146).

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji dėl asmeninio nesutarimo bei pavydo N. P. tyčia rankomis, spardydama kojomis bei tiksliai nenustatytu įrankiu sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, taip padarė kirstinį kairiojo momenkaulio sužalojimą, įspaustinius dešiniojo ir kairiojo momenkaulio, dešinio smilkinkaulio bei lambdinės siūlės lūžius. Keturi įspaustiniai kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiai vertinami kaip sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to N. P. nuo patirtų sunkių galvos sužalojimų mirė įvykio vietoje, tai yra taip tyčia ją nužudė. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Šioje byloje nenustatytas didelio kiekio smūgių sudavimas rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias N. P. kūno dalis, taip pat kaltininkės suvokimas dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo būdo. Taigi nesant duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamoji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias, kaltinamosios veika perkvalifikuotina iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 1 d., nes J. P. tyčia suduodama nukentėjusiajai smūgius į galvą suprato, jog savo veiksmais kelia pavojų jos gyvybei, numatė savo veiksmų pasekmes (gyvybės atėmimo galimybę) ir, nors jų nenorėjo, tačiau leido sąmoningai toms pasekmėms kilti. Tai rodo, kad N. P. gyvybė buvo atimta veikiant netiesiogine tyčia, ji padarė nekvalifikuotą nužudymą.

Kaltinamoji J. P. pagal BK 311 str. 1 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Pažymėtina, kad mirusiojo palaikų išniekinimas pasireiškia tiesiogine tyčia. Šios veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas, atlikdamas konkrečius veiksmus, siekė būtent išniekinti mirusiojo palaikus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji J. P. po to, kai nužudė N. P., atsikėlusi ryte nutempė jos lavoną ir paslėpė duobėje, uždengė ją drabužiais bei žiebtuvėliu uždegė, norėdama, kad sudegtų. Po to liepsnai užgesus, duobę užpylė žemėmis. Taigi šie kaltinamosios veiksmai rodo, jog ji siekė paslėpti padaryto nužudymo pėdsakus. Pažymėtina ir tai, kad neginčytinai nenustatyta, jog nužudytos N. P. kūną kaltinamoji įmetė į išmatų duobę. Todėl negalima teigti, kad mirusios palaikai buvo išniekinti.

Tenkintinas iš dalies ieškovės G. G. pareikštas civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamosios J. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo atimta pastarosios sesers gyvybė ir tuo jai padaryta turtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas visiškai. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji G. G. savo seserimi nesirūpino, su ja praktiškai nebendravo, todėl dvasiniai išgyvenimai nebuvo gilūs. Apsiribojimas tik giminystės ryšio konstatavimu bei civilinės ieškovės paaiškinimais nėra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių glaudžias sąsajas (emocines, dvasines, materialias ar kt.) tarp žuvusiosios ir G. G., kolegija nenustatė.

Kaltinamosios J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegija, skirdama J. P. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį. Padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – nužudymą padarė būdama neteista, gyveno asocialų gyvenimą. Esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jai skirtina BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės bendrintinos pagal BK 63 str.1, 4 ir 9 d. taisykles, nes po nuosprendžio priėmimo nustatyta, kad kaltinamoji iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297 str.,302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ž i a  :

J. P. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. dvylikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 9 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2012-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę penkiolika metų laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2011-11-21 iki 2012-11-02, bei atliktą bausmę pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-07-12 nuosprendį.

J. P. pagal BK 311 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš J. P. 1192 Lt G. G. turtinei žalai atlyginti.

G. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 25000 Lt – priteisimo atmesti.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Eduardas Maškevičius

Teisėjos                                                                                   Rasa Valentinienė

             Violeta Miliuvienė