Pranešėja Dalia Kursevičienė                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-651/2016

Teisėja Laimutė Venckuvienė                                          Teisminio proc. Nr.1-06-1-02033-2013-2

  Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2;  

(S)

  1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.2.17.6.1.; 1.2.22.1.1.;

    2.4.6.1.;2.4.6.3.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

nuteistajam E. D., jo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

nuteistiesiems E. D., S. V., jų gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Dalios Stonienės, nuteistojo E. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant  bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į E. D. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., nuspręsta konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą – iš nusikalstamos veikos gautus pinigus: 116 924,10 Lt, 5805 eurų, 5 040 Anglijos svarų sterlingų, 23 097 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 104 230 Rusijos Federacijos rublių,    15 156 Ukrainos grivinų, 25 900 Norvegijos kronų, 5 130 Švedijos kronų, 1 100 Danijos kronų, 1 090 Kroatijos kunų, 2 500 Vengrijos forintų, 300 Latvijos latų,  3 100 Čekijos kronų, 805 Australijos dolerių, 35 Kanados dolerių, 5 Bulgarijos levų, 150 Lenkijos zlotų,  saugomus  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje, Šermukšnių g. 3, Vilniuje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013-12-06 nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. D. turtą – 116 924,10 Lt, 5805 eurų, 5 040 Anglijos svarų sterlingų, 23 097 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 104 230 Rusijos Federacijos rublių, 15 156 Ukrainos grivinų, 25 900 Norvegijos kronų, 5 130 Švedijos kronų, 1 100 Danijos kronų, 1 090 Kroatijos kunų, 2 500 Vengrijos forintų, 300 Latvijos latų,  3 100 Čekijos kronų, 805 Australijos dolerių, 35 Kanados dolerių, 5 Bulgarijos levus, 150 Lenkijos zlotų – pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

S. V. (S. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

E. D. nuteistas už tai, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos neturėdamas šiai veiklai licencijos (leidimo):

E. D. patalpose, esančiose Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neįkūręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdamas kredito įstaigos atstovu, pažeisdamas 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos „Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo“ Nr. I-202 3 str. 1 d. nuostatą, numatančią, kad „litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas)...>“, versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai teikė fiziniams asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. E. D. ne mažiau kaip per 103 kartus šiems fiziniams asmenims: V. G., T. M., A. B., J. L., S. S., N. M., V. B., I. P., N. D., V. A., M. T., Y. Y., R. G., R. Ž., D. L., D. Z., A. A., S. M., T. B., I. D., E. D., A. K. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pakeitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. Be to, E. D. iš neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, iš fizinių asmenų nupirktą valiutą keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-12-02 E. D. atliko 1055 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 31 222 250 Norvegijos kronų į 13 939 847,15 Lt; 16 358 000 Švedijos kronų į 6 512 604,73 Lt; 5 798 000 Danijos kronų į 2 677 198,30 Lt; 1 595 830 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 6 601 505,86 Lt; 966 005 JAV dolerius į 2 595 517,68 Lt; 210 000 Čekijos kronų į 28 226 Lt; 292 300 Latvijos latų į 1 433 311,56 Lt; 31 870 Kanados dolerių į 82 534,03 Lt; 104 000 Lenkijos zlotų į 84 180 Lt; 53 073,10 Lt į 64 000 Lenkijos zlotų; 2 746 900,41 Lt į 794 000 EUR; 533 000 Japonijos jenų į 18 007,57 Lt; 21 600 Šveicarijos frankų į 60 505,50 Lt; 1 100 Australijos dolerių į 3 083,30 Lt. Tokiu būdu E. D. iš neteisėtai vykdytos valiutos keitimo veiklos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 gavo ne mažiau kaip 244 275,71 Lt ( 70747,14 eurų) pajamų.

Be to, E. D. neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: E. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013-12-02 patalpose, esančiose Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė devynis fabrikinės gamybos (.35) kalibro šovinius su pasklindančių šratų užtaisu, kurie skirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams bei skirti šaudyti iš įvairių .35 kalibro pistoletų, kol kratos metu šaudmenis rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

E. D. buvo kaltinamas tuo, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos neturėdamas šiai veiklai licencijos (leidimo), o būtent: E. D., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. ir S. V., patalpose, esančiose Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neįkūręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdamas kredito įstaigos atstovu, pažeisdamas 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos „Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo“ Nr. I-202 3 str. 1 d. nuostatą, numatančią, kad „litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas)...>“, versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai teikė fiziniams asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. E. D. ne mažiau kaip per 103 kartus šiems fiziniams asmenims: V. G., T. M., A. B., J. L., S. S., N. M., V. B., I. P., N. D., V. A., M. T., Y. Y., R. G., R. Ž., D. L., D. Z., A. A., S. M., T. B., I. D., E. D., A. K., bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pakeitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. O E. D. su bendrininkų grupės nariais E. D. ir S. V. iš neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, E. D. iš fizinių asmenų nupirktą valiutą keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2013-11-15 E. D. atliko 300 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 4 845 597 JAV dolerius į 12 884 323,05 Lt ir 332 112 Lt į 96 000 eurų, laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-12-02 E. D. atliko 1055 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 31 222 250 Norvegijos kronų į 13 939 847,15 Lt; 16 358 000 Švedijos kronų į 6 512 604,73 Lt; 5 798 000 Danijos kronų į 2 677 198,30 Lt; 1 595 830 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į      6 601 505,86 Lt; 966 005 JAV dolerius į 2 595 517,68 Lt; 210.000 Čekijos kronų į 28 226 Lt; 292 300 Latvijos latų į 1 433 311,56 Lt; 31 870 Kanados dolerių į 82 534,03 Lt; 104 000 Lenkijos zlotų į 84 180 Lt; 53 073,10 Lt į 64 000 Lenkijos zlotų; 2 746 900,41 Lt į 794 000 EUR; 533 000 Japonijos jenų į 18 007,57 Lt; 21 600 Šveicarijos frankų į 60 505,50 Lt; 1 100 Australijos dolerių į 3 083,30 Lt, laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2013-11-29 S. V. atliko 310 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 4 544 599 JAV dolerius į 12 075 608,82 Lt; 357 000 Norvegijos kronų į 163 768,28 Lt; 34.270 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 145 661,74 Lt; 13 500 eurų į 46 525,05 Lt; 277 000 Švedijos kronų į 109 688 Lt;  899 815,95 Lt į 250 100 eurų. E. D. kartu su E. D. ir S. V. iš neteisėtai vykdytos valiutos keitimo veiklos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 gavo ne mažiau kaip 246 132 Lt pajamų, kurias  pasidalijo į tris lygias dalis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

S. V. buvo kaltinamas tuo, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos neturėdamas šiai veiklai licencijos ( leidimo), o būtent: S. V., veikdamas bendrininkų grupe su E. D. ir E. D., patalpose, esančiose Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neįkūręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdamas kredito įstaigos atstovu, pažeisdamas 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos „Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo“ Nr. I-202 3 str. 1 d. nuostatą, numatančią, kad „litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas)...>“, versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai teikė fiziniams asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. E. D. ne mažiau kaip per 103 kartus šiems fiziniams asmenims: V. G., T. M., A. B., J. L., S. S., N. M., V. B., I. P., N. D., V. A., M. T., Y. Y., R. G., R. Ž., D. L., D. Z., A. A., S. M., T. B., I. D., E. D., A. K. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pakeitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. O S. V. su bendrininkų grupės nariais E. D. ir E. D. iš neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, E. D. iš fizinių asmenų nupirktą valiutą keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2013-11-29 S. V. atliko 310 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 4 544 599 JAV dolerius į 12 075 608,82 Lt; 357 000 Norvegijos kronų į 163 768,28 Lt; 34 270 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 145 661,74 Lt; 13 500 eurus į  46 525,05 Lt; 277 000 Švedijos kronų į 109 688 Lt; 899 815,95 Lt į 250 100 eurų, laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2013-11-15 E. D. atliko 300 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 4 845 597 JAV dolerius į 12 884 323,05 Lt ir 332 112 Lt į 96 000 eurų, laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-12-02 E. D. atliko 1055 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 31 222 250 Norvegijos kronų į 13 939 847,15 Lt; 16 358 000 Švedijos kronų į 6 512 604,73 Lt; 5 798 000 Danijos kronų į 2 677 198,30 Lt; 1 595 830 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 6 601 505,86 Lt; 966 005 JAV dolerius į 2 595 517,68 Lt; 210.000 Čekijos kronų į 28 226 Lt; 292 300 Latvijos latų į 1 433 311,56 Lt; 31 870 Kanados dolerių į 82 534,03 Lt; 104 000 Lenkijos zlotus į 84 180 Lt; 53 073,10 Lt į 64 000 Lenkijos zlotų; 2 746 900,41 Lt į 794 000 EUR; 533 000 Japonijos jenų į 18 007,57 Lt; 21 600 Šveicarijos frankų į 60 505,50 Lt; 1 100 Australijos dolerių į 3 083,30 Lt. S. V. kartu su E. D. ir E. D. iš neteisėtai vykdytos valiutos keitimo veiklos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 gavo ne mažiau kaip 246 132 Lt pajamų, kurias  pasidalijo į tris lygias dalis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino E. D. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., nurodė, kad bylos medžiaga, paties kaltinamojo bei liudytojų parodymais, yra įrodyta, kad finansine veikla, teikiant užsienio valiutos keitimo (pirkimo ir pardavimo) paslaugas, kaltinamasis E. D. užsiėmė nuolat ir sistemingai, t. y. nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, ir būtent šią veiklą vykdant gautos pajamos buvo vienas iš nuolatinių ir pastovių jo pajamų šaltinių. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad minėta veikla kaltinamasis E. D. užsiėmė versliškai, ir ja užsiėmė nuo 2012-01-01. Vertimasis finansine veikla pasireiškė tuo, kad faktiškai kaltinime nurodytas paslaugas teikė ne jo įkurta ir registruota kredito įstaiga, o jis pats kaip fizinis asmuo, nebūdamas kredito įstaigos atstovu. Tokia veika galėjo verstis tik kredito įstaigos, ir turint licenciją, o E. D. ja vertėsi kaip fizinis asmuo. Duomenų, kad būtų kreipęsis į Lietuvos Banką dėl licencijos kredito įstaigos veiklai išdavimo, nėra. Lietuvos Bankas nedisponuoja duomenimis, kad šis asmuo atstovautų LR registruotai kredito įstaigai, teikiant finansinę paslaugą – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais) arba būtų jų atstovas. Pateikti bylos duomenys, anot teismo, patvirtino, kad E. D. nuslėpė savo vykdomą veiklą ir iš jos gautas pajamas nuo mokesčių administratoriaus ir nesumokėjo nustatytų mokesčių. Teismas taip pat konstatavo, kad gautos pajamos iš E. D. neteisėtos ūkinės veiklos viršija 500 MGL, todėl tai įrodo, kad veikla vertėsi stambiu mastu. Kaltinamasis žinojo, kad fizinis asmuo negali verstis tokia veikla. Teismas konstatavo, kad yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad E. D., būdamas pakankamai brandaus amžiaus, neabejotinai suprato, jog ši jo veika pavojinga ir nusikalstama, tačiau taip elgtis norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis E. D. neturėdamas leidimo laikė šovinius, skirtus A kategorijos šaunamiesiems ginklams, todėl konstatavo, kad ši jo veika atitinka BK 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius E. D. ir S. V. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., padarymo bendrininkų grupe kartu su E. D.. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų jų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Byloje pateiktus slapto sekimo protokolus, kaltinamųjų biure paimtame kompiuteryje rastus duomenis, Mokesčių inspekcijos pateiktas išvadas vertino kaip nepakankamus apkaltinti įtariamuosius nusikalstamos veikos padarymu bendrininkų grupe, nes jie nebuvo patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis.

Prokurorė apeliacinius skundu prašo:

1. E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 500 MGL (18 830 eurų) dydžio baudą.
2. S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 500 MGL (18 830 eurų) dydžio baudą.
3. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
4. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013-12-17 nutarimu nustatyto laikino nuosavybės teisių apribojimo turtui panaikinimo.
5. Taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kratos metu iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, paimtus pinigus: 182 340 litų, 12 135 eurus, 92 644 JAV dolerius, 310 150 Rusijos rublių, 45 Turkijos liras, 15 Latvijos latų, 20 Australijos dolerių.
6. Taikyti BK 723 straipsnį ir konfiskuoti kratos metu iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, paimtus geltono aukso dirbinius: 2 grandinėles ant kaklo, 2 kryželius (pakabukus), 3 grandinėles ant rankos, 1 auskarą, 3 kaklaraiščio papuošimus, 8 žiedus, pakabuką-iltį, 2 blizgias akutes, 2 sąsagas, 2 plokšteles, 2 dešimties rublių monetas, 2 penkių rublių monetas, 2 mažas plokšteles, 2 geltono metalo laužo papuošalus.

E. D. ir S. V. buvo kaltinami tuo, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos neturėdami šiai veiklai licencijos (leidimo). Teigia, jog nuosprendis dėl šių asmenų išteisinimo yra nepagrįstas ir keistinas. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik išteisinamųjų duotais parodymais ir jų neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Teigia, jog teismas vertino ne visus byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, o įvertinęs aptartus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji E. D., E. D. ir S. V. veikė bendrai grupe, iš nusikalstamos veikos gavo pajamų ir jas pasidalijo.

Teismas nevertino slapto sekimo protokoluose esančių duomenų, kuriose užfiksuota, kad E. D., keisdamas valiutą asmenims „valiutos keitykloje“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., eidavo į patalpas, (duomenys neskelbtini), atsirakindavo duris, iš kur netrukus į valiutos keityklą grįždavo su portfeliu, be to, taip pat užfiksuota, kad prieš vykstant į banką keisti valiutos, ateina į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), pasiima portfelį, o išsikeitęs valiutą vėl sugrįžta su portfeliu į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29–30; 31–32, 33).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnas A. K., kuris vykdė E. D. sekimą, patvirtino, kad E. D. ateidavo į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kad jis turėjo nuo šarvuotų durų raktą, atsirakindavo duris ir iš šių patalpų pasiimdavo pinigų bei juos ten padėdavo. Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 51–54) matyti, kad kratos metu 2013-12-02 patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur buvo keičiama valiuta, buvo rastas tas pats juodos spalvos portfelis, pilnas įvairios valiutos. Tai įrodo, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo laikomi grynieji pinigai, kurie buvo naudojami nusikalstamai veikai daryti.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad failo „~ar329E.xar“, kuris rastas apžiūrint kompiuterio sisteminį bloką (jis paimtas kratos metu, patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) lentelėje „Gamonok“ esantys duomenys ir paslaugų mokėjimo duomenys nesutampa, lentelės nepasirašytos. Taip pat neteisingai nurodoma, kad šių lentelių turinio nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nevertino nustatytų šių aplinkybių, t. y. kad apžiūrėjus kompiuterius ir perkeltus duomenis į laikmenas, kurie buvo paimti iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo nustatyta, kad kompiuteriu, kuriame rastas failas „~ar329E.xar“, naudojasi „Skype“ vartotojai „eddys69“ ir „serz44“, „serz3535“ (daiktų apžiūros protokolas 1 tomas, 141–172 psl.). Reikia pažymėti, kad kaltinamieji pripažino, kad naudojosi šia programa ir yra šios programos vartotojai. O pagal chronologinį kompiuterio naudojimo ir veiklos įvykių žurnalą buvo nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 19 d., programos „Skype“ vartotojas „serz44“ tuo pačiu metu atliko veiksmus ir faile „~ar329E.xar“.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikus iššifruoto failo „~ar329E.xar“ apžiūrą, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę Nr. 220441MH00334, nustatyta, kad darbo lentelėje „Gamonok“ yra įdėta informacija apie turimus dolerius, eurus, litus, rublius; lito kursą JAV dolerio atžvilgiu, gautas pajamas ir patirtas valiutos keityklos išlaidas, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio iki 2013 m. spalio mėnesio; lentelėje yra nurodytos kiekvieną mėnesį valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gaunamos pajamos, patiriamos išlaidos, kurias kiekvieną mėnesį sudaro patalpų nuomos mokestis – 770 Lt, nurodoma, kurią dieną sumoka; mokestis už patalpų apsaugą – 125 Lt, nurodoma, kurią dieną mokama; mokestis už elektrą, kiekvieną mėnesį skiriasi, nurodoma, kurią dieną mokamas; mokestis už kabelinę – 80 Lt, nurodoma, kurią dieną mokamas; kitais mėnesiais ir kitos išlaidos, nurodoma, kurią dieną mokama. Iš gautų pajamų yra minusuojama valiutos keityklos patirtų išlaidų suma ir gautos pajamos dalijamos į tris lygias dalis, kurios įvardijamos „Mes“ ir „Zenja“ (t. 1, b. l. 173–174). Anot prokurorės, šiuos duomenis patvirtina iš AB „LESTO“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Klaipėdos Viktorija“ gauti duomenys apie suteiktas paslaugas patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Prokurorės teigimu, šie duomenys įrodo, kad kaltinamieji laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 gavo ne mažiau kaip 246 132 Lt pajamų, kurias pasidalijo į tris lygias dalis.

Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl teisminio nagrinėjimo metu pateiktų ir prie baudžiamosios bylos prijungtų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitų Nr. FR0688-2257, FR0760-15705, FR0688-2328, kuriose pateikti duomenys apie E. D., S. V. ir E. D. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, iš kurių matosi, kad valiutos pirkimui laisvų piniginių lėšų neužteko ir jos įsigijimui galimai panaudojo pinigines lėšas, gautas iš finansinės veiklos neturėdami licencijos šiai veiklai.

Teigiama, kad E. D., E. D. ir S. V. parodymai yra prieštaringi, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. ir dėl vykdytos veiklos – valiutos keitimo, dėl E. D. lankymosi patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl kratos metu rastų pinigų bei kitų daiktų, jų priklausomybės, kompiuteryje rastų apskaitos duomenų. Prokurorės manymu, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. D., E. D. ir S. V. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02 veikdami bendrai grupe, neteisėtai vertėsi finansine veikla, gavo iš neteisėtos veiklos pajamų ir jas pasidalijo. Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji turėjo grynųjų pinigų bendrą kasą patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurios nuosavybės teise priklausė E. D. ir S. V. šeimoms. O neteisėtai veiklą vykdė – valiutą keitė fiziniams asmenims, išnuomotose patalpose – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatytos aplinkybės rodo, kad E. D. pirkdavo–parduodavo valiutą fiziniams asmenims, o įsigytą valiutą palankiu kursu visi kaltinamieji E. D., E. D. ir S. V. keisdavo AB SEB banke. Duomenys rodo, kad kaltinamieji visą inkriminuotą laikotarpį vedė šios neteisėtos veiklos apskaitą, fiksavo gautas pajamas, patirtas išlaidas (įtraukdavo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėtas išlaikymo išlaidas) ir pelną, kurį paskirstydavo į tris dalis. Mano, kad byloje įrodyta, jog veika buvo daroma bendrininkų grupe, todėl teismas nepagrįstai išteisino E. D. ir S. V..

Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija ir teismo E. D. konstatuotą atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi. Teigia, jog E. D. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ir kaltu neprisipažino, paskelbus kaltinamąjį aktą, nurodė esąs nekaltas ir atsisakė atsakinėti į prokuroro ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino tik tas aplinkybes, kurias norėjo, o apie savo brolio E. D. nusikalstamą veiką parodymų nedavė. Tokie nuteistojo veiksmai, pasak prokurorės, nesudaro pagrindo konstatuoti BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo, todėl reikia ją iš nuosprendžio pašalinti.

Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 72 str. 3 d. ir nekonfiskavo iš nusikalstamos veikos gautų pinigų – 182 340 Lt, 12 135 eurų, 92 644 JAV dolerių, 310 150 Rusijos rublių, 45 Turkijos liros, 15 Latvijos latų, 20 Australijos dolerių, paimtų kratos metu iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o nusprendė pinigus grąžinti S. V. – 310 150 rublių, 10 000 eurų, 80 000 JAV dolerių, 40 000 litų, ir E. D. – 142 340 Lt, 2 135 Eur, 12 644 JAV dolerių, 45 Turkijos liras, 15 Latvijos latų, 20 Australijos dolerius. Teismas nepagrįstai tokį sprendimą priėmė remdamasis tik išteisintųjų duotais parodymai, o visiškai neatsižvelgė į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktus patikrinimus, iš kurių matyti, kad šie asmenys negalėjo turėti tokių santaupų, o teisminio nagrinėjimo metu E. D. ir S. V. nepagrindė, kad šias pinigų sumas būtų įgiję teisėtai.

Taip pat teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 723 str., kuris numato išplėstinį turto konfiskavimą, t. y. kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimą valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas nepagrįstai iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimtus geltono aukso dirbinius: 2 grandinėles ant kaklo, 2 kryželius (pakabukus), 3 grandinėles ant rankos, 1 auskarą, 3 kaklaraiščio papuošimus, 8 žiedus, pakabuką–iltį, 2 blizgias akutes, 2 sąsagas, 2 plokšteles, 2 dešimties rublių monetas, 2 penkių rublių monetas, 2 mažas plokšteles, 2 geltono metalo laužo papuošalus, nutarė grąžinti E. D.. Tvirtina, kad pagal VMI pažymą E. D. negalėjo tokio turto turėti, nes tai neproporcinga jo teisėtoms pajamoms. Kad aukso dirbiniai priklauso jo motinai, duomenų nepateikė.

Išteisintųjų E. D. ir S. V. gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie jų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Nesutinka su prokurore, kad teismas įvertino ne visus įrodymus, ir teigia, jog teismas padarė teisingą išvadą, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Be to, pažymi, kad iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad, prokurorės nuomone, būtent teismas privalėjo ieškoti įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patraukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybė, o kaltinamieji turėjo įrodyti savo nekaltumą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas prieštarauja BPK nuostatomis, pagal kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo rinkti įrodymus, pagrindžiančius kaltinamųjų kaltę. Nors teigia, kad buvo veikiama bendrininkų grupe, tačiau jokių bendrininkavimo požymių nenurodė, todėl toks ydingas apeliacinio skundo argumentas negali būti tenkintas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad visiškai nebuvo atskleisti bendrininkavimo sudėties požymiai, nenurodyta, kaip pasireiškė jų bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d. Pažymi, kad prokurorė apeliaciniu skundu neprašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. D. išteisintas dėl bendrininkavimo, bei šio fakto neprašo pripažinti E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl E. D. atsakomybę švelninančios aplinkybės pašalinimo nurodė, kad teismas šią aplinkybę pripažino dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo teigia, kad teismas pakankamai išsamiai ir pagrįstai įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog E. D. ir S. V. teikė valiutos keitimo paslaugas kitiems asmenims. Pažymi, jog valiutos pirkimo–pardavimo kredito įstaigoms Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia.

Teigia, jog teismas visiškai pagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitų, nes jie dar nėra įgiję juridinės galios. E. D. ir S. V. aiškiai parodė, kad kategoriškai nesutinka su pateiktomis ataskaitomis. Pažymi, kad VMI dar neužbaigė administravimo procedūros ir nepriėmė sprendimo, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas negalėjo remtis nepatikimais duomenimis.

Dėl lentelės „Gamonok“ suvestų apskaitos duomenų nurodo, kad E. D. ir S. V. keitė valiutas kredito įstaigose, tačiau jų nekeitė fiziniams asmenims. Nurodytoje lentelėje nėra duomenų, kad išteisintieji gavo pajamas iš neteisėtos veiklos, numatytos BK 202 str. 1 d., teigia, jog dokumente nėra jokių duomenų apie lentelės „Gomanok“ sukūrimo laiką, tačiau yra duomenų, patvirtinančių, kad failas „~ar329E.xar.“, į kurį buvo įdėta ši lentelė, sukurtas 2013-11-19 09.54.42 val. po kompiuterio sutrikimų. Tai reiškia, kad nėra objektyvių duomenų, kad šis failas buvo sukurtas šiame kompiuteryje. Duomenys, kurie užfiksuoti lentelėje „Gomanok“, galėjo būti bet kurioje kitoje duomenų laikmenoje ir buvo išsaugoti šiame kompiuteryje po staigiai įvykusio sutrikimo: elektros dingimo, netaisyklingos duomenų laikmenos išėmimo iš kompiuterio ir t. t.

Taip pat nesutinka su prokurore, kad šioje lentelėje yra duomenų apie komunalinius mokesčius, patalpų nuomą. Teigia, jog lentelėje nurodytos sumos nesutampa su duomenimis, patvirtinančiais mokėjimus už apsaugą, komunalinius mokesčius (UAB „Apsaugos komanda“, AB ‚Lesto“ pateikti išrašai). Teismas pagrįstai nurodė, kad iš lentelėje nurodytų duomenų galima daryti tik prielaidą, kad tai buvo skaičiuojamos pajamos ir išlaidos už apsaugą, nuomą, telefoną, elektrą, kabelinę, tačiau neaišku, nei kas vedė šią apskaitą, nei kokių patalpų aptarnavimo išlaidos apskaičiuotos.

Nesutinka su prokurore, kad AB SEB banko padaliniuose keičiama valiuta gauta iš neteisėtos veiklos. Išteisintieji paaiškino, kad turėjo 50 000 Lt grynųjų pinigų, kuriuos buvo galima panaudoti atliekant grynųjų pinigų operacijas – perkant iš kredito įstaigų ir parduodant kredito įstaigoms valiutas, siekiant gauti pajamas. Iš byloje pateiktų duomenų, išteisintųjų manymu, matyti, kad apyvartinė suma neviršijo 50 000 Lt.

Dėl slapto sekimo metu gautos informacijos nurodo, kad ji nei paneigia kaltintojo versiją, nei patvirtina. Slapto sekimo metu užfiksuota bendro pobūdžio informacija, kuri neturi jokios įrodomosios galios. Nėra jokių duomenų, kad pinigai buvo laikomi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Išteisintųjų manymu, prokurorė apeliacinį skundą grindžia tik prielaidomis, todėl nėra jokių pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis išteisinti E. D. ir S. V..

E. D. atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą prašo atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir tenkinti E. D. apeliacinį skundą.

Nesutinka su prokurorės prašymu pašalinti iš nuosprendžio E. D. nustatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teigia, jog pagal teismų praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui nėra būtina, kad įtariamasis ar kaltinamasis būtent ikiteisminio tyrimo metu išreikštų prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kitose savo nutartyse bei išaiškinimuose yra nurodęs, jog „kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“.

Nors ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, tačiau teisme pateikė paaiškinimus apie atliktą veiką, nurodė, jog gailisi dėl nusikaltimo atlikimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas, praktiką prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti vertinamas kaip reikalavimas kaltinamajam teisiškai kvalifikuoti savo veiką. Svarbu tai, kad asmuo duotų paaiškinimus apie faktiškai savo atliktus veiksmus, o ne kvalifikuotų savo veiką kaip nusikalstamą. Pažymi, kad E. D. buvo pareikšta dalis kaltinimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais, t. y., kad veika atlikta bendrininkų grupe, be to, neteisingai nurodomas tariamai iš nusikalstamos veikos gautas piniginių lėšų kiekis. Taigi būtų nepagrįsta reikalauti iš kaltinamojo, kad šis vien siekdamas palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę sutiktų su visomis valstybinio kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad nepripažino kai kurių kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, nepašalina galimybės jam taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p.

Taip pat teigia, kad vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., lengvinančiomis baudžiamąją atsakomybę pripažįstamos alternatyvios aplinkybės, t. y., kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas savo 2015 05 07 nuosprendyje nurodė, kad „kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d., pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi“ - taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas E. D. BK 59 str. 1 d. 2 p., ir nesirėmė tuo, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.

Visiškai nepagrįsti prokuratūros apeliacinio skundo teiginiai, kad E. D. nedavė parodymų apie jo brolio E. D. nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 3 d. „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Taigi parodymų apie artimą giminaitį (brolį) nedavimas yra konstitucinė asmens teisių garantija, kuria naudodamasis asmuo neturėtų patirti jokių neigiamų padarinių. Be to, pažymi, kad E. D. nebuvo E. D. bendrininkas, todėl pripažinti, kad veikė bendrininkų grupė, neturėjo jokio pagrindo.

Dėl bendrininkavimo atliekant BK 202 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. D., E. D. ir S. V. bendrininkų grupe atliko BK 202 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nesutinka su prokurore, kad slapto E. D. sekimo protokolas patvirtina E. D. veikus bendrininkų grupe kartu su E. D. ir S. V.. E. D., E. D. ir S. V. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie, tariamai veikdami bendrininkų grupe, neteisėtą valiutos keitimo veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2012 01 01 iki 2013 12 02, t. y., beveik dvejus metus. Atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų apimtį, akivaizdu, jog tik trijų apsilankymo patalpose atvejų nustatymas (užfiksuotas tą patį mėnesį) nėra pakankamas, kad E. D. galėtų būti inkriminuojamas bendrininkavimas su patalpų bendraturčiais. Šioje byloje buvo apklaustas didelis kiekis liudytojų, t. y. asmenų, kuriems E. D. keitė valiutą – vien tik teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas net 21 asmuo, atlikę valiutos keitimo operacijas valiutos keitykloje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, be to, atliktas didelis kiekis kitų procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytą atlikto tyrimo apimtį akivaizdu, jog ir tariamai buvęs bendrininkavimas turi būti pagrindžiamas atitinkamu kiekiu patikimų įrodymų. Tai, kad daugiau įrodymų, išskyrus tris įrašus apie E. D. apsilankymus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, valstybinis kaltinimas nesurinko, tenka vertinti kaip pakankamų įrodymų apie bendrininkavimą nebuvimą.

Visiškai nesuprantamas prokuratūros argumentas apie tai, kad atlikus kratą buvo rastas būtent tas pats portfelis, kuriuo nešinas E. D. lankėsi patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Joks tyrimas ar kitas procesinis veiksmas, neginčijamai patvirtinantis šią aplinkybę, nebuvo atliktas, todėl šie apeliacinio skundo teiginiai yra tik spėjimai, kuriais negali būti pagrindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti iš slapto sekimo protokolų, esančių šioje byloje, sekimas būdavo vykdomas prie patalpų ((duomenys neskelbtini)), taip pat kredito įstaigų patalpose, tačiau stebėjimas ir vaizdo fiksavimas patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viduje nebuvo atliktas, o jo nesant, ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, jog E. D. iš šių patalpų imdavo būtent pinigus, yra tik faktinių aplinkybių interpretavimas, o ne patikimi įrodymai.

Nesutinka su prokurore, kad skaitmeniniame faile „Gamanok“ rasti duomenys patvirtina, jog buvo veikta bendrininkų grupe. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti neatitikimai yra pakankami, kad šis įrodymas nebūtų pripažintas patvirtinančiu bendrininkavimo buvimą.

Nesutinka su prokurore, kad bendrininkavimą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikti tyrimai. Kaip matyti, Valstybinė mokesčių inspekcija neatliko jokių išsamių skaičiavimų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas apie tai, kokios piniginių lėšų sumos galėjo būti uždirbtos iš valiutos keitimo kaltinime nurodomu 2012 01 01–2013 12 02 laikotarpiu. Negana to, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai daro tik prielaidą, jog papildomam valiutos pirkimui galbūt panaudotos pajamos, gautos iš valiutos keitimo veiklos. Net jei Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados ir būtų pagrįstos, šios išvados nieko nepasako apie E. D., E. D. ir S. V. bendrininkavimą ir nepagrindžia šios kaltinime nurodytos aplinkybės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendžio dalį dėl E. D. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nusprendus neišteisinti E. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti 2015-05-07 šią nuosprendžio dalį ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendžio dalį dėl E. D. turtui taikyto konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje neįrodyta, jog E. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat mano, kad nepaisant to, kad apeliantas prisipažįsta ir gailisi dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veiklos atlikimo, kaip nusikalstamos veikos rezultatas nepagrįstai konstatuotos iš E. D. darbo vietos paimtos piniginės lėšos už bendrą 70 747,14 Eur sumą, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat naikintina.

Dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti visi BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos elementai, konkrečiai – tiesioginė tyčia. Nesutinka su teismo tyčios vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad E. D. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto dujinių ginklų ir rastų dujinių šaudmenų neteisėto laikymo – kaltinimai pagal BK 253 str. 1 d. buvo pagrįsti tik tuo, kad E. D. neteisėtai laikė šaudmenis su pasklindančiu šratų užtaisu. Tai, kad 2003–2004 m. galėjo teisėtai be papildomų leidimų įsigyti  dujinius ginklus ir šaudmenis, patvirtinta ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančio įstatymo raida (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Byloje neneigta, kad teisėtai įsigijo ginklus, todėl mano, kad E. D. iškelta versija, jog šaudmenys su pasklindančiu šratų užtaisu jam parduoti per klaidą su dujiniais pistoletais ir jam skirtais šaudmenimis, yra įtikinama. Vertinant tyčią, apelianto manymu, atsižvelgtina į tai, ar nuteistasis turėjo galimybę suvokti, kad kartu su dujiniam pistoletui skirtais šaudmenimis jis laiko šaudmenis su pasklindančiu šratų užtaisu, priskiriamus „A“ kategorijai. Mano, kad teismas, atlikdamas E. D. tyčios vertinimą, neatsižvelgė į keletą esminių aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas. Nesutinka su teismu, jog šaudmenys, skirti dujiniams pistoletams, nuo šaudmenų su pasklindančiu šratų užtaisu skiriasi ilgiu ir teigia, jog iš 2014-01-28 specialisto išvados matyti, kad skiriasi tik labai nežymiai. Taip pat nesutinka su teismu, jog nuteistasis turėjo žinoti, kad skiriasi šių šaudmenų žymėjimas. Nurodo, kad 2003–2004 metais įsigyjant dujinius ginklus nereikėjo turėjo specialių žinių ar atitikti kokius nors reikalavimus, todėl negalėjo atskirti jo turėtiems dujiniams pistoletams skirtų ir „A“ kategorijai priskiriamų šaudmenų.

Teigia, jog byloje įrodyta, kad nuteistasis šiais šaudmenimis nesinaudojo, nes nustatyta, kad „A“ kategorijai priskiriami šaudmenys turėtais ginklais galėjo būti naudojami tik atlikus specialius pakeitimus, kurių neužfiksavo iš apelianto paimtų ginklų tyrimai. Apeliantas dėl nurodytų aplinkybių mano, kad jo tyčia neįrodyta. Nesant pakankamai duomenų, jog žinojo, kad turi šaudmenų, kuriems laikyti būtinas leidimas, nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia, todėl dėl šios veikos turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad neišteisinus nuteistojo pagal BK 253 str. 1 d., yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos mažareikšmiškumo remiantis šiomis aplinkybėmis: byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ketinęs panaudoti ar panaudojęs šaudmenis su pasklindančiu šratų užtaisu, taigi nenustatyti jokie visuomenės interesams priešingi veiksmai ar ketinimai. Be to, nustatyta, kad nuteistojo turimais ginklais panaudoti „A“ kategorijos šaudmenis neįmanoma. Nuteistasis tvirtina, kad jis nepirko tokių šaudmenų ir nežino, kokiu būdu šie šaudmenys pas jį pateko, ir mano, kad šaudmenys per klaidą jam buvo parduoti perkant dujinius ginklus. Kitokios aplinkybės, susijusios su įsigijimu, nėra nustatytos, todėl net ir teigiant, kad nuteistojo versija yra neįrodyta, ši aplinkybė negali būti laikoma jam nepalankia aplinkybe. Nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo kokių nors neteisėtų tikslų.

Dėl konfiskavimo taikymo. Nuteisus E. D. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį teismo konfiskuota 70 747,14 Eur (244 275,71 Lt) suma nėra pagrįsta ir neįrodyta, kad tokia suma yra nusikaltimo rezultatas. Vadovaudamasis teismų praktika, teigia, kad pajamos, gautos iš nusikalstamos veikos, turėjo būti tiksliai apskaičiuotos, tačiau byloje 70 747,14 Eur sumos pajamų iš valiutos keitimo gavimas nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais. Byloje nėra paneigta E. D. gynybos pozicija, kad pagal byloje surinktus duomenis E. D. litų įsigijimas ir vėlesnis jų keitimas į eurus buvo ne tik pelningas, tačiau ir nuostolingas. E. D. pareikštuose kaltinimuose nurodyta, kad jis AB SEB banke pakeitė 2 746 900,41 Lt į 794 000 Eur. Valiutos keitimo kursas turėtų būti 3,459527. Taigi keista didesniu kursu nei numatytas oficialus. Siekdamas gauti pelną iš eurų keitimo, nuteistasis eurus fiziniams asmenims turėjo keisti dar didesniu nei 3,459572 Lt už 1 Eur kursu. Iš liudytojų parodymų, kurie nurodė, kokiu kursu keitė litus į eurus, matyti, kad bent jau keičiant litus į eurus E. D. turėjo nuostolių, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad E. D. galėjo uždirbti 70 747,14 Eur. Vien faktas, kad E. D. veiklos vykdymo vietoje buvo rasta 70 747,14 Eur piniginių lėšų, jokiu būdu nereiškia, jog visi šie pinigai  buvo uždirbti iš BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. buvo nusikalstamos veikos rezultatu. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepaneigti teiginiai, jog E. D. ir jo sutuoktinė turėjo santaupų – tai patvirtina Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-12-05 paaiškinime pateikta informacija.

Apelianto teigimu, taip pat piniginių lėšų, kaip nusikalstamos veikos priemonės, taip pat nebuvo pagrindo konfiskuoti. BK 72 str. įtvirtintas turto konfiskavimas yra priskiriamas prie baudžiamojo poveikio priemonių. Pagal kasacinio teismo praktiką, konfiskavimas nelaikomas dviguba bausme, tačiau viena iš BK 41 str. 2 d. įtvirtintų bausmės paskirčių, kurią turi padėti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Šio principo turi būti laikomasi ir taikant konfiskavimą. Be to, konfiskavimas turi atitikti ir proporcingumo principo reikalavimus, tai yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas. Remdamasis Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 2K-7-83/2010) nurodo, kad net ir pripažinus 70 747,14 Eur piniginių lėšų sumą nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., priemone, visos šios sumos konfiskavimas neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų reikalavimų. Jokių pagrįstų įrodymų, kad ši suma galėjo būti uždirbta iš valiutos keitimo veiklos, nėra, todėl akivaizdu, kad į šią sumą įeina ir E. D., ir jo šeimos turėtos ir teisėtais būdais gautos piniginės lėšos. Todėl visos sumos konfiskavimas pažeistų teisingumo principą.  Be to, taikomos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas gali būti įvertinamas atsižvelgiant į konfiskuojamo turto vertės ir nuteistajam paskirtos bausmės santykį. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 str. įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, nuteistajam paskirta 455 dienų laisvės apribojimo bausmė gali būti vertinama 17 290 Eur suma. Konfiskuojama suma daugiau nei keturis kartus viršija nuteistajam paskirtą bausmę, įvertintą pinigais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad 70 747,14 Eur vertės turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl konfiskuotina suma turi būti mažintina iki proporcingo dydžio.

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl prokurorės Dalios Stonienės apeliacinio skundo

Dėl E. D. ir S. V. pripažinimo kaltais pagal BK 202 str. 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokurorė ginčija nuosprendžio dalis, kuriomis išteisinti E. D. ir S. V. bei panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į konkretų turtą ir šis turtas grąžintas S. V. ir E. D..

Prokurorės teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių šių asmenų kaltę dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamųjų kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių E. D. ir S. V. kaltę dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Nesutiktina su prokurore, kad slapto sekimo protokolas, kratos protokolas, faile „~ar329E.xar“ esantys duomenys bei šio failo apžiūros protokolas, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitose pateikti duomenys patvirtina faktą, kad E. D., S. V. kartu su E. D., veikdami bendrininkų grupe, padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teigia, jog išteisintųjų kaltę dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

2013-10-30 atlikus slaptą sekimą patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, kad 14 val. 35 min. šiose patalpose yra E. D., jis sėdi patalpoje, kuri nuo bendros patalpos atskirta stikline pertvara. Patalpoje taip pat matoma įjungta švieslentė, kurioje nurodytos valiutos pirkimo bei pardavimo kainos. Nuo 14 val. 39 min. iki 16 val. 22 min. į patalpas įeina asmenys, paduoda E. D. banknotus, jis juos suskaičiuoja, o po to asmenims paduoda kitus banknotus. 16 val. 14 min. į keityklą įeina S. V., 16 val. 18 min. į keityklą įeina S. M., 16 val. 19 min. S. V. ir S. M. išeina, S. V. nueina į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantį pastatą (t. 1, b. l. 27–28).

2013-11-06, atlikus E. D. ir patalpų (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, slaptą sekimą, nustatyta, kad 8 val. 57 min. E. D. eina Herkaus Manto gatve, 9 val. 09 min. įeina į patalpas,  (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įjungia informacinę švieslentę, kurioje nurodytos valiutos pirkimo bei pardavimo kainos. Nuo 9 val. 13 min. iki 10 val. 45 min. į patalpas įeina asmenys, paduoda E. D. banknotus, jis juos suskaičiuoja, o po to asmenims paduoda kitus banknotus. 10 val. 45 min. E. D. iš keityklos išeina, pereina Vytauto gatvę ir nueina į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Įėjus į patalpas patenkama į holą. Einant tiesiai yra šarvuotos durys. E. D. prieina prie šarvuotų durų, jas atrakina ir įeina pro jas į kitą patalpą. 10 val. 50 min. E. D. išeina pro šarvuotas duris, o po to išeina iš (duomenys neskelbtini)esančių patalpų. E. D. rankose nešasi portfelį. 10 val. 50 min. E. D. rankose nešinas portfeliu grįžta į keityklą (t. 1, b. l. 29–30).

2013-11-25 atlikus E. D. ir patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, slaptą sekimą nustatyta, kad 2013-11-25 10 val. 25 min. prie keityklos privažiuoja automobilis, į keityklą įeina automobiliu atvažiavęs vyras, netrukus jis su E. D. išeina, abu asmenys pereina Vytauto g. ir įeina į Herkaus Manto g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančias patalpas. Šiose patalpose E. D. ir nenustatytas asmuo Nr. 1 prieina prie šarvuotų durų. E. D. atrakina šias duris ir jie abu įeina į vidų,  10 val. 31 min.  jie abu išeina, E. D. grįžta į keityklą, o vyriškis įlipa į automobilį ir išvažiuoja (t. 1, b. l. 33).

2013-11-19, nuo 14 val. 02 min. iki 15 val. 16 min., atlikus E. D. slaptą sekimą nustatyta, kad 14 val. 02 min. E. D. automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoja prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (iš Vytauto g. pusės) esančio pastato (toliau keitykla), nueina į keityklą. 14 val. 10 min. išeina ir nueina į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančias patalpas, 14 val. 15 min. išeina rankose nešinas juodos spalvos portfeliu ir automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja iki centro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur išlipęs rankose nešinas juodos spalvos portfeliu nueina į AB SEB banką, įeina į uždarą kasą Nr. 3. Iš juodos spalvos portfelio E. D. išsiima kelias krūveles banknotų, paduoda banko darbuotojai. Netrukus E. D. rankose nešinas juodos spalvos portfeliu išeina iš banko, automobiliu važiuoja iki AB SEB banko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur rankose nešinas juodos spalvos portfeliu nueina į AB SEB banką, atsispausdina kliento eilės numerį ir įeina į uždarą kasą Nr. 7. Netrukus nešinas juodos spalvos portfeliu išeina iš AB SEB banko patalpų,  įeina į prekybos pasažą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prekybos pasaže E. D. nueina prie UAB (duomenys neskelbtini)valiutos keityklos. 15 val. 14 min. iš UAB (duomenys neskelbtini)valiutos keityklos išeina nenustatytos tapatybės asmuo, kuris E. D. paduoda krūvelę banknotų, kuriuos E. D. įsideda į striukės kišenę, o po to grįžta į automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuoja (t. 1, b. l. 31–32).

2013-11-25 atlikus E. D. ir patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, slaptą sekimą nustatyta, kad 10 val. 25 min. prie keityklos privažiuoja automobilis, į keityklą įeina automobiliu atvažiavęs vyras, netrukus jis su E. D. išeina, abu asmenys pereina Vytauto g. ir įeina į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančias patalpas. Šiose patalpose E. D. ir nenustatytas asmuo Nr. 1 prieina prie šarvuotų durų. E. D. atrakina šias duris ir jie abu įeina į vidų, 10 val. 31 min. jie abu išeina, E. D. grįžta į keityklą, o vyriškis įlipa į automobilį ir išvažiuoja (t. 1, b. l. 33).

Taigi, kaip matyti iš užfiksuotų duomenų, E. D. lankėsi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurios priklauso E. D. ir S. V. bei jų sutuoktinėms. Pasak prokurorės, tai patvirtina, kad E. D. ir S. V. kartu dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d. Kolegija visiškai nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Nurodyti slapto sekimo protokolai tik patvirtina faktą, kad E. D. lankėsi patalpose, kurios priklauso išteisintiesiems, tačiau tai nepatvirtina, kad ir išteisintieji kartu su E. D. vertėsi valiutos keitimu fiziniams asmenims. Tai, kad E. D., išeidamas iš išteisinamiesiems priklausančių patalpų, nešėsi juodą portfelį, su kuriuo buvo pastebėtas ir banke, taip pat neįrodo jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Slaptų sekimų metu nebuvo nustatyta, kas buvo tame portfelyje. E. D. lankymasis išteisinamiesiems priklausančiose patalpose niekaip neįrodo, kad ir išteisinamieji versliškai stambiu mastu vertėsi finansine veika neturėdami tam licencijos, t. y. keitė valiutą fiziniams asmenims ar kad (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose buvo grynųjų pinigų bendra kasa. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad valiutą keitė kuris nors iš išteisintųjų. Faktas, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo rasta didelė suma įvairios valiutos, leidžia daryti tik prielaidą, kad galbūt E. D. ten laikė nusikalstamai veikai reikalingus pinigus, tačiau tai nepatvirtina E. D. ir S. V. kaltės. Be to, išteisintieji nuosekliai paaiškino didelės sumos buvimą jų patalpose. Abu išteisintieji neginčijo, jog siekė užsidirbti iš valiutos keitimo keičiantis valiutos kursams, tačiau tai nepatvirtina, kad jie versliškai kartu su E. D. siekė užsidirbti iš valiutos keitimo operacijų fiziniams asmenims.

Nustatyta, kad atlikus kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasta įvairios valiutos, kurių bendra suma atitinka 483 163,73 Lt.

E. D. parodė, kad bandė užsidirbti perkant ir parduodant valiutą keičiantis valiutų kursams. Į banką eidavo apie 4 kartus per mėnesį, stebėjo valiutų kursus, valiutą keitė tik bankuose, brolio E. valiutos keitykloje jos nekeitė. Nurodė, kad S. V. taip pat užsidirbdavo parduodamas valiutą.

S. V. parodė, kad dar1999 m.–2000 m. dirbo kasininku Ūkio banke. Suprato, kad galima pasipelnyti iš įvairių valiutų kursų svyravimo bei pradėjo domėtis, kas siūlo įvairias mokymo programas apie darbą tarptautinėse valiutos rinkose bei  kas siūlo virtualias demo sąskaitas, su kuriomis galima dirbti tarptautinėse valiutos rinkose. 2008 m.–2009 m. Danijos Saxo banke internetu mokėsi treiderio, tai yra asmens, uždirbančio pinigus iš valiutos kainų skirtumų, darbo. Sužinojo, kaip teisingai dirbti valiutos rinkose, kaip teisingai naudotis informacija. Pirkdavo kredito įstaigose įvairias valiutas, stebėjo valiutų kursus ir jiems pasidarius palankesnėms, valiutą parduodavo. Valiutą pirkdavo už grynuosius pinigus. Būdavo, kad per dieną sudarydavo 2–3 tokius sandorius, o kursui nesikeičiant kelis mėnesius valiutos neparduodavo. Tvirtino, kad legaliai gaudavo pelną pirkdamas ir parduodamas valiutą, pildė pajamų ir išlaidų žurnalą, mokėjo visus būtinus mokesčius. Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesį atliko jo veiklos patikrinimą, taip pat ir dėl valiutinių operacijų atlikimo nuo 2007 m. iki 2011 m., patikrinimo metu padaryta  išvada, kad jo, S. V., veikla prilyginama individualiai veiklai, tai yra tarpininkavimą vertybiniais popieriais. Jam buvo išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma. 2007 m.–2011 m. jis, S. V., uždirbo 55060 Lt, nuo kurių sumokėjo visus būtinus mokesčius. 2012 metais ir 2013 metais  jis gavo 17310 Lt pelno, sumokėjo mokesčius. Teigia, kad 2012 m.– 2013 m. E. D. paslaugomis nesinaudojo, nes valiutą keitė dideliuose bankuose dėl jų palankesnio valiutų keitimo kurso.

Taigi išteisinamųjų duoti paaiškinimai pagrindžia jų patalpose rastų pinigų kilmę. Duomenų, patvirtinančių, kad rasti pinigai ir aukso dirbiniai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinami ar buvo nusikalstamos veikos priemonės, nėra. Šiuo atveju duomenys, kad E. D. ir S. V. gaudavo pajamų iš valiutos pirkimo–pardavimo, neįrodo, kad jie kartu su E. D. versliškai stambiu mastu vertėsi iš valiutos keitimo fiziniams asmenims. Be to, nustatyta, kad S. V. 2013-01-14 išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma vykdyti vertybinių popierių ir prekių sutarčių sudarymo tarpininkavimą bei kad nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio pildė Gyventojo, individualios veiklos, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (t. 6, b. l. 6–50).

Prokurorės teigimu, faktą, kad E. D. ir S. V. nusikalstamą veiką vykdė kartu su E. D., patvirtina faile „~ar329E.xar“ užfiksuoti duomenys. Prokurorės teigimu, tai, kad 2013-11-19 programos „Skype“ vartotojas „serz44“ atliko veiksmus faile „~ar329E.xar“, kuriame, anot prokurorės, yra duomenų apie valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patirtas išlaidas, gautas pajamas, patvirtina jų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Iš 2014-05-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kompiuterines laikmenas, paimtas iš patalpų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo nustatyti kompiuterio naudotojai. Kompiuteriu naudojosi „Skype“ vartotojas „eddys69“ ir „serz44“, „serz3535“. Pagal programos „Skype“ naudojimo duomenis vartotojas „eddys69“ paskutinį kartą programa naudojosi 2013-11-18,15.12.49 val., vartotojas „serz3535“ – 2013-09-24 14.45.49 val., vartotojas „serz44“- 2013-11-27 15.12.25 val.

Nustatyta, kad failas „~ar329E.xar.“ (tai failas, kurį Microsoft Excell naudoja duomenų automatiniam išsaugojimui po kompiuterio darbo sutrikimų) sukurtas 2013 m. lapkričio 19 d., 09.54.42 val. Iššifravus failą, jis išsaugotas su pavadinimu duomenys.xar. Iš failo atspausdintos lentelės „SEB“, „VB“, „vedurkis“, „Gamonok“.

Atlikus įvykių analizę nustatyta, kad paskutinis programos „Skype“ vartotojas prieš sukuriant failą „~ar329E.xar“ buvo vartotojas „serz44“, kuris programa naudojosi 2013 m. lapkričio 19 d. 09.17.07 val. (t. 1, b. l. 141–172).

Kolegijos įsitikinimu, vien faktas, kad kompiuteriu naudojosi „serz44“, kuris į iššifruotas lenteles vedė duomenis, nepatvirtina, kad S. V. ir E. D. dalyvavo nusikalstamoje veikoje kartu su E. D.. Tam, kad būtų padaryta priešinga išvada, byloje būtina nustatyti, kad iššifruotose lentelėse įvesti duomenys yra susiję su valiutos keitykla, esančia (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje veikė vienas E. D.. Tačiau, įvertinus faile „~ar329E.xar“ esančių lentelių turinį, kolegija neturi pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad tai susijęs su nusikalstama veika.

Atlikus iššifruoto failo „~ar329E.xar“ apžiūrą (2014-05-16 apžiūros protokolas), kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę Nr. 220441MH00334, nustatyta, kad šiame faile įrašytos darbo lentelės pavadintos „InterCord“, „Linas“, „vedurkis“, „Telef“, „Gamonok“, „Euro-DM“, „SEIFAS“, „VB“, „suma“, „Islaidos“, „tel“, „deivid“, „Milana“, „Dela“, „Arxivas“, „Dovanos“, „Inofdat“, „Veston“, „Eastcorp“, „R. R.“, „nurasimas“, „SEB“. Darbo lentelėje „Gamonok“ yra įdėta informacija apie dolerius, eurus, litus, rublius, lito kursą JAV dolerio atžvilgiu. Lentelėje yra grafos „Viso“, „Pelnas“, „Zenja“, „Mes“. Išlaidos  patalpų nuomai, mokestis už patalpų apsaugą, mokestis už elektrą, už kabelinę (t. 1, b. l. 173–174). Prokurorės manymu, šioje lentelėje („Gamonok“) esantys duomenys yra apie valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patiriamas išlaidas.

Siekiant nustatyti šiame faile užfiksuotų duomenų sąsają su nusikalstama veika, buvo paskirta informacinių technologijų ekspertizė. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad failai su plėtiniu „xar“ nesaugo „darbinio failo“, t. y. failo, iš kurio buvo padaryta kopija. Taip pat failo su plėtiniu „xar“ metaduomenyse nėra saugoma informacija, kada buvo sukurtos faile „~ar329E.xar“ esančios lentelės. Ekspertizės akte yra pateiktos lentelių, rastų faile „~ar329E.xar“, duomenys (t. 9, b. l. 114–148). Nustatyta, kad lentelėje „Gamonok“ yra įrašai „Islaidos“ – 26 vnt. Nustatyta, kad failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Gamonok“ yra įvesti datos atributai nuo 2011-10-04 iki 2013-11-16.  Informacijos, kada buvo sukurta darbo lentelė „Gamonok“ ir iki kada buvo vedami duomenys, nėra.

Ekspertizės akte yra pateikta failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Gamonok“ esantys įrašai (t. 9, b. l. 129–132). Iš jų matyti, kad yra suvestos patiriamos išlaidos už kabelinę televiziją?, nuomą, elektrą, apsaugą ir kt., yra nurodytos datos, tačiau nėra nurodyta, už kurias patalpas yra patiriamos tokios išlaidos. Nėra pagrindo sutikti su prokurore, kad darbo lentelėje „Gamonok“ nurodyti duomenys aiškiai patvirtina, kad joje nurodytos išlaidų sumos yra už valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaikymą, nes lentelėje nurodytos sumos yra beveik vienodos lyginant su E. D. atliktais mokėjimais už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaikymą.

Bankas „Swedbank“, AB, pateikė E. D. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti informacija apie E. D. vykdytus mokėjimus bendrovėms „Apsaugos komanda“, „LESTO“ (t. 3, b. l. 2–6). Patirtas išlaidas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėda, išlaikymą patvirtina ir gauti duomenys iš LESTO, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, atsiskaitymų už nuomą žiniaraštis (t. 3, 59–61, 62–64, 161–165). Iš šių duomenų matyti, kad už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patirtos išlaidos yra panašios su lentelėje „Gamonok“ nurodytomis išlaidomis. Tačiau vien šis faktas neįrodo, kad būtent už tas patalpas išlaidos ir buvo vedamos į lentelę „Gamonok“. Be to, iš prokurorės baigiamojoje kalboje pateiktų išlaidų, nurodytų lentelėje „Gamonok“, ir išlaidų, kurias realiai už patalpas sumokėjo E. D., palyginimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visos sumos yra tikrai suapvalintos, pvz., UAB „Apsaugos komanda“ nuolat buvo mokama konkreti suma – 121 Lt, tačiau lentelėje „Gamonok“ yra nurodytos skirtingos sumos: 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 29 d. ir kt. – 125 Lt, o 2012 m. lapkričio 30 d., 2013 m. kovo 27 d. ir kt., 130 Lt, nors E. mokėtina suma UAB „Apsaugos komanda“ nesikeitė – nuolat buvo mokama po 121 Lt. Šiuo atveju neaišku, kokiu pagrindu suma lentelėje „Gamonok“ būdavo apvalinama iki 125 Lt, o kitu atveju iki 130 Lt. Taip pat negalima daryti išvados, kad AB „LESTO“ 2013-01-31 sumokėta suma – 208,24 Lt – būtų apvalinama iki 215 Lt. Nors kitais atvejais galima daryti prielaidą, kad sumos yra suapvalintos, tačiau remiantis tik tuo daryti vienareikšmišką išvadą, kad lentelėje tikrai yra nurodytos valiutos keityklos išlaidos, negalima.

Prokurorės teigimu, lentelėje „Islaidos“ pateikti duomenys yra apie valiutos keityklos gaunamas pajams, jų pasidalijimą į tris dalis bei valiutos keityklos patirtos išlaidos. Iššifruoto failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Islaidos“ yra įdėta informacija apie E. D. mokamą atlyginimą.

Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Islaidos“ nustatyta, kad šioje lentelėje yra įrašai su raktiniu žodžiu „Zen“ (t. y. „zenia“, ‚Zenia“, „Zenja“ ir kt.).

Ekspertizės akte nurodyta, kad iššifruoto failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Islaidos“ yra lentelės, kuriose įrašytas datos atributas, suma ir komentaras. Nustatyta, kad lentelėse įvedami duomenys identifikuojami pagal mėnesį, t. y. kiekvienam mėnesiui sukurta nauja lentelė. Darbo lentelėje „Islaidos“ prie įrašų su raktiniu žodžiu „zen“ yra įvesti datos atributai ir sumos. Iš lentelėje pateiktų datų matyti, kad anksčiausia lentelėje nurodyta data yra 2007-11-30, vėliausia data 2013-11-18 (t. 9, b. l. 122–123). Prie komentarų nurodyta, kad „Zenia tel, baltik“, „arenda zenia“, „Zenja keityk“, „Zenja Islaid“, ir pan. Pateiktoje lentelėje nėra nurodyta, už kokių patalpų aptarnavimą yra nurodytos išlaidos.

Taip pat nustatyta, kad failo „~ar329E.xar“ darbo lentelėje „Islaidos“ yra įrašai su raktiniais žodžiais „zarplata“ – 96 vnt. Iš ekspertizės akte pateiktos lentelės matyti, kad įrašas „Zarplata zenia“ įvestas tik vieną kartą, tačiau nėra aiški šio įrašo įvedimo data (t. 9, b. l. 125–126).

Tokie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šioje lentelėje nurodyti duomenys galbūt yra susiję su E. D., tačiau vien tai nepatvirtina, kad ir E. D. su S. V. veikė kartu su E. D.. E. D. ir S. V. priklausančiose patalpose rastame kompiuteryje iššifruoti duomenys nėra patvirtinti kitais byloje sutrinktais įrodymais, todėl remiantis vien neaiškiais duomenimis, daryti išvadą, kad išteisintieji tikrai kartu su E. D., veikdami bendrininkų grupe, vykdė nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmieji įrašai šioje lentelėje užfiksuoti dar 2007 m., nors nusikalstama veika, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, pradėta daryti 2012-01-01. Be to, informacijos, kada buvo sukurta darbo lentelė „Islaidos“ ir iki kada buvo vedami duomenys, taip pat nėra.

Prokurorės teigimu, iš darbo lentelėje „Gamonok“ įrašytos informacijos matyti, kad E. D., E. D. ir S. V. iš vykdytos valiutos keitimo veikos gavo pajamas ir iš jų atskaitę E. D. patirtas išlaidas, likusią dalį pasidalydavo į tris lygias dalis. Pasak prokurorės, šioje lentelėje nurodytos 2012 metais bei 2013 m. sausio–spalio mėnesiais gautos pajamos ir jų pasidalijimas, atskaičius patirtas išlaidas.

Iš ekspertizės akto duomenų matyti, kad lentelėje ‚Gamonok“ buvo vedama informacija, kur nurodyta, pvz., 2013-01 iš viso – 9558, pelnas – 8343, Zenja –2781, mes –5562 (t. 9, b. l. 133–135). Nustatyta, kad lentelėje „Gamonok“ yra įvesti datos atributai nuo 2011-10-04 iki 2013-11-16. Atlikus failo „~ar329E.xar“ darbo lentelių „Gamonok“ ir „Islaidos“ informacijos sulyginimą nustatyta, kad yra panašių sumų, šalia kurių yra sutampantys laiko atributai ir raktinis žodis „Zen“ (t. 9, b. l. 132–133). Iš nurodytų duomenų galima daryti prielaidą, kad galbūt E. D. (darbo lentelėse galbūt įvardyta kaip „Zenja“) galėjo su E. D. ir S. V., kurie lentelėje galbūt įvardyti kaip „mes“, dalytis kažkokį pelną, tačiau iš lentelėse pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo dalijamas pelnas, gautas iš valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje, kaip nurodyta liudytojų, nebuvo kito asmens, tik E. D.. Be to, nėra jokių konkrečių duomenų, kad būtent šias darbo lenteles pildė išteisinamieji ar pats E. D..

Kolegija, įvertinusi ekspertizės akte pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su prokurore, kad iššifruotame faile „~ar329E.xar“ esančiose darbo lentelėse įvesti duomenys yra susiję su kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika ir neginčytinai įrodo E. D. ir S. V. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje kartu su E. D..

E. D. ir S. V. pateikti kaltinami dėl to, jog jie kartu su E. D. versliškai stambiu mastu, neturėdami tam licencijos, neteisėtai teikė fiziniams asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimą. Byloje nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, jog valiutą keitė pas E. D. ar S. V.. Visi patvirtino, jog valiutą keitė pas E. D.. E. D. taip pat nurodė, kad veikė vienas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog išteisintieji E. D. ir S. V. dažnai keitė banke valiutą (E. D. per dvejus metus atliko 300 valiutos keitimo operacijų, S. V. – 310 valiutos keitimo operacijų), nėra pakankama grindžiant jų kaltę bendrininkavus su E. D. versliškai, stambiu mastu neteisėtai teikus finansines paslaugas fiziniams asmenims – valiutos keitimą. Be to, dažną valiutos keitimą patvirtina jų veikla. Abu išteisintieji nurodė, kad užsidirbdavo perkant ir parduodant valiutą keičiantis valiutų kursams. Bylos duomenimis patvirtinta, kad S. V. tokia veikla vertėsi legaliai ir nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio pildė Gyventojo, individualios veiklos, pajamų ir išlaidų žurnalą, mokėjo visus mokesčius. 2013-01-14 S. V. išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma vykdyti vertybinių popierių ir prekių sutarčių sudarymo tarpininkavimą.

Visiškai nesutiktina su prokurore, kad išteisintųjų nusikalstamą veiką patvirtina ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje 2014-11-21 Nr. FR0760-15705 pateikti duomenys apie S. V. gautas pajamas ir patirtas išlaidas 2012–2013 m. bei 2014-12-10 atskaitoje Nr. FR0688-2328 pateikti E. D. duomenys apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo 2014-11-21 ataskaitos Nr. FR0760-15705 matyti, kad buvo atliekamas mokesčių mokėtojo S. V. operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Tyrimas inicijuotas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos valdybos 2014-07-10 raštą Nr. 25/12-1-28-14169 pateiktą informaciją. Buvo įvertintos nurodyto laikotarpio gautos pajamos ir patirtos išlaidos, įskaitant atliktus užsienio valiutų pirkimo–pardavimo sandorius. Išvadose nurodyta, kad S. V. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 vykdė valiutos keitimo grynaisiais pinigais operacijas. Minėtu laikotarpiu AB SEB bankui pervedė įvairios valiutos grynaisiais pinigais už 12 456 518, 29 Lt ir iš AB SEB banko nupirko Eur už 899 815,95 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad S. V. nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 valiutinių operacijų vykdymui nuolat turėjo turėti atitinkamą laisvų grynųjų piniginių lėšų sumą, kuri vieną dieną siekė iki 576 000 Lt. Įvertinus operatyvaus patikrinimo metu S. V. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, padarė išvadą, kad valiutos pirkimui S. V. 2012–2013 m. laisvų piniginių lėšų neužteko ir valiutos įsigijimui S. V. galbūt panaudojo pinigines lėšas, gautas iš finansinės veiklos neturėdamas šiai veiklai licencijos (leidimo), neįkūręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdamas kredito įstaigos atstovu, pažeisdamas 1993-07-07 Lietuvos Respublikos „Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo“ Nr. I-202 3 str. 1 d. nuostatą, t. y. S. V. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus, siekdamas gauti naudos. Nuo 2012-01-06 iki 2013-11-29 S. V. AB SEB banke atliko 310 valiutos keitimo operacijų ir tokiu būdu iš šios vykdytos valiutos keitimo veiklos 2012–2013 m. galbūt gavo pajamas, kurių nedeklaravo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nustatyta tvarka. Nurodyta, jog remiantis šiais duomenimis, bus pradėtas S. V. ir jo sutuoktinės L. V. mokestinis patikrinimas (t. 8, b. l. 39–56).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo 2014-12-10 ataskaitos Nr. FR0688-2328 matyti, kad buvo atliekamas mokesčių mokėtojo E. D. operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31. Tyrimo tikslas buvo nustatyti mokesčių mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus dėl pajamų ir išlaidų pagrįstumo, apskaičiuojant GPM. Išvadose nurodyta, kad, įvertinus E. D. turimas pinigines lėšas bankuose, nustatyta, jog E. D. ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas ir pinigines lėšas. Konstatuota, kad E. D. valiutinių operacijų vykdymui nuolat turėjo turėti  atitinkamų piniginių lėšų sumą, kuri vieną dieną siekė net iki 363 268,36 Lt. Įvertinę mokestinio tyrimo metu E. D. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, padarė išvadą, kad valiutos pirkimui laisvų piniginių lėšų neužteko ir jos įsigijimui galbūt E. D. panaudojo pinigines lėšas, gautas iš finansinės veiklos neturėdamas šiai veiklai licencijos (leidimo), neįkūręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdamas kredito įstaigos atstovu, pažeisdamas 1993-07-07 Lietuvos Respublikos „Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo“ Nr. I-202 3 str. 1 d. nuostatą, t. y. E. D. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus, siekdamas gauti naudos. Nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 E. D. AB SEB banke atliko 628 valiutos keitimo operacijas ir tokiu būdu iš šios vykdytos valiutos keitimo veiklos 2009–2013 m. galbūt gavo pajamas, kurių nedeklaravo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nustatyta tvarka. Nurodyta, jog remiantis šiais duomenimis, bus pradėtas E. D. mokestinis patikrinimas (t. 8, b. l. 29–35).

Kaip matyti iš nurodytų duomenų, S. V. ir E. D. pirko valiutą. Pažymėtina, kad nei E. D., nei S. V. neginčijo fakto, kad siekė iš valiutos keitimo pasipelnyti, tačiau vien tai nepatvirtina fakto, kad valiutą pardavinėjo fiziniams asmenims kartu su E. D.. Mokestinėse ataskaitose nurodyta, kad E. D. ir S. V. galbūt gavo pajamas, kurių nedeklaravo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nustatyta tvarka ir neapskaičiavo bei nesumokėjo mokesčių už gautą pelną keičiant valiutą, tačiau, kaip minėta, vien tai nepatvirtina, kad jie kartu su E. D. vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitas matyti, kad jose taip pat padarytos tik prielaidos ir nurodyta, kad bus atliekami mokestiniai patikrinimai. Tikslių skaičiavimų nėra nurodyta, duomenų, kad būtų atlikti mokestiniai patikrinimai, nėra. Operatyvaus patikrinimo išvados yra padarytos pagal operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir duomenis. Pažymėta, jog duomenys, kurie nebuvo žinomi operatyvaus patikrinimo metu, gali turėti įtakos šio operatyvaus patikrinimo rezultatams. E. D. ir S. V. su ataskaitose pateiktais duomenimis nesutinka. Atsikirtime į apeliacinį skundą nurodė, jog VMI neužbaigė administravimo procedūros ir nepriėmė sprendimo, kuris dar galės būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiais įrodymais kaip objektyviais ir neabejotinai patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Kolegija, išanalizavusi byloje pateiktų duomenų visumą, nesutinka su prokurore, kad slapto sekimo protokolai, kompiuteryje rasti duomenys bei Mokesčių inspekcijos pateikta informacija sudaro neabejotiną pagrindą išvadai, kad E. D. ir S. V. kartu su E. D. vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų visetu, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad E. D. ir S. V. bendrininkavo su E. D. versliškai, stambiu mastu neteisėtai teikė finansines paslaugas fiziniams asmenims – valiutos keitimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybės, jog kaltinamieji E. D. ir S. V. buvo pastebėti banko padaliniuose keičiantys valiutą, pas juos biure rasti pinigai įvairia valiuta, dar neįrodo, jog jų tikslas buvo tokių finansinių paslaugų teikimas fiziniams asmenims bendrininkaujant su E. D. stambiu mastu ir versliškai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, kad išteisintieji galbūt siekė sau gauti naudos iš besikeičiančių valiutų kursų, tačiau tai nepatvirtina, kad nuolat, sistemingai teikė valiutos keitimo paslaugas kitiems asmenims, siekiant tokiu būdu pasipelnyti, ir tai buvo vienas iš nuolatinių jų pajamų šaltinių. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka apkaltinti E. D. ir S. V. jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji E. D. ir S. V. veikdami bendrininkų grupe su E. D., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, neįkūrę ir neįregistravę finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebūdami kredito įstaigos atstovais versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai teikė fiziniams asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutą ir užsienio valiutą į litus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog E. D. ir S. V. veikė bendrininkų grupe kartu su E. D.. Tačiau prokurorė apeliaciniu skundu neskundžia nuosprendžio dalies, kuria E. D. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir konstatuota, jog veikė vienas, o ne su bendrininkų grupe. Neprašo pripažinti, jog ir E. D. veikė bendrininkų grupe ir šį faktą pripažinti kaip E. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas draudžia pabloginti nuteistojo padėtį daugiau nei to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 4 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad prokurorės pozicija dėl bendrininkavimo nėra išsami ir aiški. Šiuo atveju, net ir nustačius, jog galbūt E. D. ir S. V. veikė bendrininkų grupe kartu su E. D., nebūtų galimybės pagal kaltinamąjį aktą ir prokurorės pareikštą apeliacinį skundą pripažinti, jog tik E. D. ir S. V. veikė bendrininkų grupe, o E. D. veikė atskirai. Tokia išvada prieštarautų kaltinamajame akte nurodytam kaltinimui. Kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kad E. D. ir S. V. veikė bendrininkų grupe su E. D..

Kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą bei atsižvelgusi į prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl E. D. ir S. V. padarytos nusikalstamos veikos bendrininkaujant su E. D., konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo E. D. ir išteisintųjų E. D. ir S. V. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Nenustačius, jog E. D. ir S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo konfiskuoti kratos metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimtus pinigus ir geltono aukso dirbinius.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo E. D.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymo. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, akivaizdu, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodytas ne tas Baudžiamojo kodekso straipsnis (260 str.), už kurio padarymą nuteistasis pripažintas kaltu ir dėl kurio padarymo nuteistasis prisipažino. Todėl laikytina, kad prokurorė prašo pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010).

Prokurorės manymu, tai, kad E. D. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikaltimą, teisme paskelbus kaltinamąjį aktą taip pat nurodė, jog yra nekaltas, o prisipažino tik tuomet, kai visi liudytojai davė parodymus, bei tai, kad davė parodymus ir paaiškino tik tas aplinkybes, kurias jis norėjo ir apie brolio E. D. veiklą parodymų nedavė, patvirtina, jog E. D. nebuvo jokio pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir gailėjimąsi.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu E. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir naudodamasis savo kaip įtariamojo teise, parodymų nedavė (t. 6, b. l. 143, t. 5, b. l. 65). Teisiamojo posėdžio metu po kaltinamojo akto perskaitymo E. D. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir sutiko duoti parodymus po liudytojų parodymų (t. 6, b. l. 177–178).

Kaip minėta, prisipažinti padarius nusikaltimą įtariamasis turi teisę iki nuosprendžio priėmimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 202 str. 1 d., teisme ir nurodė, jog dėl to gailisi. Tvirtino, jog tikėjosi, kad bus išleistas įstatymas, kuris nedraus fiziniam asmeniui užsiimti tokia veikla. Žinojo, kad tuo metu tai daryti negalėjo. Nuteistasis teismui nurodė visas aplinkybes, susijusias su valiutos keitimu fiziniams asmenims. Vien faktas, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu naudojosi savo teisėmis ir prieš save parodymų nedavė, nesudaro pagrindo nesvarstyti klausimo dėl atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo. Parodymų nedavimas prieš brolį E. D. taip pat nepanaikina galimybės spręsti klausimą dėl atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo. Nuteistasis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį (Konstitucijos 30str. 3 d.). Kolegija sutinka su nuteistuoju, kad vien faktas, jog nepripažino nusikalstamos veikos visos, t. y. kad veikė bendrininkų grupe, kad gavo būtent tokias pajamas, kurias nurodė prokuroras, neeliminuoja galimybės prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, juolab, kad teismas šias aplinkybes atmetė kaip neįrodytas. Nuteistajam civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, jokie neigiami padariniai dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nustatyti, todėl nuteistasis neturėjo galimybės savo gailėjimosi išreikšti atlygindamas padarytą žalą ar pan. Iš nuteistojo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai apibūdinančių nuteistąjį, todėl vien faktas, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, suponuoja išvadą, kad jis išgyvena dėl padarytų veiksmų. Šiuo atveju kolegija, įvertinusi nuteistojo elgesį, neturi pagrindo teigti, kad prisipažinimas nebuvo nuoširdus ar kad jis nesigaili. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė apeliaciniu skundu nors ir prašo panaikinti atsakomybę švelninančią aplinkybę, tačiau dėl to keisti nuteistajam paskirtą bausmę už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą neprašo.

Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš nuosprendžio pašalinti E. D. atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., padarymo.

Dėl nuteistojo E. D. apeliacinio skundo

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Nuteistasis E. D. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį, o jei teismas manys, kad yra visi nusikalstamos veikos požymiai, prašo šią bylos dalį nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo.

Nuteistasis kaltinamuoju aktu kaltinamas nuo nenustatytos datos iki 2013-12-02 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikęs (9) devynis  fabrikinės gamybos 35 kalibro šovinius – šaudmenis su pasklindančių šratų užtaisu, kurie skirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams bei skirti šaudyti iš įvairių 35 mm kalibro pistoletų, kol kratos metu šaudmenis rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai (t. 6, b. l. 126).

BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Apeliantas šiuo atveju ir ginčija tiesioginės tyčios buvimą. Tvirtina, kad jis nežinojo, jog įsigijo A kategorijos šovinius, ir teigia, kad jam jie buvo parduoti per klaidą perkant dujinius ginklus ir šovinius, skirtus būtent jiems.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad kratos, atliktos E. D. darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), metu stalo dešinėje pusėje esančiame antrame stalčiuje rastas pistoletas „VALTRO mod 85 Combat“ 9 mm ir apkaba su įdėtais šoviniais. Taip pat pistoletas „ME 8 POLICE“ 8 mm ir apkaba su įdėtais keturiais šoviniais. Atskirai dėžutėje įdėti devyni šoviniai „RWS 35 GREN“ (t. 1, b. l. 51–54).

Iš specialisto išvados Nr. 30-19-Isl-1357 bei specialisto aiškinamojo rašto nustatyta, kad kratos metu E. D. vykdomos veiklos vietoje paimti ir tirti pateikti 9 šoviniai yra fabrikinės gamybos (.35) kalibro šoviniai su pasklindančių šratų užtaisu. Pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai skirti šaudyti iš įvairių (.35) kalibro pistoletų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus duomenimis, E. D. leidimas įsigyti A kategorijos ginklą ir šaudmenis nebuvo išduotas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šoviniai „RWS 35 GREN“ buvo padėti atskiroje dėžutėje. Iš specialisto išvadoje pateiktos šovinių nuotraukos matyti, kad jie dydžiu skiriasi nuo šovinių, kurie tinka šaudyti iš dujinio pistoleto (t. 3, b. l. 37–41). Teismo posėdyje apklaustas specialistas L. B. taip pat parodė, kad šoviniai su pasklindančių šratų užtaisu yra žymimi specialiais ženklais, jie yra ketvirtadaliu ilgesni už kitus šovinius, o šių šovinių kamščiai skirtingai nei kitų šovinių yra popieriniai, išoriškai minėti šoviniai skiriasi. Nors apeliantas teigia, jog nėra subjektyviojo požymio tiesioginės tyčios, nes nesuprato, kad įsigijo kitokius šovinius, o ne dujinius, kad to suprasti negalėjo, nes skirtumas tarp šių šaudmenų ir dujinių šaudmenų yra nedidelis ir jo nepastebėjo, be to, neturėjo specialių žinių apie šaudmenis, todėl niekaip negalėjo pastebėti jų skirtumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šaudmenys išoriškai skiriasi (tai aiškiai matyti iš pateiktos nuotraukos), be to, buvo laikomi atskiroje dėžutėje, kurioje nebuvo nė vieno dujinio šaudmens, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas nesuprato, kad rasti šoviniai skirti šaudyti ne iš jo turimų pistoletų ir kad jie jam buvo parduoti per klaidą. Be to, pats nuteistasis nurodo, kad šovinius įsigijo 2003–2004 m., todėl neįtikinama versija, kad nuteistasis per tiek laiko nepastebėjo, jog šoviniai nėra tinkami šaudyti jo turimais ginklais, juolab, kad, kaip minėta, šoviniai buvo laikomi atskiroje dėžutėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius apelianto argumentus vertino tik kaip gynybinę versiją, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje formaliai yra nustatyti visi veikos būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šoviniai „RWS 35 GREN“ buvo laikomi E. D. darbo vietoje. Pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamasis ginklas, priskiriamas A kategorijai, yra tinkamas šaudyti, o šaudmenys skirti šaudyti iš (.35) kalibro pistoleto. Objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas, leidimo laikyti tokius šovinius apeliantas neturėjo. Subjektyvusis požymis – teismas teisingai pripažino, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinojo ir suvokė, kad laiko šovinius, kuriems neturi leidimo, suprato, kad jie skiriasi nuo dujinių šovinių. Taigi, priešingai negu teigiama skunde, E. D. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

Apeliantas, nustačius, jog yra visi BK 253 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymiai, prašo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal šį straipsnį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Pirmosios instancijos teismas dėl veikos mažareikšmiškumo nepasisakė, nors apelianto advokatas H. Mackevičius šią aplinkybę buvo nurodęs teisiamojo posėdžio metu.

BK 253 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms.

BK 37 str. nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010 ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pas apeliantą rasti šaudmenys yra priskiriami A kategorijai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Vadinasi, E. D. laikė pavojingiausios kategorijos šaudmenims. Iš viso rasta 9 vnt. Tačiau, vertinant padarytos žalos dydį, veikos pavojingumą, kilusius padarinius, yra pagrindas išvadai, kad E. D. padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų galima vertinti kaip pavojingą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 str. 1 d. kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, neatitinka teisingumo, proporcingumo principų. Padarytos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis nėra adekvatus apysunkiam nusikaltimui.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atlikus kratą E. D. darbo vietoje buvo rasti du dujiniai pistoletai: „BBM“, modelis „POLICE“ 8 mm kalibro dujinis pistoletas ir „VALTRO mod. 85 COMBAT“ – 9 mm kalibro dujinis pistoletas. Rasti šaudmenys yra (.35) kalibro šoviniai, kurie tinkami šaudyti iš įvairių (.35) mm kalibro pistoletų. Taigi apeliantas su turimais ginklais negalėjo panaudoti neteisėtai laikytų šovinių. Duomenų, kad rasti pistoletai būtų pritaikyti šaudyti su tokiais šoviniais, nėra. Šiuo atveju nustatyta, kad E. D. pažeidė teisės aktais nustatytas šaudmenų apyvartos taisykles, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokia veika kėlė grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors E. D. veiksmai atitinka BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 72 str. 1, 2, 3 d. skundžiamu nuosprendžiu konfiskavo keturis šovinius (.35) kalibro su pasklindančių šratų užtaisu dėžutėje ir įsiteisėjus nuosprendžiui nurodė juos perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog yra visi BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau bylą nutarė nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-07 nuosprendžio dalis dėl šovinių konfiskavimo paliktina nepakeista (BK 72 str., 67 str. 2 d. 7 p.).

Dėl E. D. turto konfiskavimo

Apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl pinigų konfiskavimo, nes nenustatytas joks konfiskavimo teisinis pagrindas. Teigia, jog konfiskuoti pinigus kaip nusikalstamos veikos rezultatą nebuvo galima, nes byloje nėra nustatyta, kad būtent visa rasta suma ir yra gautos pajamos iš nusikalstamos veikos. Apelianto manymu, kratos metu rasta pinigų suma negalėtų būti konfiskuojama ir kaip nusikalstamos veikos priemonė, nes BK 72 str. įtvirtintas konfiskavimas yra priskiriamas prie baudžiamojo poveikio priemonių, o konfiskuota pinigų suma nėra proporcinga padarytam nusikaltimui. Nagrinėjamoje byloje kaip bausmės skirtos 50 MGL ir 60 MGL dydžio baudos. Šiuo atveju taikius turto konfiskavimą, kurio vertė keliasdešimt kartų viršija baudos dydį, būtų taikyta neproporcinga poveikio priemonė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnis nenumato išimčių konfiskuojant turtą, kuris buvo nusikaltimo priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinis iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tokio teisinio reguliavimo priežastis viena – proceso pabaiga negali būti pagrindas turtui, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje.

Taikant BK 72 str. 2 d. nuostatą, būtina nustatyti, ar konfiskuotinas turtas atitinka BK 72 str. 2 d. numatytus požymius.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog visa konfiskuota suma yra būtent nusikalstamos veikos rezultatas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo visą rastą sumą kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Be to, mano, kad nėra pagrindo pinigų konfiskuoti ir kaip nusikalstamos veikos priemonės.

Nustatyta, kad teismas pas E. D. rastus pinigus konfiskavo kaip uždraustos veikos rezultatą (BK 72 str. 2, 3 d.). Pasak apelianto, neįrodyta, kad visi pinigai – 70 747,14 Eur –buvo iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Tvirtina, kad litų įsigijimas ir jų keitimas į eurus buvo ne tik pelningas, bet ir nuostolingas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad nuo 2012-01-01 iki 2013-10-31 buvo gauta ne mažiau kaip 246 132 Lt pajamų, kurias galimai E. D., E. D. ir S. V. pasidalijo į tris lygias dalis. Teismas, įvertinęs kratos metu E. D. darbo vietoje rastą pinigų sumą – 244 275,71 Lt, pripažino, kad ši visa suma yra gauta iš nusikalstamos veikos, ir pakeitė kaltinamajame akte nurodytą sumą kaip gautas pajamas iš nusikalstamos veikos: vietoje 246 132 Lt į 244 275,71 Lt (70 747,14 Eur).

BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šiuo atveju būtina nustatyti bent vieną nurodytą konfiskuotino turto pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2 d., nurodė konfiskuoti lėšas kaip iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą.

Nuteistasis nurodė, kad verslui plėtoti naudojosi piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butą. Pripažino, kad dalis lėšų gautos teikiant asmenims valiutos keitimo paslaugas. Vadinasi, savo asmenines lėšas jis panaudojo atlikdamas nusikalstamą veiką, o dalis rastų pinigų buvo gautos pajamos iš nusikalstamos veikos. Bylos medžiaga patvirtinta ir dėl to ginčo nėra, kad nusikalstamą veiką nuteistasis vykdė nuo 2012-01-01 iki 2013-12-02, t. y. apie 2 metus. Nuo 2012-01-04 iki 2013-12-02 E. D. atliko 1055 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 31 222 250,00 Norvegijos kronų į 13 939 847,15 Lt; 16 358 000,00 Švedijos kronų į 6 512 604,73 Lt; 5 798 000 Danijos kronų į 2 677 198,30 Lt; 1 595 830,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 6 601 505,86 Lt; 966 005,00 JAV dolerius į 2 595 517,68 Lt; 210 000,00 Čekijos kronų į 28 226 Lt; 292 300,00 Latvijos latų į 1 433 311,56 Lt; 31 870,00 Kanados dolerių į 82 534,03 Lt; 104 000,00 Lenkijos zlotus į 84 180 Lt; 53 073,10 Lt į 64 000 Lenkijos zlotų; 2 746 900,41 Lt į 794 000 EUR; 533 000 Japonijos jenų į 18 007,57 Lt; 21 600 Šveicarijos frankų į 60 505,50 Lt; 1 100,00 Australijos dolerių į 3 083,30 Lt. Kaip matyti, per kelis metus vykdant veiklą apyvartoje buvo naudojamos labai didelės lėšos, todėl akivaizdu, kad gavo ir nemažą pelną, kuris, sutiktina su apeliantu, nėra tiksliai apskaičiuotas. Tačiau šiuo įvertinus tai, jog nuteistasis pripažino, jog dalis kratos metu paimtų pinigų yra gautas pelnas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindas išvadai, kad nors ir nesant tikslių duomenų apie gautą pelną iš nusikalstamos veikos, yra visi duomenys, leidžiantys kratos metu rastus pinigus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais duomenimis pagrįstai turtą konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Tačiau kolegija, įvertinusi nusikalstamos veikos darymo faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju taip pat buvo pagrindas kratos metu paimtus pinigus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemone pripažįstami ir pinigai, kuriuos kaltininkas panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Bylos medžiaga aiškiai yra įrodyta, kad kratos metu rasti pinigai buvo naudojami nusikalstamai veikai vykdyti. Nuteistasis pats nurodė, jog nusikalstamai veikai daryti naudojo pinigines lėšas, gautas pardavus butą.

Kadangi BK 72 str. 2 d. yra nurodytos alternatyvos, kokius daiktus galima konfiskuoti, todėl šiuo atveju, nors ir nenustačius konkrečios gautų pajamų sumos, yra pagrindas dalį pinigų pripažinti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o kitą dalį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Nagrinėjamu atveju net ir nepripažinus dalį pinigų kaip gauto rezultato, būtų pagrindas visus rastus pinigus pripažinti kaip nusikalstamos veikos priemonę. Šiuo atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas lėšas konfiskavo tik kaip iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą, nekonstatavus, kad jos yra ir nusikalstamos veikos priemonė, nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo. Papildomai nustačius, jog kratos metu paimti pinigai buvo ir nusikalstamos veikos priemonė, nuosprendžio esmė nesikeičia. Turtas, pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu ir priemone konfiskuoti remiantis ta pačia įstatymo nuostata (BK 72 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad nekonfiskavus kratos metu rastų pinigų, nuteistasis, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Visiškai nesutiktina su nuteistuoju, kad šiuo atveju, įvertinus tai, kad konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, turi būti vertinama, ar konfiskuotinos sumos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kaip minėta, turto, atitinkančio BK 72 str. 2 d. numatytus požymius, konfiskavimas yra  privalomas (BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Todėl šiuo atveju argumentai, kuriais remiantis apeliantas prašo sumažinti konfiskuotino turto dydį, t. y. kad konfiskuotina suma yra pernelyg didelė ir neatitinka proporcingumo principo, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant galimybei sumažinti konfiskuojamų piniginių lėšų sumą, kolegijos manymu, nebūtų pagrindo išvadai, kad konfiskuotina piniginių lėšų suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Nustačius, kad buvo keičiamos labai didelės sumos bei tai, kad nuteistasis nemokėjo jokių mokesčių valstybei, kratos metu rastos ir konfiskuotos sumos dydžio traktuoti kaip itin didelės ir neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai nėra jokio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl kratos metu E. D. darbo vietoje rastų pinigų konfiskavimo atmestini kaip nepagrįsti ir ši nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius E. D. kaltę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai šią veiką įvertino kaip itin pavojingą ir nusprendė, kad tikslinga E. D. traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina pripažinus nusikalstamą veiką mažareikšme (BK 37 str., BPK 327 str. 2 p., 326 str. 2 d. 1 p.).

Pripažinus nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikšme ir tuo pagrindu nutraukus bylą, naikintina E. D. paskirta bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir naikintinas paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį subendrinimas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktu, atidėjo paskirtos galutinės bausmės – terminuoto laisvės atėmimo vykdymą ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta tik už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam E. D. paskirtas laisvės apribojimas, todėl atleidus nuteistąjį E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų visumos vertinimą bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, teigiama, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad nepakanka duomenų E. D. ir S. D. pripažinti kaltais bendrininkų grupe kartu su E. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Taip pat padarė pagrįstą išvadą dėl E. D. turto konfiskavimo bei jo atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų visumos vertinimą bei atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl E. D. ir S. V. kaltės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, tinkamai vertino įrodymus ir dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:             

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, ir E. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą E. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu subendrintos E. D. paskirtos bausmės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu nuteistajam E. D. atidėtas bausmės vykdymas vieneriems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Dalia Kursevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                      Regina Bertašienė

                                                                                                                                   Linas Pauliukėnas