Civilinė byla Nr. B2-2315-657/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2014-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  3.4.2.8.; 3.2.7.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

Dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui suinteresuotojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą suinteresuotiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai  akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Eso“ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie susirinkimą, nes bankroto administratorius ignoruoja A. Š. prašymą teikti informaciją apie šaukiamus susirinkimus. Nutarimai dėl pritarimo administratoriaus pozicijai dėl 2008 m. vasario 22 d. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio ir pritarimo sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo praktiškai yra priimti vienintelio kreditoriaus A. M. sprendimu, kurio kreditorinio reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas kitose bylose, o bankroto administratorius atstovauja išimtinai kreditoriaus A. M. interesus, taip akivaizdžiai pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Be to, advokatas Rokas Venslauskas 2012 m. atstovavo A. M. interesus, o dabar atstovauja įmonę.   

BUAB „Timera“ nurodė, jog bankroto administratorius neprivalo pranešti A. Š. apie bankroto eigą, nes 2014 m. rugsėjo 12 d. pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė, kokia tvarka yra šaukiami susirinkimai ir kaip apie juos turi būti pranešama. Dėl neteisėtų A. Š. veiksmų bankrotas yra pripažintas tyčiniu, jis nėra perdavęs bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, ir siekia išimtinai tik sau naudingų padarinių, jis nėra įmonės kreditorius ir neturi teisės dalyvauti kreditorių susirinkime, kuriame svarstomi klausimai dėl pozicijos byloje, kurioje nesutampa BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. interesai. Bankroto administratoriaus nuomone, pareiškėjas nėra tinkamas atstovas ginti kreditorių interesus. Sušaukiant 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimą visa informacija apie svarstytinus klausimus buvo pateikta kreditoriams, jokių pastabų ir pretenzijų nebuvo gauta, nebuvo pažeistos įstatymo nustatytos procedūros ir reikalavimai. Be to, nėra jokio pagrindo riboti kreditoriaus A. M. teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose. Apie bankrutavusiai įmonei  teikiamas advokato R. Venslausko kontoros LawCorpus paslaugas kreditoriams buvo žinoma, nei vienas iš kreditorių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, o kreditorių pritarimas administratoriaus pozicijai dėl 2008 m. sandorio ir sudarytos teisinių paslaugų sutarties buvo būtini dėl pareiškėjo nuolatinių prieštaravimų bankroto administratoriaus veiksmams. Priimti nutarimai nepažeidžia nei pareiškėjo, nei įmonės, nei kreditorių interesų.

A. M. atsiliepime nurodė, kad A. Š. gina išimtinai savo privatų interesą, sąmoningai veikdamas prieš bendrovę ir jos kreditorius. Įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, A. Š. nėra perdavęs bendrovės turto ir dokumentų. Susirinkimo nutarimai yra teisėti, priimti balsų dauguma.

Kitų atsiliepimų į ieškinį nustatytu terminu nėra gauta.

Skundas atmestinas.

Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“. 2014 m. liepos 24 d. patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditoriniai reikalavimai tikslinti 2014 m. spalio 14 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus A. M. kreditorinis reikalavimas 83 012,76 Eur sumai (civilinė byla Nr. B2-419-657/2016).

Byloje nustatyta, jog 2016 m. liepos 7 d. įvyko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl pritarimo administratoriaus pozicijai dėl 2008 m. vasario 22 d. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio ir pritarimo sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (b.l. 10-14). Nutarimai buvo priimti kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma, balsuojant raštu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Todėl teismas, patikrina, ar 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime, kurio metu priimti skundžiami nutarimai, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ar esant pažeidimams jie laikytini esminiais, t. y. sudarančiais pagrindą ginčijamus nutarimus panaikinti. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi / gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Dėl pareiškėjo informavimo apie kreditorių susirinkimą ir informacijos teikimo. Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo pranešta apie 2016 m. liepos 7 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę, nors jis teikė prašymą bankroto administratoriui dėl informacijos teikimo apie bankroto eigą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014 m. rugsėjo 12 d. patvirtino Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką (nutarimas 8 darbotvarkės klausimu), kurioje numatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informuojami kreditoriai prieš 7 kalendorines dienas iki susirinkimo telefonu, faksu, elektroniniu paštu, paštu. Nei vienas iš kreditorių nenurodė, jog jam apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta netinkamai. Susirinkime dalyvavo ir balsavo raštu kreditoriai turintys 99,56 proc. balsų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo išlaikyta ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimas taip pat patvirtino Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarką (nutarimas 7 darbotvarkės klausimu, civilinė byla Nr. B2-419-657/2016, T.1, b.l. 123; 126). Šioje tvarkoje numatyta, jog informacija teikiama įmonės kreditoriams, įgaliotam įmonės akcininkų atstovui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi į administratorių raštu dėl konkrečios informacijos pateikimo tokia forma kaip to reikalauja patvirtintos Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos nuostatos, o administratorius tokią informaciją atsisakė pateikti, todėl pareiškėjo argumentai apie nepateiktą informaciją atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.  

Dėl kreditoriaus teisės balsuoti. Pareiškėjo teigimu, susirinkimo nutarimai praktiškai yra priimami vieno kreditoriaus A. M. balsais, nors sandoris, pagal kurį jis įgijo teisę balsuoti yra ginčijamas.

Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Kreditorių susirinkimuose dalyvauja ir priimant nutarimus balsuoja tik kreditoriai, turintys teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas kreditoriaus A. M., kaip įmonės kreditoriaus, teisių turėjimas, kadangi sprendžiamas klausimas dėl sandorio, kurio pagrindu jis ir įgijo tokias teises, pripažinimo negaliojančiu. Todėl sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą svarbu įvertinti, ar pagrįstai kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo A. M. ir, ar buvo pagrindas nevertinti jo pateikto balsavimo raštu biuletenio.

Kaip jau minėta, bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus A. M. kreditorinis reikalavimas 83 012,76 Eur sumai, kuris pagrįstas 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 (bankroto bylos Nr. B2-419-657/2016, T.1, b.l. 101-109).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi yra atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. A2-2047-480/2016). Byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1787-259/2016.

Kauno apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla dėl 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-1787-259/2016). Ieškovas A. Š. prašė šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo. Tačiau šis prašymas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi nebuvo patenkintas.

Todėl pareiškėjo argumentai, kad A. M. neturėjo ir neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose, turėjo nusišalinti nuo šių klausimų sprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nutarimo pritarti administratoriaus pozicijai dėl 2008 m. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio. Pareiškėjas nesutinka su kreditorių susirinkime priimtu nutarimu – pritarti administratoriaus pozicijai civilinėje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. vasario 22 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties su A. M., kuria bendrovė įsigijo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, jog administratorius pranešime pateikė tik selektyviai atrinktą informaciją, o A. M. turėjo nusišalinti nuo balsavimo šiuo klausimu.

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas numato, jog bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014 m. rugsėjo 12 d. patvirtino Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarką (darbotvarkės 7  klausimas, protokolo 5 priedas, civilinė byla Nr. B2-419-657/2016, T.1, b.l. 123, 126). Nei įstatymas, nei kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka nenustato kitų nuomonės išreiškimo būdų.

Pažymėtina, jog prieš priimant nutarimą vienu ar kitu klausimu, bankroto administratorius kreditoriams turi pateikti atitinkamą informaciją pagrindžiančią būtinybę priimti nutarimą konkrečiu klausimu.

Kaip jau minėta, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. M., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui A. Š. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. M., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. e2-1787-259/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš administratoriaus 2016 m. birželio 29 d. pranešimo kreditorių susirinkimui matyti, kad bankroto administratorius pateikė kreditoriams informaciją apie nagrinėjamas bylas, faktines aplinkybes, teisinius argumentus, t.y. išdėstė savo poziciją, kurios žada laikytis nagrinėjant civilinę bylą teisme. Kreditorių susirinkimas administratoriaus pozicijai pritarė. Tai, kad šiuo atveju A. M., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija teisme nesutampa su pareiškėjo A. Š. pozicija ir argumentais nesudaro pagrindo spręsti, kad susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta administratoriaus pozicijai pažeistų kreditorių, įmonės, pareiškėjo ar viešąjį interesą.  

Dėl nutarimo pritarti teisinių paslaugų sutarčiai. Pareiškėjas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pritarimo teisinių paslaugų sutarčiai, sudarytai su advokato R. Venslausko kontora LawCorpus, nurodė, kad tai, jog advokatas 2012 m. atstovavo R. M., o civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 atstovauja įmonę, leidžia kvestionuoti šį nutarimą.

Iš byloje pateikto teisinių paslaugų sutarties išrašo matyti, jog teisinių paslaugų sutartis Nr. 12-2015 tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokato Roko Venslausko kontoros LawCorpus buvo sudaryta 2015 m. kovo 31 d. (b.l. 61). Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (CPK 186 str.) ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, jog advokatas R. Venslauskas nebeatstovauja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad kreditoriai ar įmonė būtų nepatenkinti teikiamų teisinių paslaugų kokybe, reikštų pretenzijas advokato kontorai.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės organai netenka savo kompetencijos. Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktą bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą.

Lietuvos advokatūros įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (1 d.), kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (2 d.). Lietuvos advokatų etikos kodekso priimto 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345 3 straipsnyje nustatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.

Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kad kreditoriai ar įmonė nėra pareiškusi pretenzijų dėl teikiamų teisinių paslaugų kokybės, kad advokatas R. Venslauskas neatstovauja įmonės civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016, kad šiuo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. interesai sutampa, pareiškėjo A. Š. argumentai dėl galimai kitų kandidatų teikti teisines paslaugas buvimo nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditorių pritarimas 2015 m. kovo 31 d. teisinių paslaugų sutarčiai Nr. 12-2015 su advokato Roko Venslausko kontora LawCorpus pažeistų kreditorių, įmonės, pareiškėjo ar viešąjį interesą, prieštarautų Lietuvos advokatūros ar advokatų etikos kodekso reikalavimams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ginčijamiems kreditorių susirinkimo nutarimams pritarė dauguma kreditorių balsų, kad priimti nutarimai savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, nepažeidžia kreditorių, įmonės ar pareiškėjo interesų, pareiškėjo skundas dėl 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                         Žibutė Budžienė