Civilinė byla Nr. e2-949-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00372-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fagus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fagus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fagus“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) 2022 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto pardavimo viešame aukcione organizavimo ir vykdymo komisijos sprendimą Nr. 60-7-170, kuriuo buvo paskelbtos parduodamo nekilnojamojo turto: sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mokomųjų dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiems objektams priskirto 0,2661 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas), viešo aukciono, kuris prasidėjo 2022 m. liepos 15 d. 9:00:00 val. ir baigėsi 2022 m. liepos 18 d. 13:59:59 val., sąlygos arba įpareigoti atsakovę patikslinti 2022 m. liepos 15 d. viešo aukciono sąlygas, priteisti ieškovei iš atsakovės 64 376,01 Eur patalpų pagerinimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1999 m. vasario 3 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartimis išsinuomojo atsakovei nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą. Turėdama nekilnojamojo turto savininkės sutikimą dėl remonto darbų atlikimo bei patvirtinimą, kad jos investuotos lėšos į išsinuomotų pastatų remontą bus grąžintos, atliko jų remontą, darbai įvertinti 66 583,40 Eur suma. Dalis investuotų lėšų (2 206,91 Eur) ieškovei grąžinta 2003 m. balandžio 1 d. Lietuvos Kariuomenės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. PS-2003-35 papildymo Nr. 1 pagrindu, atlikus nuompinigių įskaitymą, 64 376,01 Eur suma nėra grąžinta. Nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. nekilnojamojo turto nuomininke yra UAB „Fagus“ akcininkė N. N.. Ieškovės teigimu, neišsprendus likusios investuotų lėšų sumos grąžinimo klausimo, atsakovei nuosavybės teise priklausančio parduodamo nekilnojamojo turto aukciono sąlygos nėra tikslios. Be to, atsakovė, skelbdama viešą aukcioną, nusprendė parduoti turtą, kurį parduoti yra imperatyviai draudžiama, todėl toks aukciono paskelbimas yra neteisėtas.
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su 2022 m. liepos 18 d. įvykusio viešo aukciono laimėtoju ir sustabdyti kitas šio nekilnojamojo turto pirkimo procedūras iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės sprendimas. Ieškovė šioje byloje ginčija aukciono teisėtumą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešas aukcionas jau įvyko, atsakovei sudarius pirkimo – pardavimo sutartį su aukciono laimėtoju, kuris įsigytą turtą gali perleisti kitiems asmenims, jį apsunkinti hipoteka ar kitomis daiktinėmis teisėmis, todėl ieškovės reikalavimų dėl aukciono neteisėtumo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas yra pagrįstas ir racionalus, nes tokiu būdu bus užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir kartu ekonomiškumo principo įgyvendinimas, išvengiant galimai perteklinių teisminių procedūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiant iš esmės siekiu išvengti kitų teisminių ginčų, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas. Esant sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai, ieškovė turės galimybę suformuluoti papildomą ieškinio reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo ieškovės akcininkę N. N., jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. su aukciono laimėtoju numatoma pasirašyti turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ginčo turto nuosavybės teisės bus perduotos naujajam turto savininkui. Atsakovė rašte taip pat nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. SRK-1523, sudarytos su N. N., 6 punktas numato, jog sutartis galioja ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui; atsakovei aktu perdavus nekilnojamojo turto nuosavybės teises aukciono laimėtojui, 2021 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. SRK-1523 bus pripažinta pasibaigusia nuo nuosavybės teisės perdavimo akto pasirašymo dienos. Įvertinus šias aplinkybes ir faktą, kad ieškovės buveinė registruota tuo pačiu adresu, kaip ir nekilnojamasis turtas, kuris 2021 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. SRK-1523 išnuomotas ieškovės akcininkei ir dėl kurio paskelbtas ieškovės ginčijamas aukcionas, teismas sprendė, kad ieškovė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia kitų, nei nurodo prašyme, tikslų. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji įgytų galimybę toliau naudotis ieškovės akcininkės iš atsakovės išsinuomotu nekilnojamuoju turtu. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, kadangi toks ieškovės naudojimasis nekilnojamuoju turtu pažeistų atsakovės ir aukcioną laimėjusio asmens teisėtus interesus.
8. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o vėliau paaiškėtų, kad ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė vien dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių naudotųsi turtu, esmingai apribodama atsakovės ir aukcioną laimėjusio asmens nuosavybės teises. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas esminių neigiamų pasekmių neturėtų, kadangi tiek atsakovė, tęsdama aukciono procedūras ir sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį, tiek ir turto pirkėjas prisiima su tokio sandorio sudarymu susijusią riziką. Be to, ieškovė proceso eigoje gali savo reikalavimus tikslinti ar pildyti, taip užtikrindama savo teisėtų interesų apsaugą.
9. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Fagus“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje ginčija viešo aukciono teisėtumą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Egzistuoja reali tikimybė, kad turto pirkėjas gali perleisti turtą kitiems asmenims, tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti papildomus teisminius ginčus (dėl turto perleidimo). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkiai įgyvendinamas.
11.2. Atskirojo skundo rengimo metu buvo pastebėta, kad ginčo turtas jau yra padavinėjamas tretiesiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtina viešoje erdvėje esantis skelbimas. Taigi, egzistuoja ne tik grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, tačiau ir realūs įrodymai, jog šiuo metu jau yra siekiama realizuoti ginčo turtą ir sukliudyti ieškovei tinkamai apginti savo interesus.
12. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
13.1. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės 2022 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto pardavimo viešame aukcione organizavimo ir vykdymo komisijos sprendimas Nr. 60-7-170, kurio pagrindu patvirtintos aukciono sąlygos, atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-7025-429/2016 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB ,,Fagus“ dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės priešieškinį dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu šalys sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo nereikšti reikalavimų viena kitos atžvilgiu, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio.
13.2. Aplinkybė, kad ieškovei gali tekti keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, inicijuoti papildomus teisminius ginčus, niekaip nepatvirtinta galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo.
13.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai apribota atsakovės teisė disponuoti savo turtu bei suvaržytų aukciono laimėtojo teises ir teisėtus interesus.
13.4. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nebeaktualus, nes 2022 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis su viešo aukciono laimėtoju.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB ,,Fagus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
17. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė ginčo nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą. Ieškovė nurodo, kad minėtas skelbimas patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, nes ginčo turtas jau yra padavinėjamas tretiesiems asmenims.
18. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
19. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė teikiamo naujo įrodymo prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to naujai teikiamas įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės pateikto naujo įrodymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
22. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016).
23. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, prie ieškinio pridėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai (dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo) nesudaro pagrindo paneigti šios išvados, nes dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakys, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas nėra susijęs su ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
25. Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
26. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia kitų, nei nurodo prašyme, tikslų. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji įgytų galimybę toliau naudotis ieškovės akcininkės iš atsakovės išsinuomotu nekilnojamuoju turtu, tuo tarpu toks ieškovės naudojimasis nekilnojamuoju turtu pažeistų atsakovės ir aukcioną laimėjusio asmens teises ir teisėtus interesus.
28. Apeliantė nurodė, kad ji šioje byloje ginčija viešo aukciono teisėtumą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Egzistuoja reali tikimybė, kad turto pirkėjas gali perleisti turtą kitiems asmenims, tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti papildomus teisminius ginčus (dėl turto perleidimo).
29. Atsakovės vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai apribota atsakovės teisė disponuoti savo turtu bei būtų suvaržytos aukciono laimėtojo teisės. Be to, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nebeaktualus, nes 2022 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyta ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su viešo aukciono laimėtoju.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko. Atsakovė su viešo aukciono laimėtoju 2022 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeturi ryšio su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo užtikrinimu.
31. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog naujasis ginčo nekilnojamojo turto savininkas gali perleisti turtą kitiems asmenims, nepatvirtina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti viešo aukciono konkursą neteisėtu, tačiau iš ieškinio turinio bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad šiuo reikalavimu ieškovė iš esmės siekia, kad ginčo nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenim, nurodydama, jog ginčo nekilnojamojo turto perleidimas kitiems asmens apsunkintų ieškovės galimybę įrodyti ginčo nekilnojamajam turtui ieškovės galimai atliktus pagerinimus ir jų vertę, dėl ko ir vyksta pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomu argumentu, kad ieškovė atliktų pagerinimų faktą ir dydį gali įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
32. Dėl nurodytų priežasčių, spręstina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė